Aktualijos

Praėjusią savaitę nacionalinį politikos lauką sudrebino du ryškūs epizodai – tebesitęsiantis „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą klausimas bei periodiški politikų pasitraukimai iš didžiausios opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS). Nors šių įvykių padariniai dar neatsispindi visuomenės nuomonių vertinimuose, ekspertai prognozuoja – jų bus.  Abu šie procesai gali nepalankiai nušviesti įtrauktas į šį procesą politines partijas.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kai kurie bendražygiai jai žeria nepagrįstus kaltinimus ir turėtų atsakyti už savo žodžius. Ji interviu LRT laidai „Dienos tema“ pirmadienį pripažino turinti omenyje ir Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininką Žygimantą Pavilionį. „Ko turbūt iki šiol nėra buvę yra tai, kad žmonės, kuriuos laikai bendražygiais, praktiškai tave apkaltintų darbu Lukašenkos režimui. Man atrodo, kad atsakomybė už tavo žodžius taikoma visiems.

„Lietuvos geležinkelių“ sutarties su „Belaruskalij“ turėjo būti pristatyti Vyriausybės nacionalinio saugumo komisijai, teigė premjerė Ingrida Šimonytė. LRT laidai „Dienos tema“ premjerė tvirtino, kad spalį „Lietuvos geležinkeliai“ pakoregavo sutartį su „Belaruskalij“, joje numatydama įpareigojimą už trąšų gabenimą atsiskaityti iš anksto, ir tai yra suprantama.  „Tačiau atrodo, kad sutarties pakeitimų būta ir daugiau.

Paaiškėjus, kad COVID-19 dar rudenį nusinešė vienerių metų ir devynių mėnesių amžiaus vaiko gyvybę, medikai siunčia įspėjimą tėvams. Teiginys, kad koronavirusas vaikams nepavojingas yra tik brangiai kainuojantis mitas. Šiuo metu didžiosiose šalies ligoninėse yra gydomi įvairaus amžiaus vaikai – medicininė pagalba teikiama ir kūdikiams, ir paaugliams, Kaune reanimacijoje yra gydomas trimetis.

Vietoje kalėdinio stalo ir šaltos žiemos – paplūdimiai ir šiluma. Lietuviai kone iššlavė kelionių bilietus į užsienį, kai kurie kalėdinių atostogų išvyks jau netrukus ir į gimtinę grįš tik po trijų savaičių. Kelionių agentūros tikina, kad žmonių neišgąsdino nei išsipūtusios kainos, nei sparčiai užsienyje plintanti omikron atmaina.

Klaipėdoje – vieno iš taršos skandalų atomazga. Prieš dvejus metus viename kvartale ištyrę dirvožemį specialistai nustatė, kad jis užterštas sveikatai pavojinga medžiaga – chromu. Jo kiekis ribas viršijo net 12 kartų. Tad dabar užterštas gruntas nukasamas, tačiau už tai turi susimokėti patys gyventojai. Prokurorai kaltininko taip ir nerado. O medikai teritorijos gyventojus skatina tikrintis sveikatą. Šalia vienos Klaipėdos mokyklos vyksta intensyvūs darbai.

Kiekvienoje Neringos gyvenvietėje jau spindi po originalią, savitą Kalėdų eglutę, kurios savo žavesiu, šiluma kviečia susiburti, pabendrauti ir įsijausti į tą nuostabų švenčių laukimą, kai norisi mažiau skubėti, daugiau apgalvoti, dalintis ir šypsotis. Šį savaitgalį, skambant mažiausiųjų Juodkrantės gyventojų dainoms, vyko eglutės įžiebimo šventė Juodkrantėje – ji prasidėjo Neringos meno mokyklos Ankstyvojo meninio ugdymo programos mokinukų koncertu (mok.

