Opozicija jau derasi su liberalcentristais dėl naujos koalicijos, bet nei vieni, nei kiti visų savo planų neatskleidžia.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimas sudrebino Vyriausybės pamatus, bet Seimo opozicija teigia, kad santykius pirmiausia turi išsiaiškinti valdantieji. Tik tada opozicijos partijos svarstytų naujos Vyriausybės formavimo klausimą.
Ministras gali trauktis pats
Kai vasario 15 d. vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, pritariant Prezidentei Daliai Grybauskaitei, atleido FNTT direktorių Vitalijų Gailių ir jo pavaduotoją Vytautą Giržadą, Vyriausybę ištiko politinė krizė.
Premjeras Andrius Kubilius stojo atleistų pareigūnų pusėn, taip sukeldamas koalicijos partnerių Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) isteriją.
Ši partija į Vyriausybę yra delegavusi 4 ministrus, įskaitant R.Palaitį. Jei LiCS atšauks ministrus, Vyriausybė neišvengiamai grius.
LiCS pagrasino trauktis iš koalicijos ir boikotuoti suskystintų dujų terminalo bei Visagino AE statybos projektus, jei premjeras paaukos R.Palaitį, tačiau trečiadienį A.Kubilius taip ir padarė. Jis šalies vadovei pasiūlė atleisti VRM vadovą. Pagal Konstituciją ministrus skiria ir atleidžia Prezidentas premjero teikimu.
Ketvirtadienį po Seimo valdybos susitikimo D.Grybauskaitė paragino partijas dirbti valstybės labui, leisdama suprasti, kad koalicijos stabilumas yra svarbesnis už vieno ministro galvą.
LiCS pirmininkas Algis Čaplikas ir kiti jo partijos nariai nekomentavo R.Palaičio likimo, kuris paaiškės vėliausiai pirmadienį, kai Prezidentė, tikėtina, patenkins A.Kubiliaus siūlymą atstatydinti R.Palaitį.
„Keista, kad pats ministras elgiasi nedžentelmeniškai, jis galėtų palengvinti Prezidentei sprendimą pasitraukdamas pats. Vis dar tikiuosi, kad taip ir pasielgs, grįžęs iš komandiruotės“, – sakė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma.
R.Palaitis iš komandiruotės grįžo vakar. Prezidentė atsidūrė nepatogiausioje politinėje situacijoje, nes iš pradžių ji parėmė FNTT vadovų atleidimą, tad jei mėgintų išsaugoti ministrą, neišvengiamai turėtų aukoti savo reitingus.
Visuomenės nuomonių apklausų duomenimis, D.Grybauskaite vis dar pasitiki apie 80 proc. gyventojų.
Opozicija derasi su liberalcentristais
Vyriausybės griūtį Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius laiko realia. „Suprantama, kad viskas priklauso nuo Prezidentės sprendimo. Jei ji pirmadienį patenkins premjero siūlymą atleisti R.Palaitį, viskas toliau priklausys nuo LiCS apsisprendimo – likti koalicijoje ar iš jos pasitraukti. Tokiu atveju mes (opozicija) neatsisakome dalyvauti formuojant naują valdančiąją koaliciją, o kol kas anarchijos neskatinsime“, – teigė A.Butkevičius.
Pasak jo, dabartinė Vyriausybė nemoka dirbti kaip viena komanda ir „net J.Razma pripažino, kad kai kurios ministerijos konservatoriams nepavaldžios“.
„Jis pats per vieną TV laidą pasakė, kad VRM yra ne jų, o liberalcentristų ministerija, todėl jie nieko negali padaryti“, – ironizavo A.Butkevičius.
Seimo opozicijai priklausančių frakcijų seniūnai trečiadienį „tvarkiečio“ Valentino Mazuronio kabinete aptarė Vyriausybėje kilusią politinę krizę ir nusprendė kol kas tik stebėti situaciją.
„Mes tikrai neketiname kelti papildomos sumaišties, nes, neturint balsų daugumos Seime, toks mūsų elgesys būtų destruktyvus“, – teigė V.Mazuronis.
Tačiau jis prasitarė, kad opozicija pastarosiomis dienomis Seime intensyviai kalbasi ir su valdančiajai koalicijai priklausančiais politikais.
Naujos Vyriausybės kontūrai atrodytų realiau, jei opozicija liberalcentristams pasiūlytų išsaugoti 4 ministrų portfelius mainais į pasitraukimą iš dabartinės koalicijos. „Taip. Mes kalbamės su liberalcentristais, ir ne tik su jais“, – pridūrė V.Mazuronis.
V.Gapšys: tegul valdantieji išsiaiškina savo santykius
Darbo partijos frakcija neskuba kurti naujos Vyriausybės sudėties.
„Valdančioji koalicija pykstasi tarpusavyje ir kol kas nesileidžiu į svarstymus apie kitokios sudėties Vyriausybę“, – sakė Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.
Pašnekovas aiškino, kad pirmiausia valdantieji turi išsiaiškinti savo santykius, ir tik vėliau gali atsirasti sąlygos deryboms tarp liberalcentristų ir Seimo opozicijai priklausančių partijų.
