Aktualijos

Kovo 8-oji, Tarptautinė moters diena, jau visai čia pat. Šia proga daugelis vyrų skuba pasveikinti savo mylimąsias, koleges ir bičiules tulpės ar kitos gėlės žiedu, o balsas.lt skelbia žaviausios Lietuvos politikės rinkimus! Juk šiandien moterys – ne tik namų šeimininkės ir šeimos židinio kurstytojos, bet ir atsakingos pareigūnės, diplomatės, politikės, net valstybių vadovės. Net eidamos tokias svarbias pareigas jos sugeba išlikti moteriškai žavios, pasitempusios ir elegantiškos.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis trečiadienį sukritikavo naująją Ukrainos vyriausybę, kurią remia Vakarai, bet nepripažįsta Maskva. V.Tomaševskio teigimu, naujoji Ukrainos valdžia netinkamai elgiasi tautinių mažumų atžvilgiu, o kai kurie Maidano lyderiai užima nacionalistinę poziciją.

„Augant ir aštrėjant krizei Ukrainoje galvojame, kokiais būdais galėtume padėti. Matėme medikų, psichologų misijas fiziškai ir dvasiškai traumuotiems Maidano kovotojams. Vyksta diplomatinės pagalbos veiksmai. Noriu pristatyti dar vieną iniciatyvą – programuotojų misiją“, – trečiadienį Seime vykusią spaudos konferenciją pradėjo konservatorius Mantas Adomėnas.

Į stebėtojų misiją Ukrainos Krymo regione trečiadienį išvyko du Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo Ginklų kontrolės skyriaus inspektoriai, Lietuva ruošiasi siųsti ir vieną diplomatą. Ukrainos kvietimu iki kovo 12 dienos du karininkai dalyvaus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėjimo misijoje, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

 Seimo pirmininkė Darbo partijos vadovė Loreta Graužinienė sako nepritarianti opozicinių konservatorių siūlymui dar šių metų biudžete numatyti papildomą 100 mln. litų finansavimą krašto apsaugai. „Jei tai yra 2014 metai – tai tikrai neparemsiu (siūlymo), nes biudžetas yra paskirstytas Seime, ir buvusi ministrė Rasa Juknevičienė gerai žino, kad biudžetas perskirstomas sulaukus pusmečio. Tokios būtinybės dabar nėra, ir krašto apsaugos ministras (Juozas Olekas – red.

 Kai kuriuose Lietuvos regionuose labai sparčiai mažėja gyventojų – naujausiais duomenimis, apie 45 proc. viso krašto teritorijos yra itin retai apgyventa. Tokiu plotų, kaip prognozuoja geografas dr. Vidmantas Daugirdas, dar daugės, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Nykstant smulkiosioms gyvenvietėms ir vienkiemiams Lietuvoje iš daugiau kaip 4200 kaimų liko tik pavadinimas. Retai apgyventose seniūnijose – apie 2500 tokių kaimų.

 Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „Mes krečiame cirkus, kurių net Sevastopolyje nėra. Mes šaukiame dvi Valstybės gynimo tarybas situacijai aptarti ir nė viena nėra tikra. Todėl galime kreiptis tik į aukščiausias jėgas – Dieve, saugok Lietuvą, nes pavojaus akivaizdoje nesugebama peržengti asmeniškumų“, – teigė apžvalgininkas Rimvydas Valatka. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį savo kalbomis glumino pasaulį.

Seimo narę Mariją Aušrinę Pavilionienę visuomenė žino kaip politikę, kuri kovoja dėl žmogaus teisių ir viešojoje erdvėje nevengia aštriai pasisakyti. Apie tai, kaip Lietuvoje jaučiasi nebijantis savo nuomonę pasakyti pilietis ir kaip turėtų elgtis smurtą patiriančios moterys, ir apie kitus visuomenės skaudulius su profesore kalbasi „Valstiečių laikraščio“ žurnalistė Aušrinė Šėmienė. Anksčiau buvote Vilniaus universiteto dėstytoja.

Šeštadienį Rusijos Federacijos Taryba patenkino prezidento Vladimiro Putino prašymą leisti panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje. Šis Rusijos sprendimas ir karių dislokavimas Kryme iššaukė griežtą ES ir NATO šalių reakciją. Lietuva sekmadienį nusprendė iškviesti konsultacijoms į Vilnių ambasadorių Maskvoje Renatą Norkų. Pirmadienį Rusijos Valstybės Dūmos deputatai pateikė įstatymo projektą, kuriuo prašoma keisti Rusijos konstituciją.