Ingrida Šimonytė trąšų skandalą ir ministrų likimą aptarė su prezidentu, bet sprendimo kol kas dar neatskleidžia. Apie savo likimą nenoriai šneka ir šiandien oficialų atsistatydinimo raštą parašęs Susisiekimo ministras. Vis tik opozicija nuomonė vieninga – ministrų kalbos apie pasitraukimą yra viso labo blefas ir bandymas visuomenėje pasirodyti geresniais, nei iš tiesų yra.

Pastaruoju metu naujoji koronaviruso atmaina omikron gąsdina pasaulį, o Europos valstybės viena po kitos skelbia apie privalomą skiepijimą ir baudas to nedarantiems.

Praėjusią savaitę šalį sudrebino trąšų tranzito skandalas išklibino net dviejų ministrų kėdes. Po šio įvykio prabilta ir apie visos Vyriausybės galimą atsistatydinimą. Tačiau Ekomonikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė įsitikinusi – valdantieji atlaikė jau ne vieną krizę, tad atlaikys ir šią. Tebesitęsiantis „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą praėjusią savaitę sukėlė vieną didžiausių pastarojo meto politinių krizių Lietuvoje.

Politinę krizę sukėlęs „Belaruskalij“ skandalas tebesitęsia, o visuomenė tebeieško kaltų. Nors užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis prisiėmė atsakomybę ir pranešė pasirengę pasitraukti iš pareigų, dalis ekspertų jų kaltės neįžvelgia. Žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su ISM universiteto rektoriumi Daliumi Misiūnu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Lietuvą toliau drebina baltarusiškų kalio trąšų skandalas.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pirmadienį pareiškė neatmetanti galimybės visai Vyriausybei atsistatydinti dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą. „Neatmetu šitos galimybės, tą aš galiu labai tiesiai pasakyti“, – nacionalinio transliuotojo LRT laidai „Dienos tema“ sakė I. Šimonytė.

Gamintojas „BioNTech ir Pfizer“ pirmadienį pristatė į Lietuvą pirmąsias vakcinas, skirtas 5–11 metų vaikų skiepijimui nuo COVID-19 ligos. Pirmąją siuntą sudaro 78 tūkst. sumažinto tūrio „Comirnaty“ vakcinos dozių, kurios per kelias dienas bus paskirstytos skiepijančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Vakcinuotis nuo koronaviruso infekcijos jau užregistruota daugiau nei 2 tūkst. šios amžiaus grupės vaikų.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, jog prekybos sutrikimams su Kinija spręsti reikia skubių Europos Sąjungos (ES) veiksmų. Tai jis pirmadienį aptarė su už prekybą atsakingu Europos Komisijos vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu. „Išreiškiau savo dėkingumą V. Dombrovskiui už parodytą solidarumą ir pagalbą, padarytą dėl pastarojo meto politiškai motyvuoto ekonominio spaudimo iš Kinijos pusės.

Valdantiesiems siūlant įvesti sankcijas tiesiogiai ar netiesiogiai iš Baltarusijos importuojamiems, perkamiems ar perleidžiamiems produktams, Seimo Ekonomikos komitete dirbantys parlamentarai sako, kad tokių suvaržymų poveikis ir netektys bus neadekvačios.   Taip pat tvirtinama, kad ribojimus, kuriuos siūloma nustatyti per skubiai ir vienašališkai, bus galima lengvai apeiti.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) tiria kelis įtartinus COVID-19 mėginius, aiškinantis, ar tai nėra omikron atmaina. „Tyrimų atsakymų neturime, yra įtarimai, bet jie tikrai nėra patvirtinti. Sekoskaita turėtų būti atlikta trečiadienį ar ketvirtadienį, kol nepatvirtinta, tikrai negalime teigti, kad turime omikroną“, – BNS sakė NVSPL laikinoji direktorė Rosita Marija Balčienė.

Antradienio popietę sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys stos prieš Seimą – ministrui rengiama interpeliacija. Ir nors pats žodis „interpeliacija“ gali skambėti grėsmingai, ir nors opozicija, atrodo, reikalauja ministro galvos, Lietuvos politikos istorija gausi interpeliacijų, tačiau tik viena iš jų pasibaigė politiko patraukimu.

