Aktualijos

Siekiant visiškai saugaus eismo iki 2050 m., europarlamentarai siūlo gyvenamosiose vietose riboti leistiną automobilių greitį iki 30 km/h ir visiškai netoleruoti vairavimo išgėrus. Trečiadienį priimtoje Europos Parlamento (EP) rezoliucijoje dėl kelių eismo saugumo, kuriai pritarė 615 EP narių, 24 nepritarė, o 48 susilaikė, pažymima, kad kiekvienais metais ES keliuose žūsta maždaug 22 tūkstančiai žmonių, o apytiksliai 120 tūkst. patiria sunkius sužalojimus, rašoma pranešime spaudai.

Pasiskiepyti vakcina nuo koronaviruso pas šeimos gydytoją jau galima visoje šalyje, tokią naujieną pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Skatinant vakcinaciją ir geresnį prieinamumą prie tam tikrų visuomenės grupių ministerija praneša, kad nuo šiol visi šalies šeimos gydytojai galės pasiūlyti gyventojams ir COVID-19 vakciną.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad Vyriausybė dar neišsižadėjo pasiūlymo taikyti prievolę daliai darbuotojų skiepytis nuo COVID-19. Tiesa, jos teigimu, tam gali prireikti keisti Darbo kodeksą, mat dalis darbdavių norėtų turėti galimybę iš darbuotojų reikalauti skiepų. Vyriausybė trečiadienio posėdyje išsižadėjo savo pirminės idėjos daliai darbuotojų pritaikyti prievolę skiepytis nuo koronaviruso.

Lietuva iki 2030 metų siekia nuosekliai sumažinti šiuo metu esantį 25 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį iki Europos Sąjungos vidurkio – 10 procentų. Tai numatyta Šešėlinę ekonomiką ir PVM atotrūkį mažinančių veiksmų plane, kurį finansų ministrė Gintarė Skaistė trečiadienį pristatė Vyriausybės pasitarime, teigiama Finansų ministerijos pranešime.

Vyriausybei pritarus senjorams už COVID-19 skiepus skirti vienkartines 100 eurų išmokas, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tikisi, kad šis sprendimas paskatins vyresnio amžiaus gyventojus skiepytis.   Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui naujai pasiskiepijusiems vyresniems nei 75 metų senjorams skirti 100 eurų išmoką. Ministrų kabinetas teikia Seimui įstatymo projektą dėl vienkartinės išmokos pasiskiepijus vakcina nuo COVID-19 ligos.

Dėl COVID-19 privalantys testuotis darbuotojai nuo gruodžio tai daryti turėtų savo arba darbdavio, bet ne valstybės lėšomis. Tai Vyriausybė nusprendė trečiadienio posėdyje. Tiesa, galutinai šiam sprendimui dar turės pritarti Seimas ir prezidentas. Seimui šį klausimą siūloma spręsti skubos tvarka.

Lietuvos kultūros sostinėmis bus Tauragė, Kaišiadorys ir Druskininkai, pranešė Kultūros ministerija. 2023 metais kultūros sostine taps Tauragė, 2024 metais – Kaišiadorys, 2025-aisiais – Druskininkai. Tokį Lietuvos kultūros sostinių eiliškumą patvirtino kultūros ministras Simonas Kairys. Konkursui pateiktas paraiškas svarstė ir pasiūlymus ministrui teikė ekspertų komisija. Šiemet pirmą kartą į kultūros sostines pretenduojančių miestų atstovai paraiškas komisijai pristatė gyvai.

Nuo šių metų rugsėjo 1 d. iki gruodžio 1 d. 75 metų ir vyresniems žmonėms, pasiskiepijusiems nuo COVID-19 dviem dozėmis, arba iki ateinančių metų balandžio 1 d. – stiprinamąja trečiąja doze, turėtų būti mokamos 100 eurų dydžio vienkartinės išmokos. Trečiadienį tai numatančiam įstatymo projektui pritarė Vyriausybė. Tačiau galutinai įstatymą dar turės priimti Seimas. Jo prašoma priimti įstatymą ypatingos skubos svarba.

