Aktualijos

Iš 1361 naujo COVID-19 atvejo 240 žmonių užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, 149 protrūkiai registruoti šeimose, pirmadienį skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Atvejai, kai užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, konstatuoti, kai susirgęs žmogus nebuvo išvykęs į užsienį ir nekontaktavo su patvirtintais susirgusiais asmenimis. Koronavirusas taip pat toliau plinta slaugos, globos įstaigose ir ligoninėse.

Pirmadienį dėl sistemos gedimo buvo sutrikusi sutriko Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) bendrojo konsultacijų telefono numerio veikla. „Kolegos jau informavo, kad sistema veikia ir skambučiai priimami“, – BNS sakė NVSC atstovė Justina Petravičienė, pridūrusi, kad trukdžiai buvo trumpalaikiai. Jos teigimu, karantino metu konsultacijų telefonu kartais skambindavo ir dešimtys tūkstančių žmonių per dieną.

Slaugos ir globos namų gyventojams skirta vakcina Lietuvą pasieks kitą savaitę, sako Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė. Tačiau, pasak Jurgitos Grebenkovienės, šie žmonės nuo koronaviruso bus skiepijami tik po to, kai jiems bus atlikti antikūnų testai.  Be kita ko, ji neatmeta galimybės, kad be privalomo testavimo nebus vakcinuojamos ir kitos grupės. „Slauga, globa...Yra toks matymas, kad turėtume atlikti testavimus prieš skiepijant, nes žinome, kad vakcinų yra tikrai mažai.

Eidamas 68-uosius metus po ligos mirė žinomas Lietuvos bitininkas, mokslininkas Jonas Balžekas jaunesnysis, BNS pirmadienį pranešė jo šeima. J. Bažekas jaunesnysis buvo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Žemdirbystės instituto Bitininkystės sektoriaus vedėjas, Lietuvos Bitininkų sąjungos valdybos narys, Lietuvos – Švedijos draugijos narys.

Pirmadienį Vilniuje – incidentas. Antakalnio rajone žmonės pastebėjo ant šaligatvio gulintį įtartiną maišą. Į vietą iškviestos tarnybos. Antakalnio gatvėje, šalia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) licėjaus iš pravažiuojančios transporto priemonės iškrito maišas, kaip vėliau paaiškėjo, su panaudotomis medicininėmis apsaugos priemonėmis: kaukėmis, pirštinėmis. Į vietą atvykusios tarnybos nustatė, kad aplinkai toks iškritęs krovinys nėra pavojingas.

Per karantiną į darželius vaikų nevedantys tėvai gali gauti nedarbingumo išmoką. Nuo sausio 1 d. įsigaliojo tvarka, kad pasirinkus vaikų neleisti į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, tėvai gali gauti nedarbingumo išmoką. Išmokos prašyti gali ir pradinukų tėvai.

Lietuvą pirmadienio rytą pasiekė trečioji kompanijų „BioNTech“ ir „Pfizer“ pagamintos vakcinos nuo koronaviruso siunta.  Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, siunta su 20 tūkst. 475 dozėmis Lietuvą pasiekė lėktuvu iš Vokietijos 9 valandą ryto bei išvežta į Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlius, kur patalpinta į specialius žemos temperatūros šaldytuvus.

Nuo šių metų pradžios buvo indeksuotos pensijos, perskaičiuotos kai kurios kitos išmokos. Planuojama, kad jau nuo šios savaitės gyventojai gaus jas į bankų sąskaitas, galės pasiimti patys ar sulaukti namuose.

Prabėgus svarbiausioms metų šventėms, policija planuoja keisti taktiką ribodama žmonių judėjimą tarp savivaldybių. Planuojama iš anksto nepranešti, kada bus vykdoma sustiprinta kontrolė prie savivaldybių ribų. Valdžios atstovų teigimu, taip bus galima taikyti netikėtumo faktorių, o pakeitimai palies tik tuos, kurie nesąžiningai laikosi karantino suvaržymų.

