Aktualijos

Lietuviai pastaraisiais metais buvo laimingesni už kaimynus, rodo penktadienį paskelbtas Pasaulio laimės indeksas. Jame Lietuva užėmė 38 vietą, kai pernai buvo 41. Estija indekse yra 40 vietoje, Lenkija – 44, Latvija – 51, Baltarusija ir Rusija užėmė atitinkamai 75 ir 76 vietas. Laimingiausia pasaulio valstybe pripažinta Suomija, po jos seka Danija, Šveicarija, Islandija ir Nyderlandai. Tiriamas laikotarpis apima 2018-2020 metus.

Konservatorė Paulė Kuzmickienė mano, kad nors „Astrazeneca“ vakcinai reputacijos prasme suduotas stiprus smūgis, tačiau padėtį galėtų pataisyti šalies vadovai, kurie viešai pasiskiepys šia vakcina. Politikė pritaria, kad prioritetų eilė skiepijant šia vakcina galėtų būti lankstesnė bei siunčia kritikos strėles buvusiai Vyriausybei, kuri laiku nesusirūpino vakcinacijos ir jos komunikacijos kampanija.

Nuo pirmadienio 45 savivaldybėse į klases leista sugrįžti pradinių klasių mokiniams, dalis tėvų sugrįš į darbą, nors dar turi galiojančius nedarbingumo pažymėjimus nesergančių vaikų priežiūrai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kokiais atvejais, mokykloms atvėrus duris, tėvai ir toliau galės gauti ligos išmokas už nesergančio vaiko priežiūrą.

Gyventojų judėjimas į maisto prekių parduotuves bei vaistines kovo pradžioje pasiekė aukščiausią lygį nuo praėjusių metų pradžios, rodo statistika. „Google“ renkami gyventojų mobilumo duomenys rodo, jog kovo 8-14 dienomis gyventojų srautas į maisto parduotuves, palyginti su baziniu laikotarpiu prieš pandemiją – 2020-ųjų sausio 3-vasario 6 dienomis – buvo 17,3 proc. didesnis.

Situaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LGGRTC) nagrinėjusi Seimo darbo grupė abejoja, ar Adas Jakubauskas toliau gali vadovauti įstaigai ir siūlo spręsti Seimui šį klausimą. „Darbo grupė penktadienį priėmė išvadas, kuriose Seimo valdybai siūlo kreiptis į Seimą dėl A. Jakubausko tinkamumo užimti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pareigas“, – BNS sakė darbo grupės vadovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Atsižvelgiant į COVID-19 infekcijos epidemiologinę situaciją Kauno regione, mažėjantį atvykstančių pacientų skaičių ir stacionaro lovų užimtumo rodiklį, nuo kovo 22 d., pirmadienio, mažinamas covid lovų skaičius, rašoma pranešime spaudai. Tai jau šeštasis lovų skaičiaus mažinimo etapas Kauno regione. Iš viso nuo kitos savaitės naikinamos 86 lovos, skirtos gydyti COVID-19 liga sergančius pacientus. Pasak COVID-19 ligos Kauno regiono valdymo grupės vadovo doc. dr.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį Vilniuje bus skiepijama nuo COVID-19 visuomenėje prieštaringai vertinama „AstraZeneca“ vakcina. „Manau, kad tikrai svarbu dabartinėje situacijoje, kai šiek tiek susvyravęs pasitikėjimas „AstraZeneca“, parodyti lyderystę ir pasiskiepyti šia vakcina. Jei tai sustiprins pasitikėjimą šia vakcina visuomenėje, tuomet tikslas bus pasiektas“, – penktadienį žurnalistams sakė parlamento vadovė.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pranešė svarstantis galimybę leisti abiturientams ir jų mokytojams pasiskiepyti prioriteto tvarka. Toks sprendimas gali būti priimtas jau kitą savaitę, interviu BNS penktadienį sakė ministras. Ministras taip pat teigė, kad pagal naują tvarką kai kuriose savivaldybėse užsigulinčios vakcinos bus vežamos į kitus skiepijimo centrus, o sprendimai bus priimami gyvai reaguojant į konkrečias situacijas. „Ar čia yra kokia formulė? Ne, aklos formulės nėra.

