Aktualijos

JAV ir Rusija niekada negalėjo pasigirti artima bičiulyste ir viltys, kad Donaldo Trumpo prezidentavimo metu bus kitaip, sudužo dar nė nespėjusius subręsti. Nors Trumpo išrinkimą Dūmoje šventė su šokiais, bet kojų trypimas nurimo, kai rusai pamatė, kad šis JAV prezidentas nors ir kitoks, bet žaidžia pagal tas pačias taisykles, kaip ir jo pirmtakai.  Rusai tikėjosi, kad ideologija bus atidėta į šalį, o sveikas protas ir ekonominis išskaičiavimas ims viršų.

Premjeras Saulius Skvernelis atidėliodamas sprendimus dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus siekia atimti iš prezidento Gitano Nausėdos nepasitikėjimo instrumentą, sako opozicinių konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. „Esminis dalykas – atimti iš prezidento nepasitikėjimo instrumentą. Pirmas ministras, pirmas prezidento mūšis dėl nepasitikėjimo ministru. Jei prezidentas jį pralaimi, klausimas, kaip bus su kitu ministru, kaip bus su premjeru.

Lietuvos laikysena dėl Baltarusijoje baigiamos statyti Astravo atominės elektrinės neturi būti pernelyg radikali, nes gali nesulaukti ES institucijų palaikymo, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Tikrai dirbame intensyviai su ES institucijomis ir norime, kad mūsų laikysena būtų tokia, kurią suprastų mūsų sąjungininkai. Noriu pabrėžti, kad jei bus pernelyg radikali, tokia nelabai praktiškai įgyvendinama, nerasime palaikymo savo sąjungininkų.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad visi Lietuvoje priimami įstatymai turi būti vertinami atsižvelgiant į galimą poveikį klimatui. Baigiantis metams paskelbtame komentare šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva „nebegali ilgiau stovėti nuošalyje nuo globalių problemų, susijusių su klimato kaita, sprendimo“. „Turime daugiau diskutuoti apie taršos mažinimą ir aplinkosaugą, o šių diskusijų rezultatai privalo veikti viešuosius sprendimus“, – rašo prezidentas komentare, kurį paskelbė „The Econom...

Mirus artimajam ar giminaičiui galite paveldėti ne tik jo turtą, bet ir skolas, kurių velionis nespėjo išsimokėti. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai atkreipia dėmesį, kad būtina tinkamai sutvarkyti dokumentus, kitaip anapilin išėjusio giminaičio įsiskolinimus gali tekti padengti iš savo kišenės. Portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti, kokia tvarka taikoma, kai žmogus, turintis įsiskolinimų dėl nesumokėtų mokesčių ar alimentų arba pasiėmęs būsto ar mokslo paskolą, miršta.

Eidamas 95-uosius metus trečiadienį mirė Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiaus kavalierius, Laisvės premijos laureatas, partizanas Jonas Čeponis-Vaidevutis, pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC). J. Čeponis gimė 1925 metų gegužės 6 dieną Pagojaus kaime Pasvalio valsčiuje. Besimokydamas Pasvalio gimnazijoje priklausė Lietuvos šaulių sąjungai ir ateitininkų organizacijai.

Neretai manoma, kad vyresnio amžiaus, labiau ligoti žmonės jautriau reaguoja į orų pokyčius, todėl ir dažniau miršta pereinamaisiais metų laikotarpiais – rudenį, pavasarį. Gydytojų teigimu, iš dalies tokiuose teiginiuose yra tiesos. Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, vertinant pastarųjų 5 metus, mirtingiausias mėnuo buvo kovas. 2014 m. šį mėnesį mirė 3638, 2015 m. – 3969, 2018 m. – 3818 asmenų.

