„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis strėles paleido į valstybės apsaugos pusę bei kitoms valdžios institucijoms.
„Apgailėtina situacija! Dronai skraido virš galvos, o politikai ketina dar išleisti 1,5 mlrd € apkasams, katakomboms, pelkėms, betono luitams ir kitiems niekas. Dangus kiauras, kaip kiaurasamtis, o mes žemes rausime. Tikrai stipri valstybės apsauga.
P.s. ką tada ponas Vaikšnoras gali pastebėti, jeigu bunkeriuose sėdi. Va toks droniukas, kurio kariuomenė nepastebėjo, gali žalos padaryti už 20-50 mln. Įdomu, kas bus atleistas iš pareigų arba savo noru pasitrauks po tokių dalykų? Ar vėl sakysime grybautojai droną ras?“ – rašė R. Žemaitaitis.
Januška: Rusija ir Baltarusija gavo vertingą žvalgybinį patvirtinimą
Nors dronas sprogo apie 3 val. nakties, kariuomenė ir tarnybos teigia apie tai sužinojusios gerokai vėliau ir jokio objekto oro erdvėje nefiksavusios.
Politikas Albinas Januška taip pat negaili kirčių Lietuvos valdžios institucijoms ir teigia, kad agresorės šalys po šio incidento gavo vertingos informacijos ir žvalgybinį patvirtinimą apie mūsų šalį.
„Valstybė skiria istorinius procentus nuo BVP gynybai, perkame moderniausią ginkluotę, planuojame „Dronų sienas“, bet galiausiai mūsų oro gynyba nemato sprogmenų prikrauto aparato, blerbiančio kaip mopedas be duslintuvo.
Jei dronas sprogo 03 val. nakties, bet kariuomenė ir tarnybos apie tai sužinojo tik gerokai vėliau, tai Rusija ir Baltarusija ką tik gavo vertingą žvalgybinį patvirtinimą: Lietuvos oro erdvė naktį ir žemame aukštyje yra kiaura, radarai šių objektų nemato, o civilinės saugos grandinė neveikia“, – rašo A. Januška.
Pasak politiko, jei dronas būtų nukritęs ant gyvenamojo namo, šiandien kalbėtume apie civilių aukas.
„Nacionalinis saugumas negali remtis sėkme, ežerais ar grybautojais. Gerai, kad kariuomenė apie ataką sužinojo ne iš rajoninio laikraščio. Milijonai strategijoms, koncepcijoms, koordinavimui, susirūpinimui hibridinėmis grėsmėmis, o pirmas realus sensorius – Jonas iš Lavyso.
Valstybė, kuri giriasi didžiausiu gynybai skirtu procentu tarp NATO šalių, dar kartą įrodė, kas buvo ne kartą sakyta, kad ne procentais ginamės. Nedarome išvadų. Niekur neskubame. Nesuprantame prioritetų. Turime dar likusių milijardų iš ES SAFE programos, tai pagaliau susitvarkykime. Atrodome labai juokingai, nors reiktų verkti“, – rėžė jis.
Naujausia informacija apie galimai nukritusį droną
Per naktį teritorija, kurioje galimai nukrito dronas, buvo saugoma. Antradienį bus tęsiama įvykio vietos apžiūra, ieškomos nukritusio objekto detalės.
BNS rašė, kad galimai iš Baltarusijos atskridęs dronas ant Lavyso ežero nukrito ankstų pirmadienio rytą. Nukritęs objektas pavojaus gyventojų saugumui nesukėlė.
Įvykio vietoje buvo matomos nuolaužos, rastas vidaus degimo variklis. Socialiniuose tinkluose pasklidusiuose vaizdo įrašuose matyti ir girdėti, jog nukritęs dronas sprogo, netoliese įvykio buvę liudininkai irgi teigia girdėję sprogimą.
Lietuvos oro erdvę kirtusio objekto kariuomenės radarai neužfiksavo.
Situaciją antradienį žada aptarti premjerės Ingos vadovaujama Nacionalinio saugumo komisija.
Policija antradienį skelbia, kad kovo 23 d. apie 11 val. 52 min. buvo gautas pranešimas, kad Varėnos rajone, Lavyso kaime, Lavyso ežere, ant ledo, matomos nuolaužos.
Įvestas planas „Skydas“. Aplinkybės nustatinėjamos. Įvykio vietą saugo policijos bei Lietuvos kariuomenės karo policijos pajėgos.
Kaip anksčiau rašė BNS, pernai į Lietuvą du kartus buvo įskridę Rusijos dronai „Gerbera“, vienas iš jų buvo su sprogmenimis. Pareigūnai nustatė, kad šie dronai buvo nukreipti į Ukrainą, bet į Lietuvą pateko netyčia, kai ukrainiečiai elektroninės kovos priemonėmis sutrikdė jų skrydžio kryptis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
