Aktualijos

Praėjusią parą pasieniečiai apgręžė 35 neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos bandžiusius patekti migrantus, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Nė vienas migrantas praėjusią parą nebuvo įleistas į Lietuvą. Anot VSAT, tarnybinių ginklų, specialiųjų priemonių ar fizinės prievartos veiksmų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.

Namus anglimi ir durpių briketais besišildantys vilniečiai, panašu, kad tai daro paskutinį sezoną. Vilniaus valdžia apsisprendė nuo kitų metų uždrausti šį kietąjį kurą. Valdininkai sako, kad jiems rūpi sostinės gyventojų sveikata ir oro tarša, o žmonės pyksta, nes jiems bus draudžiama šildytis pigiausiu kuru, kurio kai kurie tikina prisipirkę keleriems metams į priekį.

Orus Europoje šeštadienį lems viena didelė du centrus turinti aukšto slėgio sritis ir žemo slėgio sritys šiaurėje ir pietuose.  Europos padangę dengiantis debesų apklotas ganėtinai skylėtas. Nemažai saulės bus žemyno rytuose ir vakaruose. Kitur vyraus debesuotas dangus.  Gana šilta šeštadienį bus Viduržemio jūros pakrantėse ir žemyno vakaruose. Šiauriau bus vidutiniškai šilta, o Skandinavijoje kai kur jau ir vėsoka.  Pietų kurortuose įvairu.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ėmėsi iniciatyvos parengti studiją, kam ateityje turėtų būti panaudotas Vilniaus centre įsikūręs Lukiškių kalėjimo kompleksas. „Genocido centras nutarė, kad vis dėlto reikėtų pagalvoti, kaip šis unikalus miesto centre esantis pastatas galėtų pasitarnauti pasakojant būtent laisvės kovų istorinę atmintį“, – BNS sakė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.

Savaitgalį baigiasi lašišų ir šlakių žvejybos rudeninis sezonas, pranešė Aplinkos ministerija. Žvejo mėgėjo kortelės suteikė teisę vykdyti limituotą šių žuvų žvejybą iki penktadienio, spalio 15-osios, tačiau šįmet spalio 16-oji yra šeštadienį, todėl draudimas žvejoti tam tikruose upių ruožuose įsigalios po savaitgalio.  Savaitgalį žvejoti leidžiama, tačiau visas atsitiktinai sugautas lašišas ir šlakius privaloma paleisti. Toks reikalavimas galioja jau nuo spalio 1-osios.

Lietuvos darbo rinkoje susiklostė paradoksali situacija – nors šalyje yra daugiau nei 200 tūkst. registruotų bedarbių, verslininkai skundžiasi darbuotojų trūkumu ir siūlo daugiau nei 60 tūkst. laisvų darbo vietų. Ekonomistas perspėja, kad darbdaviams didesniais atlyginimais viliojant darbuotojus, tai reikš neišvengiamą prekių ir paslaugų kainų augimą. Tačiau, specialisto nuomone, ne didesnė alga, o pašalpos panaikinimas priverstų ilgalaikius bedarbius dirbti.

BNS pateikia svarbiausių penktadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą. Įtampa ligoninėse. Daugėjant COVID-19 pacientų, Vilniaus klinikinė ligoninė ir Santaros klinikos priima tik skubius pacientus, stabdo planinę hospitalizaciją. Mokami testai. Ketvirtadienį parlamentarai pirmajame balsavime pritarė, kad nuo COVID-19 nepasiskiepiję darbuotojai mokėtų už testus. Dėl projekto priėmimo turėtų būti balsuojama kitą savaitę. Žmogaus teisių taryba.

Kaimų krautuvėlės tampa bibliotekomis. Kupiškio rajono verslininkas keliose jam priklausančiose parduotuvėse sukalė lentynas ir įrengė bibliotekas. Knygos jose – pačių gyventojų dovanotos. Ir jokios registracijos nėra. Žmonėmis pasitikima ir vyksta savotiški mainai. Žmonės dovanoja savo perskaitytas knygas, namo ima kitų atneštas. Verslininkas žada, kad ateityje tokių bibliotekų kaimų parduotuvėse daugės.

