Aktualijos

Nuo Naujųjų visi vieniši asmenys, sulaukę senatvės pensijos amžiaus, gaus 32 eurų išmoką kas mėnesį. Iki šiol jas gavo tik labiausiai socialiai pažeidžiami šalpos pensijų gavėjai, tie, kurių pensija siekė iki 260 eurų. Senjorai sako, kad dabar, smarkiai augant kainoms, jiems svarbus kiekvienas centas, o skyrybomis užsiimančios kontoros prognozuoja senjorų skyrybų bumą. Tai esą gali įvykti dėl to, kad formaliai išsiskyrę šeimos biudžetą kas mėnesį galės papildyti 64-iais eurais.

Sekmadienio popietę Lietuvos keliuose išlieka slidžių ruožų, įspėja Automobilių kelių direkcija. 13 val. duomenimis, vakarų ir šiaurės vakarų Lietuvoje pagrindinių valstybinės reikšmės kelių dangos šlapios, vietomis, daugiausia Skuodo ir Mažeikių rajonuose, provėžotos, padengtos pažliugusiu sniegu.  „Kelių priežiūra“ slidžius kelių ruožus valo ir barsto, tačiau vairuotojai įspėjami rinktis saugų greitį, ypač pavojinguose ruožuose.

Ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal „Sienos“ ir Švedijos televizijos SVT medžiagą apie dėvėtų drabužių vagystes, pasiekė finišą. Lietuvos prokuratūra „Kėdainių robinhudų“ bylą perdavė teismui. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams perduota baudžiamoji byla apima tik vieną Baudžiamojo kodekso straipsnį – apgaulingą apskaitos tvarkymą. Anot prokuratūros, kaltinimų vagyste ar vogtų prekių realizavimu pareikšti nepavyko, nes Švedijos teisėsauga nesiėmė tirti drabužių vagysčių.

Nauji metai – naujos ir algos, pensijų dydžiai bei akcizai. Minimali mėnesio alga šiemet Lietuvoje didėja daugiau nei bet kada iki šiol. Pusšimčiu eurų auga ir pensijos. Tačiau ar nesuvalgys šio padidėjimo smarkiai kylančios kainos? Ekonomistai mano, kad meškos paslaugą padarys ir jau minėta minimalioji alga – priversti ją didinti darbdaviai greičiausiai kels ir paslaugų kainas, o tai sukels rūpesčių visiems.

Kova su pandemija tęsiasi, vakcinacija įsibėgėja, o dėl skirtingo požiūrio į skiepus neretai kyla barnių šeimose. Pasigirsta ne vienas atvejis, kai paaugliai, nesulaukę 18 metų, skiepijasi nuo COVID-19 be tėvų žinios. Grupė Seimo narių nusprendė išspręsti šį galvosūkį – pateikė įstatymo pakeitimo projektą, siekdami, kad iki pilnametystės visi vaikai ir paaugliai medicinos paslaugas gautų tik su tėvų sutikimu.

Lietuvoje vis sparčiau plinta ne tik omikronas, bet ir kiek primirštas gripas bei peršalimo ligos. Bendras sergamumo rodiklis yra jau dvigubai didesnis nei pernai tuo pačiu metu. Labiausiai sirguliuoja Klaipėda, mažiausiai užsikrėtimų – Utenoje. Beje, visuomenės sveikatos specialistai sako, kad nuo spalio gripas į ligonines paguldė 12 žmonių. Iš jų net 11 vaikų. Panevėžio miesto poliklinikoje 16-metis Kristianas gauna skiepą nuo gripo.

Vilkiko vairuotojas iš Pasvalio rajono susikonstravo savadarbį bolidą. Ir ne bet kokį, o triratį. Vyras sako techniką mėgęs nuo vaikystės, tad laisvu nuo darbų laiku traukia ne į barą, o į garažą savame kieme. 45-erių vyro svajonė sukonstruoti sraigtasparnį ar skraidančią lėkštę. Triratis bolidas, kaip jį vadina pats kūrėjas, kol kas išbandomas savame kieme. Konstruoti bolidą vyras pradėjo prieš ketverius metus. Sako, jei laiko turėtų daugiau, jau būtų baigęs.

