Aktualijos

Kainos Lietuvoje ir toliau auga. Lapkritį infliacija padidėjo dar beveik procentu ir jau viršija 9 procentus. Ekonomistai šį skaičių vadina gąsdinančiu. Be to, pinga ir euras dolerio atžvilgiu. Tikėtina, kad viso to pasekmes žmonės pajus ir dar vienu pabrangimu – gali būti, kad mažindamas pinigų nuvertėjimą Europos Centrinis Bankas imsis didinti palūkanų normą. Degalai, šildymas, elektra dujos, maisto produktai – visa, kas reikalingiausia žmonėms ir visa, kas labiausiai brangsta.

Finansų ministrė tikisi, kad  vidutinio darbo užmokesčio augimas kitąmet bus didesnis nei infliacija. Pasak Gintarės Skaistės, lapkritį paskelbta didesnė nei 9 proc. metinė infliacija neramina, tačiau kitąmet ji turėtų būti tik apie 3,5 procento.  „Prognozuojamas vidutinis darbo užmokesčio pokytis kitąmet bus apie aštuoni proc., tai bet kokiu atveju jis turėtų būti didesnis negu infliacija“, – LRT radijui antradienį sakė finansų ministrė.

Referendumui surengti reikalingų parašų skaičius turėtų būti sumažintas siekiant didesnės galimybės pasisakyti piliečiams, sako prezidento vyriausioji patarėja teisės klausimais Jūratė Šovienė. „Tai yra geras klausimas, matyt, turėtų. Būtų suteiktos didesnės galimybės pasisakyti tautai, piliečiams dėl tam tikrų svarbių valstybei klausimų sprendimų, būtų geresnės galimybės“, – Žinių radijui antradienį sakė J. Šovienė.

Per praėjusią parą, nuo pirmadienio vidurnakčio iki antradienio, pasieniečiai draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 4 migrantams. Tai vienas mažiausių neįleistųjų per parą skaičius nuo rugpjūčio 3 d., kai VSAT pareigūnams buvo suteikta teisė nepriimti į Lietuvą draudžiamose vietose iš Baltarusijos bandančių patekti migrantų.

Sudėtingos ir atšiaurios eismo sąlygos antradienio rytą tapo išbandymu sostinės vairuotojams. Visame mieste fiksuojamos transporto spūstys. Šiuo metu oficialiai skelbiama apie 14 grūsčių. Taip pat apie vieną eismo įvykį. Naujienų portalas tv3.lt rašė, kad eismo sąlygas antradienio rytą šalyje sunkina plikledis, buvęs ar besitęsiantis snygis, taip pat pusto. Automobilių kelių direkcijos duomenimis, sudėtingiausios eismo sąlygos šiaurės ir rytų Lietuvoje.

  Pusė Lietuvos gyventojų pritaria šalies politikai Baltarusijos atžvilgiu,  Lietuvos poziciją Kinijos ir Taivano atžvilgiu palaiko apie trečdalis, rodo naujausia LRT užsakymu atlikta apklausa.  Kaip antradienį skelbia portalas lrt.lt, rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ lapkričio 3–24 dienomis atliktos apklausos duomenimis, Lietuvos politiką Baltarusijos atžvilgiu palaiko 49 proc. šalies gyventojų, o nepalaiko – 37 proc. Dar 15 proc.

Naujajai koronaviruso atmainai plintant, intensyvesnius tyrimus pradeda ir Lietuvos mokslininkai. Sekoskaitą vykdančios šalies laboratorijos susitarė, kokių naujų priemonių imsis, kad atmainai patekus į Lietuvą, ji čia būtų aptikta kaip įmanoma greičiau. Mokslininkai sako, kad patvirtinti, jog atmaina pasiekė Lietuvą, hipotetiškai prireiktų maždaug keturių dienų nuo užsikrėtusio asmens atvykimo į šalį.