Vyriausybei pratęsus judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, šalies policija tai vykdys mobiliais postais – vairuotojai gali būti stabdomi bet kur ir bet kada. „Policija gali atsirasti bet kur ir bet kuriuo metu. Be reikalo geriau nevažiuoti. Tolerancijos šįkart bus mažiau – nustatę pažeidimus, iškart taikysime atsakomybę“, – BNS pirmadienį sakė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis. Jo teigimu, iš anksto apie mobilių postų vietas bei kontrolės laiką nebus skelbiama.

Lietuvos statistikos departamentas pasidalino iki šiol neskelbta diagnostinių Covid-19 tyrimų bei jų atsakymų analize. Ji atlikta remiantis tyrimo atlikimo data, mėginio paėmimo vieta (mobilieji punktai ar kita) bei asmens epidemiologiniu tipu (simptominis, turėjęs sąlytį su užsikrėtusiuoju, keliavęs užsienyje, buvęs židinyje). Ypač nerimą kelia vienas rodiklis, kuris nerodytų, kad pandemija silpnėja.

Nuo koronaviruso neva apsaugantis Viktoro Uspaskicho struktūrizuotas vanduo, regis, atsigręžė prieš jį patį. Viename Lietuvos miestelyje pasinaudota politiko vardu, skatinama pasiimti tariamai gydančio vandens. Neapsigauti jau prašo ne tik miestelio seniūnija, bet jau ir pats V. Uspaskichas. Dar praėjusią savaitę socialinius tinklus sudrebino europarlamentaro Viktoro Uspaskicho išreklamuotas struktūrizuotas vanduo.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pirmadienį ryte tiesioginio eterio metu sulaukė netikėtos staigmenos. Duodamas interviu LRT televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“ ministras sulaukė dukrų sveikinimo, kuris jam atėmė žadą. Ekrane išvydęs jam linkėjimus sakančias savo tris dukras ministras akivaizdžiai susigraudino ir sunkiai begalėjo atsakyti į vedėjo klausimus. „Mes norime, kad tu žinotum, kaip mes tavimi didžiuojamės ir pasitikime.

Nors visuomenėje ir žiniasklaidoje daugiausiai kalbama apie politikų bei medikų indėlį užkardant pandemiją, į kovą su COVID-19 virusu yra stoję ir Nacionalinės visuomenės sveikatos centro (NVSC) darbuotojai. Jų darbas svarbus atsekant užsikrėtusiųjų kontaktus, tačiau tuo neapsiriboja. „Labai dažnai centro darbuotojams tenka „sugerti“ blogas žmonių emocijas ir teikti psichologinę pagalbą“, – pasakoja NVSC visuomenės informavimo specialistė Justina Petravičienė.

Užsikrėtimo koronvairusu tempai tokie dideli, kad šeimos gydytojai tampa situacijos įkaitais. Turėdami visą būrį pacientų, kurių dalis serga lėtinėmis ligomis, jie priversti nepaprastai daug laiko skirti COVID-19 užsikrėtusiems. Taip sumažėja laiko visiems kitiems, o ką jau kalbėti apie pasikeitusią situaciją visoje sveikatos priežiūros sistemoje. Ne visiems šie pokyčiai suprantami ir priimtini, ir ne visada pateikiama informacija atsako į visus klausimus.

Vos į Lietuvą spėjo atkeliauti pirmosios nedosnios COVID-19 vakcinų dozės, kilo daug klausimų, ar ja gali būti skiepijami visi – ar bus kokių apribojimų persirgusiems žmonėms, dabar tebesergantiems? Ar tikslinga prieš skiepijantis atlikti antikūnų testą? Į visus šiuos klausimus Nacionalinio vėžio instituto gydytojas, imunologas Marius Strioga.

Sekmadienį policija ir jai talkinančios institucijos apgręžė per 3,8 tūkst. į kitas savivaldybes vykusį vairuotoją, dėl karantino reikalavimų nesilaikymo nubausti 149 žmonės, BNS informavo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. Pasak jo, iš viso postuose kelionės neleista tęsti 3 847 transporto priemonėms.