Lietuviai masiškai vartoja skausmą malšinančius vaistus. Tokią išvadą padarė ne gydytojai, o nuotekų vandenį ištyrę Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jie aiškinosi, kiek ir kokių vaistų likučiai net įveikę valyklas nukeliauja į Lietuvos upes ir Baltijos jūrą. Pasirodo, tokios farmacinės liekanos gali taip užteršti vandens telkinius, kad net žuvys ima keisti lytį. Klaipėdos universiteto mokslininkai Kretingos vandens valymo stotyje ėmė vandens mėginius.

Praėjusią parą nustatyti 2342 nauji COVID-19 atvejai, mirė 16 žmonių, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Trylika mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 462 žmonės buvo paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyta 4614 žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydoma 1067 COVID-19 sergančių pacientų – keliomis dešimtimis daugiau nei prieš parą, 96 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 10,3 tūkst.

Šeštadienį neįleistas vienas iš Baltarusijos bandęs patekti neteisėtas migrantas bei sulaikytas azerbaidžanietis, gabenęs 4 užsieniečius. Iš Baltarusijos į Latviją praėjusią parą toliau plūdo dešimtys neteisėtų migrantų. Nuo šeštadienio vidurnakčio iki sekmadienio pasieniečiai draudžiamoje vietoje iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti vienam migrantui.

Po kelerius metus trukusių derinimo procedūrų Aplinkos ministerija pritarė restorano „Strandhalle“ statyboms Smiltynėje, pranešė ministerija. „Šis naujas pastatas atrodys beveik taip pat kaip stovėjęs tarpukariu. Šitaip į Smiltynę grįžta kurortinė tradicija“, – pranešime cituojamas aplinkos Simonas Gentvilas.

Seimo Užsienio reikalų komiteto narys liberalas Arminas Lydeka siūlo sušvelninti reikalavimus trečiųjų šalių piliečiams, pragyvenusiems Lietuvoje tam tikrą laiko tarpą ir norintiems gauti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje. Parlamentaras siūlo nustatyti, kad trečiųjų šalių piliečiai galėtų laisviau keliauti darbo reikalais, neužkirsdami sau kelio vėliau gauti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje.

Iškart po Naujųjų vairuotojus pasiekė nauja taisyklė, kaip statyti automobilį. Nuo šiol draudžiama stovėti gatvės ir įvažiavimo į teritoriją (kiemą) sankirtoje 5 metrų spinduliu. Bet lazda turi du galus. Vieni vairuotojai džiaugiasi, kad taisyklė atneš daugiau saugumo gatvėse, o kiti skundžiasi, kad vietų statyti automobilį ir taip stinga, o dabar jų dar sumažės. Tuo tarpu policija į neskubės auklėti vairuotojų, kurie automobilį pastatys netaisyklingai.

Šilutės rajone užsemti ne tik keliai, bet jau ir gyvenamieji namai, pas kai kuriuos kambariuose vandens gylis siekia net pusmetrį. Plaukia daiktai ir lovos, o žmonės stebisi kodėl valdžia nepasirūpina ledų laužymų, kad tokių potvynių būtų išvengta. Kai kurie neapsikentę gyvenimo sąlygų nusprendė ir evakuotis, glaustis ten, kur sausa. Laukus ir pievas vanduo taip užsėmė, kad iki gyventojų namų tenka irtis valtimis, prieš tai laužant ledą. Vietos gyventojas sako, kad situacija prasta.

Nėštumas ir alkoholis – itin pavojinga kombinacija, pasibaigianti liūdnai. Sunku patikėti, bet Lietuvoje vis dar gaji problema, kad besilaukianti moteris linkusi pakelti taurelę. Tik apie tai niekas garsiai nešneka, ne veltui specialistai vaisiaus alkoholinio sindromo paplitimą vadina „tyliąja epidemija“. Portalo tv3.lt kalbintos pašnekovės atskleidė, kodėl nėščios moterys griebiasi alkoholio stiklelio, kokią už tai sumoka kainą, ir, svarbiausia, kaip tokioms mamoms galima padėti.