Jau nuo penktadienio Lietuvoje vėl atnaujintas skiepijamas „AstraZeneca“ vakcina. Tačiau nuo šiol nenorintieji ja skiepytis galės palaukti kitos vakcinos, tad atsiranda proga pasiskiepyti ir kitų grupių asmenims.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė per nuotolinį Lietuvos savivaldybių asociacijos posėdį aptarė bendrą sergamumo, mokytojų vakcinavimo padėtį savivaldybėse, rašoma pranešime. Anot ministrės, situacija savivaldybėse skirtinga, dėl to ir buvo priimti skirtingi sprendimai, leidžiantys kai kurioms savivaldybėms nuo pirmadienio grąžinti pradinių klasių mokinius į kontaktinį ugdymą.

Seimo pavasario sesijoje daug diskusijų sukels ne tik partnerystės įteisinimas ar lengvųjų narkotikų dekriminalizavimas. Valdantieji planuoja peržiūrėti ir atlaisvinti dalį valstiečių priimtų alkoholio ribojimų. Apie tai, kokius ribojimus žadama panaikinti, kalbame aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“. Laidos svečiai – Liberalų sąjūdžio atstovas Andrius Bagdonas ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Naujausių tyrimų duomenimis Lietuvoje su neapykantos kalba internete susiduria apie 6 proc. gyventojų. Ekspertų teigimu, labiausiai nerimą kelia tai, jog net penktadalis neigiamus komentarus apie įvairias visuomenes grupes laiko „nekaltais juokeliais“. Pasak ekspertės, žmonės, su neapykanta susiduriantys internete, šias savo baimes neretai perkelia ir į realų gyvenimą, o juos lydinčios psichologinės problemos tampa ilgaamžėmis.

Keliolikai Europos šalių suabejojus „AstraZeneca“ vakcinos saugumu ir nutraukus skiepijimą, Europos vaistų agentūra (EVA) ketvirtadienį pranešė, kad vakcina yra saugi ir veiksminga, tad rekomendavo šalims atnaujinti vakcinavimo procesą. Lietuvoje skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina atnaujintas penktadienį.

Pirmieji trys po skiepijimo Lietuvoje nustatyti tromboembolijos atvejai Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vertinti kaip galimai susiję su „AstraZeneca“ vakcina. Tuo metu Europos vaistų agentūra (EVA) ketvirtadienį pranešė, kad ši vakcina nėra susijusi su bendruoju kraujo krešulių susidarymo rizikos padidėjimu. „Reakcija buvo vertinta kaip tikėtina.

Plintant britiškajai COVID-19 atmainai, galimi lokalūs užsidarymai savivaldybėse, kuriose situacija bus blogiausia, teigia premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė. „Jeigu rodikliai ims blogėti, apie tolesnius atlaisvinimus kalba turėtų būti santūresnė ir peržiūrimi scenarijai, ką galime atverti ir ko negalime atverti“, – BNS penktadienį sakė patarėja. „Būtų svarstomi, ko gero, lokalūs užsidarymai tose savivaldybėse, kuriose situacija tikrai blogėtų“, – pridūrė ji.

Sankcijos Rusijai turi tęstis, kol ji nepasitrauks iš neteisėtai užimtų Ukrainos teritorijų, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Tai jis penktadienį teigė Aukščiausiosios Rados nariams Kijeve. „Lietuva mato nenuilstamas Ukrainos pastangas siekti politinio konflikto sprendimo Donbase. Nedviprasmiškai raginame Rusiją ir jos remiamas grupuotes nedelsiant įgyvendinti Minsko susitarimų reikalavimus.

Ketvirtadienį Vilniuje mokslininkai solidarizavosi su iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atleista istorike Mingaile Jurkute ir surengė palaikymo akciją. Organizatorių teigimu, akcija „Teisybcentris“ siekiama atkreipti dėmesį į žodžio laisvę ir mokslinių tyrimų laisvei kylančią grėsmę.