Pietų Afrikos mokslininkai praėjusią savaitę paskelbė atradę naują daug mutacijų turinčią pandeminio koronaviruso atmainą omikron, kuri, manoma, yra labai užkrečiama. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmadienį perspėjo, kad omikron variantas visame pasaulyje kelia „labai didelę“ riziką. Daugelis šalių stengiasi suvaldyti jo plitimą, uždrausdamos skrydžius iš Pietų Afrikos ir kaimyninių šalių.

Smarkus snygis pirmadienio vakarą sutrikdė elektros tiekimą Utenoje ir jos apylinkėse. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) atstovas spaudai Paulius Kalmantas BNS sakė, kad sutrikimus lemia sunkus, šlapias sniegas, lenkiantis medžių šakas ant aukštos įtampos laidų. „Elektros neturi apie 5 tūkstančiai klientų, bet jų skaičius nuolat keičiasi“, – teigė jis. Pasak P. Kalmanto, siekiant likviduoti sutrikimus Utenos regione dirba 23 ESO brigados, jų skaičius augs. Darbai bus vykdomi per naktį.

Baltarusijai apkaltinus Lietuvą dėl mirtinai sumuštų migrantų ir esą permestų lavonų, šalies pasieniečiai kaltinimus vadina absurdiškais. „Baltarusijos pareigūnai platina nieko bendra su tikrove neturinčius pranešimus, kuriuose Lietuvos pasieniečiai kaltinami žiauriu elgesiu su migrantais, jų mušimu iki mirties ir net lavonų „permetimu“ į Baltarusiją.

Centralizuotas šildymas artėjantį gruodį Lietuvoje bus brangesnis nei šį mėnesį ir gerokai brangesnis nei pernai. Miestuose, kur daugiau deginama biokuro, šiluma brangs nuosaikiau, o ten, kur kūrenamos gamtinės dujos – kaina bus ir dviguba, pavyzdžiui, Vilniuje šilumos kilovatvalandė gruodį bus net 120 proc. didesnė nei prieš metus. „Dujos nekrenta, laikosi stabiliam lygyje.

Ruošiantis pradėti 5–11 metų vaikų vakcinavimą nuo COVID-19, Izraelio sveikatos ekspertai rekomenduoja į vaikų skiepijimo procesą įtraukti pediatrus, kurie galėtų konsultuoti tėvus. Pirmadienį Lietuvos ir Izraelio sveikatos specialistai aptarė vaikų vakcinavimo klausimus nuotolinio susitikimo metu. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas sako, kad pediatrų įtraukimas padėtų tėvams atsakyti į rūpimus klausimus, susijusius su skiepijimu.

Per pratybas mirtinai susižalojo 2002 metais gimęs šauktinis karys, pirmadienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Iš poligono, kuriame vyko pratybos, sunkios būklės nukentėjusysis skubiai evakuotas į ligoninę, kur reanimacijoje mirė, teigiama pranešime. Apie įvykį informuoti kario artimieji, dėl incidento pradėtas ikiteisminis tyrimas, jį vykdo Lietuvos kariuomenės Karo policija. Vidinį patikrinimą taip pat pradėjo Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas.

Pandemija, regis, puiki terpė verslams išnaudoti savo komunikacinius ir reklaminius gebėjimus. Dar vakcinacijos pradžioje pasiskiepiję gyventojai buvo kviečiami nemokamam puodeliui kavos ar apsilankymui sporto klube – šitaip verslai ragino nepasiskiepijusius gyventojus tai padaryti. Tačiau kai kurie nauji pasiūlymai socialinėje erdvėje sukėlė ir dvejonių.

Jau visai už kampo laukia didžiosios metų šventės – Kalėdos ir Naujieji metai. Tačiau daug kam šventinę nuotaiką gadina galvos skausmas dėl kylančių kainų. Ar užteks pinigų dovanoms ir maistui ant šventinio stalo? Šįvakar TV3 aktualijų laidoje „Karštai su tv3.lt“ apie tai, kiek šalies gyventojams atsieis šių metų šventės diskutuos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis ir „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis.

