Aktualijos

Prie Kuršių marių stintautojai gaudo stintas, o stintautojus ėmė gaudyti policininkai. Pareigūnai aktyviai vykdo reidus, stebėdami, ar meškeriotojai nepažeidžia karantino reikalavimų ir agurkais kvepiančių žuvelių ištraukti neatvyko iš kitų Lietuvos savivaldybių ar skirtingų namų ūkių. Jei tokius užtinka, skiria baudas ir liepia vyniotis meškeres namo. Tad pažeidėjai ne tik susimoka už kelionės kurą, o ir šalies biudžetą keliais šimtais eurų papildo.

Europa patvirtino amerikiečių kompanijos „Moderna“ vakciną. Nors Lietuvai atiteks kone pusę milijono vakcinos dozių, džiūgauti anksti, mat pirmieji vakcinos kiekiai, kurie pasieks Lietuvą, bus tik simboliai ir gerokai mažesni už „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos partijas. Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama didinti vakcinavimo mastą ir tempą, aiškinasi, ar Lietuva gali savarankiškai pasitvirtinti vakciną ir ją naudoti nelaukiant Europos Komisijos sprendimo.

Europos Vaistų agentūra masiniam naudojimui šiandien patvirtino antrąją vakciną. Amerikiečių kompanijos „Moderna“ skiepai po Europos šalis turėtų būti pradėti skirstyti nedelsiant. Tačiau, regis, ne visos Europos Sąjugos šalys skuba vakcinuotis. Praėjus beveik dviem savaitėm nuo masinio skiepijimo pradžios tik šiandien skiepyti gyventojus pradėjo Nyderlandai. Tuo metu Pietų Afrikoje auga nerimas dėl naujos koronaviruso atmainos. Mokslininkai mano, kad ji gali būti atspari vakcinoms.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pareiškė, kad dėl jo atleisto Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo Sauliaus Čaplinsko elgesio kreipėsi į „Sodrą“,  mat šis jau kelintą mėnesį turėdamas nedarbingumą ne tik nuolatos dalina interviu žiniasklaidai, bet trečiadienį ir aktyviai reiškėsi ir Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdyje.

Premjerė Ingrida Šimonytė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žada išlaikyt pusiausvyrą tarp universitetinių Kauno ir Santaros klinikų. „Kai buvo kuriama ekspertų taryba, siekis buvo, kad joje būtų žmonės ir iš abiejų didžiųjų medicinos centrų, universitetų – tą ir turime: turime ir profesorių Mindaugą Stankūną, profesorę Ramunę Kalėdienę, kuri yra antroji ekspertų tarybos pirmininkė, nes rinkomės tokį sprendimą, kad būtų du pirmininkai“, – žurnalistams trečiadienį sakė I. Šimonytė.

Vieno karščiausių COVID-19 taškų – LSMU Kauno ligoninės – atstovas Saulius Tvirbutas pasakoja, kad nors pacientų po Naujųjų sutikimo savaitgalio buvo plūstelėję, situaciją pavyksta išlaikyti stabilizuotą. Visgi, to teigimu, tiek lovų skaičiavimas, tiek įvairios statistikos interpretacijos neatrodo tokios prasmingos, kai regi dėl savo gyvybės kovojančius pacientus.

Šiandien įvykusiame vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės nuotoliniame susitikime su policijos generaliniu komisaru Renatu Požėla aptartas šių metų sausio mėnesio judėjimo ribojimų priemonių įgyvendinimo planas.  „Paskutiniai trys savaitgaliai vykdant asmenų judėjimo kontrolę buvo gera patirtis.

Nuo COVID-19 pradėjus skiepyti gyventojus, dažnas susidomėjo galimybe skiepą gauti privačiai. Nors kol kas skiepų nuo COVID-19 galima gauti tik iš valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų, žmonės atakuoja ir privačias klinikas. Šios jau žvalgosi specialių šaldytuvų vakcinoms, tikisi greitu metu gauti ir pačių vakcinų. Skiepijimas nuo COVID-19, regis, visai netrukus įgaus pagreitį.

