Apie tai laidoje pasakojo Vidaus reikalų ministerijos sociologė, dr. Eglė Vileikienė.
Ar Lietuva yra pasiruošusi krizėms?
Apklausa, kurią atlikote, jos skaičiai rodo, kad situacija gerėja. Jeigu rytoj vyktų krizė, kaip jums atrodo, Lietuva jau būtų realiai pasiruošusi ar dar esame pakeliui?
E. Vileikienė: Kol neatsitinka reali krizė, žmonės mano, kad situacija yra visai valdoma. Jie daugmaž įsivaizduoja, ką reikėtų daryti, kaip reikėtų elgtis. Reali patirtis rodo, kad būtent 2022 metais, kai įvyko reali nelaimė mūsų kaimyninėje šalyje, žmonės pradėjo mąstyti truputėlį racionaliau ir suprasti, kad jie tikrai daug ko nežino ir noras žinoti po truputėlį augo.
Kita vertus, kai tos grėsmės yra kažkokios labai abstrakčios arba mažai tikėtinos, žmonių noras ruoštis iš anksto yra gerokai menkesnis. Kai kurie atvejai yra susiję su tokiomis labai gamtinėmis grėsmėmis. Pavyzdžiui, kai buvo prieš keletą metų ilgam laikui dėl stipraus vėjo dingusi elektra, kituose rajonuose žmonės pradėjo savo patirtimi jausti, kaip trūksta to pasiruošimo. Po to tas noras ruoštis ir pasiruošti atsirado gerokai didesnis.
Kuriose situacijose žmonės jaučiasi stipriausi?
E. Vileikienė: Apklausos rodo, kad dauguma žmonių mano, jog jie žinotų, kaip reikėtų elgtis gaisro atveju, tai beveik trys ketvirtadaliai, stipraus vėjo arba potvynio atveju. Ties tomis grėsmėmis, kurios labiau susiję su karo galima grėsme, žmonių manymas, kad jie žinotų kaip elgtis, yra mažesnis.
Naujausios apklausos duomenys rodo, kad 48 proc. žinotų, kaip reikėtų elgtis evakuacijos, taip pat tiek pat žinotų, kaip reikėtų elgtis karo pavojaus atveju. 41 proc. žinotų, kaip reikėtų elgtis Astravo atominės elektrinės avarijos atveju. Per paskutinius trejus metus visi šitie dalykai vertinami pozityviau, bet yra vienas labai esminis dalykas.
Tie žmonės, kurie yra dalyvavę civilinės saugos mokymuose arba pasiruošimo nelaimės mokymuose, jų žinių, savęs vertinimas yra žymiai didesnis. Realesni dalykai rodo, kad tai yra susiję su tuo, kiek žmonės realiai pasiruošę tam tikromis situacijomis. Matyti, kad tie, kurie baigia mokymus, jie daug labiau pasiruošę ir daug pozityviau vertina savo pasiruošimą.
Jeigu bendrai – tik apie pusė gyventojų turi tų būtiniausių atsargų, kad galėtų išgyventi 72 valandas: maisto, vandens, vaistų ar higienos priemonių. Maždaug pusė namuose turi įsirengę automatinius dūmų detektorius.
Dar vienas toks gerokai didesnis proveržis, kuris matomas per paskutinius kelerius metus, dabar jau 57 proc. žmonių žino, kur ieškoti informacijos apie pasiruošimą nelaimėms. Prieš trejus metus tokių buvo 10 proc. punktų mažiau. Kitas svarbus dalykas – vis daugiau žmonių žino, kur artimiausia priedanga prie jų namų ir darbovietės. Tai yra 44 proc. žmonių, o prieš trejus metus buvo viso labo trečdalis.
Tyrime rodoma tokia išvada, kad silpniau pasiruošę vyresni regionų gyventojai. Su kuo tai sietumėte?
E. Vileikienė: Žmonės, matyt, savo pasiruošimą sieja tiek su tomis realiomis grėsmėmis, tiek ir su savo fizinėmis galimybėmis. Kodėl mažesnių miestelių vyresnio amžiaus žmonės yra mažiau pasiruošę? Dėl to, kad jie pirmiausia labiau kliautųsi ne savo jėgomis, o savo artimaisiais, specialiosiomis tarnybomis, tokiomis kaip ugniagesiai, gelbėtojai, policija.
Taip pat tokie žmonės labiau linkę pasitikėti ir nevyriausybinių organizacijų pagalba, kurių, deja, tuose mažuose miesteliuose yra gerokai mažiau, negu kad didžiuosiuose miestuose. Taip pat vyresni žmonės yra labiau linkę kliautis kaimynų pagalba. Ypač tie žmonės, kurie yra vieniši ir artimieji kažkur gyvena toli arba net kitoje valstybėje.
Kas yra geriausiai pasiruošę?
O kas yra geriausiai pasiruošę?
E. Vileikienė: Geriausiai pasiruošę, kalbant apie realius skaičius, tai yra vidutinio amžiaus žmonės. Paprastai tie, kurie yra aukštesnio išsilavinimo, gyvena didmiesčiuose, yra geriau finansiškai apsirūpinę. Dažniausiai tokie žmonės jau turi savų vaikų ir, matyt, tas rūpestis ne tik savimi, bet ir savo vaikais, padidina susirūpinimą. Atitinkamai tie veiksmai pasiruošimo yra priimami sprendžiant ne tik apie savo, bet ir savo šeimos saugumą.