Įtarimai dingusiųjų medicinos apsaugos priemonių iš Kinijos byloje vis dar niekam nepareikšti, BNS informavo Generalinė prokuratūra. Jos teigimu, šiuo metu tyrime atliekami „numatyti procesiniai veiksmai“. Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl didelės vertės svetimo turto vagystės, už tai gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Sveikatos apsaugos ministerija balandį pranešė, jog kreipėsi į teisėsaugą dėl apsaugos priemonių trūkumo.

Trąšos pastaruoju metu tapo plačių politinių diskusijų klausimu, tačiau jų svarba Lietuvai daug didesnė, nei tik JAV paskelbtos sankcijos „Belaruskalij“. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad mineralinės trąšos yra pagrindinė dedamoji, jei norima gauti derlių. Ir nors tarptautinės institucijos spaudžia Lietuvą mažinti trąšų naudojimą žemės ūkyje, ministro teigimu, Lietuvos žemės ūkis be trąšų yra utopija.

Lietuva jau jaučia COVID-19 omikron atmainos bangą , tačiau šiandien apie šią mutaciją vis dar yra daugiau klausimų nei atsakymų. Kas tai per viruso atmaina ir kas mūsų laukia, plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Mes galime tik žiūrėti dabar į kitas šalis, o ten yra mušami atvejų rekordai, tai pas mus irgi matysime atvejų rekordą“, – teigė duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius.

Koronaviruso pandemija, atitolinusi pirkėjus nuo parduotuvių, privertė prekeivius šokti viliotinį feisbuke ar instagrame: čia pardavėjai iki šiol rengia tiesiogines transliacijas ir kaip išmanydami siūlo tautiečiams pirkti drabužius, ir ne tik. Vieniems tokių transliacijų rengėjams sekasi, ir net yra atpažįstami gatvėse, o štai kitų šmaikštavimai kartais, kaip juokauja marketingo žinovai – ir gerokai prajuokina tautiečius.

Sausio 8  d. Vilniuje 30-ąjį kartą įvyko tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“. Laisvės gynėjams pagerbti skirtame renginyje šiais metais dalyvavo maždaug 4000 dalyvių iš Lietuvos ir 13 kitų valstybių – nuo tolimųjų Rytų iki Pietų Amerikos, rašoma pranešime.  Jubiliejinis renginys organizuotas laikantis viruso plitimo prevencijai reikalingų apribojimų, todėl dalyvių skaičius – daugiau nei dvigubai mažesnis, nei per paskutinį bėgimą 2020 metais.

Žinia trečdaliui milijono lietuvių. Jei jums nėra 40 metų ir dar nekaupiate senatvei privačiame pensijų fonde, „Sodra" jus įtrauks automatiškai. O jei „Sodros" laiško nepamatysite ir per pusmetį neparašysite atsisakymo, iki pensijos gausite sumažintą algą, mat dalį jos pasiims privatūs pensijų fondai. Marijampolietė Vaida dirba socialine darbuotoja senjorų globos centre. Trisdešimtmetė moteris iki šiol nekaupia privačiame pensijų fonde, mat nemato kaupimo naudos.

Antradienį Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kūrėjai pranešė surinkę reikiamą žmonių skaičių politinei partijai steigti. Kas bus šios politinės jėgos pirmininkas – paaiškės jau šio mėnesio pabaigoje numatyto steigiamojo suvažiavimo metu. Tačiau kol steigėjai tikina matantys, kad ne tik ekspremjeras Saulius Skvernelis gali užimti šį postą. Ekspertai šias kalbas vadina nerimtomis ir atskleidžia, kam naujos partijos įsikūrimas kelią didžiausią grėsmę.

Pasienio kontrolės punktuose prieglobsčio prašymus nuo rugpjūčio pradžios yra pateikę 11 migrantų, penktadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas. „Vienuolika neteisėtų migrantų pateikė prašymus kontrolės punktuose. (...) Iš viso humanitariniais pagrindais į Lietuvą atvyko 271 asmuo“, – Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje penktadienį sakė Rustamas Liubajevas.

Vieno Plungės daugiabučio gyventojai sulaukė visai ne šventinių naujienų. Miesto valdininkai juos informavo, kad jų namas yra avarinės būklės ir jį reikės nugriauti. Anksčiau namas priklausė savivaldybei, tačiau valdininkai pakėlė nuomos kainas ir taip privertė žmonės savo avarinius butus išsipirkti, o dabar paskelbė, kad namą griaus. Žmonės jaučiasi apgauti ir dabar nerimauja, kur teks gyventi.

