Aktualijos

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, artėjant naujiems mokslo metams, dalyvavo kasmetinėje savivaldybių administracijų švietimo padalinių vedėjų konferencijoje „Švietimo prieinamumas ir lygios galimybės – iššūkiai užtikrinant kokybę“ ir sakė sveikinimo kalbą jos atidarymo proga. Sveikinimo žodyje Vyriausybės vadovas pastebėjo, kad šiemet Lietuvos mokyklos sulauks apie 343 tūkst. moksleivių, iš kurių – 27 tūkst. pirmokų ir 30,5 tūkst. abiturientų.

 Rusijos sankcijos importuojamiems žemės ūkio ir maisto produktams buvo pagrindinis kaimyninės valstybės koziris, o dar labiau pakenkti ji galėtų tik apribojusi energetinių šaltinių pardavimą Europos Sąjungai (ES), tačiau taip labai stipriai pakenktų ir pati sau, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Žiūrint į Lietuvos eksporto struktūrą, galima sakyti, kad Rusija metė vieną didžiausių kozirių.

 Premjeras Algirdas Butkevičius kartu su kitais Vyriausybės nariais Prezidentūroje vidurdienį susitiko su prezidente Dalia Grybauskaite darbo pietų. Kaip buvo pranešta antradienio rytą, susitikimo metu planuojama aptarti naujo politinio sezono prioritetus. Pranešta, kad didžiausias dėmesys bus skiriamas gynybiniam ir energetiniam saugumui, euro įvedimu, socialiniams klausimams ir kt.

 Lietuvoje minimalus mėnesinis atlyginimas 2016 metų pabaigoje gali siekti 350 eurų (apie 1200 litų), prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Pasak Nerijaus Mačiulio, tai apskaičiuota, remiantis Vyriausybės programa bei atsižvelgiant į ekonomikos augimą.   „Nuo kitų metų, prognozuojame, minimalus mėnesinis atlyginimas bus padidintas iki 300 eurų, o 2016 metų pabaigoje sieks 350 eurų - apie 1200 litų.

  Žinomos Lietuvos nevyriausybinės organizacijos atsisakė teikti komentarus rusiškam Pirmajam Baltijos kanalui (PBK), argumentuodamos, kad televizija neatitinka žiniasklaidos skaidrumo kriterijų ir yra laikoma pavojinga valstybės interesams. Su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius viešai paskelbtame atsakyme argumentavo, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) PBK laiko keliančiu grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

 LRT Radijo laida „Lietuvos diena“, LRT.lt Dar šiemet krašto apsaugai skirtos lėšos bus naudojamos prieštankinės bei priešlėktuvinės ginkluotės įsigijimui, kitąmet bus stengiamasi didinti tarnaujančių karių skaičių bei šalies galimybes priimti didesnes sąjungininkų pajėgas, po Valstybės gynimo tarybos susitikimo LRT Radijo laidoje „Lietuvos diena“ teigė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Apie pusketvirto šimto Lietuvos kariuomenės pėstininkių antradienį ir trečiadienį dalyvaus Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų padalinių pratybose „Ulono kardas“, vyksiančiose Alytuje. Pratybose kariai treniruosis į valstybės teritoriją įsiveržusių priešiškų pajėgų puolimo operacijose. Mokymuose, kuriuos organizuoja Sausumos pajėgų štabas, dalyvaus Sausumos pajėgų kariai, taip pat kariai savanoriai iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinių.

Į Lietuvą vykdyti oro policijos misiją antradienį pirmą kartą atvyksta Kanados naikintuvai. Keturi F-18 naikintuvai Karinių oro pajėgų aviacijos bazėje Šiauliuose turėtų leistis prieš vidurdienį. Vėliau šią savaitę į Šiaulius taip pat atskris Portugalijos naikintuvai. Kanadiečiai ir portugalai per oficialią ceremoniją rugsėjo 1-ąją pakeis šiuo metu misiją vykdančius britų ir lenkų karius.

