Aktualijos

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad Partnerystės įstatymo projektas liks Seimo pavasario sesijos darbų programoje.  Pasak parlamento vadovės, požiūris į žmogaus teises yra sritis, kuri Lietuvą daro vakarietiška valstybe, o partnerystės įteisinimas yra „skola mūsų valstybės piliečiams, kurią būtų gerai, jei šios kadencijos Seimas atiduotų“. „Aš tikiuosi, kad (partnerystė) nebus išbraukta, ir aš traktuoju tokį oponentų reikalavimą išbraukti partnerystę kaip argumentų trūk...

Lietuva turi laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir negali stabdyti krovinių tranzito per jos teritoriją į Karaliaučiaus sritį, sako prezidento vyriausioji patarėja. Irena Segalovičienė pabrėžia, jog svarbu neperžengti tarptautinės teisės linijų.  „Tranzitas į Kaliningrado sritį šiai dienai turi būti užtikrintas, nes nėra kitokio sprendimo Europos Sąjungoje.

Partnerystės įstatymas ir toliau kelia aistras Seime. Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė užregistravo siūlymą iš pavasario sesijos darbų sąrašo išbraukti šį projektą, esą jis karo Ukrainoje akivaizdoje tik didintų susikaldymą tarp Lietuvos piliečių. Vis dėlto Laisvės partijos seniūnas Vytautas Mitalas sako, kad tokios kalbos yra gėdingos ir mano, kad Partnerystės įstatymas Seimo pavasario sesijoje bus svarstomas bet kokiu atveju.

Kauno miesto savivaldybės taryba antradienį iš administracijos direktoriaus pareigų atleido teisėsaugos įtarimų korupcija sulaukusį Vilių Šiliauską. Pasitikėjimą praradęs administracijos vadovas slapto balsavimo metu atleistas nuo antradienio. Už tai balsavo visi 40 posėdyje dalyvavusių tarybos narių. Laikinai eiti direktoriaus pareigas paskirtas pavaduotojas Tadas Metelionis.

Lietuvoje jau registravosi daugiau nei 26,9 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, beveik 11,7  tūkst. iš jų – nepilnamečiai, antradienį pranešė Statistikos departamentas.  Departamentas skelbia, kad daugiausiai, 9 347 asmenys, užregistruoti Vilniaus registracijos centre, 2 903 – Alytaus, 1 968 – Klaipėdos, 1 934 – Kauno, 1 366 – Marijampolės, 1 026 – Šiaulių registracijos centre.

Pirmadienį Lietuvos pasieniečiai apgręžė 34 į šalį iš Baltarusijos neteisėtai bandžiusius patekti migrantus, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Į Latviją praėjusią parą nebandė patekti nė vienas toks užsienietis. Į Lenkiją sekmadienį neleistinose vietose iš Baltarusijos neįleisti 55 migrantai. Pernai nuo rugpjūčio pradžios, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neleistinose vietose į šalį bandančius patekti užsieniečius, neįleista daugiau nei 8,1 tūkst.

Reikėtų spartinti procesus suteikiant karo pabėgėliams iš Ukrainos laikinus leidimus gyventi Lietuvoje ir skiriant socialinę pagalbą, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Šiandien labai didelė užduotis vykdomajai valdžiai, kad socialinė apsauga, kuri skirta būtent Ukrainos žmonėms, pasiektų juos kuo greičiau“, – antradienį Žinių radijui sakė patarėja.

Buvęs politikas, lakūnas, per apkaltą pašalintas prezidentas Rolandas Paksas kitąmet planuoja pakartoti legendinį Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį per Atlantą, savaitgalį jis išbandė tam įsigytą lėktuvą „Bellanca“, rašo „Lietuvos rytas“. Lėktuvą „Bellanca“, kuriuo rengdamiesi skrydžiui į Lietuvą skraidė S. Darius ir S. Girėnas, R. Paksas įsigijo Kanadoje, jis buvo išardytas ir per kelis mėnesius atplukdytas į Lietuvą.

Rusijos narystė Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryboje turi būti sustabdyta, po prezidento Gitano Nausėdos pokalbio telefonu su JT generaliniu sekretoriumi Antoniju Guterresu pranešė prezidentūra. „Putinas negailestingai griauna miestus Ukrainoje, lieja civilių kraują ir visiškai ignoruoja humanitarinę teisę. Šie brutalūs karo nusikaltimai turi būti fiksuojami ir atitinkamai vertinami.