Vilniaus miesto taryba trečiadienį pritarė pakoreguotai nacionalinio stadiono koncesijos sutarčiai. Tarybai uždegus žalią šviesą, sutartis su koncesininku bus pasirašyta artimiausiu metu. Tai reiškia, kad amžiaus statybomis ne kartą įvardintas nacionalinio stadiono projektas pajudės iš mirties taško. Sprendimas priimtas skubos tvarka, nors tarybos opozicijos atstovai Artūras Zuokas, Žilvinas Šilgalis ir Vydūnas Sadauskas siūlė neskubėti ir galutinį sprendimą priimti kitame tarybos posėdyje.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba pripažįsta, kad neturi tvarkos, kaip identifikuoti galimai pažeidžiamų asmenų grupei priklausančius neteisėtus migrantus pasienyje su Baltarusija. Vidaus reikalų ministerija teigia, kad tokios tvarkos nereikia, tačiau su tuo nesutinka kai kurie Seimo nariai ir Seimo kontrolierių įstaiga. Seimo Žmogaus teisių komitetas trečiadienį Seime aptarė neteisėtų migrantų teisių klausimus. Tarp jų išryškėjo migrantų apgręžimo problematika.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje išsižadėjo savo pirminės idėjos daliai darbuotojų pritaikyti prievolę skiepytis nuo koronaviruso. Vietoj to priimtas sprendimas Seimui teikti pasiūlymą, kad testuotis dėl COVID-19 privalantys darbuotojai už testus turėtų mokėti savo arbda darbdavio lėšomis. Tiesa, šiems sprendimams dar turės pritarti Seimas ir prezidentas.

Prezidentas Gitanas Nausėda kreipiasi į Teisėjų tarybą patarimo dėl Dalios Višinskienės ir Jūratės Varanauskaitės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjomis. Trečiadienį prezidentas dėl šio kreipimosi pasirašė dekretą. J. Varanauskaitė nuo 2019 metų dirba Lietuvos apeliacinio teismo teisėja, iki tol dirbo Vilniaus apygardos teisme. D. Višinskienė nuo 2012 metų yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja. LAT teisėjus skiria Seimas prezidento teikimu.

Praėjusią parą nustatyti 2556 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių. Tai didžiausias naujų atvejų skaičius nuo gegužės pradžios. Kodėl Lietuvoje mušami užsikrėtimų rekordai? Kaip gydytojams sekasi kovoti su koronavirusu? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Kauno klinikų Vaikų ligų klinikų vadovu profesoriumi Rimantu Kėvalu ir Santaros klinikų 3-jo Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėju gydytoju anesteziologu-reanimatologu Minda...

Europos Vadovų Taryba (EVT) išgirdo Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių bei Lenkijos prašymą padėti kovoti su neteisėtos migracijos krize, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Dalyvaudamas neformaliame EVT susitikime Slovėnijoje, Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Baltijos šalys ir Lenkija yra „susirūpinę hibridine ataka, kuri toliau yra tęsiama“ bei teigė gavęs EVT prezidento Charleso Michelio pažadą skirti dėmesio šiai problemai EVT susitikime spalio pabaigoje.

Suvalkijos kraštą sukrėtė didžiulė netektis. Prieš keletą dienų Anapilin iškeliavo visų mylima Marijampolės ligoninės gydytoja Daiva Greičienė, pralaimėjusi kovą COVID-19 infekcijai, kuria užsikrėtė darbe. „Guldė pacientę į vidaus skyrių. Už kelių dienų ta pacientė sukarščiavo – jai teigiamas, ir žmonai teigiamas. Nepajėgė net atsisėsti, atvežė, įguldė... Buvo baisus vaizdas“, – vos ašaras tramdydamas pasakojo velionės vyras Vladislovas Greičius.

Prezidento Gitano Nausėdos buvęs patarėjas Aistis Zabarauskas teikia komunikacijos konsultacijų paslaugas Sveikatos apsaugos ministerijai. Kaip pranešė portalas delfi.lt, A. Zabarausko bendrovė „Adverum“ teikia konsultacijas ministro Arūno Dulkio komandai. Pagrindinis konsultacijų tikslas – paskatinti visuomenę skiepytis.