„Kol opozicija neturi balsų daugumos Seime, apie Vyriausybės griūtį nėra net ką kalbėti, – pridūrė V.Gapšys. – Per šią Seimo kadenciją jau ne kartą buvo taip, kad, valdantiesiems besiaiškinant santykius, kai kurie iš jų žadėjo opozicijai paramą per ministrų interpeliacijas, bet išmušus interpeliacijos valandai tie politikai sprukdavo į krūmus.“
Opozicija Seime dabartinėmis aplinkybėmis gali surinkti tik iki 68 balsų.
V.Gapšio teigimu, Darbo partija palauks, ką dėl Vyriausybės likimo nuspręs patys valdantieji.
TS-LKD frakcijos seniūnas J.Razma teigia, kad būtent Darbo partijos pozicija kilus politinei Vyriausybės krizei išlieka konstruktyviausia tarp kitų opozicijos partijų.
„Nenustebsiu, jei partijų reitinguose Darbo partija netrukus aplenks Lietuvos socialdemokratus, kurie tik bando didinti sumaištį“, – „Valstiečių laikraščiui“ aiškino J.Razma.
Jo žodžiais, „valdančioji koalicija nesubyrės, o Prezidentė pirmadienį visus sustatys į vėžes“.
R.Čiupaila: koalicija yra stabili
Liberalų sąjūdžio atstovas Erikas Tamašauskas tikino, kad valdančioji koalicija nesubyrės. „Visiems, įskaitant ir liberalcentristus, aišku, kad R.Palaitis paskubėjo iš pareigų atleisti FNTT vadovus, nors jo buvo prašyta neskubėti. Manau, kad tai vieno ministro problema, ir neabejoju, kad koalicijos partneriai LiCS ras puikią pamainą R.Palaičiui. Šioje pozicijoje kompetentingiausias yra R.Čiupaila, kuris jau yra dirbęs VRM vadovu“, – sakė E.Tamašauskas.
Pats Regimantas Čiupaila, užimantis LiCS pirmininko pavaduotojo pareigas, nei patvirtino, nei paneigė sulaukęs pasiūlymo iš partijos vadovybės tapti vidaus reikalų ministru.
„To reikėtų klausti ne manęs. Pasakysiu tik tiek, kad koalicija yra stabili, ji toliau sėkmingai dirba, o dėl viso kito – palaukime kitos savaitės“, – lakoniškai paaiškino R.Čiupaila.
Kad LiCS nesunkiai ras pamainą R.Palaičiui, neabejoja ir TS-LKD frakcijos seniūnas J.Razma.
R.Palaičio pasitraukimas, jo nuomone, panaikintų bet kokią įtampą, kilusią tarp valdančiųjų.
Problema tik ta, kad R.Palaitis su LiCS planuoja dalyvauti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose, todėl jo sprendimui turi didelę įtaką žmogiškasis veiksnys – aukoti politinę karjerą dėl partijos ar siekti valdžios nepaisant jokių kompromisų.
Komentaras
„Politinė krizė kilo iš nieko“
Algis Krupavičius, politologas
Ši politinė krizė Vyriausybėje yra sudėtingiausia per visą jos laikotarpį. Ir ji kilo iš pirmo žvilgsnio tarsi iš nieko. Tačiau menkesnių krizių būta ir anksčiau, pavyzdžiui, skilus Tautos prisikėlimo partijai, kurios nebeliko. Sudėtingesnių laikotarpių ši Vyriausybė išgyveno ir tuomet, kai buvo priiminėjami prieštaringi sprendimai Lietuvai mėginant išvengti globalios ekonomikos krizės pasekmių. Svarbu tai, kad šiai Vyriausybei pavyko išgyventi nesutarimus ir ją visada iki šiol rėmė Prezidentė.
Dabartinė situacija unikali keliais aspektais. Į akis krinta pirmiausia tai, kad didžiausi koalicijos partneriai (TS-LKD) prieštarauja Prezidentės nuomonei. Kitas dalykas – koalicijos viduje išryškėjo nedviprasmiški prieštaravimai: dalis partnerių palaiko buvusius FNTT vadovus, o liberalcentristai labai remia savo deleguotą ministrą. Trečias dalykas – jei liberalcentristai trauktųsi iš Vyriausybės, Seime valdantieji prarastų tą minimalią daugumą, kurią iki šiol turi.
Tada liktų dvi išeitys – lieka mažumos Vyriausybė arba formuojama nauja Vyriausybė. Mažumos Vyriausybei būtų sudėtinga priimti svarbiausius valstybės gyvenimui sprendimus, nes jų svoris būtų jau opozicijos pusėje. Ir paskutinis dalykas, kuris darosi visiškai akivaizdus, – kuo arčiau Seimo rinkimai, tuo dažniau partijos veliasi į žodžių mūšius. Ne dėl principų ar interesų, o tiesiog norėdamos atkreipti rinkėjų dėmesį į save. Ir nors opozicija teigia, kad gali perimti valdžią, šitos kalbos nėra rimtos, nes vienintelė galimybė tai padaryti – pirmalaikiai Seimo rinkimai. Jiems surengti reikia Prezidentės sprendimo arba 3/5 Seimo balsų (85 parlamentarų pritarimo).
Gediminas Stanišauskas