Per parą nuo COVID-19 mirė 25 žmonės, kuriems buvo tarp 50 ir 99-erių, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Mirė devynios moterys ir 16 vyrų. Daugiausiai, dešimt, mirusiųjų buvo vyresni nei 80-ies, penkiems buvo per 60 metų. Po keturis mirusiuosius priklausė amžiaus grupėms tarp 50 ir 70 metų, dviems buvo per 90 metų. Statistikos departamentas šiuo metu tikslina mirčių duomenis, todėl jie nėra detalizuoti pagal miestus. Iš viso Lietuvoje registruoti 147 tūkst.

Praėjusią parą patvirtintas 1361 naujas koronaviruso atvejis, nuo COVID-19 mirė 25 asmenys, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą pasveiko 425 žmonės. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 147 tūkst. 997 asmenys, 67 tūkst. 648 žmonės pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 1950 žmonių.

Į Lietuvą atvykti dėl humanitarinių priežasčių leista 779 Baltarusijos piliečiams, pirmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). 355 iš šiuos leidimus gavusių žmonių jau yra Lietuvoje, prieglobsčio paprašė 76 asmenys. „Beveik kasdien yra pasirašomi leidimai atvykti Baltarusijos piliečiams į Lietuvą.

Lietuvos vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė sako, kad situacija dėl koronaviruso plitimo stabilizuojasi, tačiau mirčių ir sunkių susirgimų skaičius kol kas dar auga. „Turime kol kas panašu stabilizavusią situaciją arba bent jau artėjame prie to“, – LRT radijui pirmadienio rytą sakė L. Ašoklienė.

Naujoji Vyriausybė teigia, kad jos programoje įrašytos „Tūkstantmečio“ gimnazijos gali sukurti daugiau galimybių regionų vaikams. Opozicijos atstovai perspėja, kad potencialą sutelkus grupelėje atskirų mokyklų socialinė atskirtis tik didės.  „Tūkstantmečio“ gimnazijos Vyriausybės programoje apibūdinamos kaip naujos kartos mokyklos, kurios mažintų ugdymo rezultatų atskirtį tarp miesto ir rajono mokyklų.

Dalis Lietuvos ekonomistų mano, jog koronaviruso pandemijos akivaizdoje Vyriausybė galėtų skolintis daugiau, todėl ir valdžios deficitas 2021-aisiais galėtų būti didesnis nei 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Be to, kai kurie jų pabrėžia, jog svarbiausia ne pats deficito dydis, o tai, kaip skolinti pinigai bus panaudoti.

Estijos valdančiojoje koalicijoje esančios dešiniųjų partijos EKRE vadovai išsakė svarstymų, kad Lietuvoje per Seimo rinkimus galėjo būti manipuliacijų, ir dėl to sulaukė Lietuvos bei Estijos užsienio reikalų ministrų kritikos. Apie tariamą rinkimų manipuliavimą Lietuvoje ir Rumunijoje „Tre Raadio“ laidoje kalbėjo partijos pirmininkas finansų ministras Martinas Helme ir jo tėvas buvęs vidaus reikalų ministras Martas Helme.

Kaip nemažą spragą siekiant suvaldyti Covid-19 pandemiją specialistai jau kurį laiką įvardija viruso genomo tyrimų, kurie leistų sekti jo mutavimą, stoką. Kol kas tokie tyrimai atliekami chaotiškai, nes trūksta finansavimo.  Kaip portalui tv3.lt aiškino VU Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė, būtent tokie nuosekliai vykdomi tyrimai Jungtinėje Karalystėje ir leido aptikti dabar aktyviai aptariamą viruso atmainą. „Ten yra tiriami dideli skaičiai – 10 proc.

Pasiūlymas visiems tėvams suvienodinti vaiko priežiūros išmokas džiaugsmą kelia ne visiems. Paprasčiausi skaičiavimai rodo, kad nuo tokio žingsnio nukentėtų toli gražu ne turtingiausi šalies gyventojai, o tie, kurie uždirba minimalius ar vidutinius atlyginimus. Ir ekonomistai, ir tėvai pasisako prieš sistemos pokyčius ir pažymi, kad, skiriant visiems vienodai mažas išmokas, mažiau žmonių norės kurti šeimas.