Tvoros statyba pasienyje su Baltarusija vyksta pagal planą, pirmasis etapas turėtų būti baigtas iki balandžio, sako „Epso-G“ generalinis direktorius Rolandas Zukas.  „Mes esame pradėję nuo pirmo paties svarbiausio etapo, 100 kilometrų ruožo, dirbame daugiausiai ties Druskininkais ir siekiame tą darbą užbaigti, kaip ir numatyta sutartyje, iki kitų metų balandžio“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė R. Zukas.

Pirmadienį premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė teigė, kad svarstoma pakeisti galimybių paso išdavimo sąlygas. Svarstoma, kad galimybių pasas nebūtų išduodamas atlikus COVID-19 testą. Skirtingų savivaldybių merų nuomonės šiuo klausimu skiriasi kaip diena ir naktis. Vieni siūlo galimybių paso apskritai atsisakyti, kiti baiminasi nepatogumų gyventojams, o treti džiaugiasi ir sveikina idėją.

Energetikos ministerija siūlo riboti elektros kainų augimą, kad kitąmet elektra gyventojams brangtų ne daugiau 21 procento, tačiau šis ribojimas galios tik visuomeninio tiekėjo klientams. Nepriklausomi tiekėjai piktinasi, kad taip valdžia sukurs nesąžiningas konkurencijos sąlygas, ir vietoj to siūlo visiems vartotojams išdalinti subsidijas arba sumažinti elektrai PVM. Energetikos ekspertai teigia, kad žadėdama gyventojams palengvinti energijos kainų šoką, Vyriausybė sukelia tik daugiau chaoso.

Tiems, kurie skiepytis nenori arba negali, greitasis antigeno testas iš esmės yra vienintelis būdas, leidžiantis eiti į darbą, tačiau dabar dėl galimybės ir pareigos eiti į darbą niekas nebegali būti tikras, mat išaušo sunkios dienos – pasidaryti reikiamą testą Kėdainiuose – didelė problema, nes mobilusis punktas dirba vos penkias valandas per dieną, o testuotis pirmiausia priimami tie, kurie jaučia ligos simptomus.

Pirmadienį pranešta, kad svarstoma vyresniems nei 75-erių gyventojams skirti 100 eurų dydžio vienkartinę išmoką už skiepą nuo COVID-19. Teigiama, kad išmoka turėtų paskatinti vyriausius gyventojus vakcinuotis. Tačiau merai dėl šios idėjos nesutaria. Vieni mano, kad išmoka išties galėtų paskatinti didžiausioje rizikoje esančius gyventojus skiepytis, tačiau kiti baiminasi, kad išmoka privers kai kuriuos gyventojus jaustis atskirtais ir diskriminuojamais.

Lietuvoje imuniteto koronavirusui neturi apie trečdalį vyresnių nei 75 metų senjorų, trečiadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Jos duomenimis, šioje amžiaus grupėje yra 270 tūkst. žmonių, apie 80 tūkst. iš jų nėra nei paskiepyti, nei persirgę COVID-19. „Šiai grupei priklausančių asmenų imunizacijos lygis yra gerokai mažesnis, nei kitų aukštos rizikos grupių.

Epidemiologinis COVID-19 žemėlapis kasdien vis blogėja. Juodųjų savivaldybių šalyje jau yra 43 iš 60-ies. Kitos likusios – tamsiai raudonos, tokia tapo ir ilgą laiką geresnėje, šviesiai raudonoje C2 zonoje buvusi Panevėžio rajono savivaldybė. Per praėjusią parą vėl užfiksuotas rekordinis šios rudens bangos atvejų skaičius – nustatyti 2556 nauji COVID-19 atvejai. Tai didžiausias naujų atvejų skaičius nuo gegužės pradžios. Šalyje praėjusią parą atlikta 17,2 tūkst.

Praėjusią parą nustatyti 2556 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Tai didžiausias naujų atvejų skaičius nuo gegužės pradžios. Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepyta arba paskiepyta nepilnai 10 žmonių. Praėjusią parą 2022 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 5937 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1356 COVID-19 sergantys žmonės – per pusšimtį daugiau nei ankstesnę parą, 121 iš jų – reanimacijoje.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Vietininkas „nuotaikoje“ nevartotinas būsenai reikšti.