2018 metų Kalėdos Baltarusijos diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai buvo ankstyvos. Diktatorius dar rudenį gavo dovanų, kurių vertė gali siekti iki pusantro milijono dolerių. Kalėdų senio funkcijas atliko Aliaksejus Aleksinas – Baltarusijos oligarchas, kurį A. Lukašenka tais pačiais metais pavertė dominuojančia figūra Baltarusijos tabako sektoriuje.

Neeilinis nutikimas sostinėje – pirmadienį sostinėje policijos pareigūnai Seimo nario Petro Gražulio padėjėjui Nagliui Puteikiui surašė administracinį protokolą už tai, kad į taromatą dėjo butelius su suklastotais depozito ženklais.  Kaip pranešė portalas delfi.lt, parduotuvės „Norfa“, esančios L. Asanavičiūtės g., apsaugos darbuotojas sulaikė politiką, kuris į taromatą įdėjo 20 butelių su suklastotais depozito ženklais. Vėliau N. Puteikis už gautą čekį atsiėmė 2 eurus.

Skandalingais pasisakymais apie vakcinaciją ir LGBT klausimus išgarsėjęs brolis Paulius Vaineikis vėl audrina internautus. Šįkart dvasininkas skaitė pamokslą apie galimybių pasą. Jis teigia, kad žmonės, besinaudojantys galimybių pasu, esą rizikuoja netekti Viešpaties malonės. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas atkerta, kad tokie pasisakymai yra penas skiepų priešininkams.

Didžiausio Lietuvoje teismo – Vilniaus miesto apylinkės teismo – vadove pretenduoja tapti šio teismo teisėja Viktorija Šelmienė. Už 40-metės teisininkės kandidatūrą per Teisėjų tarybos posėdį pirmadienį vieningai balsavo 15 dalyvavusių tarybos narių. V. Šelmienė šias pareigas pradės eiti, kai bus paskirta teismo pirmininke prezidento dekretu.

Politikos padangėje – vis ryškesni reitingų svyravimai. Dar vos prieš metus populiariausių politikų viršūnėje besilaikiusi Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen šiai dienai skaičiuoja mažėjantį visuomenės pasitikėjimą, o prie jos jungiasi ir dar keletas nacionalinės politikų veikėjų. Tačiau kai kuriems politikams, anot ekspertų, teigiamas vertinimas garantuotas – jie intriguoja ir tai jų raktas į palankų gyventojų vertinimą.

Opozicinė Socialdemokratų partijos frakcija sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos projekte pasigenda konkretumo, sako socialdemokratų seniūnas Gintautas Paluckas. „Jei (reforma) tokia, kaip yra, bus atnešta į Seimą, akmens ant akmens iš jos neliks, ją sudaužys ir valdantieji, ir opozicija“, – pirmadienį po frakcijos susitikimo su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu žurnalistams sakė G. Paluckas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) praneša, kad jau antrą savaitę Lietuvos oro uostose yra padidintos keleivių kontrolę atliekančių NVSC specialistų pajėgos, rašoma pranešime. Patikrinamų keleivių skaičius išaugo daugiau nei dvigubai, tikrinimai atliekami ir savaitgaliais bei ne darbo valandomis.

Lietuva iki šiol neišbrenda iš smurto artimoje aplinkoje liūno. Ekspertų teigimu, dažniausiai smurtą patiria moterys ir vaikai, o problemos šaknys glūdi ganėtinai giliai – smurtas Lietuvoje gajus dėl dešimtmečiais trunkančios vyrų ir moterų nelygybės. Apsaugos nuo smurto įstatymas turi ryškių trūkumų, jį būtina keisti, o Stambulo konvencija būtų kelias į šviesesnį rytojų, tvirtina žmogaus teisių gynėjai.

Klaipėdos apygardos teismas paliko galioti 2 tūkst. eurų baudą gydytojai, kuri, susirgusi COVID-19 liga, nesilaikė saviizoliacijos ir iš namų išėjo į lauką. Šilutės gydytoja apylinkės teismo nuosprendžiu lieka nuteista už tai, kad sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti ypač pavojinga liga, pirmadienį pranešė Klaipėdos apygardos teismas.

