Aktualijos

Daugelis Lietuvos žmonių, apkrauti dideliu informacijos kiekiu apie vis naujus Rusijos ir JAV susitarimus dėl karo baigties Ukrainoje, baiminasi dėl savo ateities, teiraujasi vieni kitų „ar pas mus ateis karas?“. Natūralu, jog visuomenė jaudinasi ir priimą naujienas apie karą labai jautriai, kodėl taip yra ir kaip to išvengti, pasidalino specialistas.

Preliminarūs Vokietijos rinkimų rezultatai patvirtino, kad juos laimėjo pagrindinės srovės konservatoriai, vadovaujami Friedricho Merzo, o į antrą vietą iškilo kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Per rinkimų kampaniją dominavo susirūpinimas didžiausios Europos ekonomikos stagnacija ir spaudimas apriboti migraciją. F. Merzas pastarosiomis savaitėmis ragino laikytis griežtesnės pozicijos imigracijos klausimu.

Baltijos šalims sinchronizavus savo elektros tinklus su Europa ir Lietuvoje išardžius nebereikalingas linijas su Rusija ir Baltarusija bus atlaisvinta apie 900 hektarų žemės, sako energetikos ministras.  „Šie darbai turi taip pat simbolinę prasmę, bet yra ir praktinių dalykų. Išardžius linijas, nugriovus atramas bus atlaisvinta ir nemažai žemės plotų – maždaug 900 hektarų.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Europos Sąjungai (ES) reikėtų apgalvoti, kaip būtų galima atsverti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karinę paramą Ukrainai – jeigu iškiltų toks poreikis. Šalies diplomatijos vadovo teigimu, tokiu atveju Bendrijos šalims paramą Kyjivui reikėtų padidinti du kartus. „Deja, taip pat reikia akcentuoti, kad tai (karinė parama – ELTA) irgi yra viena iš sričių, kur Europos Sąjunga gali padaryti daugiau.

Friedrichas Merzas jau matuojasi Vokietijos kanclerio postą. Bet didžiausios Europos Sąjungos valstybės laukia duobėtas kelias. Krikščionys demokratai laimėjo sekmadienį vykusius federalinius parlamento rinkimus, surinkdami kiek mažiau nei 30 proc. balsų. Rezultatas neįspūdingas – antras blogiausias partijos istorijoje. Ir gerokai kuklesnis, nei norėjo patys centro dešinieji. Bet reprezentatyvus, nes aktyvumas siekė net 84 proc.

Lietuvos banko (LB) vadovas ir Europos Centrinio Banko (ECB) valdybos narys Gediminas Šimkus pagrįstais laiko rinkos lūkesčius, kad ECB šiemet dar tris kartus mažins bazines palūkanų normas, nors lieka neapibrėžtumas dėl veiksmų vėlesniais mėnesiais.  „Apskritai aš sutinku su rinkos lūkesčiais, kad nuo dabar iki 2025 metų pabaigos gali būti dar trys (palūkanų normų – BNS) mažinimai“, – interviu finansinių naujienų portalui „Econostream Media“ sakė G. Šimkus.

Lietuva norėjo, kad naujosios Europos Sąjungos (ES) sankcijos Rusijai būtų ambicingesnės, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Taip jis kalbėjo Briuselyje dalyvaudamas ES Užsienio reikalų taryboje. „Iš Lietuvos pozicijų norėjome ambicingesnio (sankcijų – BNS) turinio, terminų ir apimties“, – LRT teigė K. Budrys. Anot jo, jau dabar ruošiamas naujas sankcijų paketas Rusijai, tačiau situaciją gali sunkinti prasidėję pokalbiai tarp Vašingtono ir Maskvos.

