Gandrinės žinomos nuo senų laikų, o žmonės anksčiau sakydavo, kad gandrų reikia labai laukti, mat šie po sparnu parsineša kielę, o ji išspardo visus užsilikusius ledus.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Netoli Marijampolės esantis Amalvo polderis – pavasariais tampa paukščių rojumi. Iš pietų į Lietuvą grįžinėjantys paukščiai apsistoja laukuose dabar gausiai užlietuose vandeniu.
Prie pat gyvenantys Paužiškių kaimo gyventojai pasakoja, kad nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro girdi įvairiausius garsus ir stebi vis gausesnę sparnuočių įvairovę.
„Tūkstančiai buvo žąsų, čia prieš porą savaičių, gulbių, garnių baltų daug yra. Labai smagu“, – sakė Paužiškių gyventojas Vladas.
„Labai smagu, gražu. Mes kaime gyvename, tai pastoviai ateiname, pasivaikšiojame“, – minėjo Paužiškių gyventoja Irena.
Amalvo polderis įeina į Žuvinto rezervato teritoriją. Rezervato specialistas, ornitologas Arūnas Pranatis sako, kad jau yra sugrįžę daug paukščių.
„Kas nori Žuvinte pasiklausyti žąsų – tai čia kiekvieną sykį išgirsi. Ne tik žąsų, bet ir gervės. Jos dabar labai garsiai trimituoja. Gulbės giesmininkės nemenkai migruoja, migruoja ir strazdai“, – aiškino Žuvinto rezervato specialistas Arūnas Pranaitis.
Į Lietuvą jau sugrįžo antys ir žąsys
Anot gamtininko, parskrido jau visos ančių ir žąsų rūšys, nemažai pempių ir tilvikų galima pamatyti ir išgirsti. Arūnas Pranaitis sako, kad pavasaris įsibėgėjo pilnu tempu. Į Lietuvą spranuočiai pradėjo plūsti tik atšilus. Pavasaris kai kuriems paukščiams net vėlyvas, sako ornitologas.
„Kai kuriems paukščiams visiškai normalus, kai kuriems net vėlyvokas. Mes esame įpratę, kad pilkosios žąsys, pempės, vieversiai pargrįžta vasario mėnesį, bet patys prisimename, kad vasaris buvo ganėtinai vėsus. O žiūrint pagal dabartinį, tai jis įprastas. Nėra per daug ankstyvas, bet užtat labai gražus“, – pasakojo A. Pranaitis.
Užlietose pievose paukščiai dabar laukia, kol nutirps visi šalies vandens telkiniai ir teritorija ištuštės: paukščiai grįš į savo įprastas vietas, ruoštis perėjimui.
„Amalvo polderis yra labai gera vieta. Todėl, kad čia yra seklios žemapelkės, užlietos vandens ir jos pirmosios nutirpsta. Todėl antims, žąsims, kurios čia prisiglaudžia, maitinasi, ir laukių galima pamatyti. Taip kad čia yra ką veikti, tol, kol visi ežerai nėra išlaisvinti ledo“, – sakė A. Pranaitis.
Į Lietuvą vis gausiau grįžta ir gandrai. Nuo seno, kovo 25 dieną, yra minima Gandrinių diena. Kitaip – gandrų sugrįžtuvės. Žmonės seniau labai laukė gandrų ir turėjo posakį, kad gandras po sparnu parneša kilę, o ši išspardys visus užsilikusius ledus.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.