Nuo šių metų rugsėjo 1-osios iki gruodžio 1 d. 75 metų ir vyresniems žmonėms, pasiskiepijusiems nuo COVID-19 dviem dozėmis, arba iki ateinančių metų balandžio 1 d. – stiprinamąja trečiąja doze, būtų mokamos 100 eurų dydžio vienkartinės išmokos, rašoma pranešime spaudai. Šiuo sprendimu tikimasi apsaugoti labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius ir pagerinti epidemiologinę situaciją šalyje. Gautos vienkartinės išmokos neturėtų įtakos skiriant senjorams kompensacijas už šildymą ir kitas išmokas.

Išaugusios dujų kainos rekordiškai pabrangino šildymą. Vilniuje, kuris jau nuo ketvirtadienio pradeda šildymo sezoną, artimiausiais mėnesiais šildymas brangs apie 60 proc., jeigu lygintume su praėjusiais metais. Visgi savivaldybė tvirtina radusi išeitį, kaip sumažinti sostinės gyventojų naštą – leis kainos skirtumą sumokėti vasarą.

Trečiadienį Vilniuje atidaroma Paralimpiečių krantinė. Renovuotoje Neries krantinėje bus pristatyta nauja traukos vieta vilniečiams ir miesto svečiams, pranešė Lietuvos paralimpinis komitetas. Krantinėje pastatyta Lietuvos paralimpiečių simbolio gilės motyvais sukurta skulptūra „Sugautas vėjas“ ir įrengta speciali atminimo lentelė. Skulptūros autoriai – menininkai Vaiva ir Vidas Simanavičiai.

Vyriausybė trečiadienį planuoja svarstyti siūlymus dėl privalomo skiepijimo kai kurių sferų darbuotojams, spręs dėl 100 eurų išmokų 75-erių ir vyresniems senjorams. Taip pat siūloma, kad valstybė daugiau nefinansuotų COVID-19 testų nevakcinuotiems darbuotojams. Už testus mokėtų pats darbuotojas arba darbdavys, išskyrus atvejus, kai darbuotojai negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių.

Trečiadienį prasideda išankstinis balsavimas tiesioginiuose rinkimuose renkant Trakų ir Kelmės rajonų merus. Balsavimas iš anksto vyks trečiadienį ir ketvirtadienį savivaldybių pastatuose nuo 8 iki 20 valandos. Taip pat nuo trečiadienio iki penktadienio bus galima balsuoti vadinamuosiuose specialiuose punktuose: ligoninėse, socialinės globos įstaigose, bausmės vykdymo vietose, kariuomenės vietose ir pan. Penktadienį–šeštadienį vyks balsavimas namuose, o sekmadienį – rinkimų apylinkėse.

Jau antrus metus gyvenant COVID-19 pandemijos ritmu turbūt ne vienas susimąsto, kada gi ji galėtų baigtis. Nors šiuo metu fiksuojami rekordiniai atvejų skaičiai ir artimiausiems mėnesiams ekspertai nežada nieko gero, neatmetama, kad jau kitąmet galima tikėtis mažiau suvaržyto gyvenimo. Nors kai kur, pavyzdžiui, Danijoje, COVID-19 jau dabar pripažintas sezonine liga, specialistai neslepia, kad bet kuriuo atveju protrūkių įvairiuose pasaulio kampeliuose dar kurį laiką išvengti nepavyks.

Specialistai skelbia, kad greitu metu šalies daržuose ir laukuose gali pradėti trūkti daržovių, vaisių ir uogų. Pasaulyje nykstant vabzdžiams apdulkintojams, Lietuvoje jiems taip pat gali grėsti pavojus. Entomologai ragina Aplinkos ministeriją pradėti stebėti, kiek pievose gyvena vabzdžių ir netgi pradėti vesti apdulkintojų registrą. Drugiai jau miega, tačiau specialistai planuoja pradėti drugių, bičių ir kitų vabzdžių apdulkintojų skaičiavimą dar šiemet.

Mėšlo ir kitų atliekų dujomis varomą traktorių, kuris visiškai neteršia oro sukūrė lietuviai. Anot gamintojų, jų traktorius, varomas biometanu ir elektra, yra vienintelis Lietuvoje ir pasaulyje, nes gali nepertraukiamai dirbti 12 valandų, kai kiti tokie be degalų papildymo išdirba vos porą. Pasak Aplinkos ministro Simono Gentvilo, tokia lietuvių inovacija galėtų pakeisti aplinką teršiantį ir ūkininkų naudojamą dyzeliną, kurio išdeginame net 300 milijonų litrų per metus.