Lietuviai vis dažniau savo veido ir kūno netobulumus koreguoja guldamiesi po plastinių operacijų skalpeliu. Tokių operacijų madoms įtaką padarė ir pandemija – perėję į nuotolį ir savo veidus kasdien matydami kompiuterių ekranuose, žmonės, pastebėdami veido formos netobulumus ėmė koreguoti juos kreipdamiesi į plastikos chirurgus, taip pat ėmė siurbti dėl sumažėjusio aktyvumo susikaupusius riebalus.

Nuo penktadienio vidurnakčio iki šeštadienio pasieniečiai nefiksavo atvejų, kai draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą būtų bandę patekti neteisėti migrantai. Taip buvo ir ketvirtadienį, antradienį, pirmadienį bei sekmadienį. Trečiadienį į Lietuvą VSAT pareigūnai neįleido 13 migrantų, šeštadienį apgręžti 3 tokie asmenys. Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių įleistų užsieniečių penktadienį nebuvo.

Sausį Seimo nariai grįš į parlamento posėdžių salę pratęstai rudens sesijai. Vienas pirmųjų projektų, kuris 2022-aisiais guls ant parlamentarų darbo stalo – automobilio taršos mokestis. Nors Laisvės partijos atstovai nevengia viešumoje kritikuoti koalicijos partnerių parengtos idėjos, Aplinkos ministras Simonas Gentvilas užtikrintas – pirminėje stadijoje palaikymo projektui Seimo salėje pakaks.

Lietuvos kariams padėję afganistaniečiai vertėjai iš Raseinių išvyko gyventi į didžiuosius miestus. LRT teigimu, penktadienis buvo paskutinė diena, kai galiojo bendrabučio, kuriame afganistaniečiai gyveno, nuomos sutartis. Lietuvos kariams padėję vertėjai, jų šeimos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje ieško darbo, planuoja studijuoti. Nespėję rasti nuomojamo būsto bus apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre Vilniuje. Tokių buvo dvi šeimos.

Vaikų nuo 5 metų amžiaus skiepijimas startavo dar gruodžio viduryje. Tam, kad būtų paskiepyta kuo daugiau šios amžiaus grupės vaikų, Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi naujos vakcinacijos kampanijos – ugdymo įstaigose mažiesiems dalinami lipdukai, raginantys pasiskiepyti. Ikimokyklinio ugdymo vadovai atkleidžia, kaip į tai reaguoja vaikų tėveliai ir užsimena apie jų pačių sąmoningumą, prisidedant prie epidemiologinės padėties valdymo.

Šalies didžiųjų miestų ligoninėse situacija dėl COVID-19 kol kas išlieka stabili, tačiau dėl spartaus naujos koronaviruso atmainos plitimo Lietuvoje ir Europoje ruošiamasi įvairiems scenarijams, taip pat ir pacientų srauto augimui. Ligonių atstovai pastebi, kad kol kas ligoninėse užimta apie pusė arba du trečdaliai COVID-19 pacientams skirtų lovų, tačiau dėl omikron atmainos situacija greitai gali keistis.

Atsakingos institucijos jau nežino, kaip padėti vagonėlyje be elektros ir vandens Klaipėdoje gyvenančiai 90-metei. Protaujanti senolė kategoriškai atsisako palikti dabartinius savo namus, o per prievartą ją perkelti neleidžia galiojantys teisės aktai. Kaimynai pasakoja, kad institucijos sujudo tik senolės gyvenimo sąlygas visuomenininkams pradėjus viešinti internete. Klaipėdietė Kotryna vagonėlyje gyvena jau 30 metų.

Opoziciniai valstiečiai reikalauja Vyriausybės taisyti klaidą ir pakeisti taivaniečių atstovybės pavadinimą. To nori ir dalis konflikto paliestų verslininkų, kurie sako, kad niekas, išskyrus mus, savo noru nesirenka prarasti augančios Kinijos rinkos. Bet iš ekspertų skrieja ir perspėjimai – pulti atsiprašinėti ir gerintis kinams taip pat pavojinga, galime likti kvailio vietoje.

