Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Švietimo sistemos chaosas, jautriausiai atsiliepiantis abiturientams, laikantiems brandos egzaminus, nuo kurių priklauso jų ateitis – pernai vasarą peraugo į protestus, kuriuose dvyliktokai liejo pykti ir klausė politikų, kodėl per tokį sudėtingą gyvenimo tarpsnį jų lemtį apkartina ne tik mokslo šaknys, bet ir valdininkai, kaitaliojantys egzaminų tvarką ir keliantys stresą.
Gesinti nepasitenkinimo gaisrus švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė tuomet sumanė pridėdama prie brandos egzaminų rezultatų po 10 taškų. Tačiau šis sprendimas įplieskė dar aršesnes diskusijas – ar jis apskritai sąžiningas – ypač geriau besimokančiųjų atžvilgių?
Teismas: sprendimas neteisėtas
Trečiadienį į šį klausimą atsakė teismas, kuriam R. Popovienės, o kartu ir komitetų sprendimą apskundė grupė konservatorių. Teismas nusprendė – sprendimas neteisėtas.
Teisėja aiškina, kad balus ministrė pridėjo ne laiku – mat jau buvo prasidėjęs stojimas į aukštąsias mokyklas. Kita priežastis – pati balų pridėjimo esmė.
„Komitetai, kurie turėjo spręsti, neturėjo kompetencijos skirti papildomų 10 balų prie VBE pagrindinio įvertinimo, – teigia administracinio teismo teisėja Milda Vainienė.
Vis tik švietimo ministrė R. Popovienė, ne ir po teismo sprendimo savo pozicijos neišsižada.
„Jis buvo teisingas būtent tuo metu ir buvo teisingas, ir priimtas įvertinant vaikų rezultatus, ir galvojant apie vaikų ateitį. Tai tas sprendimas jaunų žmonių atžvilgiu tikrai buvo teisingas“, – tikina R. Popovienė.
Viskas baigėsi gerai?
Švietimo ekspertas ir žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas sako, kad nepaisant ministrės priimto sprendimo neteisėtumo – žvelgiant būtent į konkrečią situaciją ir pernai egzaminus laikiusius mokinius – viskas išvirto į gerą pusę.
„Visi praktiškai laimi. Tas taškų pridėjimas atnešė naudos tūkstančiams gimnazistų praėjusių metų, kurie laikė. Jie pateko į aukštąsias mokyklas, tai ir aukštosiom mokyklom davė. Tai atnešė mažiau nusivylimo. Vietoj 4 tūkst. nusivylusiųjų ar 7 tūkst. įvertinus visumą, liko gal tik 3 tūkst.“ – teigiaa G. Sarafinas.
Tačiau svarbu ir tai, kad pernai vasarą egzaminus laikiusiems studentams, kurie už visus juos, išskyrus lietuvių kalbą, gavo 10 balų daugiau – teismo sprendimas realybės neapkartins. Užtat jis užkardo kelią panašiems ateities sprendimams.
„Noriu pabrėžti, kad teismas pasisakė, jog tai jokiais būdais neliečia praeitų metų stojimą į aukštąsias mokyklas rezultatų“, – sako R. Popovienė.
Opozicija: tokie ministerijos sprendimai demotyvuoja
Beje, egzaminų pagerinimas pernai išpūtė ir šimtukininkų šalyje skaičių. Kasmet keliasdešimt šimtukininkų, besidžiaugiančių rezultatais, virto keliais šimtais.
Konservatorius Mindaugas Lingė sprendimą vadina populistiniu, nesąžiningu ir mokinius nemotyvuojančiu stengtis.
„Deja, demoralizuoja ir gerai besimokančius, nes dabar pasižiūrėkime – šimtukas atestate mokinio, kuris gavo realiai už savo žinias 100 balų, realiai prilygintas tokiam pat – kuris surinko 90 balų. Tai moralinis aspektas“, – teigia M. Lingė.
R. Popovienė, sprendimą pridėti 10 balų prie egzaminu priėmė pernai vasarą, paaiškėjus, kad valstybinio matematikos egzamino neišlaikė kas trečias abiturientas. Pridėti balai ši skaičių nukirto perpus – iki 15 proc. neišlaikiusiųjų.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