Dalyje pasienio kontrolės punktų Lietuvos–Baltarusijos pasienyje pirmadienį nėra laukiančių vilkikų iš Lietuvos pusės. Tuo metu eilės Baltarusijos pusėje ir toliau išlieka didelės. Lietuvos Pasienio kontrolės punktų direkcijos 9 val. duomenimis, nė vieno vilkiko nebuvo Lavoriškių ir Raigardo punktuose. Medininkų punkte patikros laukė 154 transporto priemonės (vidutinis laukimo laikas – apie 26 val., o Šalčininkuose – 38 (apie 4 val.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad valstybė galėtų skolintis geležinkelių infrastruktūros išlaikymui tik su sąlyga, jog tai nedidins viešųjų finansų deficito. Taip jis komentavo Vyriausybės sprendimą pritarti skolinimosi galimybei, jeigu būtų uždraustas „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą. „Skolintis galima tik tokiu atveju, jei užtikrinama, kad valdžios sektoriaus deficitas nedidės ir bus ne blogesnis negu 3,3 proc. BVP.

Baltarusiškų trąšų detektyvas ne tik gali išversti iš posto užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, susisiekimo ministrą Marių Skuodį, bet ir pasėjo abejonės gaidelę visoje valdančiojoje koalicijoje bei ypač konservatorių gretose.

Vilniaus miesto apylinkės teismas praėjusią savaitę baigė nagrinėti bylą, kurioje buvęs vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys ginčija žvalgybos informaciją, 2018 metais pateiktą parlamentinį tyrimą atlikusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK). Sprendimą byloje teismas skelbs gruodžio 28 dieną. R. Šukio teigimu, komitetui pateiktoje pažymoje teiginiai apie jį neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, todėl turi būti paneigti.

Paskelbus, kad STT atlieka plataus masto tyrimą institucijose, atsakingose už teritorijų planavimą ir statybų valstybinę priežiūrą, delfi.lt pateikė sąrašą Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojų, kurie, kaip nurodė skirtingi ir tarpusavyje nesusiję šaltiniai, yra atsidūrę STT agentų dėmesio centre. Delfi šaltinių teigimu, STT, atliekanti tyrimą, klausimų turėjo ir Lietuvoje gerai žinomo verslininko, NT vystytojo A. Avulio įmonėms ar net pačiam A. Avuliui.

Konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis bei susisiekimo ministras Marius Skuodis praėjusį trečiadienį pranešė esą pasirengę atsistatydinti, kai, įsigaliojus JAV sankcijoms Baltarusijos trąšų gamintojai „Belaruskalij“, šios įmonės prekių tranzitas per Lietuvą nesustojo. G. Landsbergis sako, kad jo sprendimas atsistatydinti yra rimtas.

Dėl tebevykstančio baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą kaltinti reikėtų tik Minsko režimą, turintį dešimtmečių patirtį, kaip apeiti tarptautines sankcijas, sako Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. „Režimas, turėdamas 27-erių metų patirtį, kaip apeiti sankcijas, išnaudoja sankcijose paliktas spragas ir tęsia prekybą sankcionuota produkcija.

Žiniasklaidos gautas susirašinėjimas tarp Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) specialistų rodo, kad Daukanto aikštės rūmai vasarą pasisakė prieš, kad Europos Sąjunga taikytų sankcijas trąšoms, tačiau už tai, kad būtų įtrauktos sankcijos Astravo atominei elektrinei, skelbia portalas delfi.lt. „Nesiekiame visų sankcijų sektorinių užblokuoti, tik norime trąšas out, AAE in“, – birželio 15 dieną vykusiame susirašinėjime rašo asmuo, pasirašantis vardu Skirmantė.