Dalyvaudamas neformaliame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime Slovėnijoje Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda atkreipė Europos lyderių dėmesį į tai, kad Europos Sąjunga (ES) turi ruoštis įvairiems scenarijams ir užtikrinti, kad ES migracijos, prieglobsčio ir sienos apsaugos politika netaptų nedemokratiškų režimų manipuliacijos įrankiu, antradienį pranešė Prezidentūra.

Per devynis šių metų mėnesius liepsnose žuvo jau 62 žmonės. Didžioji dalis aukų galėjo išsigelbėti, jei žmonės nerūkytų lovose, atsargiai elgtųsi su ugnimi ir tiesiog prižiūrėtų savo namus. Prasidedant šildymo sezonui ugniagesiai ragina žmones išsivalyti krosnis ir dūmtraukius bei pasirūpinti dūmų detektoriais.

Panevėžyje teisiamas buvęs teisingumo ministras ir ilgametis Utenos kolegijos direktorius Gintautas Bužinskas. Bylos duomenimis, kolegijos vadovas savo reikmėms naudojo tarnybinius automobilius, iš kolegijos lėšų buvo apmokamos ne tik jo, bet ir šeimos narių kelionės. Buvusiam ministrui už piktnaudžiavimą tarnyba gresia net iki 7 metų nelaisvės. Buvęs teisingumo ministras ir Utenos kolegijos vadovas Gintautas Bužinskas į Panevėžio apygardos teismą atėjo lydimas savo advokato.

Ar Lietuva turi drausti mūsų šalyje koncertuoti pasaulinio garso rusų atlikėjams, kurie koncertus rengia okupuotame Kryme ar užgrobtose Donecko bei Luhansko teritorijose? O jei dar ir atvirai šlovina režimą? Po to, kai kilo skandalas dėl Vilniuje planuojamo garsaus pianisto Nikolajaus Luganskio koncerto, tai renginių organizatoriai aiškinasi su kultūros ministru. Anot jo, plėsti nepageidaujamų asmenų sąrašo nereikėtų, tačiau domėtis kviečiamų atlikėjų biografijomis – būtina.

Lietuvoje daug atgarsio susilaukė pasiūlymas skirti vienkartines 100 išmokas senjorams už skiepus nuo COVID-19. Tačiau panašu, kad šiuo pasiūlymu Lietuva nėra tokia jau originali. Ne viena pasaulio valstybė išbandė savo gyventojus skatinti skiepytis ne tik pinigais, bet ir gyvomis karvėmis ar vištomis, ar net butais.

Už viešą gėjų ir lesbiečių menkinimą buvęs Lietuvos liaudies partijos kandidatas į Seimo narius gavo iki šiol rekordinę baudą – 5000 eurų. Vilniaus miesto apylinkės teismas Pranciškų Valicką pripažino kaltu, kad šis debatų metų įžeidinėjo homoseksualus, išvadino juos pederastais, iškrypėliais. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba viliasi, kad šis atvejis atvers naują puslapį teismų praktikoje ir už viešai skleidžiamą neapykantos kalbą panašiai bus baudžiami ir kiti žmonės.

Tarptautinės mokytojų dienos proga pagerbti geriausi šalies pedagogai ir Meilės Lukšienės premijos laureatas, o sveikinti mylimiausių pedagogų į mokyklas suskubo esami ir buvę mokinai. Vienos Vilniaus mokyklos absolventai savo muzikos mokytojo pamokų negali pamiršti net praėjus penkiasdešimtmečiui po mokyklos baigimo, tad surengė jam abejingų nepalikusį susitikimą. Beveik prieš 50 metų mokyklą baigusi karta pasitiko savo muzikos mokytoją su šilta staigmena.

Antradienį eidamas 96-uosius metus Marijampolės Švč. Marijos globos namuose mirė Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC, pranešė Vilkaviškio vyskupijos kurija. J. Žemaitis gimė 1926 metais Šakių rajone, pokariu studijavo Kauno Tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje, 1949 metais buvo pašventintas kunigu. Jis yra dirbęs Veiverių, Marijampolės šv. ark.