Savivaldybių merai bando grįžti į laikus, kai savivaldybėse klestėjo jų valdomos įmonės, iš kurių valstybiniai pinigai tekėdavo į neskaidrias kišenes. Kauno, Palangos ir Vilniaus pastangomis Seimo valstiečiai skubiai skina kelią įstatymų pataisoms, kurios leistų didžiuliais mastais be viešųjų pirkimų sudarinėti sandorius su savivaldai priklausančiomis įmonėmis.

Premjerui Skverneliui šie metai buvo ypatingi. Ir ne tik tuo, kad netapo prezidentu, neišvyko netgi į Briuselį, kaip eurokomisaras – gyvenimą pristabdė ir daug ką permąstyti privertė netikėtai užklupusi liga. Ar premjeras jau įveikė vėžį ir kokios jo šiemetinės Kalėdos? Premjere, kuo šiemet ypatingos jūsų Kalėdos? Matyt, Kalėdos visuomet būna ypatingos. Kiekvieni metai labai skirtingi, įvairūs.

Kam ilsėtis kelias dienas, kuomet gali visą savaitę ar net ilgiau. Su tokiu požiūriu didžiąsias šių metų šventes pasitinka daugybė tautiečių. Kitą savaitę ištuštės ne tik privačių įmonių, įstaigų koridoriai, bet ir įvairių valstybinių institucijų salės bei kabinetai. Skaičiuojama, jog atostogas tarp Kalėdų iki Naujųjų metų šiemet susiorganizavo bent trečdalis ministerijų, savivaldybių darbuotojų.

Utenos ir Vilniaus apskrityse ketvirtadienio vakarą eismo sąlygas sunkina šlapdriba, vietomis pereinanti į snygį. Valstybinės reikšmės keliai čia šlapi, vietomis su šlapio sniego provėžomis. Šiuose keliuose dirba kelių priežiūros mechanizmai, tačiau vos nuvalius kelius jie greitai vėl padengiami naujo šlapio sniego sluoksniu. Kelininkai vairuotojų prašo atsižvelgti į oro sąlygas ir rinktis saugų, o ne maksimaliai leistiną greitį. Naktį eismo sąlygas sunkins plikledis.

Grožio salonus ir stomatologus užplūdo šventėms į Lietuvą sugrįžę emigrantai. Specialistai sako, kad iš svetur parvykę tautiečiai šias procedūras tėvynėje renkasi dėl mažesnių kainų ir bendro mentaliteto. O štai pas odontologus emigrantai ateina taisyti užsienyje atlikto broko – ne tų išrautų dantų ar kreivai uždėtų plombų. Iš Norvegijos į Lietuvą parvykusiai klaipėdietei Irmai visažistė atlieka antakių korekciją. Irma pasakoja, kad grožio paslaugos Lietuvoje dvigubai pigesnės.

Nauji mokslininkų duomenys siunčia įspėjamąją žinutę nuolat plaukus dažančioms moterims. Pasirodo, daliai jų krūties vėžio rizika padidėja dešimtimis kartų, teigiama leidinyje „International Journal of Cancer“ publikuotame straipsnyje. Buvo analizuotos daugiau nei 45 tūkst. moterų ligos istorijos ir nustatyta, kad tos, kurios reguliariai dažėsi plaukus, rizika susirgti vėžiu padidėjo net 7 kartus. Tiesa, juodaodėms ši rizika išauga daug labiau – net iki 45 proc.

Šalyje daugėja moterų, kurios tikina – krūtų implantai vos nesugriovė joms gyvenimo. Mat po sprendimo pasitobulinti save silikonu, joms pradėjo reikštis patys įvairiausi sveikatos negalavimai – pradedant alergijomis, baigiant plaukų slinkimu ar suvis dingusia energija. Lietuvos plastikos chirurgai jų išsakytų simptomų su implantais nesieja, nors pripažįsta, kad yra nedidelė galimybė, kad toks pasitobulinimas gali sukelti net vėžį. „Būkit geros, merginos, nesidėkit krūtų implantų.