Seimo narė, socialdemokratų frakcijos narė Vilija Targamadzė atsidūrė ligoninėje. Jai nustatytas abiejų pusių plaučių uždegimas. Prieš penkias dienas ji sužinojo, kad užsikrėtė koronavirusu. „Labai ačiū už rūpestį ir siūlomą pagalbą. Esu sujaudinta Jūsų gerumu. Man jau yra abiejų pusių plaučių uždegimas. Tariamės su gydytojom dėl tolimesnės eigos“, – savo socialinio tinklo paskyroje dalinosi Seimo narė. Pasak politikės, jai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, teikiama deguonis.

Dėl karantino daug baimių ir nepasitenkinimo ikimokyklinėse įstaigose. Įstaigas lanko vis dar labai daug vaikų, jų kiek apmažėja tik prieš pat šventes. Tad auklėtojos bijo, kad iš skirtingų šeimų suvesti vaikai gali atnešti virusą ir į darželius. O kituose miestuose tėveliai piktinasi, kad net ir nevesdami mažylių turi mokėti mokesčius. Rytą vaikus į darželį palydi alytiškiai. Vieni sako negali atžalų prižiūrėti namuose, nes dirba, o kiti dzūkai pikti.

Sekmadienio vakarą turėję atsiverti Lietuvos keliai ir toliau liks prižiūrimi pareigūnų. Į posėdį susirinkusi Vyriausybė dar mėnesiui pratęsė judėjimo kontrolę tarp miestų, tik ji šiek tiek keisis. Neapskaitytų mirčių Lietuvoje dar daugiau nei valdžia skelbė iki šiol. Pasirodo, jų – beveik 1200. Tokią informaciją pateikė kone pirmą kartą viešai pakomentuoti situaciją nusprendęs Visuomenės sveikatos centro direktorius Robertas Petraitis.

Sekmadienio vakarą turėję atsiverti Lietuvos keliai ir toliau liks prižiūrimi pareigūnų. Į posėdį susirinkusi Vyriausybė dar mėnesiui pratęsė judėjimo kontrolę tarp miestų, tik ji šiek tiek keisis. Neapskaitytų mirčių Lietuvoje dar daugiau nei valdžia skelbė iki šiol. Pasirodo, jų – beveik 1200. Tokią informaciją pateikė kone pirmą kartą viešai pakomentuoti situaciją nusprendęs Visuomenės sveikatos centro direktorius Robertas Petraitis.

Šios šventės, panašu, buvo vienos niūriausių Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo. Dėl nevaldomo koronaviruso, dešimtys tūkstančių lietuvių serga namuose, keletas tūkstančių kovoja dėl gyvybės ligoninėse, kiti dar neužsikrėtę ir priversti užsidaryti namuose. Tačiau jau po pusmečio, suveikus vakcinai, viskas gali apsiversti aukštyn kojom. Kai kurie ekonomistai jau ateinančią vasarą prognozuoja didžiulį atsigavimą, masines keliones, šventes ir pinigų taškynes.

Darbą pradėję naujieji ministrai vis dar bando suprasti, kokį palikimą perėmė iš valstiečių Vyriausybės. Kai kurie sako jau suskubę stabdyti jų pirmtakų inicijuotus konkursus į vienas ar kitas pareigas, o taip pat ir šimtatūkstantinius pirkimus. Įtarimai dėl skaidrumo kyla ir peržvelgiant kitus paskutinius pirmtakų darbus. O dalis naujai iškeptų ministrų prisipažįsta – kol kas net nespėjo pasidomėti, kas vyksta ministerijose ir nežino, ar viskas skaidru bei teisėta.

Trečioji kompanijų „BioNTech“ ir „Pfizer“ pagamintos vakcinos nuo COVID-19 siunta Lietuvą pasieks pirmadienį. „Vakcina atvyksta rytoj, sausio 4 dieną. Tikslus laikas dar bus tikslinamas“, – BNS sakė sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys šią savaitę teigė besitikintis, kad trečiojoje siuntoje bus ne mažiau nei 20 tūkst. vakcinos dozių.