Pirmadienį ir antradienį tarnybą Lietuvos kariuomenėje pradėjo beveik 1000 nuolatinės pradinės privalomosios karo tarnybos karių. Anot kariuomenės pranešimo, daugiau kaip 500 iš jų tarnybą atlikti pasirinko savo noru, 370 išreiškė norą tarnybą atlikti pirmumo tvarka, 64 buvo pašaukti privalomai. Devynių mėnesių trukmės tarnybą jaunuoliai pradės Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų, Karinių oro pajėgų ir Mokymo ir doktrinų valdybos padaliniuose.

Šių metų vasarą Sveikatos apsaugos ministerija pirko paslaugas iš fotografo Vilmanto Martinėlio, o iš viso birželio 16-ąją sudarytos sutarties vertė siekia 5200 eurų, skelbia naujienų portalas delfi.lt.  Po to, kai delfi kreipėsi komentaro į Sveikatos apsaugos ministeriją, pastaroji antradienį paskelbė apie visus pirkimus, kuriuos vykdė vakcinacijos komunikacijai vykdyti.

Politikai dažnai apie savo darbus kalba pagražintai, tačiau stengiasi išlaikyti vieningą komunikacijos liniją: bent jau neprieštarauti tam, ką pasakė anksčiau. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė kalbėdama apie Vyriausybės galimybes daryti įtaką energijos išteklių kainoms vartotojams tokios taisyklės nepritaikė.

Savaitę ligoninėje praleidęs buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis antradienį išrašytas iš Santaros klinikų. „Jaučiuosi tikrai tvirčiau, tik dar reikia gerti vaistus“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė jis. Kokia infekcija jį buvo užpuolusi, V.Landsbergis nenorėjo įvardyti, tačiau patikino, kad tai – ne koronavirusas. 88-erių V. Landsbergis į gydymo įstaigą paguldytas praėjusią savaitę, jam diagnozuota infekcija, jis gydytas antibiotikais.

Pirmadienį vakare sutriko programėlių „Facebook“, „Instagram“, „Messenger“ ir „WhatsApp“ veikla. Socialiniai tinklai neveikė apie septynias valandas, skaičiuojama, kad „Facebook“ vadovo Marko Zuckerbergo asmeninis turtas dėl to sumažėjo beveik 6 mlrd. JAV dolerių. IT ekspertai sako, kad tai, ko gero, buvo rimčiausias „Facebook“ veiklos sutrikimas per pastarąjį dešimtmetį, tačiau spėjama, kad neigiamos bendrovės akcijoms tai neturės. Atvirkščiai, tikimasi, kad jų vertė ateityje turėtų kilti.

Viešojoje erdvėje kilus susidomėjimui Sveikatos apsaugos ministerijos pastaruoju metu vykdytais viešaisiais pirkimais, pateikiame viešųjų pirkimų, vykdytų per 2021 m., finansuojamų Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, Vyriausybės rezervo lėšomis ir Sveikatos apsaugos ministerijos biudžeto lėšomis, skirtomis komunikacijai, ataskaitą. Primename, kad ši informacija taip pat yra viešai prieinama visuomenei Viešųjų pirkimų tarnybos tinklalapyje.

Politikams aršiai diskutuojant dėl karantino ir pandemijos valdymo priemonių, komunikacijos specialistai pastebi, kad Vyriausybė pastaruoju metu ėmėsi šiek tiek lengvesnės komunikacijos pandemijos valdymo klausimais. Naujų užsikrėtimų skaičiams augant skelbiama, kad karantino įvesti neplanuojama.

Klaipėdos apygardos teismas antradienį baigė nagrinėti šnipinėjimo Rusijai bylą, nuosprendį joje planuojama skelbti lapkričio 12 dieną, BNS informavo teismo atstovė Dovilė Saulėnienė. Antradienio posėdyje buvo baigtos sakyti baigiamosios kalbos. Kokias bausmes byloje pasiūlė prokuroras, nei teismas, nei prokuratūra BNS anksčiau neatskleidė, motyvuodami tuo, kad byla nagrinėjama neviešuose posėdžiuose. Už šnipinėjimą asmuo gali būti nubaustas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų.