Politikė nė kiek neabejodama pabrėžė, kad mes, Lietuva, esame šios imperijos planuose. „Vienokia ar kitokia forma jie nori mus valdyti. Gal šiandien dar nereikia kalbėti apie karinę formą, bet mes niekada negalėsime ramiai miegoti, kol nebus saugumo visame regione“, – sakė R. Juknevičienė.
Buvusi Krašto apsaugos ministrė yra ne kartą užsiminusi, kad labai didelį vaidmenį Lietuvoje atlieka prorusiška propaganda. Klausimas, kaip ją tinkamai filtruoti arba nuo jos atsiriboti, pasak R. Juknevičienės, yra nelengvas.
„Veiksmingiausias yra, kai žmonės atskiria, kas yra kas, kai melą atskiria nuo tiesos, kai mato, kur yra propaganda, o kur – žiniasklaida. Tam reikia įdėti labai daug pastangų, reikia laiko. Manau, svarbiausia, kad jaunoji karta atskirtų, – kalbėjo R. Juknevičienė. – Matau nemažai pozityvių dalykų, nes jauni žmonės mažiau žiūri televizoriaus, jie laiką leidžia internete ir gauna labai įvairią informaciją.“
Konservatorės teigimu, V. Putinas ir dabartinis Kremlius propaganda daugiausia užsiima naudodamiesi televizija. „Labiausiai jis veikia žmones, kurie neturi pasirinkimo. Tai matome Lietuvoje, tasai poveikis yra jaučiamas“, – apgailestavo R. Juknevičienė.
Prasidėjus agresyviems Rusijos veiksmams Kryme ji buvo pirmoji, kuri priminė, kad Lietuva yra valstybė, skirianti mažiau lėšų savo saugumui. Jos manymu, per dešimt metų narystės NATO mūsų šalies valdininkai kiek primigo. „Visada tai sakydavau, būdama Krašto apsaugos ministre parašiau netgi pareiškimą tuometiniam premjerui Andriui Kubiliui, kai buvo bandoma dar kartą mažinti lėšas saugumui. Tada pavyko bent sustabdyti mažinimą, – pasakojo R. Juknevičienė. -– Tačiau, iš tiesų, politiniame elite supratimo apie ginkluotas pajėgas nėra. Matau, kad labai maža dalis jų tuo domisi“.
R. Juknevičienė priminė ir dabartinio Krašto apsaugos ministro socialdemokrato Juozo Oleko pasakytus žodžius, jog ši sritis jam nebeįdomi. „Dabar jis nori dirbi Europos Parlamente, todėl net nesistengia kovoti dėl didesnių skiriamų lėšų, – kalbėjo politikė. – Dėl to man yra labai apmaudu, nes padėtis labai liūdna. Lietuva yra tarp NATO šalių, kurios mažiausiai skiria lėšų saugumui. Nežinau, kaip žmonės įsivaizduoja solidarumą iš kitų NATO valstybių, jeigu mes patys neskiriame pinigų, tik sakome „Jūs mus ginkite“.
Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė priminė, kad NATO neturi savo kariuomenės. „Žmonės dažnai galvoja apie NATO kariuomenę. Nėra tokio dalyko, yra Lietuvos kariuomenė, JAV kariuomenė, Didžiosios Britanijos kariuomenė ir kitų NATO šalių kariuomenės. Tai yra grandinė, – dėstė R. Juknevičienė. – Jeigu viena grandis yra silpna, grandinė gali trūkti. Tas pats galioja ir NATO. Negalėčiau pasakyti, kad esame silpnoji grandis, turime gerai parengtus ir motyvuotus karius, turime planus ir šiek tiek ginkluotės. Nėra jau taip blogai. Tačiau visa tai netrukus baigsis.“
Seimo narės teigimu, resursai yra reikalingi tam, kad kariuomenė galėtų atsinaujinti. „Automobiliai, įvairios mašinos, kuras, treniruotės, juk žmonės turi būti paruošti. Neužtenka vien to, kad sąraše yra karys, o sandėlyje – šautuvas, – kalbėjo R. Juknevičienė. – Kariai turi treniruotis. Manau, kad šiuo metu yra labai svarbu susitarti ir grąžinti visuotinę karinę tarnybą. Bent porą tūkstančių jaunuolių per metus turėtume apmokyti, kad jaunoji karta bent jau žinotų kaip elgtis su ginklu.“
R. Juknevičienė pasiūlė mesti dar vieną žvilgsnį į Ukrainą. „Juk ten skelbiama mobilizacija. Ką mobilizuoja? Žmones, kurie kažkada yra tarnavę kariuomenėje. Juk negalima mobilizuoti žmogaus iš gatvės ar mokyklos suolo, kuris net nežino, kaip yra užtaisomas šautuvas. Tokių žmonių juk nesiųsi į karą, – sakė politikė. – O mes rezervą turime iš buvusių šauktinių, tačiau jie pasens ir turėsime problemą. Kompiuteriniai žaidimai? Kibernetiniai karai irgi svarbūs, o kariuomenei protingi žmonės reikalingi."
