„Kai buvo skiriamas gynybai finansavimas 5 proc., (...) tai aš aiškiai sakiau, kad 3,8 proc. turi būti skiriami būtent finansavimui pasieniui ir viešajam saugumui. Ir akivaizdu, kad prioritetas tas turėtų būti“, – antradienį prie Prezidentūros žurnalistams teigė R. Žemaitaitis.
„Protu nesuvokiamas dalykas, taip kaip buvo protu nesuvokiami dalykai, kai prieš kelerius metus Nidoje žali žmogeliukai išsilaipino“, – kalbėjo jis.
R. Žemaitaitis taip pat sakė nesuprantantis, kodėl premjerė Inga Ruginienė su prezidentu Gitanu Nausėda nekoordinuoja veiksmų dėl incidento ir iškart po susitikimo Prezidentūroje antradienio rytą organizavo Nacionalinio saugumo komisijos posėdį.
„Labai keistai atrodė, kai premjerė pasakė, kad irgi kviečiu, aš irgi gynybos tarybą, nors, kaip puikiai žinote, vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas yra prezidentas ir vakar pats prezidentas turėjo reaguoti pirmoje vietoje“, – teigė jis.
„(Pirmadienį – BNS) 10 valandą jau tą informaciją mes žinojome, deja, visuomenė gavo informaciją tik vakare. Tai įsivaizduokite, jeigu, sakau dar kartą, žali žmogeliukai dabar keliautų pro Kapčiamiestį, tai gyventojai ką sužinotų, kai žalias žmogeliukas ateitų iki kokio Alytaus ar Marijampolės?“, – svarstė „aušriečių“ vedlys.
R. Žemaitaitis taip pat ragino šalies vadovus užsiimti „realiais darbais“.
Tuo metu opozicinio Liberalų sąjūdžio vedlė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad nuo liepos mėnesio nebuvo padaryta pakankamai, kad oro gynyba būtų sustiprinta.
„Esame šiek tiek akli (...) liepos mėnesį mes turėjome du dronus ir buvo laiko, turėjome prabangą laiko pasiruošti, visgi nebuvo padaryta pakankamai, kad šiandien neturėtume tokios situacijos, kai ne iš karto reaguojama ir netgi nepastebima“, – teigė ji.
„Vėluoja tikrai Vyriausybė. Buvome susitikę su susisiekimo ministru (Juru Taminsku – BNS), jis patvirtino, kad nebuvo jokio Vyriausybės pasitarimo, nei formalaus, nei neformalaus, nei susijungimo sužinojus apie droną“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Savo ruožtu opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Laurynas Kasčiūnas akcentavo, kad jei Vyriausybė negeba tvarkytis su situacija, darbo dėl oro gynybos sistemų galėtų imtis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
„NSGK, jeigu niekas daugiau valstybėje nesugeba to padaryti, turi kas mėnesį reikalauti labai aiškių ataskaitų, kada atvažiuos į Lietuvą detekcijos sistemos. Kitaip tariant, kada mes turėsime radarus, kurie matys žemesniame aukštyje, kada mes turėsime sofistikuotas detekcijos sistemas, kurios leis mums atpažinti dronus, įskrendančius į mūsų teritoriją“, – aiškino L. Kasčiūnas.
„Vaikų darželyje yra smėlio dėžė. Va dabar toje smėlio dėžėje mūsų valstybės pareigūnai aukščiausi žaidžia. Aš manau, kad ne to šiandien reikia valstybei“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
Be kita ko, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Seime Lukas Savickas teigia pasigendantis koordinuoto šalies lyderių veikimo.
„Tikrai nėra laiko vidinėms įtampoms, blaškymuisi ir valstybei bet kokiose sudėtingose situacijose labiausiai, ko reikia, – sutelktumo ir aiškaus matymo“, – sakė jis.
BNS rašė, kad galimai iš Baltarusijos atskridęs dronas ant Lavyso ežero nukrito ankstų pirmadienio rytą. Lietuvos oro erdvę kirtusio objekto kariuomenės radarai neužfiksavo.
Antradienį I. Ruginienė patvirtino, kad Varėnos rajone sudužęs dronas buvo ukrainietiškas, skirtas atakuoti taikinį Rusijoje.
Kaip anksčiau skelbė BNS, pernai į Lietuvą du kartus buvo įskridę Rusijos dronai „Gerbera“, vienas iš jų buvo su sprogmenimis. Pareigūnai nustatė, kad šie dronai buvo nukreipti į Ukrainą, bet į Lietuvą pateko netyčia, kai ukrainiečiai elektroninės kovos priemonėmis sutrikdė jų skrydžio kryptis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