Lietuvos ambasadoriui prie NATO Deividui Matulioniui balandžio mėnesį baigiant darbus atstovybėje Briuselyje, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Vilnius yra suinteresuotas iš karto paskirti pamainą šiam diplomatui. „Mes esame suinteresuoti, kad tokioje pozicijoje, kaip kad Lietuvos atstovas NATO, būtų nepertraukiamas darbas. Tikrai, man atrodo, čia niekas iš mūsų nesuprastų, jeigu ten būtų tiesiog tuščia kėdė“, – žurnalistams Briuselyje sakė K. Budrys.

Europarlamentaras Petras Gražulis gyvena įspūdžiais iš Vašingtono. Savaitgalį politikas dalyvavo didžiausiame respublikonų suvažiavime, kuriame iš arti išvydo Donaldą Trumpą, viceprezidentą J. D. Vance'ą, milijardierių Eloną Muską ir kitas ryškiausias asmenybes. P. Gražuliui netgi pavyko sudalyvauti uždarame renginyje.

Seime, Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje, pirmadienį minint trečiąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, parlamento pirmininkas Saulius Skvernelis sako, jog šiuo metu gyvename paminto žmogiškumo nuojautomis.

Ukrainos narystė NATO yra geriausia, efektyviausia ir pigiausia saugumo garantija kariaujančiai šaliai, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Ukrainai reikalingos tikros saugumo garantijos. Narystė NATO yra neabejotinai geriausias, efektyviausias ir, esu įsitikinęs, pigiausias variantas. Šis variantas privalo likti ant stalo mūsų derybinei pozicijai sustiprinti“, – pirmadienį išplatintame Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims kiek daugiau nei prieš dvi savaites prisijungus prie Vakarų tinklų, Vilkaviškio rajone pirmadienį pradėtos demontuoti pirmosios iš likusių elektros perdavimo linijų, jungiančių Lietuvą su Kaliningradu, atramos. Dalis veikiančios infrastruktūros bus siunčiama palaikyti Ukrainos energetikos sistemai.  „Šiandien yra penkiolikta diena, kai sinchroniškai veikiame su kontinentinės Europos tinklais.

Prieš kurį laiką socialiniame tinkle „Tik tok“ pasirodė vaizdo įrašas, kuriame LSMU Kauno ligoninėje pacientas apšlapina kitą fizinio suvaržymo priemonėmis prie lovos fiksuotą pacientą. Ekspertai aiškinasi, ar tai sistemos skylės neleido užkirsti kelio šiam incidentui, ar gydymo įstaigos darbuotojų aplaidumas.

Šalies vadovo biografinę knygą leidžianti įmonė „Petro ofsetas“ 2023–2024 metais su Prezidentūra sudarė šešias pirkimo sutartis, kurių vienos vertė siekė per 17 tūkst. eurų, skelbia portalas „Delfi“. Anot Prezidentūros, šio pirkimo metu iš minimos įmonės buvo įsigytos vienetinės, autorinės kūrybos knygos, skirtos NATO viršūnių susitikimo Vilniuje dalyviams. Skelbiama, kad už 40 leidinių tokių leidinių Prezidento kanceliarija „Petro ofsetui“ atseikėjo beveik 17,8 tūkst. eurų su PVM.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis kritiškai vertina idėją visiems vairuotojams taikyti 0 promilių reikalavimą. Anot jo, neblaivūs vairuotojai nėra didžiausia grėsmė, tad ir keisti dabartinės tvarkos, parlamento vadovo manymu, nėra reikalo. „Reikia kažkuo užpildyti darbotvarkę.