TV3 žurnalistai pateko į vietą, kur ieškota slapto Centrinės žvalgybos agentūros (ČŽA) kalėjimo Vilniaus pakraštyje. Jame daugybė amerikietiškų atributų ir kambarių be jokių langų. Ir nors Lietuva oficialiai neigia, kad jame galėjo būti kalinami Rugsėjo 11 išpuolių teroristai, Lietuvos Vyriausybė vienam teroristui jau pervedė 130 tūkst eurų kompensaciją. Netoli Vilniaus esantis slaptas saugumiečių pastatas išgarsėjo visame pasaulyje.

Potvynio apsemtame Šilutės rajone neįprasta gelbėjimo operacija: ugniagesiams iš užtvindyto miško teko vaduoti jaučių bandą. Neįprasta gelbėjimo operacija potvynio semiamame Šilutės rajone. Miške vandenyje atkirsta nuo sausumos bando slėptis jaučių banda, joje ir trys veršiukai. Paaiškėjo, kad Žalgirių kaimo apylinkės pradėjus semti vandeniui banda ištrūko iš elektriniu piemeniu aptvertos teritorijos ir nubėgo į mišką.

Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas sako, kad šiuo metu nėra ženklų, rodančių Rusijos pastangas deeskaluoti situacija prie Ukrainos, kur Maskva sutelkusi 100 tūkst. karių. Jis taip teigė po penktadienį vykusio neeilinio NATO užsienio reikalų susitikimo. Anot viceministro, rytiniame Aljanso flange siekiama papildomų saugumo garantijų. „Šiuo metu nėra ženklų, kurie rodytų Rusijos pastangas deeskaluoti situaciją.

Lietuvoje augant koronaviruso atvejams, Vyriausybė jau ruošia planą, jei tektų užsidaryti į karantiną. Jei situacija taptų kritinė, o karantinas neišvengiamas – planuojama parama darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems asmenims. Nors epidemiologinė situacija šalyje prastėja sulig kiekviena diena, Santaros klinikų vadovas tikina – hospitalizacijų skaičius kol kas nedidėja. Viena stambiausių metalo apdirbimo įmonių Lietuvoje jau modeliuoja dar vieno – naujo karantino scenarijų.

Ekonomistai prognozuoja, kad šventinis gruodis bus rekordinis – per jį lietuviai išleido gerokai daugiau nei per dvejus metus prieš tai. Pinigais tautiečiai švaistėsi ir maisto prekių parduotuvėse, ir pirkdami dovanas, ir interneto platybėse. Negailėjo nei maistui, nei prabangos prekėms, nei pramogom. Visgi dalis kalbintų žmonių sako, kad taip išsileidus per šventes – dabar laikas pataupyti. Šventinės prekybos centrų apgulties neliko nė kvapo.

Mezgimo karaliumi tituluojamas panevėžietis šiltas pirštines ir kojines iškeitė į moteriškus mezginius. Vyras mezga ir sukneles, ir šiltus megztinius. Panevėžietis skaičiuoja, kad užsakymų turi tiek, kad kartais ir paromis tenka paplušėti. O moterys vis išrankesnės. Panevėžiečio mezgėjo rankų darbo ir įvairiaspalviai megztiniai. Panašių vyras jau numezgė per pusantro šimto. Ir visi šie mezginiai netrukus šildys klientes.

Epidemiologinė situacija Lietuvoje ir toliau prastėja. Koronaviruso atvejų skaičiui išaugus virš trijų tūkstančių, karštosios linijos darbuotojai vos spėja kilnoti telefono ragelius, o medikai – dirbti dvigubais tempais. Specialistai įspėja nedelsti norinčius testuotis – vietų mobiliuose patikros punktuose gali beveik nebūti ir kelias dienas į priekį.

Pirmadienį, sausio 10 d., įsigalioja naujas izoliacijos algoritmas gydymo įstaigų, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančių įstaigų ir socialinės globos įstaigų, teikiančių slaugos paslaugas, darbuotojams, turėjusiems sąlytį su COVID-19 liga sergančiu asmeniu, skelbiama pranešime.