Valdantieji antradienį aiškinsis susidariusią situaciją koalicijoje po to, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė patenkino premjero Algirdo Butkevičiaus teikimą atleisti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) deleguotą energetikos ministrą Jaroslavą Neverovičių. Valdančiąją daugumą sudarančių partijų lyderiai planuoja priimti galutinį sprendimą dėl LLRA buvimo koalicijoje. Pirmadienio vakarą premjeras žurnalistams sakė, kad LLRA atstovų jų vadovaujamame Ministrų kabinete nebebus.

Darbo partijos valdyba remia socialdemokratų prezidiumo ir šios partijos lyderio Algirdo Butkevičiaus apsisprendimą šalinti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovus iš Vyriausybės - tokį sprendimą „darbiečiai“ priėmė pirmadienio vakarą.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad energetikos ministro postas turėtų atitekti Darbo partijai, tačiau tarp jo norimų matyti kandidatų - ir nepartiniai specialistai. „Pagal kvotų pasiskirstymą tai turėtų būti Darbo partijos deleguotas žmogus, bet tikiuosi, kad rasime sutarimą, kad būtų kompetentingas žmogus, kuris būtų labai gerai susipažinęs su dabartiniais projektais ir išmanytų energetikos sektorių“, - pirmadienį Seime žurnalistams sakė A.Butkevičius.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA) Vyriausybėje nebus skiriamas joks postas, pirmadienį pareiškė premjeras, socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius. „Galiu pasakyti - jiems tikrai Vyriausybėje nebus skiriamas postas. Tą galiu užgarantuoti, bet palaukime prezidiumo posėdžio“, - pirmadienį Seime žurnalistams sakė premjeras. Jis atvyko į valdančiajai koalicijai priklausančios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) valdybos ir prezidiumo posėdį.

Nuo 2014 metų praplėstas gydytojų specialistų konsultacijų, kurių metu atliekama diagnostika ir gydomosios intervencinės procedūros, ypač vaikų reumatologų ir neurologų, spektras. Pasak sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės, statistika rodo, kad šių susirgimų kasmet daugėja. Nuo šių metų taip pat pradėtos finansuoti vaikų ligų dienos stacionaro paslaugos, ypatingą dėmesį skiriant vaikų psichinei sveikatai.

At jaučiate, kad artėja rugsėjo 1-oji? Sakote, anądien parduotuvėje matėte besiblaškantį būrį tėvų su vaikais? Kuprinių, dar kažko ieškojo? Taip, ir aš mačiau... Ir dar girdėjau, kaip dejavo, kad ir vėl viskas pabrango – reikėjo anksčiau eiti, kol Lietuvoje dar eurais nekvepėjo... Bet aš ne apie tai.

Lietuvos Seimo narius ir net didelių žiniasklaidos priemonių vedamųjų rašytojus ištinka haliucinacijos ir jie ima šauktis cenzūros bei bauginti nebūtais dalykais. Sunku patikėti, bet to įrodymas – 2014 m. rugpjūčio 8 dienos straipsnis portale 15min.lt., kurio pavadinimas „Prokurorai atvėrė kelią Vilniaus gatvėse skleisti ir Rusijos propagandą“. Ką gi tokio baisaus padarė Vilniaus apygardos prokuratūra? O gi nutraukė ikiteisminį tyrimą „dėl reklamų, kuriose Armėnija buvo įvardinta okupante.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Dangutės Mikutienės teigimu, vaikų sveikata Lietuvoje vis dar kelia susirūpinimą ne tik dėl ligų, bet ir dėl bendros higienos bei gyvenimo būdo. „Trečdalis šalies vaikų nevalgo pusryčių ir, kaip ir daugelis susaugusiųjų, pamiršta, kad bent vieną valandą per dieną reikia skirti fiziniam krūviui“, - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Seimo narė.

Rusija pranešė neišduosianti Lietuvai bankrutavusio Ūkio banko savininko Vladimiro Romanovo, nes jam suteiktas prieglobstis. Apie tai pirmadienį informavo Lietuvos generalinė prokuratūra. V.Romanovą Lietuvos teisėsauga įtaria didelės vertės Ūkio banko turto iššvaistymu. Generalinė prokuratūra teigia, kad baudžiamasis persekiojimas bus tęsiamas, o prokurorai vertins galimybes kreiptis į Rusiją su papildomais teisinės pagalbos prašymais.