Tarptautiniuose santykiuose sutartis pakeitė sandoriai, sako Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, komentuodamas amerikiečių inicijuojamas derybas dėl karo Ukrainoje. Politikas neslepia, kad pasaulio dėmesį prikausčiusiame procese įžvelgia „blogą tendenciją“ – užmerkti akis prieš padarytus Rusijos nusikaltimus. O tai, akcentuoja parlamento vadovas, kurstys Rusiją ir toliau elgtis agresyviai.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis teigiamai vertina siūlymą leisti vyresniems nei 65 metų sulaukusiems valstybės tarnautojams tęsti tarnybą. Jo teigimu, šis klausimas parlamente turi perspektyvą.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad Krašto apsaugos ministerijos (KAM) išlaidų audito metu nebuvo nustatyta esminių pažeidimų. Šio patikrinimo išvados, anot jo, parlamentarams bus pristatytos kovo 18 d. vyksiančio uždaro posėdžio metu. „Ne, nėra (perteklinių išlaidų – ELTA). Negaliu atskleisti, bet yra nepadarytų darbų, kurie turėjo būti padaryti. Pasigedau efektyvaus procesų valdymo“, – pirmadienį žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Vokietijos konservatyviesiems krikščioniams demokratams užsitikrinus pergalę sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako nesitikintis pokyčių dėl brigados dislokavimo Lietuvoje. „Manau, kad jeigu vėlgi žiūrint į perspektyvą, į galimą perspektyvą, jeigu būtų ta vadinama vaivorykštės koalicija tarp konservatorių, socialdemokratų, tai greičiausiai niekas ir nesikeistų.

Teismų apsauga Viešojo saugumo tarnybai (VST) siūlantis perleisti Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad dabar tarnyba šiai užduočiai neturi pakankamai personalo, reikėtų apmokyti beveik 100 pareigūnų. „Šiuo metu tikrai ne, nes prisiminkime, kad praeitoje Vyriausybėje, beje, dabartinis policijos vadovas pasistengė padaryti viską, kad šita tarnyba būtų nustekenta.

Europos Parlamento (EP) narys Waldemaras Tomaszewskis dar vienai ketverių metų kadencijai perrinktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininku.  Savaitgalį vykusiame šios partijos suvažiavime slapto balsavimo metu jo kandidatūrą palaikė 130 politinės jėgos delegatų, niekas nebalsavo prieš, 1 atstovas susilaikė. LLRA-KŠS pirmininkas W. Tomaszewskis turės 7 pavaduotojus.

Karo Ukrainoje metinių išvakarėse Vilniuje pasirodė Rusijos diktatoriaus maketai, juose Putinas, kaip ir dera: su kalinio rūbais bei antrankiais. Inciatyvos organizatoriai taip ragina tiek lietuvius, tiek užsienio šalių piliečius neužmiršti, kad Kremliaus diktatorius nusikaltėlis, kurio vieta – kalėjime. Metinių išvakarėse tūkstančiai vilniečių rinkosi sostinės centre, reiškė palaikymą Ukrainai.

Seime registravus siūlymą panaikinti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui suteiktą valstybės vadovo statusą, parlamento vadovas Saulius Skvernelis skeptiškas tokiai iniciatyvai. Nors nerėmė praėjusio Seimo sprendimo, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis leidžia suprasti, jog šiuo metu tai nėra esminis klausimas, kurį reikėtų spręsti. „Ir dabar nematau, kad šiandien pagrindinis klausimas yra išbraukti tai, kas buvo anam Seime įteisinta.

Trečiadienio popietę šaukiamas koalicinės tarybos posėdis. Tai Eltai patvirtino premjero Gintauto Palucko patarėjas Justinas Argustas.  „Premjeras koalicinei tarybai pristatys galimus mokesčių pakeitimus, kryptis, modeliavimus ir naudas, kad mūsų mokestinė sistema taptų solidaresne, teisingesne, kad didėtų perskirstymas per biudžetą, nes visos viešosios paslaugos – sveikatos, socialinė apsauga, švietimas ir kitos – stokoja reikiamo finansavimo“, – komentare Eltai sakė J. Argustas.

Žinoma sinoptikė Elvyra Latvėnaitė socialiniuose tinkluose praneša apie Lietuvą pasiekusius šiltesnius orus ir kiek jie laikysis. Taip pat įspėja apie šią savaitę užklupsiančią šlapdribą.  „Sveiki visi šią šviesią, pavasariu dvelkiančią žiemos dienelę.

  Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Ukrainoje turi būti pasiekta teisinga ir ilgalaikė taika. Todėl šalies diplomatijos vadovas pabrėžia, jog laikinos paliaubos šiuo metu būtų prastas sprendimas, nes leistų Rusijai atkurti savo pajėgumus ir ateityje vėl užpulti Ukrainą ar kitą Europos valstybę.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet daugiau nei 1,2 milijono žmonių miršta nuo infekcijų, kurias sukelia antibiotikams atsparios bakterijos. Lietuvoje ši problema taip pat didėja – net 43 proc. kompensuojamų antibiotikų receptų neatitinka nustatytų skyrimo taisyklių. Ekspertai kraipo galvas girdėdami, kaip pacientai be priežasties gydytojų reikalauja antibiotikų, nesilaiko vaisto vartojimo rekomendacijų.

Minint trečiąsias Rusijos karo Ukrainoje metines, Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda pirmadienį lankosi Kyjive. Pasak šalies vadovo, nors praėjo jau treji metai brutalaus karo, Lietuva ir toliau nepaliaujamai rems Ukrainą ginantis nuo agresoriaus. „Praėjo lygiai treji metai nuo žiaurios Rusijos karinės invazijos pradžios. Ukraina ir jos žmonės išgyveno daugybę sunkumų, tačiau išlieka išdidūs ir nepalaužiami.

Vokietijos parlamento rinkimuose laimėjus konservatorių lyderiui Friedrichui Merzui, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tikisi toliau stiprinti saugumo, ekonominę partnerystę su Vokietija. „Sveikinimai F. Mercui su pergale rinkimuose! Tikimės toliau stiprinti tvirtą partnerystę tarp Lietuvos ir Vokietijos, plėtojant mūsų draugystę, saugumą ir ekonomiką. Linkiu sėkmės ir klestėjimo vadovaujant savo šaliai“, – socialiniame tinkle „X“ pirmadienį rašė G. Nausėda.

Ukrainai minint trečiąsias karo metines, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Lietuva ir toliau tęs paramą agresorės užpultai šaliai bei kartu su kitomis šalimis sieks užtikrinti Ukrainoje tvarią taiką. „Buvome su Ukrainos žmonėmis tada, esame ir šiandien – paramą per visus šiuos metus telkė ir tai aktyviai tęsia ne tik šalies institucijos, bet ir pilietinė visuomenė.

Pirmadienį atidaromas nuo gaisro 2023 metais nukentėjęs ir už 18 mln. eurų atnaujintas didžiausios Baltijos šalyse aplinkos ir atliekų tvarkymo grupės „Eco Baltia“ atliekų rūšiavimo bendrovės „Ecoservice“ rūšiavimo centras Vilniuje, netoli Gariūnų. Anot įmonės, centre įrengta pažangiausia atliekų rūšiavimo įranga su 9 optiniais separatoriais ir dirbtiniu intelektu, be to, įrengta priešgaisrinė sistema, kuri per 10 minučių gali užpildyti putomis visą gamybos patalpą.

Minint trečiąsias Rusijos agresijos prieš Ukrainą metines, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pirmadienį Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje, aptars skubios karinės paramos Kyjivui teikimą ir saugumo garantijas. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, tarybos metu bus tvirtinamas 16-tas sankcijų Rusijai paketas ir aptariamos tolesnės sankcijos. ES šalių diplomatijos vadovai taip pat turėtų spręsti dėl jau galiojančių sankcijų Rusijai pratęsimo.

Per sekmadienio vakarą surengtą finalinį paramos akcijos „Radarom!“ koncertą šalies gyventojai suaukotą sumą padidino iki daugiau nei 5 mln. eurų.  Du trečdaliai akcijos metu surinktų lėšų bus skirta Lietuvoje pagamintiems dronams ir antidronams, o likęs trečdalis – Ukrainoje pagamintai įrangai pirkti. Naujausiais duomenimis, suaukota suma siekia 5 024 771 eurą. Aukos dar bus renkamos ir trečiųjų karo Ukrainoje metinių dieną – vasario 24-ąją.