Medikai nerimauja, kad šventiniu laikotarpiu pradeda trūkti kraujo donorų, praneša Lietuvos radijas. Pasak Santaros klinikų Kraujo centro vedėjos Linos Kryžauskaitės, šiomis dienomis kraujo poreikis išauga ir todėl, kad padaugėja traumų. „Šventinėmis dienomis išauga traumų, susižalojimų rizika, prisideda prie viso skaičiaus ir šie pacientai, todėl labai raginame pagalvoti ir sukaupti atsargas“, – Lietuvos radijui sakė L. Kryžauskaitė.

Nors rinkimuose į miestų ir miestelių valdžią ne vienas politikas žarstėsi pažadais susodinti gyventojus į nemokamą viešąjį transportą, tik daliai iš jų pavyko laimėti rinkimus. Panašu, kad pažadų politikai nepamiršo, tačiau noras pamaloninti rinkėjus atsimušė į netikėtas kliūtis. Nemokamą viešąjį transportą vilniečiams žadėjo Darbo partija, pasvaliečiams ir ukmergiškiams – merų rinkimus laimėję Gintautas Gegužinskas ir Rolandas Janickas.

Panevėžyje, Parko gatvėje esančios daugiabučių namų bendrijos pirmininkas nekontroliuojamas beveik dešimtmetį švaistė bendrijos kaupiamąsias lėšas, kol skola gyventojams pasiekė 45,5 tūkst. eurų. Net dviejų daugiabučių gyventojai susigriebė tik kai sulaukė laiškų su įsiskolinimais už šilumą ir elektrą. Pričiuptas pirmininkas, pasirodo, pinigus taškė savo reikmėms.

Motinai pradėjus viešai stebėtis, kodėl jos nepilnametis vaikas mokykloje be tėvų žinios turi pildyti anketą, kurioje prašoma detaliai aprašyti šeimos padėtį, visuomenė susidomėjo, kas yra tas socialinis pasas, kuriam gauti neva ir buvo skirta anketa. Portalas tv3.lt plačiau pasidomėjo socialinio paso koncepcija. Tačiau aiškėja, kad motinos paviešinta anketa galėjo neturėti nieko bendro su socialiniu pasu.

Ką tik Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė naujovę – viešai skelbs pirminės sveikatos priežiūros įstaigų reitingą. Pirmasis toks vertinant gerus darbo rezultatus pateiktas sąrašas jau atvirai prieinamas visiems. Tiesa, kol kas pacientų balsas tam įtakos neturės, o įstaigos reitinguojamos pagal atitinkamus rodiklius.

Unikaliu kraštovaizdžiu ir kainomis garsėjanti Neringa nuo vasaros dar pabrangs. Miesto valdžia brangina įvažiavimą į kurortą: nuo liepos įvažiavimo bilietas atsieis nebe 20-imt, o 30-imt eurų. Norėdama sumažinti transporto srautus, kurorto valdžia naikina ir kai kurias lengvatas. Tiesa, valdininkai giriasi – geltonieji, mokykliniai autobusai nuo šiol tam tikromis dienomis į Neringą įvažiuoti galės nemokamai, tačiau iš 36 Klaipėdos mokyklų, tokius turi tik trys.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika žada, kad kitąmet, gavus kompensaciją už seną ir taršų automobilį, bus galima įsigyti ne tik mažiau aplinką teršiantį automobilį, bet ir dviratį ar paspirtuką. „Plečiame pasirinkimą, kad ne tik už mažataršį automobilį, bet ir dviračiui ar elektriniam paspirtukui būtų galima panaudoti 1 tūkst. eurų kompensaciją. 2020 metais antras kvietimas turėtų būti paskelbtas sausio – vasario mėnesiais. Planuojama ne mažiau 5 mln. eurų“, – BNS teigė ministras.

Ketvirtadienį dangus bus debesuotas. Daug kur numatomi krituliai, vyraus nedidelis lietus, rytiniuose rajonuose šlapdriba. Rytą kai kur plikledis. Vėjas šiaurės vakarų, šiaurės, 5–10 m/s. Aukščiausia temperatūra 1–4 laipsniai šilumos. Gruodžio 27 d. vietomis nedideli krituliai. Kai kur plikledis. Temperatūra naktį nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos, dieną nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 laipsnių šilumos.

Kalėdas ir kitas šventes kasmet pasitinka vis daugiau vienišų senjorų. Tokias išvadas skelbia ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tai patvirtina ir Maltos ordino atstovai, pastebėję, kad prašančių paramos maistu ar daiktais kasmet daugėja. Tarp skurstančiųjų atsidūrė ir už Lietuvos laisvę gyvybę padėjusio Romo Kalantos giminaitė. Beveik devyniasdešimties sulaukusios moters namuose langai kiauri, o pensijos vos užtenka vaistams. Tad maisto produktų tenka prašyt iš aukotojų.

Itin originaliai pasveikinti panevėžiečius su didžiosiomis metų šventėmis sugalvojo šviesoforus prižiūrinti įmonė. Iš po nakties vienoje miesto perėjoje ėmė ir išdygo žaismingas šviesoforas. Tiksliau, vietoj nuobodžiai spiginusių raudonos ir žalios šviesos signalų jau kuris laikas įsižiebia skarota eglutė ir linksmas Kalėdų senis. O eismo valdymo prižiūrėtojai neslepia tokį pokštą nusižiūrėję iš austrų. Panevėžyje išdygo neįprastas šviesoforas.

Sostinėje prie šventinio Kalėdinio stalo trečiadienį rinkosi ir skurstantys, dažnai artimųjų ar namų neturintys miestiečiai. Vilniaus šv. Pranciškaus Asyžiečio, bernardinų parapija savo bažnyčią pavertė virtuve ir 100 vilniečių dovanojo pietus. Trečiadienį Vilniaus šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje vyksta ne tik mišios. Kol žmonės meldžiasi, šventyklos vidiniame kiemelyje savanoriai gamina maistą.

Didžiausiomis metų šventėmis šiuo metu savo namuose džiaugiasi ir Prezidentas Gitanas Nausėda. Tačiau kokios tos prezidentinės Kalėdos, kokios jų tradicijos Nausėdų šeimoje? Prezidentą ir jo žmoną susitikome prezidentūroje prieš pat šventes. Išskirtiniame TV3 interviu pirmoji šalies pora Gitanas ir Diana Nausėdos pasakoja apie pirmąjį pusmetį prezidentūroje ir kaip jie pasitinka pirmąsias prezidentines Kalėdas. Kalėdos jau ant nosies, o jūs, Prezidente, dar prezidentūroje.

Pastaruoju metu daug kalbame apie besibaigiančius metus ir apie tai, kaip gyvensime ateinančiais. O ar prisimenate, kiek uždirbdavote ar kokiomis nuotaikomis gyvenote prieš dešimtmetį? Ar galite patikėti, kad dabar uždirbate gal net dvigubai daugiau nei anuomet? Kviečiame pasmalsauti, kokie mums visiems buvo ne tik šie metai, bet ir visas praėjęs dešimtmetis. Pasirodo, ne tik daugiau uždirbame ar keliaujame, bet ir gyvename sveikiau ir geriame mažiau svaigalų.

Lytį pasikeisti sumanę lietuviai skundžiasi diskriminacija, nesulaukia jokios medicininės pagalbos ir kapstosi biurokratiniame košmare. Būtent taip jaučiasi translytė gydytoja Alisa, kuri prieš tapdama mama savo trims vaikams, buvo jų tėvu. Dokumentuose juo ir liko – pasikeitusi vardą, lytį ir pasą, moteris atžalų gimimo liudijimuose nurodoma savo buvusiu vyrišku vardu ir vyriškos lyties, kurių pakeisti neleidžia įstatymai.

Iš Vokietijos archyvo pasiskolinto Vasario 16-osios akto kol kas negalima pamatyti Signatarų namuose Vilniuje, jis iki sausio pabaigos „ilsisi“ archyve. „Ilsisi. Sausio 31 dieną mes jį parsivešime“, – BNS sakė Signatarų namų vedėja Meilutė Peikštenienė. Lietuvos ir Vokietijos pasirašytoje sutartyje numatyta, kad daugiau nei 100 metų senumo dokumentas po tam tikro eksponavimo laiko vis turi būti perduotas į archyvą, kur nepatenka dienos šviesa. „Pailsėti“ aktui leista ir pernai.

Nuo alimentų sprunkantys tėvai valstybei vidutiniškai skolingi po 4,3 tūkst. eurų, o didžiausios vieno asmens skolos už nemokėtus alimentus siekia ir 30–41,5 tūkst. eurų. Nors skolininkų pamažu mažėja, jų skola atžaloms tik auga. Pernai „Sodrai“ perėmus administruoti Vaikų išlaikymo fondą, šis per dešimt metų jau buvo sukaupęs 144 mln. eurų skolą iš 38 tūkst. alimentų piktybiškai nemokėjusių skolininkų. Skola asmeniui – iki 41,5 tūkst.

Vakarų Lietuvoje pradėjo darbuotis mobilūs laiškininkai. Tokią alternatyvą Lietuvos paštas siūlo gyventojams kaimuose, uždarydamas iki šiol veikusius skyrius. Esą taip laiškus siųsti bus patogiau ir greičiau. Miestelių gyventojai tokią naujovę pasitiko neslėpdami pasipiktinimo. Jurgita yra mobilioji laiškininkė, neseniai pradėjusi darbą. Lietuvos pašto atstovai sako, kad kaimuose žmonių mažėja, o gaunamas pajamos nebepadengia išlaidų. Todėl pašto skyriai uždaromi.

Profesinės sąjungos sveikina didžiųjų prekybos tinklų sprendimą nedirbti per Kalėdas, bet ragina ateityje veiklos nevykdyti ir antrąją Kalėdų dieną bei per naujuosius, kad darbuotojai galėtų pailsėti ir pabūti su artimaisiais. „Tikimės, kad ateityje tų dienų daugės.

Lietuvio noras vystyti verslą Lietuvoje, o ne kaimyninėje Latvijoje, kur buvo pakviestas, atsirūgo. Užuot pirmas įkūręs Baltijos šalyse unikalią gamyklą, vyras sužinojo, kad būtent latviai konkurentus iš užsienio atsiviliojo šiems pasiūlę išskirtines sąlygas. Tuo metu lietuvis verslininkas priverstas minti teismų slenksčius ir jau dvejus metus negali atidaryti savo gamyklos.

Per didžiąsias metų šventes nuo įvairių patiekalų ir gėrimų lūžtantys stalai – daugelio lietuvių realybė. Vis dėlto gydytojai pataria išlikti budriems – besaikis valgymas ir lėbavimas gali baigtis ne tik lengvais negalavimais, bet ir ligoninės palatoje. Šeimos gydytojo Valerijaus Morozovo teigimu, sunku būtų išskirti kažkokius itin riziką keliančius šventinius patiekalus ar jų derinius.

Nuo kitų metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija užsimojo keisti prioritetus, kokiems būreliams bus skiriamas neformaliojo vaikų švietimo krepšelis. Ministerija prioritetu laiko mokslo, inžinerijos, technologijų, robotikos, o ne šokių ar sporto būrelius. Pasipiktinę tėvai tikina, kad kiekviena šeima pati apsisprendžia, kokius užsiėmimus lankyti jų vaikams. O įvairių būrelių rengėjai sunerimo – esą tokios krepšelių dalybos išvis atims iš vaikų galimybę lankyti trokštamus būrelius.

Kalėdiniams papuošimams ir šventiniams renginiams Vilnius, Kaunas, Klaipėda išleido 812 tūkst. eurų. Daugiausiai lėšų skyrė sostinės savivaldybė – 334 tūkst. eurų, Kaunas atseikėjo 288 tūkst. eurų, o Klaipėda – 190 tūkst. eurų. Tokius skaičius pateikė šių miestų savivaldybių atstovai.

Kaune, tiesiant vandentiekio vamzdžius, aptiktos dar vienos kapinės, apie kurių egzistavimą specialistai nieko nežinojo. Manoma, kad čia laidota maždaug prieš pustrečio šimto metų. Įdomu tai, kad jose aptikta daug mažų vaikų ir net kūdikių kapelių. Perlojos gatvėje Panemunėje jau gerą savaitę pluša archeologai. Siaurame pravažiavime tarp individualių namų jie vieną po kito atidengia naujus kapus. Iš viso jau atkasta 14 kapaviečių.

Nedidelį Kybartų miestelį nustebino vieno trylikamečio poelgis. Paauglys šventėms išpuošė visą daugiabučio kiemą. Ant medžių, krūmų, o ir paties daugiabučio žybsi tūkstančiai lempučių. Kad namas per šventes džiugintų jį patį ir kitus, kybartietis ištisus metus kantriai taupė pinigus. Ir kiek pavyko sutaupyti, tiek ir išleido daugiabučiui puošti. Kybartų miestelio gyventojas Gražvydas kaip tikras šeimininkas dairosi po daugiabučio, kuriame gyvena, kiemą. Jis, vos tik sutemsta, traukia visų akį.

Kokią eglę jūs pasipuošėte šioms Kalėdoms? Ar jūsų namai kvepia spygliais ar nusprendėte išgelbėti kelias gyvas egles ir nusipirkote plastikinę? Netrukus sužinosite tikrą tiesą – kuri eglutė labiau teršia gamtą ir kiek gyvų eglių atitinka vienos plastikinės taršą. Ir kas galiausiai nutinka su nutriušusiomis plastikinėmis žaliaskarėmis. Tikra ar plastikinė? Tokį klausimą kasmet, turbūt, užduoda dažnas lietuvis. Tikra lietuviška žaliaskarė.

Apie Skubios pagalbos skyriaus darbuotojų tempą ir krūvį galime tik įsivaizduoti, teigia į redakciją kreipęsis Tomas. Vaikinui prieš savaitę lūžo ranka, o nuvykęs į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kaip jis teigia, maloniai nustebo gydytojų profesionalumu. „Mane labai greitai priėmė, kažkur po valandos. Pradžioje atrodė, kad turėtų priimti nedelsiant, tačiau kai pamačiau, kokius ligonius jie priima pirmiausia, supratau, kad aš su savo problemomis tikrai galiu palaukti.

Nors daugeliui mūsų Kalėdos vis dažniau asocijuojasi su dovanomis ir gausiomis vaišėmis, Jo Eminencija kardinolas Sigitas Tamkevičius lietuvius ragina prisiminti tikrąją Kūčių ir Kalėdų prasmę – Jėzaus gimimą. S. Tamkevičius Kūčių vakarą kviečia visus dalintis meile, artumu ir gerumu. Išsamus interviu su Jo Eminencija kardinolu Sigitu Tamkevičiumi. Kardinole, kokios jūsų nuotaikos, ar jau nusiteikėte Kūčioms? Labai nusiteikęs.

Šv. Kūčių ir šv. Kalėdų proga Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sveikina šalies gyventojus. Mielieji Lietuvos žmonės, štai ir sulaukėme to nuostabaus momento, kuomet kaip upeliukai iš įvairių pasaulio ir Lietuvos kampelių susibėgome į tai, ką turime brangiausio, – savo šeimas. Kūdikėlio Jėzaus gimimo akivaizdoje vienas kitą stipriai apkabinome, priglaudėme prie širdies, paglostėme akimis. Prie bendro stalo dalinomės kalėdaičiais.