Lietuvoje užfiksuotas itin retas atvejis – toje pačioje stirnų bandoje buvo net du albinosai stirniukai. Panevėžietes nustebino ir patys gyvūnai ir kitų elgesys su jais. Mokslininkai pripažįsta, kad šis atvejis išskirtinis. O kaip gimsta albinosai, kas tai lemia ir kaip klostosi jų gyvenimas?  Pasakišką vaizdą Panevėžio rajone įamžino gamtą fotografuojanti Inga: „Visi aikčioja, čia kaip stebuklas, iš tikrųjų.

Valstybinių miškų urėdija ruošiasi gaisrų sezonui ir įspėja gyventojus – pavasarį prasideda gaisrams kilti palankus laikotarpis, tad reikėtų elgtis itin atsargiai ir saugoti gamtą. Ypač didelį pavojų kelia žolės deginimas, kuris tampa ir miškų gaisrų priežastimi, neretai sparčiai plintanti ugnis be namų palieka ir pačius gyventojus, rašoma pranešime spaudai. „Kaip ir kasmet, prašome gyventojų būti atsakingais, nedeginti pernykštės žolės, saugoti ne tik save, savo turtą, bet ir tausoti gamtą.

Ieškoti naujo būsto – sunkus, atsakingas, daug laiko ir pastangų reikalaujantis darbas. Tačiau tėvams su mažais vaikais šis gyvenimo tarpsnis gali dar labiau apsunkti. Visuomenėje vis dar gaji nuostata, kad vaikai ir gyvūnai yra tikri namų siaubūnai, ir, nors įstatymai šitaip elgtis neleidžia, nuomotojai vis dar vengia nuomininkų su vaikais. Dažnai nuomojamo būsto savininkai įsitikinę – vaikai ir gyvūnai būtinai nusiaubs namus.

Lietuvoje mažiausiai viena vakcinos nuo COVID-19 doze paskiepyta apie trečdalis 70-ies ir vyresnių šalies gyventojų, rodo penktadienį Statistikos departamento paskelbti duomenys. Vyresnių nei 70 metų gyventojų amžiaus grupėje paskiepyti 33 proc. gyventojų, o tarp vyresnių nei 80-ies metų – 36 procentai. Tarp savivaldybių skiepijimas vangiausiai tebevyksta Šalčininkų rajone. Čia mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 4 proc. gyventojų.

Dažniausiai Lietuvos gyventojai praneša apie diskriminavimą lyties, amžiaus ir negalios pagrindu. Diskriminacija dažniausiai patiriama prekių ir paslaugų teikimo arba darbo vietose. Penktadienį lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė Seime savo 2020 metų veiklos ataskaitą bei naujausią atliktų tyrimų dėl galimos diskriminacijos statistiką. Pernai į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą dėl patiriamos diskriminacijos dažniausiai kreipėsi moterys.

Situaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LGGRTC) nagrinėjusi Seimo darbo grupė abejoja, ar Adas Jakubauskas toliau gali vadovauti įstaigai ir siūlo spręsti Seimui šį klausimą. „Darbo grupė penktadienį priėmė išvadas, kuriose Seimo valdybai siūlo kreiptis į Seimą dėl A. Jakubausko tinkamumo užimti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pareigas“, – BNS sakė darbo grupės vadovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė aštuoni žmonės, jiems buvo nuo 70 iki 99 metų, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, trims – nuo 70 iki 79 metų, vienas žmogus priklausė 90–99 metų grupei. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3452 žmonės.