Atnaujinus paveiktų šalių sąrašą, visos pasaulio šalys nuo sausio 10 d. patenka į raudoną ir pilką zoną. Tai reiškia, kad atvykstantiems iš Pietų Afrikos regiono valstybių nebebus taikomos sustiprintos užkrečiamųjų ligų kontrolės priemonės, o galios raudonos ir pilkos zonos izoliacijos bei tyrimų reikalavimai.

Tėvynės sąjungos–Krikščionių demokratų sąjungos (TS–LKD) vicepirmininkas Andrius Navickas pasveikino partijos pirmininką, užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį su 40-uoju jubiliejumi ir užsiminė, kad partijos lyderis būtų puikus kandidatas, jeigu dalyvautų Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose.

2021-ieji į statistikos istoriją įeis kaip vieni iš daugiausiai perviršinių mirčių nusinešę metai. Nors galutinių duomenų dar nėra, jau dabar galima numanyti, kad metų statistikoje pamatysime bent keliais tūkstančiais daugiau mirčių nei anksčiau. Specialistai tikina, kad to priežastis daugiau nei akivaizdi – COVID-19 pandemija. Receptas, kaip sumažinti mirčių perviršį taip pat aiškus – visiems gerai žinoma vakcinacija.

Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį atmetė europarlamentaro Stasio Jakeliūnio ieškinį užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui dėl tariamų grasinimų Konstitucinio Teismo teisėjams. S. Jakeliūnas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti ministro teiginius, esą jis grasino Konstitucinio Teismo teisėjams, neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais garbę ir orumą.

SEL koncerto „Žalgirio“ arenoje šėlionių pasekmės skaudžios – epidemiologai jau fiksuoja galimai su koncertu susijusius užsikrėtimus. Kaip rašo lrt.lt, remdamasi Statistikos departamento informacija, Kauno „Žalgirio“ arenoje koronavirusu užsikrėtė 21 žmogus. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad 15-os tūkstančių žmonių šėlionės „Žalgirio“ arenoje per SEL koncertą, epidemiologų teigimu, gali išvirsti į koronaviruso protrūkį.

Reiškiame nuoširdžią užuojautą artimiesiems mirus buvusiam ilgamečiam Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui Jonui Algirdui Riepšui, pranešime žiniasklaidai rašo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atstovai.  J. A. Riepšas – karjeros teisėjas, 40 metų pašventęs ir buvęs ištikimas savo garbingai profesijai. Teisėjauti pradėjo 1967 m. Plungės rajono teisme, vėliau buvo paskirtas Varėnos rajono teismo pirmininku, po to tapo Aukščiausiojo Teismo teisėju.

Kauno policijos pareigūnai sudarė Kauno ir Kauno rajono „neblaivių vairuotojų“ žemėlapį, kuriame atvaizduoti neblaivių vairuotojų sukelti eismo įvykiai ir tose vietose arba šalia jų pareigūnų organizuotų tikslinių priemonių metu nustatytų neblaivių vairuotojų skaičius. Kaip skelbiama pranešime spaudai, nepaisant griežtos baudžiamosios atsakomybės už vairavimą neblaiviems asmenims, ir toliau drąsiai sėdama prie transporto priemonių vairų rizikuojant savo ir kitų gyvybėmis.

Penktadienį nuotoliniu būdu vyko neeilinis NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas dėl Ukrainos ir saugumo situacijos regione, tačiau iš Lietuvos pusės šiame susitikime dalyvavo viceministras Egidijus Meiliūnas, o ne ministras Gabrielius Landsbergis. BNS praneša, kad ministras penktadienį pasiėmė laisvą dieną. Kaip tik sausio 7-ąją ministrui sueina 40 metų. Nuotoliniame susitikime dalyvavo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Jau sausį Lietuvą pasieks penktoji vakcina nuo koronaviruso. Tai – „Novavax“ sukurta „Nuvaxovid“ vakcina, kuri, kaip teigia specialistai, gali turėti paklausą tarp tų, kuriems naujuoju būdu sukurtos vakcinos atrodė nepatikimos. Specialistai pažymi, kad tokio tipo vakcinos naudojamos jau tris dešimtmečius ir nereikalaus ypatingų laikymo sąlygų.