Lietuvos generalinė prokuratūra trečiadienį kreipėsi į Jungtinių Valstijų institucijas, prašydama suteikti informaciją dėl galimų teisėsaugos tyrimų šalyje veikiančių Skandinavijos bankų atžvilgiu. Apie tai prokuratūros atstovė Elena Martinonienė BNS informavo netrukus po to, kai parlamentarai surengė dviejų komitetų posėdį, reaguodami į žiniasklaidos pranešimus apie amerikiečių tyrimus dėl skandinaviškų bankų padalinių veiklos Baltijos šalyse.

Dėl pandemijos sumažėjusios kitų sveikatos paslaugų apimtys gali prišaukti ne mažesnę už Covid-19 bėdą. Kaip įspėjo vaikų ligų gydytojas Rimantas Kėvalas, jau dabar esama ženklų dėl gresiančio tymų protrūkio.   Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas Seimo sveikatos reikalų komitete pasakojo, kad bent kitų šalių rodikliai jau dabar itin verčia suklusti. „Norėtųsi atkreipti dėmesį, ką šiuo metu kalba ekspertai. Už Covid-19 pandemiją dar blogiau gali būti prasidėjęs tymų protrūkis.

Arkivyskupas Gintaras Grušas trečiadienį pranešė, kad nuo koronaviruso mirė du kunigai. Iš viso, jo žiniomis, Vilniaus arkivyskupijoje koronavirusu sirgo 20 kunigų, o kai kurie jų – sunkiai. Arkivyskupas spaudos konferencijoje kalbėjo, kaip koronaviruso pandemija paveikė bažnyčią. Jis teigė, kad apie Vilniaus arkivyskupiją jis galėtų pasakyti tikslius skaičius, kaip koronavirusas kirto šiai vyskupijai. „Pas mus turėjome 20 kunigų, kurie yra persirgę.

Sveikatos apsaugos ministro patvirtintas skiepijimo nuo COVID-19 prioritetų sąrašas gali būti koreguojamas atsižvelgiant į pastabas, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Dar antradienį paskelbę apie tai, kad bus vėl atveriamos bažnyčios durys, Lietuvos vyskupai netruko būti sukritikuoti. Po visuomenės ir valdžios skatinimų persigalvoti, nuspręsta mišių vis dėlto neatnaujinti. Dar antradienį Lietuvos vyskupai paskelbė, kad nuo pirmadienio, sausio 11-osios, bažnyčiose vėl vyks mišios. Vyskupų sprendimas atnaujinti pamaldas netruko būti sukritikuotas – piktinosi visuomenė, politikai, sveikatos priežiūros specialistai.

Gruodžio mėnesį dar prieš pat sėsdamasis į sveikatos apsaugos ministro kėdę Arūnas Dulkys teigė turintis paruošęs 130 punktų COVID-19 pandemijos valdymo planą, kurį pateikti visuomenei bus pirmųjų Vyriausybės darbo dienų uždavinys. Nors plano iki šiol nematyti, ministras žada jį skelbti dalimis. Bet ar kovos su pandemija planas suveiks? Apie tai – portalo tv3.lt pokalbis su Seimo nariais Antanu Matulu ir Remigijumi Žemaitaičiu.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nesupranta, kodėl antroji, dar prieš savaitę Lietuvą pasiekusi vakcina nuo COVID-19 iki šiol nėra naudojama skiepijimui. Dabartinis ministras Arūnas Dulkys patarė nesijaudinti ir žada, kad vakcinos sveikatos priežiūros įstaigas pasieks jau netrukus. Buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga neslepia nuostabos dėl antros Lietuvą pasiekusios vakcinos siuntos.

Kol kas vertinti, ar Lietuva jau išgyveno Covid-19 piką, sunku, pažymi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Jos teigimu, aiškiausiai situaciją matysime tik po dviejų savaičių, kuomet bus galima kalbėti apie karantino pokyčius. Premjerė kol kas nemato prošvaisčių švelninti karantiną. Karantinas Lietuvoje įvestas iki sausio 31 dienos imtinai. Kaip teigia premjerė Ingrida Šimonytė, kalbėti apie bet kokius karantino pakeitimus bus galima ne anksčiau nei sausio 17 dieną.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tikisi, kad Lietuvos vyskupų konferencija persigalvos dėl viešų mišių atnaujinimo tikintiesiems. Anot premjerės, situacija dėl Covid-19 Lietuvoje dar neleidžia tokio masto masinių susibūrimų. Lietuvos vyskupų konferencija nusprendė nuo kito sausio 11 dienos atnaujinti viešas pamaldas su žmonėmis. Tiesa, ketinama riboti lankytojų skaičių mišiose.

Kilus šaršalui dėl leidimo vėl gyvai rengti mišias į tokius valdančiųjų sprendimus aštriai sureagavo ir opozicijos atstovai. Štai Remigijus Žemaitaitis ironizavo, kad masinis skiepijimas jau prasidėjo ir „nabašnikus galės skiepyti kunigai“. Seimo sveikatos reikalų komitetui aptarinėjant vakcinavimo nuo COVID-19 procesą pasisakęs parlamentaras R. Žemaitaitis įgėlė valdantiesiems dėl atlaisvinimo rengti mišias: „Norėčiau visus labai nuraminti.

Vyriausybė patvirtino, kokias išmokas gaus dėl Covid-19 nukentėjusios smulkios ir vidutinės įmonės. Iš viso įmonių paramai kitąmet ketinama skirti 150 mln. eurų, tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerija įspėja, kad pinigų visiems norintiems neužteks. Ekonomikos ir inovacijų ministerija patikslino subsidijų nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms koncepciją. Jai įgyvendinti iš viso ketinama skirti 150 mln. eurų. Patikslintam planui trečiadienį pritarė ministrų kabinetas.

VUL  Santaros klinikos kartu su „Thermo Fisher Scientific Baltics" atliko 8 iš daugiau kaip 4000 pagal tam tikrus laboratorinius požymius atrinktų ėminių SARS-CoV-2 viruso genomo sekoskaitą. Jungtinėje Karalystėje pastebėtos naujos „rūpestį keliančios” (angl. Variant of concern, VOC) viruso atmainos B.1.1.7 neaptikta. Visuose mėginiuose buvo iki šiol Lietuvoje sekoskaitos būdu neaptikta kita B.1.258 atmaina.

Antradienį Lietuvos Vyskupų Konferencija paskelbė, kad nuo kitos savaitės bus atnaujinamos mišios bažnyčiose. Nuo šiol jas stebėti bus galima bažnyčiose gyvai. Tačiau toks vyskupų sprendimas sulaukė daug aštrios ne tik visuomenės, bet ir specialistų kritikos. Vyskupų Konferencija savo priimtą sprendimą teigia dar svarstantys. Antradienį Lietuvos vyskupai paskelbė, kad nuo kito pirmadienio, sausio 11 d. atnaujina mišias bažnyčiose.

Vyriausybei paskelbus karantiną, dalis savarankiškai dirbančių asmenų buvo priversti nutraukti arba iš dalies apriboti savo veiklą. Nuo pandemijos nukentėję savarankiškai dirbantys asmenys gali gauti fiksuoto dydžio išmoką, atidėti „Sodros“ įmokų mokėjimą, jie taip pat laikinai atleisti nuo PSD mokėjimo, gali gauti ligos išmokas nesergančio vaiko priežiūrai, dalis jų turi teisę į nedarbo išmokas.

Lietuvoje pradėjus medikų skiepijimui nuo COVID-19, kai kurių ligoninių darbuotojai skundžiasi, jog jos skirstomos neproporcingai. „Daugiausia problemų ir pastabų buvo – tai nereiškia, kad čia yra kažkokie kaltinimai, tiesiog kažkokie raštai, į kuriuos mes turime rasti atsakymus – ir buvo labai daug telefoninių skambučių. Daugiausiai nusiskundimų buvo dėl Šiaulių ir Panevėžio paskirstymo“, – trečiadienį vykstančiame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje jo pirmininkas Antanas Matulas.

Nors pavojus dėl dar prieš šventes daug nerimo kėlusio galimo sveikatos sistemos kolapso nuslūgo, dabar ligoninėse medikai regi sunkesnius Covid-19 sergančius pacientus. Visgi specialistai teigia, kad optimistinis scenarijus leidžia tikėtis, jog per sausį stacionare gydomų šių ligonių skaičiai pamažu ims mažėti. Prezidento suburtos Sveikatos ekspertų tarybos narys LSMU prorektorius prof. dr.

Lietuvai kovojant su koronaviruso pandemija, net ir sulaukus trečiosios skiepų nuo COVID-19 partijos, atsikvėpti dar anksti. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys visuomenei pristatė skiepų planą ir įvardijo, kas po medikų bus skiepijami pirmiausiai ir kada ateis masinės vakcinacijos eilė. Prioritetų sąraše – slaugos ir globos įstaigų pacientai, ligoniai po organų transplantacijos, žmonės sergantys inkstų nepakankamumu.

Pavasarį pandemiją suvaldžiusi Lietuva pernelyg atsipalaidavo, o rudenį sulaukė gerokai stipresnio antrosios viruso bangos smūgio. Mokslininkai įvertino, kaip šalis tvarkėsi su Covid-19 pasekmėmis pastaruosius pusę metų. Jų įžvalgos kritiškos – nors pasitikėjimo savo jėgomis buvo daug, trūko ir tvirtos lyderystės, ir bendradarbiavimo su skirtingų sektorių atstovais.

Nors šiomis dienomis užsikrėtimų koronavirusu mažiau, premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad apie karantino švelninimą kalbėti dar anksti. O nepriklausomi ekspertai Vyriausybei jau pateikė keturis karantino švelninimo scenarijus. Tačiau net ir mokslininkų prognozės miglotos – laisviau gyvensime tikriausiai tik vasarą. Beje, ekspertai atkreipia dėmesį į vienišus žmones ir jau dabar siūlo valdžiai leisti jiems bendrauti su kitu namų ūkiu.

Iš karti buvo aišku, kad iš kelių šaltinių renkama COVID-19 mirčių statistika bus netiksli, sako Higienos instituto atstovas. Taip jis komentavo trečiadienį Seimo sveikatos reikalų komitete aiškinantis, kodėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) skelbiamoje mirčių statistikoje nebuvo apskaityta daugiau kaip tūkstančio mirčių.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė mano, kad šiuo metu Lietuvoje matoma situacija dėl Covid-19 galbūt būtų mažiau sudėtinga, jei buvusi Vyriausybė vasarą nebūtų visiškai atleidusi vadelių. Premjerė primena, kad vasarą daug specialistų kartojo, kad rudenį sulauksime antrosios koronaviruso bangos, tačiau senoji Vyriausybė į šiuos įspėjimus neįsiklausė.

Pasaulyje plintant naujoms, daug labiau užkrečiamoms koronaviruso atmainoms, Lietuva nežino, ar koronaviruso mutacijos jau prisibeldė ir į mūsų duris. Mokslininkai kol kas atlieka tik labai riboto masto tyrimus, kurie neparodo tikrojo vaizdo. Sveikatos ekspertai ragina valdžią skirti pinigų visą šalį apimantiems tyrimams, kurie parodytų, ar Lietuvoje sulaukėme naujų viruso mutacijų.

Pristatydamas naujausius duomenis dėl COVID-19 plitimo šalyje LSMU mokslininkas Mindaugas Stankūnas pasidalino ir retrospektyvia analize, kokiomis priemonėmis ir kada šalyje turėjo būti valdoma pandemija.  Kaip po Sveikatos ekspertų tarybos susitikimo su prezidentu aiškino profesorius, atlikta retrospektyvine analize bandyta įvertinti, kaip ir kada turėjo būti pritaikyti vakar paskelbti Vyriausybės ekspertų komisijos pasiūlyti karantino planai.

Lietuvos vyskupų konferencijai nusprendus nuo kito pirmadienio atnaujinti viešas pamaldas, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ragina tikinčiuosius įvertinti rizikas ir būtinybę dalyvauti mišiose.  „Ministras kviečia visus atkreipti dėmesį, kad ypač yra svarbu saugumas ir sveikata, esant tokiai sudėtingai situacijai, ir pirmiausia kviečia įsivertinti rizikas ir būtinybę dalyvauti mišiose“, – BNS sakė ministro atstovė Aistė Šuksta.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuota 3340 asmenų, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 95655 žmonės.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad Vyriausybė pritarė VMI pasiūlymui ir protokoliniu sprendimu iki 2021 m. balandžio 30 d. pratęsė mokestinės pagalbos priemonių taikymą nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms. VMI sudarė naują įmonių, nukentėjusių nuo pandemijos sąrašą, kurioms iki balandžio 30 d. ir dar du mėnesius nebus skaičiuojami delspinigiai, nevykdomi mokesčių išieškojimo veiksmai.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Pilnai galima ką nors pripildyti ar užpildyti. Prieveiksmis „pilnai“ netinka, kai norime užtikrinti, kad tikrai ką nors suprantame, kam nors pritariame, esame pasirengę. Čia kalbame ne apie pilnumą ir reikalingi kiti prieveiksmiai: „gerai“, „puikiai“, „tikrai“, „visiškai“. Nevartokime „pilnai“ ir norėdami pasakyti, kad kas nors „iki galo“, „visiškai“ atlikta.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su sveikatos ekspertais aptarė COVID-19 situaciją, tolimesnę prie Prezidentūros veikiančios ekspertų tarybos veiklą. Prezidentūra turi gerų žinių – panašu, kad pandemijos pikas liko už nugaros, tačiau kalbėti apie karantino švelninimą dar anksti. Prezidento vyriausiojo patarėjo Simono Krėpštos teigimu, susitikime aptarta keletą temų. Pirmiausia, aptarta pandemijos raida ir kokius naujausius pokyčius rodo duomenys.

Nuo balandžio pradžios, kai startavo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) COVID-19 laboratorija, čia jau atlikta daugiau kaip 31 tūkst. tyrimų. Visa tai – kelių darbuotojų rankomis. Negana to, 2021-iesiems žadami ir kitokie, nei įprasta, tyrimo būdai, kurie prisidėtų prie koronaviruso diagnostikos. „Lengva nebuvo, teko kruopščiai sustyguoti darbą, sustiprinti komandinio darbo įgūdžius ne tik laboratorijoje, bet ir visoje įstaigoje, kurioje dirba tūkstantis darbuotojų.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 50-89 metų žmonės, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso mirė 13 vyrų ir 14 moterų. Tarp jų – 14 žmonių, kurie buvo 80-89 metų amžiaus, taip pat šeši 60-69 metų asmenys, keturi 70-79 ir trys 50-59 metų žmonės. Nuo koronaviruso iš viso mirė 2036 žmonės.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasirašė įsakymą, kokia tvarka asmenys bus skiepijami nuo COVID-19. Jame numatyta, kad persirgę asmenys skiepijami nebus, o savanoriams norint gauti prioritetą reikės būti išdirbus tam tikrą laiką – ne mažiau 16 val. per dvi savaites.

Praėjusią parą patvirtinta 2717 naujų koronaviruso atvejų, nuo COVID-19 mirė 27 žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Taip pat per praėjusią parą registruota 13 Covid-19 mirčių, kurių faktinė data yra ankstesnė. Praėjusią parą pasveiko 2091 žmogus. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 152 tūkst. 215 asmenų, 83 tūkst. 837 žmonės pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 2036 žmonės.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras parlamentaras Aurelijus Veryga sako, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vadovo Roberto Petraičio vietoje trauktųsi iš pareigų ir primena, jog ir pats yra anksčiau jam skyręs nuobaudą.

Lietuvos Katalikų Bažnyčiai nusprendus atnaujinti pamaldas su tikinčiaisiais, teisininkai sako, kad ji turi formalių teisinių argumentų priimti savarankišką sprendimą, bet jo pagrįstumas kelia abejonių, įvertinus epidemiologinę situaciją dėl koronaviruso. Lietuvos vyskupų konferencija paskelbė, kad nuo kito pirmadienio, sausio 11 dienos, atnaujins viešas pamaldas su tikinčiaisiais.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC) atsako į dažniausiai epidemiologinę diagnostiką atliekantiems specialistams dėl vaikų izoliacijos užduodamus klausimus. Vaikas dėl turėto rizikingo kontakto buvo izoliuotas nuo gruodžio 18 d. Gruodžio 23 d. vaikui patvirtinta COVID-19. Kada vaikas bus laikomas pasveikusiu? Dėl to, kiek užsikrėtęs vaikas turi būti izoliuotas, taip pat, kada bus laikomas pasveikusiu, sprendžia gydantis gydytojas, o ne NVSC specialistai.

Paskelbus skiepijimo šalyje planą onkologinius pacientus vienijančios organizacijos stebėjosi, kodėl prie labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių nėra įtraukti ir vėžiu sergantys pacientai. Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad dabartinis vakcinacijos planas nėra nepajudinamas, tačiau akcentavo, kad skiepų kol kas gaunasi per mažai, kad visiems užtektų.

Antrasis karantinas šalyje įvestas dar lapkričio pradžioje, o griežtesnių ribojimų ritmu gyvename nuo gruodžio vidurio. Visgi kol kas specialistai nemato daug prielaidų tikėtis greito „atšilimo“ ir karantino atšaukimo baigiantis sausiui. Anot jų, tam kol kas trukdo tiek šventinių dienų „iškreipta“ statistika, tiek toks skandalingas aplaidumas dėl „pražiūrėtų“ mirčių, tiek dar nuo vasaros neparuošti namų darbai.

Šiaulių policija aktyviai ieško, kas išniekino kalėdinę prakartėlę miesto centre. Saugos kameros nufilmavo, kaip du vandalai naktį į ėdžias paguldė raudonais dažais nudažytą lėlę su į galvą prismaigstytais vinimis. Gruodžio 20-oji, 3 valanda nakties – prie Šiaulių centre įrengtos prakartėlės prieina du žmonės, nešini krepšeliu ir jį padeda tarp Marijos ir Juozapo figūrėlių. Vandalai skubiai pasišalina. Vaizdą užfiksavo ryte liudininkai.

Didžioji Britanija imasi griežčiausių priemonių, bandydama sustabdyti naujojo koronaviruso varianto plitimą, tačiau Lietuvoje kasdien tupia lėktuvai su keleiviais iš Britanijos, o vežėjai siūlo į tėvynę grįžti ir mikroautobusais. Ekspertų manymu – Britanijoje sparčiai plintant naujai koronaviruso atmainai protinga būtų nutraukti tokias keliones, bet Vyriausybė to daryti neplanuoja. Beveik 59 tūkst.

Į Seimą išrinktas profesionalus gėjus Tomas Vytautas Raskevičius turi naują idėją, kaip puoselėti lyčių lygybę valstybėje. Jis sako, kad Seime turėtų būti neutralūs tualetai, o ne atskiri vyrams ir moterims, kaip yra dabar. Taip būtų išvengta skirstymo lyties pagrindu. Kolegos parlamentarai, išgirdę šią idėją, prapliumpa juoku, o aršiausias Seimo homofobas Petras Gražulis tiesiog pasimetė ir nebežinojo, kaip reaguoti.

Cukraus gamykla Kėdainiuose ir vėl yra aplinkosaugininkų akiratyje. Įvykus avarijai iš įmonės teritorijos pasipylusi tarša pasiekė Nemuną. Aplinkosaugininkai skaičiuoja žalą. Beveik prieš metus užfiksavus pažeidimą  įmonei jau teko sumokėti trečdalį milijono už taršą.  Nemalonų vaizdą ir nosį riečiantį dvoką sklindantį nuo Šerkšnio upelio užfiksavo dviračiu važiavęs kėdainiškis. Vyras apie taršą pranešė aplinkosaugininkams. Atvykę specialistai apžiūrėjo balzganą upelį.