COVID-19 neatleidžia savo gniaužtų. Ir toliau fiksuojami keli tūkstančiai naujų užsikrėtimų per dieną, virusas plinta ir į ugdymo įstaigose. „Juodžiausių“ savivaldybių atstovai džiaugiasi atsiradusia galimybe pačioms mokykloms spręsti dėl perėjimo į nuotolinį ugdymą – taip bus suteikta laisvė geriau valdyti kilusias rizikas. Pastebima, kad situacija ugdymo įstaigose nuolat keičiasi, o mokykloms tenka sukti galvas, kaip situaciją spręsti.

Vilniaus universitetas keičia tradicijas. Tiek dėstytojams, tiek studentams rekomenduoja vengti bendrinių žodžių, kuriais apibrėžiamos žmonių lytys – esą tai gali ką nors įžeisti. Tuo metu studentų atstovybė žengia dar toliau – prašo universiteto ne tik lyčiai neutralių tualetų, bet ir pripažinti lytines tapatybes. Taip pat nori, kad translyčiai būtų vadinami vardais, kuriais jie nori būti vadinami, o ne kokie įrašyti dokumentuose.

Sergamumo COVID-19 kreivei kylant aukštyn, jau pasigirsta diskusijų, ar nereikėtų pandemijos valdyti griežtesnėmis priemonėmis. Profesorius Mindaugas Stankūnas teigia, kad šiuo metu taikomi ribojimai neperlaužia į kitą pusę sergamumo kreivės, tačiau kartu pastebi, kad yra kita problema – gyventojai nenoriai skiepijasi. Kiti Vyriausybei patarinėjantys ekspertai sako, kad vieningos pozicijos dėl griežtesnių ribojimų nėra.

Keliolika į Lietuvą per sieną su Baltarusija patekusių nelegalų yra susiję su teroristinėmis organizacijomis. Tai patvirtina ir Krašto apsaugos ministerija, ir Seimo nacionalinio saugumo gynybos komiteto pirmininkas. 4 tokie nelegalai jau grąžinti į gimtąsias šalis, kiti izoliuoti Lietuvoje. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė bando raminti gyventojus, esą jokios grėsmės nelegalūs migrantai Lietuviams nekelia.

Jei Vyriausybė apsispręs privalomai skiepyti tam tikrų profesijų žmones, epidemiologas profesorius Saulius Čaplinkas tam pritartų. Jam ir dabar sunku suvokti, kaip su žmonėmis dirba nepasiskiepiję medikai ar mokytojai. Tuo metu policininkų ir mokytojų bendruomenės į tokias kalbas žiūri skeptiškai. Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Tas žodis privalomai turbūt skamba gan šokiruojančiai kai kuriems žmonėms.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad pastaruosius 30 metų Lietuva „gijo“ po sovietų okupacijos paliktų žaizdų. G. Landsbergio tvirtinimu, Lietuva jaučia atsakomybę būdama Vakarų bendruomenės dalimi, ypač šiuo metu, kai Vakaruose vyksta sudėtingas transformacijos procesas. „Kai mes sakome „transformacija“, aš kitaip apibūdinčiau tai, kas vyko Lietuvoje pastaruosius 30 metų. Aš sakyčiau, kad tai buvo gijimas.

Vos prieš mėnesį prasidėjusi neršti plaukiančioms lašišoms ir šlakiams apsaugoti skirta akcija „Lašiša 2021“ jau duoda pirmuosius rezultatus. Iš brakonierių atimti žūklės įrankiai rikiuojasi aplinkosaugininkų sandėliuose, užfiksuotas ir rekordas. Pas vieną brakonierių gamtosaugininkai aptiko net kelis kilometrus tinklų.  Šilutės aplinkosaugininkai atvyksta į brakonieriavimu įtariamo vyro brolio sodybą.

Statistikos departamentui atnaujinus duomenis, nuo koronaviruso trečiadienį mirė 39 žmonės – daugiausiai nuo sausio. Ketvirtadienį paskelbus operatyvią informaciją apie naujus mirties atvejus, jų fiksuota 28, tačiau kasdien platinamame pranešime pabrėžiama, kad tai – preliminari informacija, kuri ilgainiui kinta. „Paskutinės paros mirčių skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas pasipildo vėluojančiais įrašais“, – nurodo departamentas.