Tarptautinių ir atskirų valstybių ekonominių paskelbtų sankcijų įgyvendinimui reikėtų vieno koordinacinio centro, teigia Lietuvos banko valdybos narys. Pasak Simono Krėpštos, toks centras galėtų apjungti visas valstybės institucijas ir padėtų išvengti keblių situacijų.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Rusija ruošiasi karui su Ukraina, o ši grėsmė tarptautinėje bendruomenėje, įskaitant Lietuvą, nėra įvertinta pakankamai rimtai. „Aš manau, kad Rusija tikrai ruošiasi karui ir daro tą rimtai. Aš vis dar jaučiuosi taip, kad mes nepakankamai rimtai žiūrime į tai, kas vyksta, netgi ir Lietuvoje“, – žurnalistams Briuselyje prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą pirmadienį sakė G. Landsbergis.

Liberalų frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas, vertindamas situaciją dėl tebesitęsiančio bendrovės „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą įsigaliojus JAV sankcijoms Baltarusijai, įsitikinęs, jog ministrų atsistatydinimas šio klausimo neišspręs.  „Gražu prisiimti atsakomybę už praeitį, bet šiuo sudėtingu laikotarpiu būtina prisiimti atsakomybę ir už ateitį.

Konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad jo sprendimas atsistatydinti dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą yra rimtas. „Tolimesnis žingsnis yra premjerės rankose. Tiesiog aš norėjau parodyti, kad mano sprendimas yra rimtas ir, jeigu jam pritartų premjerė, tada būtų kiti žingsniai“, – žurnalistams pirmadienį Briuselyje sakė G. Landsbergis.

COVID-19 toliau rodo savo nagus – per kelias dienas infekcija pasiglemžė jau antro jauno žmogaus gyvybę. Pranešama, kad šeštadienį mirė jauna, 20–29 m. amžiaus grupei priklausiusi moteris. Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, tai buvo Marijampolės rajono gyventoja. Kaip portalui tv3.lt patvirtino Marijampolės ligoninės atstovė ryšiams su visuomene Aistė Visockienė, moteris buvo gydyta šioje įstaigoje ir čia mirė.

Šalies vaistinės nori, kad žmonėms receptiniai vaistai būtų pristatomi tiesiai į jų namus. Tai neva ypač praverstų sergantiems, besiizoliuojantiems ar problemų su judėjimu turintiems žmonėms, kurie, jei pokytis įvyktų, vaistus užsisakytų į vaistinę paskambinę telefonu. Sveikatos apsaugos ministerija aiškina, kad bent kol kas tai neįmanoma, nes būtų nesaugu. Visgi patys vaistininkai tikina, kad ir dabar dalį vaistų klientams į namus pristato savanoriai.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos Seime atstovas Matas Maldeikis aiškino, jog „sankcijų nėra“ ir išdėstė argumentus. Po tokių jo žodžių stebėjosi Nepriklausomybės Akto signataras, diplomatas Albinas Januška. „Padiskutuojam apie „Belaruskalij“ ir kur judam toliau. Matricoje viena mėgstamiausių scenų yra kai berniukas, laikydamas rankoje šaukštą pasako Neo, – „There is no spoon“. Taip ir šioje situacijoje. Visos šios istorijos esmė, kad sankcijų nėra.

Europos Komisija (EK) iš Vidaus saugumo fondo skyrė Lietuvai beveik 15 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) išorės sienos su Baltarusija skubiam stiprinimui, pirmadienį informavo Vidaus reikalų ministerija (VRM). „Šis EK sprendimas ne tik labai svarbus, tačiau jis patvirtina ir tai, kad Lietuvos pastangos suvaldyti neteisėtos migracijos krizę yra matomos ir vertinamos tarptautinės bendruomenės.