Vilniaus miesto savivaldybė siūlo Imuniteto paso idėją – pasiskiepijusiems nuo Covid-19, persirgusiems arba nuolat besitestuojantiems gyventojams būtų atverta galimybė teikti ir naudotis iki šiol dėl koronaviruso neteikiamomis paslaugomis. Vilniaus mero nuomone, Imuniteto pasas padėtų išgelbėti dalį dabar uždaryto verslo, pagerintų žmonių emocinę būklę ir paskatintų žmones dažniau testuotis. Siūloma, kad imuniteto pasas galėtų būti integruotas į „KoronaStop“ programėlę.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 534 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė aštuoni žmonės, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 7085 molekuliniai (PGR) ir 770 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 239,2 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas sudaro 6,8 procento.

Vilniaus miesto savivaldybė siūlo Lietuvoje įgyvendinti Imuniteto paso idėją ir tokiu būdu nuo COVID-19 paskiepytiems, persirgusiems arba reguliariai besitestuojantiems piliečiams atverti galimybę teikti ir naudotis iki šiol uždarytomis paslaugomis – kultūros, renginių, apgyvendinimo, maitinimo, prekybos, sporto sektoriuose, taip pat – bendrauti tarpusavyje, rašoma pranešime spaudai. Vilniaus meras Remigijus Šimašius tokį planą pasiūlė šalies premjerei Ingridai Šimonytei.

COVID pandemija iškelia būtinybę permąstyti, kaip toliau bendradarbiaus labiau ir mažiau išsivysčiusios šalys, siekiant amortizuoti skaudžius ekonominius ir socialinius padarinius, nuo kurių labiausiai kenčia skurstantieji. Naujausia paramos forma – dalinimasis vakcinomis. Lietuvai itin svarbu, kad Europos Sąjunga susitarė dėl bendro 750 mlrd. eurų dydžio ekonomikos skatinimo plano, kuris padės greičiau atsistoti ant kojų.

Valstybinį matematikos brandos egzaminą laikyti ketinantiems abiturientams balandį bus rengiamas nuotolinis matematikos žinių patikrinimas, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Tikimės, kad šis patikrinimas padės abiturientams geriau pasirengti tikram egzaminui. Tai yra dar viena priemonė rengiantis egzaminui, galimybė abiturientams įsivertinti, kokias dalyko temas dar reikia pastiprinti“, – pranešime cituojama švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį tęs vizitą Ukrainoje, numatyta jo kalba šios šalies parlamente. Lietuvos vadovas iš pradžių susitiks su Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininku Dmytro Razumkovu, o vėliau numatytas jo kreipimasis į šios šalies parlamentarus. Penktadienį G. Nausėda taip pat lankysis Nacionalinėje karo ligoninėje ir susitiks su Rytų Ukrainoje sužeistais kariais, apžiūrės stačiatikių vienuolyną – Kijevo Pečiorų Laurą.

Seimas imasi keisti vaistų kompensavimo tvarką. Gyventojams atsirastų galimybė rinktis ir brangesnius, ne pačius pigiausius vaistus. Už juos pacientas turėtų susimokėti priemoką. Vaistus perkantys tautiečiai neslepia, prie vaistinėse siūlomų pačių pigiausių vaistų dar neįprato, o laisvės rinktis tikrai nori. Pirkdami pirmo paskyrimo valstybės kompensuojamus vaistus iki šiol tautiečiai gauna tik pigiausius.

Baigėsi simbolinė kritikos pauzė valdantiesiems. Praėjus 100 naujosios Vyriausybės dienų valdžioje, krikšto, kuriuo ministrams tapo Covid-19 pandemija, nepalinkėtų joks konkurentas. Politologai santūriai giria Ingridą Šimonytę ir ministrų kabinetą už pirmuosius jų darbus valdžioje, tačiau įspėja, kad sunkiausia kliūtis – susidorojimas su ilgalaikėmis pandemijos pasekmėmis – jau visai ne už kalnų. Nuo to priklauso tolimesnis visų valdančiųjų likimas.

„AstraZeneca“ vakciną naudoti galima – tokią išvadą padarė skiepo saugumą įvertinusi Europos vaistų agentūra bei Pasaulio sveikatos organizacija. Specialistai aiškina, kad tromboembolijos atvejai jiems gerai pažįstami, dar iki skiepų tromboembolija pateko į dažniausiai pasitaikančių širdies ir kraujagyslių ligų sąrašą. Anot tarptautinių organizacijų, skiepo nauda, išsaugotų gyvybių skaičius, viršija nepageidaujamų reakcijų daroma žalą. Šioms išvadoms pritaria ir medikai.

Lietuvos prezidentas šiandien pradėjo oficialiąją vizito Ukrainoje dalį. Su Rusijos remiamais separatistais iki šiol kovojančioje šalyje Nausėda pareiškė sieksiantis didesnių Vakarų sankcijų Kremliui, ir kartu su Ukraina blokuos Astravo elektros pirkimą. Kartu su prezidentu Ukrainoje net pusė Lietuvos ministrų kabineto. Nusileidęs Kijevo oro uoste Gitanas Nausėda ukrainietiškai sveikinosi vakar vakare.

Nors pranešama, kad „AstraZeneca“ vakcina nėra susijusi su tromboembolijos atvejų arba kraujo krešulių susidarymo bendrosios rizikos padidėjimu, užsimenama, kad skiepijantis jau persirgusiems COVID-19 liga gali tekti būti akylesniems. Kaip pažymėjo imunologas dr. Marius Strioga, koronavirusinė infekcija kelis kartus padidina krešėjimo sutrikimų riziką nebūtinai sergant sunkia liga.

Kuriozinis skandalas supurtė Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrą, kurio valytoja iš laboratorijos paėmė ir į šiukšlių konteinerį išmetė 7 kilogramus amfetamino. Narkotikų vertė kelios dešimtys tūkstančių eurų. Narkotinių medžiagų kriminalistai ieškojo ir sąvartyne, bet paieškos buvo nesėkmingos. 7 kilogramai amfetamino. Toks kiekis narkotinių medžiagų atsidūrė prie Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro esančiuose konteineriuose.

Seimas vėl ėmėsi visiems šunų ir kačių augintojams aktualaus klausimo – privalomo gyvūnų ženklinimo. Valdantieji siūlo iki kitų metų gegužės visus šeimininkus įpareigoti suženklinti visus šunis, kates ir naminius šeškus, kurie iki šiol vadinamojo „čipo“ po oda dar neturi. Seimas buvo pasišovęs šį klausimą galutinai išspręsti, tačiau iškilo netikėta kliūtis. Nuotolinis parlamento posėdis taip smarkiai strigo, kad galiausiai teko jį nutraukti.

Europarlamentaras Stasys Jakeliūnas pranešė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė svarstyti jo civilinį ieškinį dėl užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio teiginių pripažinimo neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais garbę ir orumą bei neturtinės žalos atlyginimo. „Šio bylos ištakos – 2018 m. liepos mėn., kuomet 30 Seimo narių, įskaitant ir TS-LKD partijos pirmininką, kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl kaupiamosios pensijų sistemos reformos.

Pirmadienį viešai „AstraZeneca“ vakcina pasiskiepys prezidentas, premjerė, Seimo pirmininkė ir sveikatos apsaugos ministras. Apie tai jis pats informavo ketvirtadienį vakare surengtoje spaudos konferencijoje. Kaip sakė jis, kad dar šiandien pasirašys įsakymą, kuriuo papildys vakcinuojamų gyventojų grupes įtraukiant Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimo narius ir  Lietuvos Respublikos Vyriausybės narius.

Gavus Europos vaistų agentūros (EVA) išvadas nuo penktadienio ryto atnaujinamas skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina, pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jis kartu pranešė, kad nuo šiol bus galima rinktis vakciną iš tuo metu vakcinavimo centre esančių skirtingų vakcinų, taigi, kiekvienas galės laisvai apsispręsti, ar nori vakcinuotis „AstraZeneca“ vakcina. „Jeigu norimos kitos vakcinos tuo metu nebus, su gyventoju bus susiekiama vėliau.