Giedrė Trapikaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Sovietmečiu valdžia ypač skatino žmones skųstis, nes tai buvo vienas iš būdų sužinoti, ką jie galvoja ir kuo gyvena, sako istorikas Tomas Vaiseta. „Pavyzdžiui, žmonės, kurie neturėjo „blato“, įtakingų pažįstamų, nepažinojo kokios sandėlio arba parduotuvės vedėjos ar kito žmogaus, kuris per jubiliejų galėtų parūpinti žirnelių, rašydavo skundus tikėdamiesi, kad į juos bus sureaguota“, – pasakoja jis.

Vilniaus Verkių regioninio parko teritorijoje įsikūrusios sanatorijos „Pušyno kelias“ kolektyvas renka parašus po laiškais įvairioms institucijoms ir jų vadovams, prašydamas išspręsti paprastą techninį klausimą. Iš Uždarosios akcinės bendrovės įmonė nori tapti Viešąja įstaiga (Všį), kurios steigėjas būtų Sveikatos apsaugos ministerija. Tai leistų prašyti europinių fondų paramos. Deja, klausimas jau virsta politinio turgaus objektu.

Saulius SODONIS Į šios kadencijos Seimą 2012 metais mūsuose buvo išrinkti trys nariai: vienmandatinėje Šilutės-Pagėgių rinkimų apygardoje Artūras Skardžius, Šilalės-Šilutės apygardoje Remigijus Žemaitaitis ir daugiamandatinėje apygardoje partijos Tvarka ir teisingumas narys Kęstas Komskis. Netrukus bus, kaip studentai sako, mediumas ‒ vidurys. Todėl įdomu buvo pažiūrėti, ką ir kaip daro šie mūsų kraštui atstovaujantys seimūnai.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) deleguotas energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius nuo pirmadienio nebeina ministro pareigų - prezidentė Dalia Grybauskaitė socialdemokrato premjero Algirdo Butkevičiaus teikimu praėjusį antradienį atleido jį, kai ministras nesuderinęs su premjeru viceministre paskyrė Renatą Cytacką.

Valdančioji koalicija gali sėkmingai veikti ir be Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA), sako Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas. „Aš tai nejaučiu koalicijos griūties. Jei LLRA politikai galvoja, kad ambicijos yra aukščiau už norą dirbti Lietuvai, Lietuvos žmonėms, tiems patiems Lietuvos lenkams, kurie čia gyvena - čia jų problema. O koalicija ir su trimis partijomis gali gyvuoti“, - Žinių radijui pirmadienį sakė A.Sysas.

Dvi vietas Europos Parlamente (EP) gavusi partija „Tvarka ir teisingumas“ liko su beveik 1 mln. litų skola, rodo Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikta finansinė ataskaita. Pirmadienis yra paskutinė diena, kai partijos, dalyvavusios EP rinkimuose, ir kandidatai į prezidentus privalo pateikti finansines ataskaitas. Kaip BNS informavo VRK, jas dauguma jau pateikė, nesulaukta tik Darbo partijos, Liberalų ir centro sąjungos bei Artūro Paulausko rinkimų kampanijų ataskaitų.

 Algirdas Igorius,Zinaida Paškevičienė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt 25-eri metai. Valstybės istoriją skaičiuojant, tai buvo visai neseniai, žmogaus gyvenime – tai juntamas laiko tarpas. 1989 m. rugpjūčio 23 d. Baltijos kelias pranoko visus lūkesčius. 2 milijonai žmonių rankomis susijungė 620 km nuo Vilniaus per Rygą iki Talino.Baltijos kelias buvo suskirstytas į 50 ruožų, taip pabrėžiant 50 sovietų okupacijos metų.

Jevgenijus Bardauskas, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Kodėl energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius, turėdamas viešai deklaruojamą premjero ir prezidentės paramą, vis dėlto pasirinko Lenkų rinkimų akcijos (LLRA) poziciją ir paskyrė viceministre Renatą Cytacką? Aiškinimų yra ne vienas. J. Neverovičius gali būti keliamas LLRA kandidatu į Vilniaus merus, ir didelė tikimybė, kad būtų rimtas konkurentas bet kam.