„Man marškinius prasiplėšti ir taip įrodyti, kad siekiu prezidento posto?“ – šį klausimą, kurį „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderis Rolandas Paksas uždavė žurnalistams dar prieš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą neleisti jam dalyvauti prezidento rinkimuose, galbūt teks pakartoti ketvirtadienio rytą teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija priėmė nagrinėti gautą R. Pakso skundą dėl VRK sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Žemės pardavimo saugiklius nagrinėjanti darbo grupė iš esmės pritarė siūlymui ateityje leisti Lietuvoje dirbamą žemę įsigyti ne tik Europos Sąjungos (ES), bet ir keturių Europos ekonominės erdvės valstybių - Šveicarijos, Islandijos, Norvegijos ir Lichtenšteino - piliečiams. Jeigu tokiam siūlymui, kurio autorius - liberalsąjūdietis Eugenijus Gentvilas, pritartų Seimas, tai reikštų, kad Lietuvoje žemės negalėtų įsigyti ne tik trečiųjų šalių, bet ir kai kurių NATO valstybių piliečiai.

Šalies Konstitucijoje yra numatyta garantija suteikti žmogaus gyvybės išsaugojimui reikalingą nemokamą medicinos pagalbą, tai nustatė Konstitucinis Teismas (KT). Jei žmogui reikalinga pagalba negali būti sutekti valstybinėse gydymo įstaigose, teikiama kitus – ji taip pat turi būti finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų.

 Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė telefonu kalbėjosi su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) viceprezidentu Džozefu Baidenu (Joseph Robinette Biden), su kuriuo aptarė padėtį Ukrainoje. Pokalbio metu aptartos Ukrainoje susiklosčiusios situacijos keliamos grėsmės regiono saugumui, buvo derinama Lietuvos ir JAV pozicija dėl bendro atsako į Ukrainos krizę, taip pat aptartos saugumo stiprinimo priemonės Baltijos regione.

Lietuva nusprendė uždrausti atvykti į šalį buvusiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui ir dar 17 buvusios Ukrainos valdžios pareigūnų, kurie įtariami žmogaus teisių pažeidimais, prievartos ir jėgos prieš taikius protestuotojus panaudojimu. Užsienio reikalų ministerija Migracijos departamentui antradienį pateikė 18 asmenų sąrašą, kuriems bus taikomos Lietuvos sankcijos – draudimas atvykti į šalį. Ministras Linas Linkevičius BNS sakė, kad šis sąrašas nėra baigtinis.

Lietuvos pareigūnai nesantaiką kurstančiu šmeižtu pavadino Rusijos prezidento Vladimiro Putino kaltinimus Lietuvai ir Lenkijai, esą jos rengė kovotojus Kijeve. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tai pavadino pagrindo neturinčiomis insinuacijomis, o prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja pareiškė, kad tokiu melu Rusija mėgina pateisinti karinius veiksmus kaimyninėje Ukrainoje.

Tapęs oficialiu pretendentu į kandidatus prezidento rinkimuose Vilniaus meras Artūras Zuokas pareiškė, kad reikiamus 20 tūkst. rinkėjų parašų surinks per savaitę. Tada paklaustas, kodėl yra tuo įsitikinęs, meras nusijuokė į kameras ir apkabino šalia stovintį rinkimų štabo vadovą Miroslavą Monkevičių. „Nes turiu patį geriausią rinkimų štabą“, - juokdamasis sakė A. Zuokas.

Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė neskųs teismo spendimo, kuriuo ji pripažinta pažeidusi buvusio „Verslios Lietuvos“ vadovo Pauliaus Lukausko garbę ir orumą ir įpareigota per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti savo žodžius. Politikei nepalankus teismo verdiktas buvo paskelbtas sausio 23 dieną. Šalys jį galėjo apskųsti per mėnesį, tačiau šia teise nepasinaudojo ir praėjusią savaitę sprendimas įsiteisėjo. „Gerbiu teismo sprendimą“, – BNS sakė B. Vėsaitė.

Rusijai vykdant agresiją prieš Ukrainą, Lietuvoje prabilta apie spartesnį krašto apsaugos finansavimo didinimą. Dalis politikų siūlo jau šiemet skirti daugiau pinigų šalies gynybos reikmėms, rašo dienraštis „Verslo žinios“. „Esame įsipareigoję NATO siekti, kad finansavimas gynybai padidėtų iki 2 proc., bet kol kas turime tik apie 0,8 proc. Tad to įsipareigojimo reikėtų laikytis“, – dienraščiui sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka.