Per praėjusią parą, nuo sekmadienio vidurnakčio iki pirmadienio, pasieniečiai draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 3 migrantams. Šeštadienį VSAT pareigūnai neįleido 8 tokių užsieniečių. Penktadienį nebuvo nė vieno atvejo, kad pasieniečiams tektų apgręžti neteisėtus migrantus. Ketvirtadienį neįleisti 29 iš Baltarusijos neleistinose vietose ėję asmenys, trečiadienį – 65. Antradienį panašių bandymų irgi nebuvo. Pirmadienį buvo neįleisti 23 migrantai.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis pranešė pateikęs premjerei Ingridai Šimonytei atsistatydinimo pareiškimą. Praėjusią savaitę tai padarė ir Gabrielius Landsbergis. Abu politikai pirmadienį patvirtino, kad tai padarė turėdami rimtų ketinimų atsistatydinti. „Išsiunčiau vakar, bet turbūt registracija bus šiandienos data“, – pirmadienio rytą BNS patvirtino ministras.   M. Skuodis pareiškime nurodė, kokių veiksmų ėmėsi sprendžiant susidariusią situaciją.

Tebesitęsiantis „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą sukėlė vieną didžiausių pastarojo meto politinių krizių Lietuvoje. Atsakomybę dėl to prisiėmė ir apie pasirengimą pasitraukti iš užimamų pareigų pranešė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis, pastarasis taip pat pareiškė abejojantis, ar „Lietuvos geležinkelių“ bei Klaipėdos jūrų uosto vadovai toliau gali eiti pareigas.

Partijų reitingų lentelėje pirmauja opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), antroje vietoje – valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, rodo pirmadienį naujienų portalo „Delfi“ skelbiama „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa. Lapkričio 11–28 dienomis atliktos apklausos duomenimis, už socialdemokratus balsuotų 12,9 proc. apklaustųjų,  konservatorius – 11 procentų. Trečioje pozicijoje – opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 8,9 proc.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pirmadienį lankosi Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur ketina pasirašyti sutartį dėl bendradarbiavimo gynybos įsigijimų srityje. „Gynybos ir saugumo poreikis Lietuvai niekur nedingo bei nedings, kad ir kokios būtų mūsų vidaus politinės darbotvarkės“, – „Facebook“ įraše teigė ministras.

Seimui kol kas nesiimant spręsti Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimo ir sukant kiek kitu keliu – kuriant apsaugos nuo smurto orderį – viešojoje erdvėje klausiama, ar Lietuvai išvis dar reikia Stambulo konvencijos. Dalies Seimo narių manymu, naujasis orderis padės smurto artimoje aplinkoje aukoms ne ką mažiau nei Stambulo konvencija, tačiau žmogaus teisių ekspertai su tuo nesutinka.

Teisėsaugos atliekamame tyrime dėl galimos korupcijos statybų priežiūros srityje, įtarimai pareikšti devyniems Vilniaus savivaldybės darbuotojams, tarp jų – buvęs administracijos direktoriaus pavaduotojas Julius Morkūnas. Tą portalui patvirtino du tarpusavyje nesusiję šaltiniai, skelbia portalas „15min“. Šiuo metu J. Morkūnas – Licencijavimo ir leidimų skyriaus vedėjas. Administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas jis ėjo nuo 2018-ųjų vasario kiek ilgiau nei metus.

Pusantro tūkstančio bėgimo entuziastų, pasipuošę Kalėdų Senelio, nykštukų, snieguolių ar net nuotakos kostiumais leidosi į kalėdinį bėgimą Vilniuje.  Pagrindinė kalėdinio bėgimo trasa driekėsi 12 kilometrų, o bėgikams kojos nepakišo net ir slidi kelio danga. Po metų pertraukos į Vilnių grįžo nuotaikingas Kalėdinis bėgimas. Šventiškai nusiteikę bėgimo entuziastai ruošiasi, mankštinasi ir sako, kad po karantino sugrįžusi tradicija – tikra atgaiva kūnui.