„Nesileiskite apkvailinami ar nuginkluojami popierinių susitarimų, bet pasistenkite sukurti veiksmingą gynybą ir atgrasyti užsienio agresorius, kad ir kokie būtų agresijos pavidalai.“ Taip, vertindamas 1994-ųjų Budapešto memorandumą, turėjusį garantuoti Ukrainos saugumą, portalui LRT.lt sako Europos politikos analizės centro Vašingtone ekspertas Januszas Bugajskis.

 Laima Ragėnienė, LRT Klasikos laida „Ryto allegro“, LRT.lt Tai, kas vyksta dabar, Baltijos keliui suteikia naujų prasmių, sako Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Rimantas Miknys. „Mes dar kartą paliudijame, jog, nepaisant etninių, ideologinių, pasaulėžiūros, partinių, socialinių ir kitokių skirtumų, esame kartu. O tai mums teikia viltį, kad mes, kaip bendruomenės, kaip tautos, esame ir galime būti, nes jau parodėme, kad kartu galime kažką nuveikti“, – pabrėžia jis.

Lietuvos vadovai ir politikai sekmadienį pasveikino Ukrainą Nepriklausomybės dienos proga ir linkėjo šaliai bei jos gyventojams stiprybės, ginant savo laisvę. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Ukrainos prezidentą Petro Porošenką ir palinkėjo taikos bei vienybės ginant savo šalį bei išsakė paramą kovoje dėl nepriklausomybės. „Prieš dvidešimt trejus metus Ukraina pasirinko laisvės kelią.

Verslininko Ramūno Karbauskio vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) į savo gretas priims didžiąją dalį neparlamentinės Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) narių. Tai portalui balsas.lt patvirtino ir R. Karbauskis, ir LSDS vadovas Arvydas Akstinavičius. LSDS aktyvo įsiliejimas į valstiečių gretas turi būti formaliai nuspręstas kitą savaitę Jonavoje įvyksiančiame socdemų tarybos posėdyje ir būti pabaigtas iki R.Karbauskio partijos suvažiavimo, kuris numatomas spalį.

Kultūros ministerija siūlo gerokai pailginti valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. Jeigu Vyriausybė priimtų ministerijos pasiūlymą, šis sąrašas taptų beveik tris kartus ilgesnis. Pagal Kultūros ministerijos siūlymą, sąraše turėtų atsidurti Verkių, Lentvario, Paežerių, Gelgaudiškio, Renavo, Palangos ir kitų dvarų sodybos, Biržų, Raudonės bei Trakų pilys, Vilniaus universiteto kompleksas su Šv.

Mūsų valstybės istorijoje nedaug dienų, kurios būtų tokios daugiaprasmės ir daugiaspalvės, kaip rugpjūčio 23-oji. Tai juoda ir balta, okupacija ir laisvės siekis, pavergimas ir išsivadavimas. Tai Juodojo kaspino diena ir V. Molotovo–J. Ribbentropo paktas 1939-siais, kai Vokietijos ir Rusijos susitarimų slaptieji protokolai surakino tris Baltijos valstybes geležiniuose SSRS gniaužtuose.

 Kultūros ministerija nepritaria grupės Seimo narių iniciatyvai leisti registruoti įmonių ir organizacijų pavadinimus visomis lotyniškomis - ne tik lietuviškomis - raidėmis. „Manytina, kad siūlomi įstatymų projektai sudaro prielaidas neigiamam poveikiui bendrinei lietuvių kalbai atsirasti“, - rašoma Kultūros ministerijos parengtame rašte.

Lietuvoje Baltijos kelio 25-metis paminėtas šventiniais renginiais, koncertais bei politikų sveikinimais. Baltijos valstybėms svarbi šventė taip pat įamžinta išskleidžiant rekordinę - 1 kilometro ilgio - trispalvę bei Lietuvos ir Latvijos pasienyje Saločiuose atidengiant paminklą. Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė Lietuvos, Latvijos ir Estijos sostines gyva grandine sujungusio Baltijos kelio minėjimą pavadino švente, primenančia, kad visos Baltijos šalys sugebėjo sukurti nepriklausomas valstybes.

 Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, sveikindama šalies gyventojus Baltijos kelio 25-mečio proga, priminė, kad šalies laisvė nėra duotybė ir ją kasdien reikia ginti. Šalies vadovė teigė, jog Baltijos valstybių palaikymo ir pagalbos reikia ir šiuo metu neramumu draskomai Ukrainai. „Aukštai iškėlę savo valstybių vėliavas parodėme, kad atsisakome gyventi pagal slaptus susitarimus - Molotovo-Ribentropo protokolus. Atkūrėme savo valstybes, tapome sparčiai augančiu ir pažangiu regionu.

 Lietuvai, Latvijai ir Estijai šeštadienį minint Baltijos kelio 25-ąsias metines, Baltijos šalių premjerai susirinko Rygoje pasidalyti prisiminimais apie akciją, per kurią apie 2 mln.

Mūsų valstybės istorijoje nedaug dienų, kurios būtų tokios daugiaprasmės ir daugiaspalvės, kaip rugpjūčio 23-oji. Tai juoda ir balta, okupacija ir laisvės siekis, pavergimas ir išsivadavimas. ai Juodojo kaspino diena ir V. Molotovo–J. Ribbentropo paktas 1939-siais, kai Vokietijos ir Rusijos susitarimų slaptieji protokolai surakino tris Baltijos valstybes geležiniuose SSRS gniaužtuose.

 Lietuvos garbės konsulo nužudymas parodė, kad Ukrainoje vyksta karas ir separatistai nesirenka aukų, teigia premjeras Algirdas Butkevičius. „Šiandien ryte dar kalbėjausi su užsienio reikalų ministru važiuodamas į Latviją ir pirmadienį pratęsime pokalbį ir jis mane informavo, kad ir su prezidente jau kalbėjosi. Vis dėl to tokie veiksmai parodo, kad vyksta karas ir tikrai separatistai nesitaiksto su niekuo ir nežiūri ar tai būtų diplomatinio korpuso žmogus.

Pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis, komentuodamas Lietuvos garbės konsulo nužudymą Ukrainoje, paragino pasimelsti, kad būtų apšviestas Kremliaus vadovų protas. Pasak V.Landsbergio, Mykolo Zelenecos nužudymas turi būti laikomas įvykiu Rusijoje, ne Ukrainoje. „Čia ne Ukrainoje įvykiai, tie įvykiai Kremliuje ir jie vis eina blogyn ir nežinia, kur bus jų liepto galas. Ką jis reikš Europai, galbūt ir žmonijai.

Mūsų valstybės istorijoje nedaug dienų, kurios būtų tokios daugiaprasmės ir daugiaspalvės, kaip rugpjūčio 23-oji. Tai juoda ir balta, okupacija ir laisvės siekis, pavergimas ir išsivadavimas. Tai Juodojo kaspino diena ir V. Molotovo–J. Ribbentropo paktas 1939-siais, kai Vokietijos ir Rusijos susitarimų slaptieji protokolai surakino tris Baltijos valstybes geležiniuose SSRS gniaužtuose.

 Europos Sąjunga griežtai smerkia Lietuvos garbės konsulo Ukrainoje Mykolos Zeleneco pagrobimą ir nužudymą Luhanske, sakoma ES užsienio politikos vadovės Catherine Ashton (Ketrin Ašton) atstovės penktadienį vėlai vakare Briuselyje paskelbtame pareiškime. C.Ashton dėl šio diplomato mirties kaltina neteisėtas ginkluotas grupuotes ir reikalauja, kad „kaltieji būtų patraukti teismo atsakomybėn“. Pareiškime pažymima, kad šis nužudymas dar padidino aukų rytų Ukrainoje skaičių.

 Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Baltijos kelio minėjimo renginiuose neužmirštama ir neramumų krečiama Ukraina. Pasak šalies vadovės, išreikšdami solidarumą, Baltijos šalių gyventojai laiko ne tik Lietuvos, Latvijos ir Estijos, bet ir Ukrainos vėliavas. „Mes todėl šiandien turime ir ketvirtą vėliavą rankose. Šiandien yra Ukrainos vėliavos diena, todėl Baltijos šalių šiandieninis šventimas susilieja ir susijungia su Ukrainos vėliava.