Pirmadienio vakarą Vilniuje prie Seimo – minios žmonių. Susirinkusieji išreiškia savo poziciją, ragindami Seimo narius pritarti partnerystės įstatymui. Žmogaus teisių pasisakė ir parlamentarė Aušrinė Armonaitė. Moteris savo „Facebook“ paskyroje paskelbė įrašą, kuriuo tikina, kad Lietuva turi progą atitolti nuo Rusijos. Pateikiame visą A. Armonaitės įrašo tekstą: „Lietuva turi dar vieną progą atitolti nuo putino rusijos.

Rekordinės maisto kainos toliau kils aukštyn, perspėja ekonomistai. O sėjai ir sodinimui besirengiantys ūkininkai antrina, kad brangstant sąnaudoms kitos išeities nėra – tik kelti produktų kainas. Jas esą pristabdytų nebent gausus derlius, jei bus palankūs orai. Lietuviai prisipažįsta – kas tik turi galimybę, augins daržoves ir vaisius savo soduose, o kas žemės neturi, jau ruošiasi taupyti.

Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui priklausantis verslas ir toliau sukasi Rusijoje, į kurios rinką keliauja produkcija iš Kaliningrado. Gamyklą vadovai žada uždaryti, tačiau kada tai padarys – neįvardija. Dalis visuomenės tuo piktinasi, o situacija pasinaudoti ir kaitinti aistras visaip stengiasi Kauno valdžios politiniai oponentai. Mat savivaldos rinkimams artėjant atsirado gera proga aptirpinti Matijošaičio rinkėjų skaičių.

Kiekvieną dieną karas Ukrainoje tampa vis žiauresnis. Rusijos kareiviai žudo taikius ukrainiečius, moteris ir net vaikus, tačiau įkvėpti savo šalies prezidento, o kartu ir šiandienos kovos simbolio, Volodymyro Zelenskio ukrainiečiai iš visų jėgų laikosi. Jų prezidentas tampa laisvojo pasaulio autoritetu, kuriam atsistoję ploja net ir didžiausi Vakarų valstybių politikai.

Lietuvoje apsilankęs Nyderlandų premjeras Markas Rutte toliau kartoja savo poziciją – staiga atsisakyti rusiškų dujų ir naftos ES negali. Taip pat jis tvirtina, kad nėra greito būdo pradėti Ukrainos stojimo į Bendriją procedūros. Gitanas Nausėda į tai pareiškė, kad Lietuva šiuo klausimu ir toliau „drums vandenį“. Beje, pats Nyderlandų premjero vizitas neapsiėjo be nesklandumų.

Keli šimtai kauniečių pirmadienį susirinko prie Kauno miesto savivaldybės išreikšti protestą dėl mero Visvaldo Matijošaičio šeimos verslo, tebetęsiančio veiklą Rusijoje. Plakatais, Ukrainos vėliavomis nešini žmonės skandavo Ukrainą palaikančius šūkius ir reikalavo merą išreikšti aiškią poziciją dėl „Vičiūnų grupės“ verslo nutraukimo bei įvardyti datą, kada tai įvyks.

Agresyvios Rusijos prezidento Vladimiro Putino politikos nesustabdytos jokios paliaubos, jo režimą privalu nuversti, sako Vilniuje viešintis rusų opozicionierius Vladimiras Kara-Murza.

Kol tautiečiai džiaugiasi šylančiais orais, specialistai skuba įspėti – šiomis dienomis džiaugtis gamta reikėtų nebent vaikštant pamiške ar paežere. Sportuoti ar tiesiog eiti pasivaikščioti prie judresnių gatvių, jie nerekomenduoja. Mat dėl sauso oro tarša kietosiomis dalelėmis padidėjo kone visuose didesniuose šalies miestuose. Tiesa, ji didesnė ir kaimuose, mat žmonės vėl prisiminė žiaurų įprotį deginti pernykštę žolę. Ugniagesiai sako šiemet pažeidėjai kaip niekada ankstyvi.