Savivaldybės šalia pasienio
Jūs užsiminėt, kad skirtingos net ir vietos. Skirtingos savivaldybės jaučiasi skirtingai pasiruošę įvairioms ekstremalioms situacijoms. Gal galėtumėt įvardinti remiantis apklausomis, kurios yra silpniausios ir kurios stipresnės?
E. Vileikienė: Taip, mes darome pakankamai išsamią apklausą. 3 tūkst. respondentų, bet vien tik iš vienų metų duomenų, labai tikslių duomenų mes negalime turėti, todėl imame trijų paskutinių metų vidurkį. Galime matyti, kaip žmonės vertina savo pasiruošimą ekstremalių situacijų atveju. Deja, pasienio rajonai, ypač tie, kurie yra prie Rusijos Federacijos.
Vilkaviškio, Šakių, Kalvarijos, taip pat ir Lazdijų rajono gyventojai savo pasiruošimą vertina žymiai prasčiau. Tai yra šiek tiek sudėtinga situacija, nes karo atveju, tai būtų būtent tos savivaldybės, kurios greičiausiai ir susidurtų pirmosios su karo grėsme. Jeigu žiūrėtumėm iš kitos pusės sienos, su Baltarusija, vienas prastesnių pasirengimų yra Varėnos rajone. Bent jau taip žmonės vertina savo situaciją. Taip pat Zarasų rajone.
Taip yra, galbūt, dėl to, kad jie ribojasi su kaimynais, kurie laikomi nedraugiškais. Gal dėl to toks nerimas tarp jų yra?
E. Vileikienė: Taip, žinoma, nerimas yra didesnis, bet tarp jų yra ir gerokai mažesnė dalis žmonių, kurie žino, kur ieškoti informacijos galimos, kaip pasiruošti šitai ekstremaliai situacijai. Gerokai mažesnė dalis žmonių žino apie svetainę „72.lt“. Taigi nerimas kaip ir turėtų sukelti didesnį rūpinimąsi savimi, bet taip yra ne visada.
Kita vertus, šitų pasienio regionų gyventojai, jeigu mes pasižiūrėtume pagal amžiaus sudėtį, yra didesnė dalis vyresnio amžiaus žmonių. Taigi, galbūt įsivaizdavimas, kad jeigu šitiek metų nieko neįvyko, gal nieko ir toliau neįveiks. Šitas požiūris, žinoma, šiek tiek ir pavojingas.
Kita vertus, matyt, ne visi tinkami informacijos šaltiniai, kad jie ta informacija galėtų tinkamai naudotis. Vyresniame amžiuje pagrindinis informacijos šaltinis yra televizija, radijas. Būtent toks radijas, kuriame yra daugiau informacinės medžiagos pateikiama, kaip Lietuvos radijas, taip pat ir Žinių radijas. Taip pat vietinė spauda, kuri vis dar yra aktuali mažesnių miestelių ir rajonų gyventojams.
Kaip pasiruošti ekstremalioms situacijoms?
Kalbant apie žmones, kurie jaučiasi ne taip pasiruošę, ką patartume daryti, nuo ko pradėti?
E. Vileikienė: Yra keletas dalykų. Vienas dalykas, kuris yra labai paprastas, reikėtų vaikščiojant savo gyvenamoje vietovėje labiau atkreipti dėmesį į ženkliukus, kurie nurodo, kur yra priedangos. Daugmaž pasitarti su šeimos nariais, kur galima būtų susitikti, jeigu kažkokia nelaimė įvyktų. Dauguma žmonių įsitikinę, kad telefono ryšys yra savaime suprantamas dalykas, bet reikėtų bandyti įsivaizduoti, kaip atrodytų jūsų diena, jeigu jūs neturėtumėte mobilaus telefono, kaip jūs susisiektumėte savo artimaisiais, kur būtų ta vieta, kur galėtumėte susitikti.
Dar vienas iš svarbesnių dalykų, ką rodo ir mūsų tyrimai, tik 15 proc. žmonių turi pasiruošę išvykimo krepšį su būtiniausiais daiktais. Šitas skaičius jau metai iš metų nekinta. Ką tai rodo? Žmonės nelabai įsivaizduoja, kad yra kažkokia kuprinė, į kurią galima būtų susidėti daiktus. Žmonės, galbūt, galvoja, kaip ten aš susidėsiu, tai būtų svarbiausi dokumentai ar kiti kažkokie daiktai.
Matyt ir komunikacija turėtų būti atitinkama. Tai nebūtinai turi būti kuprinė, tai gali būt kažkokia vieta, kur sudėti svarbūs daiktai. Pavyzdžiui, gaisro atveju arba kažkokio staigaus išvykimo atveju viskas būtų vienoje vietoje ir nieko nereikėtų ieškoti. jau dabar šiek tiek prisimiršęs atvejis, kai prieš keletą metų, sausio mėnesį, Vilniuje buvo sprogimas daugiabutyje ir tame daugiabutyje dauguma žmonių, kurie buvo tuo metu, turėjo namus palikti taip, kaip stovi.
Viena šeima, kurios vienas iš šeimos narių buvo pareigūnas, buvo susikrovę šituos išvykimo krepšius. Tai buvo vienintelė šeima, kuri namus paliko su savo būtiniausiais daiktais, dokumentais ir jiems tas išvykimas nebuvo toks didelis stresas. Reikia iš anksto ruoštis tam tikromis nelaimėmis. Labai gerai, jeigu jų nebūtų, bet jeigu jos atsitiktų, svarbu, kad žmogus nebūtų pasimetęs ir žinotų, ką veikti ir kokių veiksmų imtis.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