Etnologai sako, kad pagal svarbumą ant šventinio stalo, kūčiukai yra antri iš dvylikos patiekalų, tad jie turėtų puikuotis šalia kalėdaičių. Senovėje kūčiukus žmonės kepė protėvių vėlėms, štai todėl šiam kepiniui reikia skirti ypatingą dėmesį. Iš šaldytuvo tešlą traukia močiutė Aldona. Tiesa, prieš pradėdama darbą, moteris pirmiausia paruošia stalą: „va, miltų pabarstai…“ Šeimininkė užmaišė tešlą iš anksto, nes ji mielinė, tad reikia kelis sykius kildinti.

Sveikatos apsaugos ministerijai paskelbus naujovę – viešai skelbiamą pirminės sveikatos priežiūros įstaigų reitingą – paaiškėjo, kokios iš didžiųjų Vilniaus poliklinikų pagal gerus darbo rezultatus yra aukščiausiose pozicijose.  Paskelbus bendrą pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigų reitingą, sudarytą vertinant gerų darbo rezultatų rodiklius, pirmiausia krenta į akis tai, kad sąrašo viršuje atsiduria privačios gydymo įstaigos.

Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki Europos Sąjunga (ES) tarp visų bendrijos gyventojų, rodo nauja paskelbta Eurobarometro apklausa. Tyrimo metu pasitikėjimą ES išsakė 66 proc. respondentų – 23 procentiniais punktais daugiau nei vidutiniškai ES. Europos Sąjunga nepasitiki kas penktas lietuvis (21 proc.

Vienas vaiko pinigų iniciatorių, valstietis Tomas Tomilinas, dar 2017 metų pabaigoje tvirtino, kad išmokos tėvams prisidės prie gimstamumo Lietuvoje didėjimo. Deja, realybė, bent kol kas, atrodo niūresnė, nes per dvejus metus, kol išmokami vaiko pinigai, teigiamų demografinių pokyčių nepastebėta. Maža to, ir tėvai, ir demografai tvirtina, kad išmokos tėvams nepaskatins jų susilaukti daugiau vaikų.

Pasikeitus Europos Sąjungos (ES) teisei, artimiausiais metais Lietuvoje turėtų nebelikti taksofonų, teigia Ryšių reguliavimo tarnyba. Pernai metų pabaigoje buvo priimtas Europos elektroninių ryšių kodeksas, kuriame nebelieka prievolės teikti telefono ryšio paslaugas taksofonais. Naujosios direktyvos reikalavimus į Lietuvos teisinę sistemą privaloma perkelti iki 2020 metų gruodžio pabaigos – šiuo metu rengiami Elektroninių ryšių įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimai.

Kalėdos su didelėmis ir baltomis pusnimis ar bent jau su keliomis snaigėmis tampa tik prisiminimu iš senovinių kalėdinių atvirukų. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti sinoptikai sutartinai tvirtina, kad kad pilkas ir šlapias lemia šylantis klimatas, tačiau yra šansas, kad sulauksime ir baltų Kalėdų. Tačiau, bent jau šiemet, Naujieji nenusimato su pusnimis. Tikimybė, jog bent viename Lietuvos regione bus sniego, bent vieną iš trijų šventinių dienų, yra praktiškai vienoda ir siekia maždaug 60 proc.

Pacientus bei farmacininkus piktinanti tvarka, kad pirmą paskirtą kompensuojamą vaistą valstybė leidžia duoti tik patį pigiausią, nuo Naujųjų gali nustoti galioti. Mat Seimas nesutiko įstatymu patvirtinti sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sugalvotos tvarkos, o įstatymas, pagal teismą, tokiai tvarkai būtinas. Tiesa, pats ministras rankų nenuleidžia ir dar iki švenčių pabaigos žada rasti būdų, kad tik ši tvarka nenustotų galioti.