Žmogaus teisių gynėjai vėl ragina ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos, tuo metu valdančiųjų atstovai tikisi dokumentą priimti dar šią kadenciją.

Nobelio taikos premijos laureatė Nadia Murad prašo Lietuvos ir kitų Europos šalių pagalbos, užtikrinant „šimtų jazidų“ saugumą pasienyje su Baltarusija ir sudarant galimybes jiems prašyti prieglobsčio. „Pasienyje ir stovyklose yra šimtai jazidų. (...) Tiems, kurie siekia prieglobsčio, reikia padėti rasti saugų ir teisėtą būdą jį gauti ir vėl netapti prekiautojų žmonėmis aukomis“, – pirmadienį po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte žurnalistams sakė aktyvistė.

Sveikatos priežiūros įstaigų reformą inicijuojantis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sulaukė dalies Seimo narių priekaištų, kad noras mažinti ligoninių lovų skaičių gali pagilinti perteklinių mirčių problemą Lietuvoje. Pats ministras šią kritiką laiko nepelnyta ir teigia, kad Lietuva pagal mirčių, kurių galima išvengti prevenciškai, skaičius dar iki koronaviruso pandemijos buvo Europos Sąjungos dugne.

Naujoji omikron atmaina susirūpinimą mokslininkams kelia ne tik galimo didesnio nei delta atmainos užkrečiamumo, bet ir mažesnio dabar naudojamų vakcinų efektyvumo. Kiek realu, kad išsipildytų juodžiausias scenarijus ir skiepų sukuriama apsauga stipriai kristų? Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja, kad omikron atmaina greičiausiai paplis po visą pasaulį ir daugiausiai žalos pridarys ten, kur yra mažiausiai imunizuotų populiacijų.

Šeštadienio vidurdienį priemiestiniame Kėdainių rajono kaime vyko neeilinė gelbėjimo operacija – ugniagesiai gelbėtojai pas ligonį tempė greitosios medicinos pagalbos automobilį, mat pažliugęs kelias šiems tapo tiesiog neįveikiamas. Skubėjo pas ligonį Po vidurdienio greitosios medicinos pagalbos medikai vyko į Kėdainių rajono Janušavos kaimo Gudobelių gatvę. Šioje gatvėje vos kelios sodybos.

Nuo kitų metų sausio 1 d. įsigalios nauji Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimai, apie kuriuos išsamiau praneša Susisiekimo ministerija. Jais įtvirtinama nauja eismo organizavimo tvarka: keičiama specialiųjų transporto priemonių praleidimo tvarka – bus sudaromas avarinis koridorius, tikslinama stovėjimo tvarka elektromobilių įkrovimo vietose, nustatomas draudimas stovėti gatvės ir įvažiavimo į teritoriją sankirtose.

Sostinėje tris kartus prie Vyriausybės ir prezidentūros pastato batus nusiavusios mamos, protestuojančios prieš galimybių pasą vaikams, sustoti neketina. Akcijos lyderė tikina, kad ir toliau neužmezgus dialogo su valdančiaisiais, bus galima tikėtis ne tik pratęsti protestų bangą, bet ir sulaukti „daug ko“. Tačiau kai kurie dalykai kelia diskusinių klausimų.

Premjerės Ingridos Šimonytės patarėju žemės ūkio klausimams pirmadienį pradėjo dirbti Ignas Jankauskas. Iki šiol jis buvo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas.  I. Jankauskas yra dirbęs Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje, dalyvavęs kuriant naujus finansinius produktus žemės ūkyje, patirties įgijęs Lietuvos centrinėje kreditų unijoje, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Vis daugiau šalių nustatomi naujo pandeminio koronaviruso varianto omikron atvejai mokslininkams kelia susirūpinimą. Anot Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo prof. Sauliaus Čaplinsko, visų pirma nerimas kyla dėl to, kad omikron pasižymi labai neįprastu mutacijų deriniu ir jos būtent toje viruso vietoje, kuri padeda virusui įsiskverbti į žmogaus organizmo ląsteles. „Vadinasi, tai gali turėti įtakos viruso užkrečiamumui ir plitimo greičiui.

Prokuroras mano, kad buvusiam koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui, kuriam už pluoštą įtariamų korupcinių nusikaltimų pasiūlyta pusseptintų metų laisvės atėmimo bausmė, negali būti grąžintas 25 tūkst. eurų piniginis užstatas.  Valstybės kaltintojas politinės korupcijos byloje prokuroras Justas Laucius Apeliaciniam teismui apskundė Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikinti šią kardomąją priemonę.

Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) gaires, nuo 2024 m. visi stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę bent tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir trečią laisvai pasirenkamą, rašoma pranešime spaudai.  Šie egzaminai turės būti išlaikyti taip, kad jų vidurkis būtų bent 36 balai iš 100, jei stojantysis norės stoti į universitetines studijas.

Per gruodį maždaug 189 tūkst. nepasiturinčiųjų sulauks paramos maisto produktais ir higienos prekėmis, pirmadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Parama bus dalijama daugiau nei 600 punktų visoje Lietuvoje. Dėl tikslaus dalijimo laiko gyventojai turėtų kreiptis į savo seniūniją arba šios informacijos ieškoti savivaldybės bei „Maisto banko“ interneto puslapiuose.

Per praėjusią parą, nuo sekmadienio vidurnakčio iki pirmadienio, pasieniečiai draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 75 migrantams. Šeštadienį tokių neįleistųjų buvo 108, penktadienį – 45, ketvirtadienį – 29, trečiadienį – 55, antradienį – 9, pirmadienį – 18. Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių sekmadienį nebuvo įleistas nė vienas užsienietis.

Lietuvai gali tekti reikšminga papildomo Europos Sąjungos finansavimo dėl patiriamos migrantų krizės dalis, sako prezidento patarėja. „Mes manome, kadangi mūsų siena su Baltarusija ilgiausia, kad galėtume pretenduoti į reikšmingą šią sumos dalį“, – LRT pirmadienį teigė prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. Europos Komisija Lietuvai iš ES biudžeto papildomai skyrė 36,7 mln.

Vidaus reikalų ministerija siūlo Vyriausybei didinti atlyginimus valstybės įmonių vadovams, pirmadienį pranešė nacionalinis transliuotojas LRT. „Matome, kad skirtingų įstaigų ir įmonių vadovai gauna skirtingus atlygius ir nelabai kartais aišku, kokiu pagrindu, kodėl. Manome, kad atlygis turi priklausyti nuo to, koks yra rezultatas, kokios yra kompetencijos, nes neturi būti mokama už nieką, už pozicijos ar vietos užėmimą“, – teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Statybos inspekcija pakaunėje užfiksavo itin šiurkštų pažeidimą – nelegaliai statoma net 12 namų. Statytojui gresia beveik 30-ies tūkstančių eurų bauda. Pastaraisiais metais išaugus statybų mastams, leidimų išdavimas užsitęsia, tad daugelis statytojų darbus pradeda savavališkai, o pažeidimai fiksuojami šimtais.  Tuzinas vienbučių namų Vijūkuose Kauno rajone kyla savavališkai – ir ne tik sienos stūkso, kai kur jau ir stogo konstrukcijos įrengtos.

Kai kurios šalies ligoninės dalijasi labai santūriu optimizmu – Šiauliuose, Klaipėdoje ir Panevėžyje po truputį mažinama COVID-19 pacientams skirtų lovų. Situacija nesikeičia tik Kauno regione – lovų skaičius išliks tas pats. Vis dėlto ligoninių atstovai pabrėžia, kad situacija ir toliau yra stebima, laukiama, kaip sergamumo kreivę pakeis į klases grėžę moksleiviai. Situacijai pablogėjus pasirengta lovų skaičių vėl didinti.

Aukštas skyrybų rodiklis – viena opiausių Lietuvos problemų. Dėl to kasmet su vienu iš tėvų lieka gyventi apie 6 tūkstančius vaikų. Jei sutuoktiniai nusprendžia skirtis, jie vis tiek privalo užtikrinti vaiko gerovę, veikdami išvien kaip tėvai. Tai nelengva užduotis, ypač, kai abi pusės nesutaria, kaip geriau auklėti vaiką. Pasitaiko, kad riboja teisę bendrauti ne tik su skyriumi gyvenančiu tėvu, bet ir su artimiausiais giminaičiais.