Ketvirtadienį įregistruotas sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakymo projektas,  revakcinuoti visus pilnamečius gyventojus pastiprinamąja COVID-19 vakcinos doze. Projekte numatyta, kad skiepijimas būtų vykdomas tik „Pfizer“ ir „Janssen“ vakcinomis, tačiau pastaruoju preparatu skiepytis galėtų tik tie, kurie ir pirmąjį kartą gavo „Janssen“ vakcinos dozę. Vyriausybės sveikatos ekspertų tarybos narė profesorė Aurelijos Žvirblienės paaiškino šių sprendimų priežastis.

Nacionalinė švietimo agentūra informuoja, kad priimti brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos pakeitimai, rašoma pranešime spaudai. Mokiniai, kaip ir anksčiau, negalės keisti pasirinkto dalyko brandos egzamino ir jo tipo ar individualaus ugdymo plano dalyko brandos darbo, bet iki einamųjų metų kovo 15 dienos galės pareikšti mokyklos, kurioje teikė prašymą laikyti brandos egzaminus, vadovui atsisakymą raštu (elektroniniu būdu) laikyti vieną ar kelis iš pasirinktų brandos egzaminų.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas viešai pareiškė, kad tarp Lietuvoje esančių migrantų nustatyta „keliolika“ asmenų, kurie siejami su viena ar kita teroristine organizacija bei grupuote. Tačiau Migracijos departamentas, kuris gauna informaciją iš Valstybės saugumo departamento, jeigu užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, per šiuos metus teišsiuntė vos 2 asmenis ir daugiau informacijos apie kitų asmenų galimai keliamą grėsmę neturi.

Užsienio reikalų ministerija (URM) kreipsis į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl informacijos apie Lietuvos garbės konsulo Šveicarijoje ryšius su Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkos asmenimis.

Nuo pirmadienio į raudoną zoną patenka Liuksemburgas, Nyderlandai ir Suomija, į geltonąją zoną grįžta Italijos ir Graikijos salos, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Iš raudonos į geltoną zoną perkeliamos Rodo bei Santorino salos, į žalią zoną iš geltonos – Portugalijos sala Madeira. Žalią zoną taip pat papildė ir Prancūzijos užjūrio departamentas Reunjonas.

Epidemiologinė situacija ir toliau prastėja. Kasdien augant atvejų skaičiui ir mažėjant lovų ligoninėse COVID-19 pacientams dvi sostinės ligoninės priėmė sprendimą teikti tik būtinąją pagalbą. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kito būdo suvaldyti pandemijai nei vakcinacija, šiai dienai nėra.  Kasdienė naujų COVID-19 atvejų statistika, anot premjerės, yra šiek tiek apgaulinga. Jos teigimu, iš fiksuotų atvejų apie 20 proc.

Senjorų vakcinacija Lietuvos mastu – galvos skausmas. Pasiskiepijusių rodikliai nedžiugina, valdantieji ir savivaldybių atstovai ieško įvairiausių būdų, kaip paspartinti jų skiepijimą. Su iššūkiais skiepijant senjorus susiduria ir socialinių globos namų atstovai. Jų teigimu, neretai tenka pakovoti su prieš skiepus nusiteikusiais senjorų artimaisiais. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja globos įstaigų darbuotojų yra paskiepyta kiek daugiau nei 80 proc.

Penktadienį Seimo narių pašto dėžutes pasiekė Lietuvos žmogaus teisių centro inicijuotas tyrimas apie tos pačios lyties šeimų ir porų gyvenimą Lietuvoje. Spausdintą tyrimo medžiagą planuojama perduoti ir prezidentui Gitanui Nausėdai.

Brangstant degalams, vyriausybė nesvarsto, kaip juos gyventojams atpiginti, o atvirkščiai, jau parengė planą, kaip užkrauti papildomų mokesčių. Dėl siūlomų didesnių akcizų ir taršos mokesčių, degalai dar labiau pabrangs, o dyzelino kaina šoktelės net 30–40 centų. Šiaulietis Stasys jau ketvirtį amžiaus važinėja tik dyzeliniais automobiliais ir neketina šios tradicijos keisti. Sako, vairuoti tokią mašiną labiausiai apsimoka – už kokius 5 tūkst.

Į Lietuvą atvykusiems ir Raseiniuose apgyvendintiems afganistaniečiams vertėjams ir jų šeimoms įteikti leidimai nuolat gyventi šalyje, pranešė rajono meras. „Leidimai nuolat gyventi Lietuvoje jau afganistaniečių rankose. Šiandien visiems į mūsų kraštą atvykusiems žmonėms Migracijos departamento Tauragės skyriaus vedėja Edita Aurilienė ir jos kolegos įteikė oficialius dokumentus“, – feisbuke rašo Raseinių rajono meras Andrius Bautronis.

Konstituciniam Teismui (KT) pareiškus, kad Seimas, o ne Vyriausybė turi nustatyti kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kriterijus, eksministras Aurelijus Veryga suskubo įgelti kolegai Antanui Matului. „Ką tiek metų prasėdėjęs Seime veikė, kad jam klausimų dėl Konstitucingumo neiškilo ištisus 15 metų?“ – klausė jis socialinio tinklo paskyroje.

Griežtesni ribojimai su galimybių pasu galioja mėnesį, tačiau epidemiologinė padėtis Lietuvoje nepavydėtina. Lietuva lyderiauja pagal užsikrėtimų ir mirčių statistiką Europos Sąjungoje, šalies ligoninės skelbia apie kovidinių lovų trūkumą. Valdžia ėmėsi naujų priemonių valdant pandemiją – mokamo darbuotojų testavimo ir 100 eurų išmokų senjorams.

Prezidentūra remia Vyriausybės pastangas sušvelninti energijos kainų augimo smūgį buitiniams vartotojams, tačiau ragintų dar labiau sustiprinti Seimui jau pateiktas priemones, pavyzdžiui, įtraukiant valstybinio dujų tiekėjo ataskaitas, kaip diversifikuojamas dujų tiekimo portfelis.  Apie tai žurnalistams po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu penktadienį kalbėjo šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) socialiniuose tinkluose ėmė dalintis reklama, kuria skatina vakcinuotis. Vienoje paveikslėlių pusėje nurodoma, koks gyvenimas laukia pasiskiepijusių, o kitoje – nepasiskiepijusių. Reklamos siunčiama žinutė – pasiskiepijus gyvenimas grįžta į senas vėžes, o nepasiskiepijusiems teks ir toliau gerokai labiau saugotis užkrato. Vienas iš paveikslėlių – apie vaikus, jie skatinami vakcinuotis, kad mokyklose vėl skambėtų moksleivių juokas.

Penktadienį pranešus apie jaunos, nepasiskiepijusios moters mirtį aiškėja daugiau skaudžių detalių. Mirus moteriai, be mamos liko mokyklą lankyti pradedantis mokyklinukas. Skaičiuojama, kad nuo liepos pirmos vieno iš savo neskiepytų tėvų dėl COVID 19 neteko 40 nepilnamečių vaikų. Portalas tv3.lt primena, kad ketvirtadienį nuo COVID-19 mirė dar vienas jaunas asmuo – 20–29 m. amžiaus grupei priklausiusi moteris. Tai – jau 12-oji tokio amžiaus asmens mirtis.

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis kritiškai žvelgia į konservatorių Vyriausybės bandymus kovoti su koronavirusu. Jo teigimu, šalies ekonomiką jau ir taip žaloja galimybių pasas, o planas apmokestinti testus darbuotojams būtų kertinis smūgis. Negana to, R. Karbauskis sakė nesuprantantis, kodėl 100 eurų išmoka bus skirta tik daliai rizikos grupės asmenų, o 75 metų nesulaukę senjorai bus palikti už borto.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatytas 2 771 naujas koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejis, taip pat mirė 49 anksčiau užsikrėtę žmonės, penktadienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis šalies sveikatos apsaugos tarnybų informacija. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 3 000 naujų COVID-19 atvejų ir 60 mirusių pacientų. Šalies ligoninėse šiuo metu gydomi 2 877 COVID-19 pacientai, iš kurių 257 reikalingas dirbtinis plaučių vėdinimas.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad Lietuva siekia įtikinti Europos Sąjungą kuo greičiau reformuoti savo požiūrį į migracijos krizes – tai yra žvelgti į fizinius barjerus kaip į adekvačią gynybos priemonę ir leisti šalims narėms nedelsiant ginti savo saugumą. Ministrė sako, kad jos vadovaujama ministerija parašė laišką Europos Komisijai, kuriuo pasiūlė kokių konkrečių priemonių Bendrija ir jos narės turėtų imtis.

Penktadienį Lietuvos kelių policijos tarnyba pristatė neatlygintinai, tam tikram laikotarpiui, gautą automobilį „Tesla“. Šį elektrinį automobilį policijos pareigūnai išbandys savo darbe. Teigiama, kad šio automobilio kaina yra apie 50 tūkst. eurų. Tačiau kol kas policija juo naudosis neatlygintinai. Ši „Tesla“ gali išvystyti greitį iki 250 km/val. Klausimus dėl „Tesla“ išsikrovimo darbo metu pareigūnai siūlė atidėti ateičiai, kai ši transporto priemonė bus išbandyta praktikoje.

Tarp migrantų – keliolika su teroristinėmis organizacijomis siejamų asmenų. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad visi asmenys identifikuoti, o jų rizikos – valdomos. Šiai dienai situacija rami ir kontroliuojama, asmenys, susiję su terorizmu – identifikuoti, izoliuoti atskirose zonose, stebimi, o 4 iš jų jau grąžinti į savo kilmės šalis, praneša L. Kasčiūnas.

Vilniaus universitetas pristatė „lyčiai jautrios kalbos gaires“. Tai iškart pradėjo plisti socialiniuose tinkluose ir sulaukė ironijos. Ekonomistas Raimondas Kuodis ironizavo, kad iškart reikėtų kelti klausimą dėl VU pavadinimo, nes jis yra vyriškos giminės, o tai yra akmens amžius. „Na kad jau Vilniaus universitetas išsiruošė nelengvu naujakalbės su(si)kūrimo keliu, tai skubu raportuot, kad iš karto stojasi natūralus išvestinis klausimas – pavadinimo.

Daugėjant naujų užsikrėtimų COVID-19 toliau auga įtampa ligoninėse. Dvi Vilniaus ligoninės jau praneša stabdančios planines hospitalizacijas terapiniuose skyriuose ir teikiančios tik skubią pagalbą. Dar labiau pacientams teikiamų paslaugų spektras traukiasi atidarinėjant naujus COVID-19 skyrius kitose regiono ligoninėse.

Į Lietuvą atvykusiems pirmiesiems neteisėtiems migrantams iš Baltarusijos netrukus baigsis pusmečio sulaikymo terminas, tačiau dalis prieglobsčio prašymų dar neišnagrinėti ir tai verčia suskubti Migracijos departamentą. Negana to ir pastarosiomis dienomis padidėjusių naujų migrantų srautų, paaiškėja, kad tarp migrantų –  keliolika su terorizmu siejamų asmenų.

Vidaus reikalų Agnė Bilotaitė teigia, kad Baltarusija ieško naujų būdų nelegaliais migrantais spausti Lietuvą ir Europos Sąjungą (ES). Pasak ministrės, yra naujai atveriami oro uostai, per kuriuos galima atvykti į Minską. Užsienio politikos ekspertai sako, kad tai iš dalies yra geras ženklas, rodantis, kad Lietuvos taikomos priemonės yra veiksmingos ir nepatogios Baltarusijos režimui. Vis dėlto pripažįstama, kad Lietuva yra sunkioje padėtyje ir tikėtis dar galima visko.