Fiksuota apie pusšimtis atvejų, kai buto gyventojai kaupia šiukšles, atliekas ir daiktus, kartais netgi tonomis. Bute kartu su šiukšlėmis veisiasi parazitai: tarakonai, žiurkės, utelės, kurie keliauja per visą daugiabutį ir platina įvairias ligas ir infekcijas. Tačiau sistema šlubuoja, nes padėti kaimynams ir kaupti linkusiam gyventojui dažniausiai neįmanoma.

Minint trečiąsias karo Ukrainoje metines, Vilniuje surengtas paramos koncertas „Laisvė šviečia. Radarom“ ir solidarumo eisena, pritraukusi tūkstančius žmonių. Solidarumo eisenos dalyviai, nešini Ukrainos vėliavomis ir pasipuošę šios šalies simbolika, nuo Katedros aikštės žygiavo iki Lukiškių aikštės, kurioje vyksta paramos koncertas.

Jei gydymo įstaigos vadovas kasmet įgyvendino nustatytus veiklos tikslus – antrai kadencijai galėtų būti paskirtas be konkurso. Tokį siūlymą teikia Seimo narė socialdemokratė Jurgita Šukevičienė. Stipriai prieštaraujančių tokiai idėjai nėra, mat norinčiųjų vadovauti apskritai trūksta. Tačiau pasigirsta nuogąstavimų ir dėl galimo neskaidrumo.  Seime siūloma keisti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą ir peržiūrėti nuostatas dėl gydymo įstaigų vadovų kadencijų.

Tikrų sengirių Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, praktiškai neliko, Eltai teigia gamtininkas botanikas Mindaugas Lapelė. Anot jo, apskritai nėra gerai tai, kad Lietuvoje 80 proc. miškų yra ūkiniai, vadinasi, jų pagrindinė paskirtis – nepertraukiamai teikti medieną. Didelį pavojų šalies miškams, pasak Eltos pašnekovo, kelia tradicinis miškininkystės modelis – kai su mišku elgiamasi kaip su javų lauku – užauginai, nukirtai, pasodinai.

Prezidentas Gitanas Nausėda regiono saugumo klausimus sekmadienį aptarė su Jungtinėse Valstijose viešėjusiu Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda. Kaip nurodo Prezidentūra, šalių vadovai aptarė geopolitinę situaciją bei regioninio saugumo klausimus, ekonominio bendradarbiavimo perspektyvas, Jungtinių Amerikos Valstijų įsitraukimą stiprinant NATO rytinio flango saugumą, Rusijos karo prieš Ukrainą eigą, dvišalio ekonominio bendradarbiavimo galimybes.

8 iš 10 jaunų žmonių (18-29 m.) patiria stresą ir vienišumo jausmą, parodė Vilniaus universiteto atlikta apklausa. Vilniaus universiteto Psichologijos instituto profesorius Paulius Skruibis teigia, kad tam įtakos turi ne tik socialiniai tinklai. Kita vertus, anot profesoriaus, kalbėdami apie jaunimą dažnai pamirštame kitą rizikos grupę.

Vyriausybė pasisako už griežtesnes baudas lindynių, kuriose platinami ir vartojami narkotikai, alkoholis, užsiimama kita draudžiama veikla, savininkams ir lankytojams, tačiau jos turėtų būti švelnesnės nei siūlo dalis Seimo narių. Ministrų kabineto šią savaitę priimtoje išvadoje teigiama, jog parlamentarų siūlomos tris–penkis kartus didesnės baudos būtų per griežta sankcija. „(...) siūlytina jas didinti, tačiau mažesniu dydžiu“, – rašoma dokumente.