 Socialdemokratų lyderis ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius antradienį pareiškė nepritariantis siūlymams įvesti sankcijas Rusijai dėl agresijos prieš kaimyninę Ukrainą, nes dėl to nukentėtų verslininkai.

 Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius antradienį Ženevoje Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos rengiamuose debatuose planuoja pasmerkti agresiją prieš Ukrainą ir išsakyti paramą šiai šaliai. L.Linkevičius Ženevoje lankysis su sutrumpintu darbo vizitu.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Nuolatinis valdžios kartojimas, kad esame bet kam pasirengę ir saugūs, kelia nerimą, sako politologas Tomas Janeliūnas. Anot jo, tai rodo, kad šalies saugumo reikalai tampa antraeiliai. Opozicijos lyderis Andrius Kubilius įsitikinęs, kad šiandieninis Lietuvos saugumo prioritetas yra Ukrainos saugumas. Pasak A. Kubiliaus, Rusijos veiksmai kelia grėsmę visam pasauliui, o Lietuva yra jo dalis.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Tikėtina, kad Rusija sieks užimti Rytų Ukrainos teritorijas, o ateityje – galbūt ir Vakarų Ukrainą, naudodama minkštąsias galias. Taip interviu portalui LRT.lt teigia buvusi krašto apsaugos ministrė, parlamentarė Rasa Juknevičienė. Anot politikės, Rusija siekia atkurti imperiją, o Lietuva patenka į jos interesų zoną.

„Bent jau tie žmonės, kurie yra atsakingi už Lietuvos saugumą, ramiai miegoti negali ir negalės, kol šalia mūsų bus kuriama, atstatoma ir veiks imperija, kurią stato dabar Vladimiras Putinas, – sakė Seimo narė, buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Politikė nė kiek neabejodama pabrėžė, kad mes, Lietuva, esame šios imperijos planuose. „Vienokia ar kitokia forma jie nori mus valdyti.

„Lietuva myli laisvę,“ – šiuos tris tautos išrinktus žodžius iš lietuviško palydovo „LitSat-1” priėmė palydovinio ryšio stotys visame pasaulyje. Nuo penktadienio ryto, kai Kauno technologijos universitete kurtas palydovas pradėjo savarankišką kelionę kosmine orbita, jo signalą jau priėmė ir iškodavo 18 palydovinių stočių iš visų penkių pasaulio kontinentų.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kovo 4 dieną su sutrumpintu darbo vizitu lankysis Ženevoje, kur dalyvaus Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos 25-osios sesijos aukšto lygio debatuose ir susitiks su Jungtinių Tautų vyriausiąja žmogaus teisių komisare Navi Pillay. Iš JT Žmogaus teisių tarybos tribūnos L. Linkevičius ketina pasmerkti agresiją prieš Ukrainą ir išsakyti visapusę paramą šiai šaliai.

Siekdamas padidinti Lietuvos kariuomenės finansavimą, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, Darbo partijos frakcijos narys Artūras Paulauskas šiandien Seimo posėdžių sekretoriate užregistravo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimus, leidžiančius fiziniams ir juridiniams asmenims teikti paramą Lietuvos kariuomenei.

  Lietuva uždraus atvykti į šalį už smurtą Kijeve atsakingiems Ukrainos pareigūnams, be to, neatmetama galimybės ateityje pritaikyti tokias sankcijas Rusijos pareigūnams, pirmadienį pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.   Lietuva vienašališką sąrašą paskelbs, stringant jo derinimui Europos Sąjungos (ES) mastu. Ministras BNS patvirtino, kad sąraše bus nušalintas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras svetainėje kgbveikla.lt skelbia naujus dokumentus iš Lietuvos ypatingojo archyvo. Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad tai LSSR KGB Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos miestų bei Kapsuko ir Telšių rajonų KGB skyrių planai ir ataskaitos, taip pat KGB kontržvalgybos 2-osios valdybos bei ideologinės kontržvalgybos 5-ojo skyriaus metiniai planai ir ataskaitos.

Partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderis Rolandas Paksas Lietuvos vyriausiajam administraciniui teismui (LVAT) apskundė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą neregistruoti jo pretendentu prezidento rinkimuose. R.Paksas prašo LVAT panaikinti minėtą VRK sprendimą bei įpareigoti komisiją išduoti jam parašų rinkimo lapus. Kandidatais į prezidentus bus registruojami tie pretendentai, kurių kandidatavimą parašais parems ne mažiau kaip 20 tūkst. rinkėjų.

„Jokių slaptų užmačių čia nėra. Loreta Graužinienė nenorėjo, o Artūras Paulauskas, atvirkščiai, pareiškė didelį norą dalyvauti prezidento rinkimuose“, – Rusijos žiniasklaidai apie prezidento rinkimus sakė Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas. Paklaustas, ar Lietuvoje niekas nenori būti prezidentu, politikas nusišypsojo: „Manau, daugeliui trūksta ambicijų. Tačiau Lietuvoje veikia politinė konjunktūra ir yra aišku, kam dirba dalis žiniasklaidos, valdininkų armijos ir kiti veikėjai.

Elektroniniu būdu rinkėjų parašus renkantys pretendentai į kandidatus prezidento rinkimuose turi aiškų lyderį. Pirmadienio rytą daugiausia parašų elektroniniu būdu buvo surinkusi dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Jai palankumą elektroniniu būdu jau pareiškė kiek daugiau negu 8 tūkst. rinkėjų. Antroje vietoje – sėkmingai socialdemokratų kandidatą Zigmantą Balčytį išstūmęs Kauno verslininkas Vladas Lašas. Jo sąskaitoje – kiek daugiau negu 2300 parašų.

„Vladimiras Putinas, skatindamas separatizmą visoje Rytų Ukrainoje, pats susikuria problemas Rusijoje“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius. Jo teigimu, V. Putinas skatina separatizmą Šiaurės Kaukaze, Dagestane, Tatarstane, su kuriuo anksčiau brutaliai kovojo.

Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas kritiškai vertina nesuderintus Lietuvos politikų Ukrainos atžvilgiu ir akcentavo bendrų valstybių veiksmų svarbą. „Gerai, kad šiandien kraujas dar nesilieja. Viskas vyksta pakankamai ramiai, tačiau situaciją Kryme galime traktuoti kaip okupaciją“, - pirmadienį „Laisvosios bangos“ radijo eteryje kalbėjo V. Gedvilas.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė aptarti padėtį Ukrainoje bei jos keliamą grėsmes nacionaliniam ir regiono saugumui sukvietė platų visų atsakingų politinių jėgų ir institucijų atstovų pasitarimą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienio rytą su premjeru Algirdu Butkevičium, krašto apsaugos ministru Juozu Oleku, Seimo atstovais bei Lietuvos kariuomenės vadu Arvydu Pocium aptars padėtį Ukrainoje.

Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Kol valdančiųjų ir opozicijos partijos suka galvas, kaip neleisti referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams ir parašų skaičiaus, reikalingų referendumui surengti, sumažinimo, aiškėja kelios tiesos. Pirmiausia, patys kalti, kad nesivargino žmonėms išaiškinti jiems svarbaus klausimo ir pasiūlyti saugiklių dėl tos žemės pardavimo, o kai susizgribo, buvo per vėlu.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė telefonu kalbėjosi su Jungtinės Karalystės Ministru Pirmininku Davidu Cameronu ir aptarė situaciją Ukrainoje, galimas pasekmes regiono ir visos Europos saugumui bei derino Lietuvos ir Jungtinės Karalystės pozicijas dėl neatidėliotinų priemonių konflikto sureguliavimui.

Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Kol valdančiųjų ir opozicijos partijos suka galvas, kaip neleisti referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams ir parašų skaičiaus, reikalingų referendumui surengti, sumažinimo, aiškėja kelios tiesos. Pirmiausia, patys kalti, kad nesivargino žmonėms išaiškinti jiems svarbaus klausimo ir pasiūlyti saugiklių dėl tos žemės pardavimo, o kai susizgribo, buvo per vėlu.