Panevėžio nakvynės namai kartą per savaitę pakvimpa įvairiausiais kepiniais. Prie viryklės stoję benamiai verda, kepa iš to, kas lieka nuo Maisto banko davinio. O artėjant šventėms vis dažniau pasklinda gardėsių kvapas. Beje, virtuvėje itin mėgsta sukiotis vyrai. Tešlą mikliai maišantis 53-ejų metų Genadijus sako keksiukus keps pirmą kartą. Šiuo metu nakvynės namuose gyvenantis vyras teigia, kad sukiotis virtuvėje jam patinka.

Lietuvoje nuo koronaviruso mirė metų ir devynių mėnesių vaikas. Tai jauniausia koronaviruso auka šalyje. Aiškėja ir daugiau detalių – neįtarus koronaviruso ligoninėje, vaikas su mama buvo išleistas gydytis į namus dar rugpjūčio mėnesio pabaigoje, kitą dieną mažametis mirė. Telšių ligoninės vaikų ligų skyriaus vedėja tikina, kad vaikui buvo atlikti kraujo tyrimai, medikai įtarė laringitą, paskyrė simptominį gydymą ir išleido į namus.

Lietuvoje nuo koronaviruso mirė metų ir devynių mėnesių vaikas. Tai jauniausia COVID-19 auka šalyje. Aiškėja ir daugiau detalių – neįtarus koronaviruso ligoninėje vaikas su mama buvo išleistas gydytis į namus dar rugpjūčio mėnesio pabaigoje, kitą dieną mažametis mirė namuose. Lietuvoje žiemą namuose šąla apie pusė milijono lietuvių. Anot nevyriausybinių organizacijų atstovų, kas penktam lietuviui tiesiog trūksta pinigų daugiau pasišildyti.

Po kilusio skandalo dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzino per Lietuvą užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį šalies premjerei Ingridai Šimonytei pateikė raštišką atsistatydinimą pareiškimą. Apie pasitraukimą prakalbo ir susisiekimo ministras Marius Skuodis. Visgi sekmadienį konservatorius Andrius Kubilius rėžė, kad premjerė neturėtų priimti ministrų atsistatydinimų.

Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų valstybės paskelbė diplomatinį Pekino žiemos olimpinių žaidynių boikotą. Tai reiškia, kad į didžiausią žiemos sporto renginį nevyks šalių vadovai ir aukšti pareigūnai. Lietuvoje iš kai kurių Seimo narių skamba raginimai imtis dar griežtesnių priemonių ir į žaidynes nevykti ne tik politikams, bet ir svarbiausiems dalyviams sportininkams.

Europarlamentaras Stasys Jakeliūnas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio teiginius esą jis grasino Konstitucinio Teismo teisėjams, neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais garbę ir orumą. Iš G. Landsbergio jis prašo priteisti 1 eurą neturtinės žalos. Ministras savo žodžių neišsižada ir sako informaciją gavęs iš patikimų šaltinių.

Atrodo, nuotolinis mokymas – jau praeitas etapas, tačiau jo pasekmės juntamos iki šiol. Atsivėrusias žinių spragas moksleiviai stengiasi užglaistyti, rinkdamiesi papildomas pamokas už pinigus. Šiais mokslo metais perpus daugiau mokinių renkasi privačias pamokas pas korepetitorių, skaičiuoja įmonės „Corepetitus“ vadovas. Papildomi užsiėmimai su korepetitoriumi gali atsieiti 40 eurų per savaitę. Pamokų kainos kilo jau nuo metų pradžios, o šį sausį, prognozuojama, augs dar didesniu tempu.

Seimo įsteigtas žvalgybos kontrolieriaus institutas kelia abejonių dėl veiksmingumo ir nepriklausomumo, sprendžiama įstatymą vetuoti, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. „Prezidentas pažymi, kad bet kokiai kontrolės institucijai Lietuvoje turime kelti mažų mažiausiai veiksmingumo bei nepriklausomumo reikalavimus. Deja, naujai įsteigta įstaiga kelia rimtų abejonių dėl atitikimo šiems kriterijams“, – BNS sakė šalies vadovo atstovas spaudai Ridas Jasiulionis. „Klausimas dėl veto yra sprendžiamas.