Vyriausioji Lietuvos epidemiologė Loreta Ašoklienė sako, kad šiuo metu situacija nėra gerėjanti, o sergamumas tarp savivaldybių išlieka gana skirtingas, tad ribojimai važinėjant tarp savivaldybių turi likti. „Situacija ligoninėse išlieka stabiliai nepalanki“, – komentavo vyriausioji Lietuvos epidemiologė Loreta Ašoklienė. Be to, matoma, kad daugėja sunkių atvejų ir mirčių, o tai kelia nerimą.

Vyriausybė pritarė judėjimo tarp savivaldybių ribojimui iki sausio 31 d. Pateikiami komentarai, kaip šie ribojimai bus tęsiami. Šiandien Vyriausybė pritarė šios dienos neeiliniame posėdyje susirinkusios Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos, (toliau – VESK), kuriai pirmininkauja vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, siūlymui pratęsti asmenų judėjimo tarp savivaldybių ribojimą iki šių metų sausio 31 dienos. Toliau veiks stacionarūs ir mobilūs policijos postai.

Koronavirusas tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje kardinaliai pakeitė žmonių gyvenimus. Griežtos karantino taisyklės sujaukė visus įmanomus planus, privertė užsidaryti kai kuriuos verslus, sustabdė ir akademinę bendruomenę. Lietuvoje universitetai persikėlė į kiekvieno studento, dėstytojo namus, o ugdymo procesas vykdomas tik nuotoliniu būdu. Sausio mėnuo – pats darbų įkarštis universitetuose. Dėstytojai paskaitose dėlioja paskutinius akcentus, o studentai ruošiasi egzaminams.

Šeštadienį staiga mirė lietuvių kultūros veikėjas, bibliofilas, garsus kolekcininkas, XXVII knygos mėgėjų draugijos vienas atkūrėjų (1993) Vidmantas Staniulis, savo feisbuko paskyroje pranešė gydytojas, politinis bei visuomenės veikėjas Arimantas Dumčius. Prezidentas Gitanas Nausėda reiškia nuoširdžią užuojautą dėl lietuvių kultūros veikėjo, bibliofilo ir kolekcininko, vieno iš XXVII knygos mėgėjų draugijos atkūrėjų V. Staniulio netekties.

Vyriausybės kanceliarijos Projektų valdymo grupės vadovas Aistis Šimaitis, dalyvavęs sekmadienio Vyriausybės posėdyje, padarė trumpą Covid-19 sergamumo pristatymą, kurio metu sakė, kad nors savivaldybėse krenta atvejų skaičius, mažėja ir testavimas. Pasak jo, svarbu tai, kad sergančių vyresnių žmonių kaip 60 metų išlieka panašus, kaip ir anksčiau. „Situacija yra labai panaši, kaip prieš tai buvusias keletą savaičių“, – apibendrino jis.

Pirkėjai prie kasų ar turguose skaičiuoja centus, o patys centai galimai skaičiuoja paskutinius savo metus. Europos Komisija siūlo visoms bendrijoms narėms apsvarstyti galimybę panaikinti vieno ir dviejų euro centų monetas, o pirkinių kainas kasose apvalinti. Lietuvos bankas tam pritaria – esą kaldinti ir tvarkyti smulkias monetas kainuoja daugiau nei siekia pačių centų vertė. Žmonės menkaverčius centus esą tiesiog išbarsto, o apyvartoje šių monetų tiek, kad užpildytų net 10 traukinio vagonų.

Sausio 3 d., sekmadienį, Vyriausybė susirinko dėl karantino klausimo. Pagal iki šiol galiojusius ribojimus, sausio 3 d. 21 val. turėjo nustoti galioti draudimas gyventojams judėti tarp savivaldybių.