Po naujų rekordinių užsikrėtimo COVID-19 skaičių raudonos, t. y. dar kiek geresnėje epidemiologinėje situacijoje liko vos trys savivaldybės. Jau „juodas“ yra ir paskutinis iš didžiųjų miestų, ilgai raudonojoje zonoje laikęsis Panevėžys. Praėjusią parą nustatyti 2736 nauji COVID-19 atvejai, mirė 15 žmonių, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepyta arba paskiepyta nepilnai devyni žmonės.

Ketvirtadienį nuo COVID-19 mirė dar vienas jaunas asmuo – 20–29 m. amžiaus grupei priklausiusi moteris. Tai – jau 12-oji tokio amžiaus asmens mirtis.  Kaip rodo atvirieji Statistikos departamento duomenys, moteris nebuvo pasiskiepijusi nuo COVID-19, ji buvo Šalčininkų rajono savivaldybės gyventoja. Paklausta, ar ką nors žinanti apie šį atvejį, VUL Santaros klinikų direktorė valdymui Jolita Jakutienė, ketvirtadienį surengtos spaudos konferencijos metu teigė negalinti nieko komentuoti.

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kvietimu spalio 19–20 dienomis Lietuvoje su oficialiu vizitu lankysis Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda. Vizitas skirtas Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-osioms metinėms paminėti, rašoma pranešime spaudai. Vizito metu įvyks pirmasis 2020 m. įkurtos Prezidentų tarybos susitikimas.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia, kad reikia atšaukti galimybių paso galiojimą, nes jis kenkia ekonomikai. „Pirmiausia reikėtų atšaukti galimybių pasą, tai sprendimas, kuris labai stipriai kenkia mūsų ekonomikai (...) pasekmės bus labai skaudžios“, – penktadienį Žinių radijui sakė jis. Galimybių pasą turi asmenys, pasiskiepiję nuo COVID-19, persirgę šia liga arba pasidarę testą.

Po to, kai pirmadienį pasieniečiai į Lietuvą neleido patekti net 121 migrantui, šis skaičius kitas tris paras tolygiai mažėjo. Per praėjusią parą, nuo ketvirtadienio vidurnakčio iki penktadienio, VSAT pareigūnai neleistinose vietose neleido iš Baltarusijos patekti 55 neteisėtiems migrantams.

Tarp į Lietuvą patekusių neteisėtų migrantų nustatyta keliolika su teroristinėmis organizacijomis siejamų asmenų, praneša naujienų portalas delfi. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas portalui tvirtino, kad nustatyta „keliolika tokių asmenų, kurie pateko į Lietuvą kaip neteisėti migrantai, ir apie kuriuos mes jau turime informaciją, jog jie siejami su viena ar kita teroristine organizacija ar grupuote“. Pasak jo, šiuo metu nuo liepą įvestos ekstr...

Nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atsiskyrę Sauliaus Skvernelio rėmėjai ne tik sukūrė naują frakciją, bet greitu metu ketina kurti ir politinę partiją. Tai liudija rugsėjo mėnesio pabaigoje nutekėjęs darbinis dokumentas, kuriuo planuojama kviesti gyventojus jungtis prie naujos politinės jėgos. Tačiau įkūrimui reikia ne tik gerų norų, bet ir juodo darbo, finansų, patikimų žmonių.

BNS pateikia svarbiausių ketvirtadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Revakcinacija. Sveikatos apsaugos ministerija ruošiasi įteisinti revakcinaciją nuo koronaviruso visiems pilnamečiams gyventojams. Pagal ministro įsakymo projektą, visi vyresni nei 18 metų žmonės sustiprinančiąja doze galėtų skiepytis praėjus pusmečiui po baigto vakcinacijos kurso. Atleidimas NVSPL.

Vis garsiau žmonėms kalbant apie kylančias kainas, TV3 Žinios atliko eksperimentą. Surinkę aštuonerių metų senumo čekius, apsilankėme skirtingose parduotuvėse ir, pirkdami tuos pačius produktus, lyginome jų kainas. Kai kas brango kone dvigubai, kai kas pigo, o kai kur gamintojai gudrauja – už tą pačią kainą sumažino produkto svorį.  Palyginti kainas visuomet įdomu, tačiau retai tą darome ilgalaikėje perspektyvoje.