Du didieji Lietuvos miestai – Vilnius ir Kaunas – jau įžiebė Kalėdines eglutes pagrindinėse aikštėse. Vilniaus eglė primena žiemišką snaigių pasaką, o Kauno žaliaskarė – vasarišką rojaus sodą. Tad kviečiame prisiminti kokios emocijos lydėjo jų įžiebimo metu. Žiniose ir tradicinis klausimas – kuri gi eglutė labiau žavi gyventojus. Kaune tūkstančiais smaragdinių švieselių sužibusi žaliaskarė šiemet itin vasariška. Ant jos supasi smilgos ir plazda drugeliai.

Klaipėdoje – širdį spaudžiantis įvykis. Negyvas šulinyje rastas net kelioliką dienų ieškotas šuo. Dar šią savaitę jo šeimininkė kreipėsi ir į naujienų portalą tv3.lt su pagalbos šauksmu ieškant dingusio šuns. „Lapkričio 14d Klaipėdoje, pietinėje miesto dalyje, pasivaikščiojimo metu dingo  kilmingas berno zenenhundas  kalytė vardu Beri.

Prezidentūroje dviejų svarbiausių Lietuvai tarptautinių institucijų vadovai: Europos komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kurie akcentuoja, kad Lietuva, Lenkija, Latvija ne vienos kovoja su nelegalių migrantų antplūdžių iš Baltarusios. Prezidentas Gitanas Nausėda rėžia tiesiai šviesiai: Lukašenka sustoti neketina, dėl tiek Europos Sąjunga, tiek NATO turi veikti drauge.

Angelos Merkel skambutis Vladimirui Putinui tik dar vienas įrodymas, kad Vokietija neįsivaizduoja Europos saugumo be Rusijos įsitraukimo, sako ekspertai. Jų teigimu, ypatingas Berlyno ir Maskvos ryšys tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį, tačiau daug klausimų kelia tai, kaip santykiai pasikeis A. Merkel paliekant kanclerio postą ir į valdžią ateinant „šviesoforo“ koalicijai, kurioje nuomonės dėl Rusijos skiriasi kardinaliai.

Praėjo jau beveik trys mėnesiai, kai rugpjūčio pabaigoje į Lietuvą atskraidinti lietuvių kariams Afganistane talkinę vertėjai. Sulaukę leidimų gyventi mūsų šalyje užsieniečiai dabar susiduria su niūria kasdienybe. Jiems sunkiai sekasi ieškoti būsto ir darbo, mat lietuviai bijo ir vengia savo butus nuomoti migrantams. Darbo net ir nekvalifikuoto kol kas niekam nepavyko gauti: „Trys žmonės gyvena viename kambaryje, trys kitame.

Jau nuo sausio Lietuvoje įsigalios draudimas algas gauti grynais pinigais. Darbdaviai privalės jas pervesti į banko sąskaitas. Tačiau bankų žadėtų naujų bankomatų mažesniuose miesteliuose iki šiol nėra.  Šimtą naujų Lietuvos bankas žada tik po pusmečio. Tiesa, pats Lietuvos banko vadovas jau perspėja, kad dėl įrangos tiekimo trikdžių gali laiku ir neištesėti savo pažado.

Lietuvos banko vadovui vėl prakalbus apie visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, ekspertai mano, kad jis turėtų būtų nedidelis, be išimčių, o jo įplaukos skirtos miestų ir rajonų infrastruktūrai. Pasak Lietuvos NT plėtros asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičiaus, toks mokestis galėtų tapti paskata efektyviau išnaudoti jau turimą turtą.  „Jeigu būtų neapmokestinamas pagrindinis būstas, o tik paskesnis turtas, tada atsirastų papildoma paskata kuo efektyviau jį naudoti.