Aktualijos

Ilgą laiką viešai girdimi Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo grasinimai perimti Grenlandiją sulaukė neigiamos Europos šalių reakcijos. JAV administracija svarstė įvesti 25 proc. muitus aštuonioms Europos valstybėms, kurios aktyviausiai tam priešinasi, bet vėliau atsitraukė.

Neringos savivaldybės tarybai teikiamas projektas dėl Neringos pirminės sveikatos priežiūros centro reorganizavimo – norima prijungti jį prie Klaipėdos universiteto ligoninės. Kaip pranešė Neringos savivaldybė, pastaraisiais metais vis labiau ryškėjantis specialistų trūkumas ir augantys kokybės reikalavimai kelia didelius iššūkius mažoms įstaigoms, todėl projektu norima gyventojams užtikrinti stabilias, prieinamas ir nenutrūkstamas pirminės sveikatos priežiūros bei slaugos paslaugas.

Iškilus poreikiui, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisas diskutuojančios Seimo darbo grupės veikla galėtų būti pratęsta, sako parlamento pirmininkas Juozas Olekas. Be to, darbo grupė įtraukė ir Seimo opozicijos siūlymą, kaip keisti LRT valdyseną. „Mes turime pavedimą iki vasario 14–osios. Jeigu spėsime padaryti, tai spėsime. Jeigu išgirsime Venecijos komisiją iki to laiko, tai išgirsime.

Jau šiandien, antroje dienos pusėje, Lietuvoje prognozuojama pavojinga lijundra, labiausiai gresiant pietiniams šalies rajonams. Kelininkai stiprina pajėgas ir barsto kelius, tačiau vairuotojai ir pėstieji raginami būti itin atsargūs ir įvertinti kelionių būtinybę, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kaip skelbia AB „Kelių priežiūra“, jau šiandien, antroje dienos pusėje numatomas pavojingas reiškinys — lijundra. Ypač atsargiems reikia būti pietiniuose šalies rajonuose.

Donaldas Trumpas apsigalvojo ir atšaukė tarifus, kuriais grasino Europai. Jis teigia, kad jau yra paruoštas sandoris, kuris bus fantastiškas Jungtinėms Amerikos Valstijoms.

Premjerei Inga Ruginienei praėjusią savaitę pareiškus, jog jos vadovaujama Vyriausybė turi A, B ir C gynybos planus, opozicijų partijų lyderiai ministrę pirmininkę pakvietė juos pristatyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK).  „Po dramatiškų kalbų Davose nerimas dėl NATO ateities ir Europos saugumo pasiekė aukščiausią tašką ir dar kartą parodė, kad Europa vėluoja su būtinais sprendimais.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas su darbo vizitu sausio 26–27 d. lankosi Lenkijose, kur pasirašys abiejų šalių susitarimą dėl bendradarbiavimo dirbtinio intelekto (DI) srityje. Kaip pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), E. Grikšas Varšuvoje susitiks su už skaitmeninimo, ekonomikos ir technologijų sritį atsakingais Lenkijos ministrais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Vilniuje susitiko su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja. V. Zelenskis pakvietė ją atvykti į Kyjivą, tinkle „Telegram“ rašė S. Cichanouskaja. Jos teigimu, tai buvo pirmasis jųdviejų dvišalis susitikimas. C. Cichanouskaja padėkojo Ukrainos prezidentui už paleistų politinių kalinių iš Baltarusijos priėmimą. V. Zelenskis kol kas apie šį susitikimą socialiniuose tinkluose nieko nerašė.

Pasienyje su Baltarusija Lietuvos pareigūnai penktą parą iš eilės nefiksavo neteisėtai kirsti sieną bandžiusių migrantų, pirmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Jos duomenimis, Latvijos pasieniečiai sekmadienį, o Lenkijos – šeštadienį taip pat neapgręžė nė vieno neteisėtai sieną norėjusio pereiti užsieniečio. Šiemet į Lietuvą iš viso neįleista 14 neteisėtų migrantų. Pernai daugiau kaip 1,6 tūkst.

Po Seimo rinkimų darbą atnaujina Lietuvos diasporos reikalų koordinavimo komisija. Pirmadienį pirmasis jos posėdis vyks Vyriausybėje, jam pirmininkaus premjerė Inga Ruginienė. Numatoma aptarti prioritetus diasporos politikos srityje ir diasporos lūkesčius, apžvelgti gairių „Globali Lietuva“ įgyvendinimą. „Vyriausybei ketiname pristatyti Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) lūkesčius ir aktualijas, kurios atsispindi ir yra aiškiai įtvirtintos PLB XVIII Seimo rezoliucijose.

Kas trečias 13-metis Lietuvoje patiria patyčias mokykloje bent kelis kartus per mėnesį. Kai vaikai bijo eiti į klasę, žalojama ne tik vaikų emocinė savijauta, bet ir mokinių galimybės ateityje. Ką galime padaryti, kad vaikų, o kartu ir visos Lietuvos, ateitis būtų šviesesnė? Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad apie trečdalis Lietuvos 11-mečių ir 13-mečių patiria patyčias mokykloje bent 2–3 kartus per mėnesį. 15-mečių gretose patyčias patiria penktadalis visų mokinių.

Remigijus Žemaitaitis savo konfliktus su konservatoriais gali išnaudoti ne tik asmeninei naudai, bet ir opozicijai pakenkti. Ekspertai svarsto, ar jo veiksmai iš tiesų padeda konservatoriams, ar tik silpnina jų pozicijas. Taip pat kalbos sklinda apie jo galimybes siekti prezidento posto ir tai, kas laukia jo politinėje karjeroje artėjant rinkimams.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdyseną peržiūrinti Seimo darbo grupė pirmadienį planuoja išklausyti ekspertus ir kontroliuojančių institucijų atstovus.

Sinoptikai praneša, kokie artimiausiomis dienomis vyraus orai, skelbia „Meteo.lt“. Šiandien Lietuvoje debesuota. Daug kur krituliai, daugiausia šlapdriba, Šiaurės Lietuvoje sniegas. Daug kur lijundra. Vietomis pustys. Vėjas rytinių krypčių, 7–12 m/s. Aukščiausia temperatūra 0–5, šiauriniuose rajonuose kai kur iki 7 laipsnių šalčio. Antradienį daugelyje rajonų krituliai. Naktį daug kur, dieną vietomis lijundra.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pirmadienį Berlyne susitiks su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu – aptars dvišalį bendradarbiavimą, Vokietijos brigados priėmimą Lietuvoje. „Lietuva ir Vokietija šiandien kartu stiprina naują saugumo architektūrą Europoje. Turime nesustoti ir gilinti mūsų šalių bendradarbiavimą. Vokietijos lyderystė užtikrinant NATO rytinio flango saugumą yra neįkainojama“, – pranešime teigia R. Kaunas.

Lietuvoje fiksuotas rekordinis žūčių gaisruose skaičius – žuvo net 4 žmonės. Vilniaus rajone name pareigūnai rado 2, kaip manoma, mirtinai gaisro dūmais apsinuodijusias moteris. Vienas vyras gaisre žuvo Kauno rajone, kitas – Kazlų Rūdos savivaldybėje. Iš viso šiemet gaisrai jau pražudė 9 žmones. Pernai tuo pačiu laikotarpiu žuvo mažiau – 7. Anot ugniagesių, pagrindinė gaisrų priežastis – žmonių aplaidumas.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad jai protu nesuvokiama, jog valstybės vadovai neranda savyje drąsos pasmerkti smurtinio „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio elgesio. Anot jos, tokia prezidento ir valdančiosios daugumos lyderių pozicija ne tik kuria dvigubus standartus, bet ir kelia pavojų valstybės pagrindams.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad ilgametis Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka turi paleisti visus politinius kalinius, jei nori šiltinti santykius su Vakarų valstybėmis ir išvengti tolesnės izoliacijos. Vis dėl to, G. Nausėda pabrėžia, kad vien tik to nepakanka.  „Aš manau, kad tai yra būtina sąlyga, jeigu Baltarusijos režimas nori išsiveržti iš izoliacijos.

Prezidentas Gitanas Nausėda nesutinka su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo teiginiais, kad NATO kariai nekariavo fronto linijoje Afganistane. Pasak šalies vadovo, tiek Lietuva, tiek ir kitos valstybės šioje misijoje dalyvavo visu rimtumu. „Turėtų būti pateiktas labai aiškus mūsų atsakymas, kuris parodytų, kaip situacija atrodė iš tikrųjų. Visos valstybės buvo įsitraukusios į misiją Afganistane, įskaitant ir Lietuvą.

Kapčiamiestyje kariuomenė pagaliau pradėjo kalbėtis akis į akį su žmonėmis, kurių turtas patenka į būsimo poligono teritoriją. Emocijų ir pykčių mažiau, nors patenkinti ne visi – vieni vis dar nenori kraustytis, kiti jau svarsto parduoti valstybei net ir tas sodybas, kurios į poligono ribas nepatenka. O Žmirklių kaime situacija aštriausia: sodybų ten, panašu, neliks, tačiau žadama kompensuoti ne tik turtą, bet ir moralinę žalą.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Ukraina 2027 metais galėtų prisijungti prie vieningos Europos Sąjungos rinkos, o 2030 metais tapti visateise Bendrijos nare. Tuo metu Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis nesiėmė prognozuoti Ukrainos stojimo į ES datos.

Lietuva ketvirtus metus prieš plataus masto Rusijos invaziją kovojančios Ukrainos karinei paramai jau yra skyrusi 1 mlrd. eurų, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą išlieka neabejotinai svarbiausias regioninio saugumo iššūkis. Lietuva ir Lenkija nuo pat kero pradžios teikia Ukrainai karinę, finansinę, humanitarinę, politinę paramą. Lietuva jau suteikė Ukrainai karinės paramos už 1 mlrd.

Kaip atskirti sveiką interneto naudojimą nuo žalingo ir apsaugoti emocinę gerovę? Tyrimai rodo, kad pernelyg didelis laiko praleidimas internete gali sukelti nerimo, depresijos, miego sutrikimų ir pažinimo funkcijų pablogėjimo riziką. Tėvams rekomenduojama stebėti vaikų laiką prie ekranų, o tam tikri ribojimai, kaip socialinių tinklų apribojimas iki 16 metų, gali padėti išvengti pernelyg ankstyvo įsitraukimo į virtualų pasaulį.

Vyriausybė skeptiškai vertina parlamentarų siūlymą šauliams kompensuoti pirmo automatinio šaunamojo ginklo įsigijimą. Ministrų kabinetas šią savaitę pritarė Finansų ministerijos parengtai išvadai Seimo narių siūlomai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisai. Jai pernai birželį po pateikimo pritarė Seimas.

Minint 1863–1864 m. sukilimo metines, premjerė Inga Ruginienė sako, jog prieš carinės Rusijos priespaudą stojusiųjų atminimas yra brangus, o jų idealai – giliai artimi ir šiandien. „Prieš imperinę priespaudą stojusių sukilimo dalyvių ir vadų atminimas mums brangus, jų idealai giliai artimi ir šiandien, o jų kova – skausmingai atpažįstama sudėtingoje mūsų regiono istorijoje ir dabartyje.

Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos sprendimas persikelti į Lenkiją yra reikšmingas praradimas Lietuvai. Politikė pabrėžia, kad atsakomybė už tai krenta Vyriausybės vadovei Ingai Ruginienei, nes, liberalės įsitikinimu, premjerės sąmoningas sprendimas sumažinti S. Cichanouskajos apsaugos lygį ir nulėmė šį žingsnį. „Aš manau, kad tai praradimas. Ir turiu pagrindo taip manyti.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Vilniuje susitikęs su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha pareiškė, kad Lietuva pasirengusi didinti karinę, politinę ir energetinę paramą Ukrainai. „Parama Ukrainai – egzistencinis Lietuvos interesas.

Kas trukdo Vilniui pagaliau atsikratyti prestižinėje sostinės vietoje stovinčiais Maskvos namais? Pastatu vaiduokliu tapę Maskvos namai perpildė miesto mero Valdo Benkunsko kantrybę. Jis pasiskundė Generalinei prokuratūrai dėl nevykdomo teismo sprendimo pastatą nugriauti. Pasak mero, procesą vilkina Statybos inspekcija, kuri per ketverius metus sugebėjo surengti tik vieną viešąjį konkursą griovimo darbams. Tačiau Inspekcija atšauna, kad šie darbai itin sudėtingi, reikalauja ypatingo saugumo.

Nuo birželio 1-osios už gimusį vaiką skiriama vienkartinė išmoka didės iki 1,036 tūkst. eurų – valdžia tikisi, kad tai taps bent mažu postūmiu šeimoms ir demografijai. Kartu žadama plėsti paramos paketą: kasmet augantys vaiko pinigai, palaipsniui plečiamas nemokamas maitinimas mokyklose, subsidija auklei, o socialinė parama ir šildymo kompensacijos bus „taiklinamos“ pagal atnaujintus normatyvus, kad pasiektų tuos, kam jos labiausiai reikia.

Minint 1863–1864 metų sukilimo metines, Vilniuje viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Baltarusija vis dar priversta egzistuoti kaip Rusijos generalgubernija, tačiau baltarusiai turi siekti tikrosios nepriklausomybės.  „Tikrosios nepriklausomybės ir tikrojo gyvenimo saugumo baltarusiams dar reikia pasiekti. Deja, kol kas Lukašenkos baltajam špicui palikta daugiau teisių nei Baltarusijos žmonėms.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, beveik 90 proc. namų ūkių Lietuvoje turi prieigą prie interneto. Visgi ekspertai įspėja, kad internetu reikėtų naudotis saikingai, kadangi galima susidurti su probleminio interneto naudojimo rizika.

Sostinėje pradedami vykdyti nemokami lietuvių kalbos kursai, kuriuos galės lankyti 1,5 tūkst. užsienio kilmės gyventojų, pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. Skelbiama, kad kursai truks 75 akademines valandas ir vyks bendradarbiaujant su Vytauto Didžiojo universitetu. „Per pastaruosius metus Vilniuje ir Lietuvoje imigracijos srautai augo dvigubai.

Vilniuje minint 1863–1864 metų sukilimo metines, prezidentas Gitanas Nausėda kalbėjo, kad sukilėlių pastangos atvėrė kelius naujoms pasipriešinimo formoms, o laisvės tradicija atskyrė lietuvius, lenkus, ukrainiečius ir baltarusius nuo Rusijos. G. Nausėda pabrėžė, kad Ukrainos pavyzdys parodo, jog laisvės troškimas negali būti įveiktas.

Daugiau nei 70 proc. Lietuvos gyventojų laikosi nuomonės, jog pastaruoju metu reikalai šalyje iš esmės krypsta į blogąją pusę, rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa.  Skelbiama, jog praėjusių metų gruodį tokios nuomonės laikėsi 7 iš 10 respondentų (71 proc.). Kad reikalai krypsta į gerąją pusę, galvojo ketvirtadalis apklaustųjų (25 proc.).  Pesimistiškai padėtį šalyje vertinančių gyventojų praėjusių metų lapkritį buvo 4 proc. daugiau (75 proc.

Minint 1863–1864 m. sukilimo metines į Vilniaus arkikatedros bazilikoje vykstančiose šv. Mišiose dalyvauja Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos prezidentai Gitanas Nausėda, Volodymyras Zelenskis bei Karolis Nawrockis. Su trijų šalių vadovais atitinkamai taip pat atvyko ir pirmosios ponios Diana Nausėdienė, Olena Zelenska ir Marta Nawrocka.

Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį Vilniuje susitikęs su Lenkijos vadovu Karoliu Nawrockiu pabrėžė, kad Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo gynybą. G. Nausėda kalbėjo, kad Lietuva ir Lenkija nuosekliai remia pastangas stiprinti transatlantinį ryšį, kuris išlieka kertiniu Europos saugumo garantu, pranešė Prezidentūra. „Tvirtas transatlantinis ryšys yra būtinas siekiant išlaikyti patikimą atgrasymą ir ilgalaikį saugumą.

Tautinių mažumų mokyklose per mažai lietuvių kalbos pamokų, jų skaičių Švietimo ministerija privalės didinti. Mat teismas nustatė, jog švietimo ministrės įsakymas, pagal kurį šiuo metu tautinių mažumų mokyklose lenkų ir rusų kalbos pamokų yra daugiau nei lietuvių, pažeidžia Švietimo įstatymą ir turi būti pakeistas. Kai kurios kitakalbės mokyklos daugiau lietuvių pamokų nori, tik, kaip aiškėja, daugiau jų įbrukti sudėtinga – pamokų bus per daug ir pažeis Higienos normą.

Vilniuje viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį įteikė Lietuvos užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui Ukrainos valstybės apdovanojimą – ordiną „Už nuopelnus“. Ordinas suteikiamas už reikšmingą asmeninį indėlį stiprinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą, paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį su Vilniuje viešinčiu Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptarė taikos derybų eigą, saugumo garantijas bei tolesnę karinę paramą Ukrainai. Lietuvos vadovas palankiai įvertino konstruktyvią Ukrainos poziciją taikos derybose bei pabrėžė, kad sprendimai dėl Europos saugumo ateities negali būti priimami be Europos dalyvavimo, pranešė Prezidentūra.

Pensijų sistema vėl ant pokyčių slenksčio: ieškoma, kaip labiau susieti pensiją su stažu, bet senstanti visuomenė ir riboti biudžeto ištekliai verčia remtis ir kitais sprendimais – vyresnių žmonių išlaikymu darbo rinkoje bei priemonėmis prieš ankstyvą pasitraukimą.

Į Prezidentūrą atvyko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir pirmoji šalies ponia Olena Zelenska. Juos oficialios ceremonijos metu pasitiko Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda su žmona Diana Nausėdiene. Išklausę abiejų valstybių himnus, skambant orkestrui V. Zelenskis ir G. Nausėda praėjo pro garbės sargybą ir sveikinosi su prezidento patarėjais bei pasitikime taip pat dalyvavusiu užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu.

Pasigirdus siūlymams įstatymuose įtvirtinti tramvajaus projektą, parlamentaras Tomas Tomilinas Seimo pavasario sesijoje ketina registruoti įstatymų pataisas, siūlančias reglamentuoti naują transporto rūšį – metro.  Jis taip pat siūlys jau dabar galiojančiame Metropoliteno įgyvendinimo įstatyme numatyti „Rail Baltica“ ir Vilniaus metro projektų strateginį susijungimą.

Lietuvos apeliacinis teismas kovo pabaigoje planuoja pradėti nagrinėti „Nemuno aušros“ lyderio Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio bylą, kurioje jis pripažintas kaltu dėl žydų niekinimo ir Holokausto neigimo. „Posėdis yra paskirtas kovo 30 dieną“, – BNS šią savaitę teigė Apeliacinio teismo atstovė Venta Valčackienė. Bylą nagrinės trijų teisėjų kolegija, pirmininkaujama Vitalijos Norkūnaitės.

JAV paskelbus naujas mitybos rekomendacijas netruko pasipilti ir lietuvių mitybos specialistų vertinimai. Nors viešojoje erdvėje ne vienas pastebėjo, esą pasikeitimai kardinalūs ir įprasta mitybos piramidė buvo apversta, specialistai vis tik ragino atkreipti dėmesį į detales. JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija neseniai pristatė naujas mitybos gaires, kurias dalis specialistų įvardijo kaip prieštaringas ir paneigiančias kai kuriuos buvusius sveikos mitybos principus.

Nuo sausio 1-osios pedagogų atlyginimai didėja 8,41 proc., tačiau diskusijos dėl užmokesčio „lubų“ ir profsąjungų keliamo tikslo – 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio – niekur nedingsta.

Jei mums šventės jau baigėsi ir, ko gero, dauguma egles ar kėnius namuose nupuošėme, galima pajuokauti, kad dabar šventės prasideda gyvūnams. Kalėdinės eglaitės atkeliavo į žirgynus, elnių ūkius. Šiems gyvūnams tai ne tik savotiškas skanėstas, bet ir smagus užsiėmimas. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Galingieji elniai neskubėdami mėgaujasi buvusiomis Kalėdų puošmenomis. Skabo eglių šakeles, skanauja žievę. „Kaip šuniukui skanėstas, jie griaužia, žaidžia su jomis.

Seimo teisininkai abejoja, ar valdantiesiems atstovaujančių parlamentarų grupės siūlymas įstatyme numatyti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) Tarybos pirmininko pareigą kasmet parlamento plenarinių posėdžių salėje pristatyti rodiklius, atskleidžiančius, kaip LRT laikėsi politinio neutralumo ir nuomonių pliuralizmo, dera su konstituciniu visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo principu.

Vilniuje sekmadienį vieši Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis. Šių šalių lyderiai atvyko Lietuvai minint 1863–1864 m. sukilimo metines. Užimta dienotvarkė Prezidentūroje suplanuotos Ukrainos ir Lenkijos pirmųjų porų oficialios sutikimo ceremonijos, taip pat susitikimai su delegacijų atstovais. Vėliau visų trijų šalių prezidentai dalyvaus Vilniaus arkikatedros bazilikoje rengiamose šv. Mišiose.

Daliai Kapčiamiesčio gyventojų ir toliau priešinantis naujam poligonui Lazdijų rajone, jis vis tiek bus steigiamas, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  „Poligonas tikrai bus ir aš dėsiu visas pastangas, kad jis būtų. Tikiu, kad visi politikai supras savo atsakomybę prieš tautą ir prieš šį sudėtingą momentą“, – žurnalistams Varšuvoje teigė G. Nausėda.  Šalies vadovas pabrėžė, kad numatyta Kapčiamiesčio poligono vieta yra strategiškai svarbi dėl šalia esančio Suvalkų koridoriaus.