Privalomai užsidėti šalmus važiuojant elektriniais paspirtukais ar dviračiais gali tekti ne tik vaikams, bet ir suaugusiems – tokią idėją siūlo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Taip pat nori įpareigoti verslus ir dalijimosi platformas savo klientams nupirkti šalmus, juos pritvirtinti prie paspirtukų ir prirakinti. Verslininkai atkerta, kad tokios priemonės per griežtos, o medikai šiurpsta nuo paspirtukininkų traumų, mat jos būna itin sudėtingos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas puolė Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį, pavadinęs jį „diktatoriumi be rinkimų“. Karo baigtis yra nenuspėjama, o Europos lyderiai vis dar nėra radę vieningo susitarimo gynybos klausimais.

Valdančiajai koalicijai priklausančios Demokratų frakcijos nariai siūlo truputį sumažinti parlamentinei Seimo narių veiklai skiriamas išlaidas. Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis ir keli Demokratų frakcijai priklausantys politikai parengė bei registravo Seimo statuto pataisas, kad Seimo nariams išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla, kiekvieną mėnesį atsiskaitytinai būtų skiriama 0,7 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio suma.

Nepaisant į Baltuosius rūmus sugrįžusio Donaldo Trumpo įneštos sumaišties ir vėl įžiebtų ginčų tarp euroatlantinių partnerių, Europos Sąjunga (ES) artimiausiu metu neturi realių galimybių geopolitinėje erdvėje veikti savarankiškai, mano ekspertai. Todėl, jų teigimu, net ir vis labiau ryškėjant nuomonių skirtumams tarp Vašingtono ir didžiųjų ES valstybių, pastarųjų kalbos apie strateginę autonomiją neduos rezultatų.

Nors daliai Vilniaus regiono gyventojams išdalytų kalio jodido tablečių galiojimas baigėsi dar gruodį, naujas žmonės gaus geriausiu atveju kovą. Vilniaus savivaldybė sako, kad ji jau pasiruošusi dalinti, tik Sveikatos apsaugos ministerija turi baigti pirkimus, kad jau įsigytas tabletes būtų galima sukarpyti ir supakuoti po 4 tabletes. Sveikatos apsaugos ministerija kaltę dėl vėlavimo permeta savivaldybėms.

Teisingumo ministerija neplanuoja teikti platesnių išvadų ar vertinimo dėl Baudžiamojo kodekso (BK) pataisų, kuriomis siūloma koreguoti į „čekiukų“ skandalus patekusių politikų atsakomybę. „Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė informuoja, kad išvada buvo viena ir kitų išvadų teikti neplanuojama.

Minint trečiąsias karo metines, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis ir Europos reikalų pirmininko pavaduotojas Ruslanas Baranovas išvyksta į Ukrainą. Kaip sekmadienį pranešė Ž. Pavilionio atstovė, tarptautinio parlamentarų tinklo „Susivieniję už Ukrainą“ (angl. United for Ukraine) vizite Ukrainoje politikai dalyvaus vasario 24–25 dienomis. „Tai jau bus vienuoliktas tinklo „Suvieniję už Ukrainą“ vizitas nuo invazijos pradžios.

Šią savaitę pasibaigus lietuvių kalbos ir literatūros patikrinimui, dauguma kitų valstybinių brandos egzaminų vienuoliktokų ir dvyliktokų laukia birželį, užsienio kalbų atsiskaitymai – balandį. Kaip BNS informavo Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), pirmieji patikrinimai praėjo sklandžiai. „Įvyko lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino pirmoji dalis, sistemoje jokių klaidų nebuvo, stabiliai veikė“, – BNS sakė NŠA direktorius Simonas Šabanovas.

Pastarosiomis savaitėmis gynybos klausimai tarp Lietuvos valdžios atstovų sukėlė daug diskusijų ir neapibrėžtumo. Dėl šios priežasties, dalis apžvalgininkų pradėjo abejoti premjero ir Vyiausybės lyderyste bei gebėjimu greitai reaguoti kritinėje situacijoje. Viešojoje erdvėje kalbama ir apie nacionalinės vienybės Vyriausybę. Ekspertai teigia, kad problema slypi politikų komunikacijoje ir neaiškiai ištransliuojamose žinutėse.