Visuotinis vakcinavimas nuo koronaviruso turėtų prasidėti tik „atrakinus“ visas prioritetines grupes, apie galimybę norintiems leisti skiepytis „AstraZeneca“ vakcina sako premjerė Ingrida Šimonytė. Per Vyriausybės valandą Seime atsakydama į parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio klausimą, ar neverta leisti skiepytis „AstraZeneca“ vakcina norintiems, premjerė pažymėjo, kad dar nepradėtos skiepyti visos prioritetinės grupės.

Šią savaitę daugelyje Lietuvos savivaldybių judėjimo ribojimai buvo atlaisvinti. Jie liko 16 savivaldybių, kuriose COVID-19 situacija yra sunkiausia. Klaipėdos policija praneša, kad rankų nesiruošia nuleisti ir artimiausiu metu ruošiasi dar griežčiau stebėti norinčius atvažiuoti ar išvažiuoti iš apskrities. Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus viršininko Mindaugo Busilo teigimu, kontrolė bus vykdoma net ir naktį.

Seimo kuluaruose pasklido gandai apie prekybą postais. Seimo narys Arvydas Nekrošius viešai tvirtina, kad socialdemokratai esą palaikys valdančiuosius kontroversiškais klausimais, jei šie palaikys Seimo nario Juliaus Sabatausko dukros kandidatūrą į svarbų postą. Savo ruožtu J. Sabatauskas tai vadina šmeižtu ir sako už dukros kandidatūrą nebalsuosiantis. Ketvirtadienį Seimui pristatyta J. Sabatausko dukros teisininkės Birutės Sabatauskaitės kandidatūra į lygių galimybių kontrolieres.

Ketvirtadienį Seimo darbotvarkę aptemdė techniniai trikdžiai. Seimo plenarinį posėdį fiasko pavadino valstietis Aurelijus Veryga, kuris savo feisbuke pasidalino trumpa jį prajuokinusia posėdžio ištrauka. A. Verygos pasidalintame vaizdelyje matyti, kaip Bronislovas Matelis posėdžio metu krapštė nosį. Kaip teigė A. Veryga, „kol sistema stringa, yra kas susiranda darbo“. „Šiandieninis Seimo posėdis yra visiškas fiasko.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ketvirtadienį paskelbė nacionalinio masto internetinį balsavimą dėl derybų su Minsku pradžios, siekiant užbaigti politinę krizę, įsiplieskusią šalyje autoritariniam prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai praėjusią vasarą užsitikrinus šeštąją kadenciją.

Žinomiausi vakcinų ekspertai ir medicinos autoritetai skambina pavojaus varpais. Lietuvai gresia dar ilgai kęsti pandemijos pančius, nes sparčiai daugėja prieš skiepus nusiteikusių piliečių. Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“. Visuomenėje pasėta baimė apie tariamus sunkius šalutinius poveikius, kurie esą baisesni nei pats virusas. Labiausiai aptarinėjama „AstraZeneca“ vakcina.

Ketvirtadienį įtemptą Seimo darbotvarkę aptemdė techniniai trikdžiai. Nemaža dalis Seimo narių prašė posėdį išvis nutraukti, nes, jų žodžiais, darbas primena chaosą. Galiausiai jis nutrauktas. Daliai Seimo narių ketvirtadienį, posėdį vykdant nuotoliniu būdu, nepavyko prisijungti, balsuoti, strigo technika, kai kam neveikė kompiuteriai ar vaizdo kameros.

Sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui prakalbus, kad svarstoma leisti „AstraZeneca“ vakcina skiepytis visiems norintiems be prioritetinės eilės, aiškėja, kad tokius siūlymus ministrui ir Vyriausybei yra pateikusi ir ekspertų patariamoji taryba. Penktadienį posėdžiavę nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos nariai Vyriausybei pateikė konkrečius siūlymus, kaip į vakcinacijos procesą įtraukti ir savanorius, kurie skiepą galėtų gauti be prioritetinės eilės.

Įtarimų piktnaudžiavimu ir dokumentų klastojimu sulaukęs Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas savo noru išbrauktas iš Vyriausybės Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narių. Apie tai BNS informavo premjerės Ingridos Šimonytės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.