Mokyklose jau registravosi ketvirtadalis iš Ukrainos dėl karo į Lietuvą pasitraukusių vaikų, beveik pusė jau pradėjusiųjų mokslus registravosi į lietuviškas klases, pirmadienį paskelbė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Ministerija BNS nurodė, jog pirmadienio popietės duomenimis, iš 10,8 tūkst. atvykimą į Lietuvą deklaravusių nepilnamečių į mokyklas ir darželius užregistruota 2,8 tūkst., arba maždaug ketvirtadalis. „Mokyklose jau mokosi 2300 vaikų, iš jų beveik 50 proc.

Į Lietuvą plūstelėjus nuo Rusijos režimo pradėto karo bėgantiems ukrainiečiams Lietuvoje buvo įsteigti šeši jų registracijos centrai. Vienas jų veikia Vilniuje Minties gatvėje 3. Šiuo adresu nuo rugsėjo plūs ne ukrainiečiai, o moksleiviai, mat registracijos centras įkurtas baigiamame statyti Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijos priestate.

Nors gyvename vis laisviau ir COVID-19 ribojimų mažėja vos ne sulig kiekviena savaite, apsilankyti vaikų šventėje darželyje vis dar negalintys tėveliai piktinasi dvigubais standartais. Koncertai su daugiatūkstantine minia šiuo metu gali vykti ne didesnių apribojimų, tačiau kasdien bendraujančių vaikų tėveliai dalyvauti darželio šventėje negali.

Ukrainoje ir toliau tęsiasi karas. Europoje tariamasi dėl dar vieno sankcijų paketo agresorei Rusijai. Gabrielius Landsbergis šiuo metu taip pat dalyvauja Užsienio reikalų tarybos susitikime. Čia jis kreipėsi į kolegas perskaitydamas Mariupolio gyventojos laišku. Visu tekstu užsienio reikalų ministras pasidalijo savo „Facebook“ paskyroje. „Tik ką kreipiausi į Užsienio reikalų tarybą. Kreipiausi, išklausęs daugiau kaip pusės kolegų.

Pirmadienį Vilniuje susitikę Lietuvos ir Nyderlandų ministrai pirmininkai Ingrida Šimonytė ir Markas Rutte (Markas Riutė) aptarė Vakarų paramą Rusijos užpultai Ukrainai, tolesnes sankcijas agresorėms bei saugumo situaciją. Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, I. Šimonytė akcentavo, kad būtina toliau visais įmanomais būdais remti Ukrainą, kovojančią ne tik už savo nepriklausomybę, bet ir visos Europos taiką bei stabilumą.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) lėšos anksčiau galėjo būti naudojamos netinkamai, todėl įstaiga kreipsis į teisėsaugą dėl galimos žalos, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ŽŪM teigimu, patikrinimas atliktas paaiškėjus, kad nuostolingai dirbančioje įmonėje kai kuriems darbuotojams buvo mokamos rinkos sąlygas gerokai viršijančios algos, pavyzdžiui, vieno darbuotojo vidutinė mėnesio alga siekė 18 tūkst. eurų, kito – 12 tūkst. eurų.

Eidamas 91-uosius kovo 19 d. mirė VI, VIII ir IX Seimo narys, architektas, politinis ir visuomenės veikėjas Povilas Jakučionis. P. Jakučionis gimė 1932 m. vasario 4 d. Pajiesio kaime Kauno rajone. 1942–1948 m. mokėsi Kauno Jėzuitų gimnazijoje. 1948–1954 m. už antitarybinę veiklą kalintas Vorkutos ypatingojo režimo lageriuose. 1956 m. baigė Kauno 3-iąją darbo jaunimo vidurinę mokyklą. 1961 m. baigė Kauno politechnikos institutą ir įgijo inžinieriaus statybininko specialybę.

Nuo karo siaubo bėgančius ukrainiečius priimantys lietuviai nuo šiol nuo gaus kasmėnesinę 150 eurų komensaciją už asmenį, o už kiekvieną papildomai priimtą ukrainietį bus mokama papildomai po 50 eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė praneša, kad biudžete tam skirta 6,3 mln. eurų lėšų. Ji taip pat nurodo, kad karo pabėgėlių srautams išaugus „labai gerų apgyvendinimo sąlygų visiems, ir galimybės dirbti visiems“ Lietuva suteikti negalės.