Įvairiuose pasaulio kampeliuose vykstantys kariniai konfliktai dažnai tiesiogiai paliečia ir Lietuvą. Kruvini įvykiai Ukrainoje ir pilietinis karas Sirijoje šiose šalyse gyvenančių žmonių gyvenimą pavertė pragaru. Siekdama bent šiek tiek padėti per kruvinus konfliktus nukentėjusiems asmenims, Lietuva vieniems suteikė nemokamą gydymą, o kitiems – politinį prieglobstį.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį situaciją Ukrainoje aptars su Didžiosios Britanijos premjeru Davidu Cameronu (Deividu Kameronu). Apie planuojamą pokalbį pranešė Britanijos vyriausybė. Prezidentės spaudos tarnyba BNS patvirtino, kad toks pokalbis planuojamas sekmadienio vakarą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienio rytą su Vyriausybės vadovu Algirdu Butkevičium, krašto apsaugos ministru Juozu Oleku, Seimo atstovais bei Lietuvos kariuomenės vadu Arvydu Pocium aptars padėtį Ukrainoje.

Padėtis Krymo pusiasalyje ir Ukrainoje yra labai įtempta. Apie specialiose LRT transliuotose žiniose kalbėjo ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius: „Kol įmanoma, būtina šiuos klausimus spręsti politiniu dialogu, nes kitas kelias – karas, kraujo praliejimas. Labiausiai norėtųsi įtinkinti Rusiją, kad kalbėtųsi su Ukraina, nes kol kas ją ignoruoja“, - kalbėjo L. Linkevičius ir pridūrė, kad kol kas Rusija nereaguoja į tai, ką numato tarptautinės sutartys.

Sekmadienį prie Rusijos ambasados Vilniuje rinkosi tautininkai, kurie protestavo prieš rusų veiksmus Ukrainoje. Vėliau prie jų prisijungė ir neabejingi Ukrainos krizei protestuotojai. Iš viso mitinge prie ambasados dalyvavo apie kelis šimtus žmonių ir apsupę pastatą žygiavo aplink jį bei skandavo: "Šlovė Ukrainai!" Pirmadienį 12 val. prie Rusijos ambasados palaikyti Ukrainą vyks dar vienas protestas. Vakar Vladimiras Putinas gavo leidimą įvesti karius į Krymą.

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai ragina surengti NATO 4 straipsnio konsultacijas, nes Rusijos veiksmai kelia grėsmę viso regiono saugumui, pranešė Prezidentūra. Sekmadienį telefonu kalbėję prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Lenkijos prezidentas Bronislowas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) sutarė, kad Rusijos veiksmai Aljanso pasienyje kelia pavojų viso regiono saugumui.

Pretendentai į kandidatus prezidento rinkimuose po truputį rikiuojasi prie starto linijos. Žiūrovai vis tyliau kalbasi apie kaimynus ir žalingus jų įpročius, nes visas dėmesys krypsta į maratonininkus. Komentatoriai praneša, kad prie starto linijos stos ne visi paraiškas pateikę sportininkai, o ekspertai su šypsena veide šnabždasi, kad yra tik vienas šio bėgimo favoritas. Mes stovime prie prezidento rinkimų starto linijos.

Europarlamentaras profesorius Vytautas Landsbergis sako, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo veiksmais Ukrainos atžvilgiu bando parodyti, kad Vakarų demokratijos nieko nevertos. „[Vakarų šalys] nereaguoja, manau, ne todėl, kad negali, o todėl, kad nenori.

Rusija, šeštadienį nusprendusi leisti pasiųsti ginkluotąsias pajėgas į Ukrainą, šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę, Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą, pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM). "Lietuva giliai susirūpinusi dėl šiandieninio Rusijos Federacijos Tarybos sprendimo leisti pasiųsti Rusijos ginkluotąsias pajėgas į Ukrainą.

Rusijos sprendimai dėl situacijos Kryme, jos karinių pajėgų veiksmai šiame Ukrainos regione yra kėsinimasis į Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą. "Tai yra dar didesnė eskalacija, ir jei galima kažkiek suprasti norą apsaugoti papildomai karinę jūrų pajėgų bazę, bet kai kariškiai patruliuoja visoje Krymo teritorijoje, perimama objektų apsauga, pasienio kontrolė, tai yra iš tikrųjų jau okupacija ir kėsinimasis į šalies teritorinį vientisumą ir suverenitetą.

Seimo pirmininko pavaduotojas liberalas Petras Auštrevičius ragina Užsienio reikalų ministeriją reaguojant į įvykius Kryme atšaukti konsultacijoms Lietuvos ambasadorių Rusijoje Renatą Norkų. "Reikia atšaukti Lietuvos ambasadorių iš Maskvos konsultacijoms. Tai kas dabar vyksta, matant Rusijos sprendimus dėl Ukrainos, tai reikalauja labai atsakingo požiūrio", - BNS šeštadienį sakė P.Auštrevičius.