Kaip vieną tikslų naujoji Vyriausybė kelia norą peržiūrėti vaistų politiką ir kreipti paciento sveikatos priežiūros individualizuotos medicinos kryptimi. Pirmieji pokyčiai pacientų laukia jau iškart po Naujųjų. Kalbėdamas apie ruošiamus pokyčius sveikatos apsaugos sistemoje Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas pabrėžė, kad viena svarbių krypčių, kurios ketinama siekti – personalizuota medicina.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktorius Robertas Petraitis sekmadienį pripažino painiavą ir bandė aiškinti duomenų nesutapimus dėl neapskaičiuotų mirčių. Nepaskaitytų mirčių skaičius – 1171. Pasak jo, daugiausiai tokių mirčių buvo gruodžio mėnesį. Pasak NVSC vadovo, kiekvienas mirties atvejis yra individualus ir kiekvieną mirties atvejį reikia įvertinti atskirai.

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija siūlo pratęsti judėjimo kontrolę tarp šalies savivaldybių iki sausio 31 dienos. Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, ribojimai bus pratęsti, nes teigiamų poslinkių kol kas nepakanka. „Susirinkome į Valstybės ekstremalių situacijų komisiją – deja teigiamų poslinkių pandeminėje situacijoje Lietuvoje dar nėra pakankamai, nors jos pagreitis šiek tiek sulėtėjo.

Apie smurtą, kurį moterys patiria iš vyrų, kalbama dažnai ir daug. Netrūksta straipsnių apie tai, kaip vyras primušė moterį, policija tokių pranešimų taip pat gauna ne vieną ir ne du. Smurtas prieš vyrus daugiau yra tabu, tačiau Vyrų krizių centro direktorė ir medicinos psichologė Oksana Mačėnaitė teigia, kad vyrai, kaip ir moterys, dažnai patiria smurtą, tačiau apie jį nekalba.  Psichologė atskleidžia, kad į Vyrų krizių centą 2020 m. kreipėsi kiek daugiau nei 40 vyrų.

Karantinui sugriežtėjus ir ugdymui persikėlus į namus, kyla keblumų praktinių profesijų studentams. Kaip mokytis atlikti masažą, o kaip daryti makiažą nuotoliniu būdu? Tokie klausimai kyla Vilniaus kolegijos studentėms. Praktiką perkėlus į nuotolį, praktinių įgūdžių įgyti beveik neįmanoma, tačiau kolegija sako praktikos keisti neplanuojanti. Portalo tv3.lt redakciją pasiekė sunerimusių Vilniaus kolegijos higieninės ir dekoratyvinės kosmetologijos studenčių skundai.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1239 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. Koronaviruso protrūkiai – šeimos rate, įmonėse ir ligoninėse. 380 iš jų registruoti Vilniaus, 246 Kauno, 169 Klaipėdos, 162 Šiaulių, 73 Panevėžio, 67 Alytaus, 59 Marijampolės, 51 Utenos, 11 Tauragės ir 5 Telšių. 16 atvejų kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo.

Lietuvoje įsteigta pirmoji egzotinių ir dekoratyvinių gyvūnų prieglauda. Čia prieglobstį randa įvairūs ropliai, paukščiai, žiurkės ar triušiai. O jų atkeliavimo istorijos labai įvairios – vieni atvyksta itin apleisti ir pasiligoję, kitų žmonės atsisako dėl pareiškusių alergijų. Pirmosios Lietuvoje dekoratyvinių ir egzotinių gyvūnų prieglaudos įkūrėja vardija globotinius, dabar jų per 20. Ten randa prieglobstį graužikai, ropliai ar sparnuočiai.

Daugiausia mirčių praėjusią parą registruota Kauno apskrityje, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Kauno apskrityje mirė septyni žmonės. Dar po penkis žmones mirė Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse, trys – Telšių, po du – Alytaus, Marijampolės ir Tauragės apskrityse. Dar vienas žmogus mirė Panevėžio apskrityje.  Mirčių neregistruota Vilniaus ir Utenos apskrityse. Praėjusią parą mirę žmonės priklausė 40-99 metų amžiaus grupei.

Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1239 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė dar 27 žmonės, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Taip pat praėjusią parą pasveiko 587 sirgusieji. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 146 tūkst. 637 asmenys, 66 tūkst. 782 – tebeserga, 77 tūkst. 362 – pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 1643 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 850 užsikrėtusiųjų.