 Vytautas Markevičius, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Baltijos kelias siuntė aiškų pranešimą ir Rytams, ir Vakarams: šios tautos tikrai eina į laisvę, ir jos nesustos. Taip teigia profesorius Vytautas Landsbergis. „Iš Rytų prapliupo pykčiai, grasinimai, bauginimai, bet jie jau negalėjo mūsų išgąsdinti“, – interviu LRT Radijo laidai „Ryto garsai“ sako jis. Profesoriaus teigimu, stovėdami Baltijos kelyje, jau buvome laisvi ir balsavome už laisvę.

Kartais tautiečiai aimanuoja, kad jų lūkesčiai nepriklausomoje Lietuvoje liko neišpildyti, jie esą kovojo ne už tokią šalį, tačiau pamiršta savęs paklausti, ką patys padarė, kad Lietuva būtų kitokia, sako LRT.lt kalbinti Baltijos kelio kartos atstovai. Jie įsitikinę, kad lietuviai nėra susvetimėję, o atsiradus agresoriui neabejotinai susikibtų rankomis naujame Baltijos kelyje.

Mūsų valstybės istorijoje nedaug dienų, kurios būtų tokios daugiaprasmės ir daugiaspalvės, kaip rugpjūčio 23-oji. Tai juoda ir balta, okupacija ir laisvės siekis, pavergimas ir išsivadavimas. Tai Juodojo kaspino diena ir V. Molotovo–J. Ribbentropo paktas 1939-siais, kai Vokietijos ir Rusijos susitarimų slaptieji protokolai surakino tris Baltijos valstybes geležiniuose SSRS gniaužtuose.

Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Minint Ribentropo-Molotovo pakto 75-ąsias ir Baltijos kelio 25-ąsias metines Istorinėje Prezidentūroje Kaune surengta konferencija „Sunkus kelias į laisvę“. 1939 metais pasirašytas Ribentropo-Molotovo paktas nulėmė tragišką trijų Baltijos valstybių likimą. Pasak istorikų, iki pat 1988-ųjų slaptieji šio pakto protokolai Sovietų Sąjungoje buvo tabu. Apie tai tekalbėdavo rezistentų organizacijos.

LRT.lt Dabartiniai įvykiai turėtų pakeisti Vakarų mąstymą, ir jie turėtų imtis ryžtingesnių veiksmų, suteikiant pagalbą Ukrainai. Taip interviu LRT.lt teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Tikrai turime galimybių panaudoti daugiau spaudimo priemonių. Mes privalome tai daryti, nes kito kelio nėra“, – įsitikinęs jis. L. Linkevičiaus nuomone, reikėtų imtis griežtesnių sankcijų Rusijos atžvilgiu. „Jei kalbame apie ekonomines sankcijas, jos toli gražu dar neišsemtos.

Gabrielė Valaitytė, LRT.lt Baltijos kelyje vienybė pasireiškė tobuliausiu pavidalu, po to tokių pakilimų nebebuvo, sako Kovo 11-osios nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Romualdas Ozolas. LRT.lt pašnekovo teigimu, tik praėjus 25-eriems metams po Baltijos kelio, žmonės pradeda suprasti, kas iš tiesų yra laisvė ir nepriklausomybė. „Dar iki Sąjūdžio sakiau, kad mūsų kelias iki nepriklausomybės bus ilgas ir sunkus, bet kad jis bus toks skausmingas visiems žmonėms, tikrai negalvojau.

Laima Ragėnienė, LRT Klasikos laida „Ryto allegro“, LRT.lt Tai, kas vyksta dabar, Baltijos keliui suteikia naujų prasmių, sako Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Rimantas Miknys. „Mes dar kartą paliudijame, jog, nepaisant etninių, ideologinių, pasaulėžiūros, partinių, socialinių ir kitokių skirtumų, esame kartu. O tai mums teikia viltį, kad mes, kaip bendruomenės, kaip tautos, esame ir galime būti, nes jau parodėme, kad kartu galime kažką nuveikti“, – pabrėžia jis.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius rugpjūčio 22 dieną Vilniuje susitiko su JAV kongresmenų delegacija, su kuria aptarė saugumo situaciją regione Rusijos prieš Ukrainą vykdomos agresijos akivaizdoje. Iš respublikonų ir demokratų partijų narių sudarytai JAV Kongreso Atstovų rūmų delegacijai vadovavo respublikonas iš Ohajo valstijos Steve‘as Chabotas.