Tarptautiniame Kalinausko forume premjerė Ingrida Šimonytė sakė stiprią kalbą, kurioje paminėjo ir Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką. „Šiandien Baltarusijos diktatorius, Baltarusijos prezidentu save vadinantis bailys, ne tik susodino į kalėjimus arba ištrėmė laisvus savo žmones.

Keturiolikos šalių parlamentarai savo valstybių lyderius ragina užtikrinti nuolatinį ginklų tiekimą Rusijos karinę invaziją patiriančiai Ukrainai. Tai sakoma bendrame jų pareiškime, jis priimtas pirmadienį per Vilniuje, Lietuvos Seimo rūmuose, vykstantį tarptautinį Kalinausko forumą. „Manome, kad būtina sudaryti sąlygas, jog Ukrainos ginkluotosios pajėgos galėtų apginti Ukrainos žmones nuo karo agresijos.

Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas ir parlamentaras Justinas Urbanavičius nuvyko į Ukrainą. Lietuvos politikai perdavė paramą ir pasidalino, su kuo teko susidurti tik nuvykus. Lietuvos politikai ukrainiečiams atvežė paramą ir pasirašė bendradarbiavimo su Voluinės srities štabu sutartį. „Į Voluinės sritį Volodymyr-Volynskyi atvežėme paramą teritorinės gynybos padaliniams.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina pasiųsti „aiškią žinią“ visoms valstybėms, svarstančioms suteikti galimybę Rusijai apeiti Vakarų sankcijas, jog jos pačios gali būti nubaustos. „Turime pasiųsti aiškią žinią kiekvienai valstybei, trečiajai šaliai, kuri padėtų Rusijai apeiti sankcijas, kad tos pačios sankcijos gali būti pritaikytos taip pat ir jai pačiai.

Lietuvos–Baltarusijos pasienyje per savaitgalį vėl išaugo vilkikų eilės. Lietuvos muitinės departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Vitas Volungevičius BNS teigė, jog eilės pasienyje susidarė sugriežtinus dvejopos paskirties prekių, kurios gali būti panaudotos kariniams tikslams, patikrą, taip pat praėjusį penktadienį įvedus apribojimą į Rusiją ir Baltarusiją vienam žmogui įvežti daugiau nei 60 eurų banknotais.

Anksčiau pripažintam kaltu už smulkų kyšininkavimą gydytojui prof. Kęstučiui Strupui yra panaikinta gydytojo chirurgo ir abdominalinio chirurgo licencija.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad panašaus į nacių nusikaltimus tyrusio karinio tribunolo kūrimas Rusijos vadovams gali būti neišvengiamas, nes yra daug panašumų tarp „nacizmo ir putinizmo“. „Tai gali būti neišvengiama, nes iš esmės kyla daug debatų, ką reikėtų kaltinti dėl šios situacijos.

Rusija šiemet faktiškai okupavo Baltarusiją, tačiau paprasti šalies žmonės palaiko ukrainiečius kare su Maskva, sako viena Baltarusijos opozicijos lyderių Sviatlana Cichanouskaja. „2022 metais mūsų valstybė de facto yra okupuota Rusijos“, – pirmadienį Vilniuje vykstančioje Kalinausko konferencijoje sakė ji. „Suprantame, kad jei kris Ukraina, nebus ir laisvės Baltarusijoje, nebus taikios Europos“, – pabrėžė S. Cichanouskaja.

Numatyti terminų, kada „Vičiūnų grupė“ sustabdys savo verslą Rusijoje yra neįmanoma, teigia Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, vienas iš šios maisto gamybos grupės savininkų. Jo komentarą mero atstovas BNS perdavė prieš vėliau pirmadienį suplanuotą protestą dėl „Vičiūnų“ delsimo trauktis iš Rusijos po to, kai ši vasario pabaigoje pradėjo karą Ukrainoje. „Tiems, kas supranta lietuviškai, viską jau esu pasakęs: sprendimai priimti – jie nesikeičia ir yra vykdomi pilnu pajėgumu.

Ateinantį sekmadienį Lietuvoje bus įvestas vasaros laikas, laikrodžių rodyklės bus pasuktos viena valanda į priekį. Lietuvoje vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo mėnesio sekmadienį, 3 valandą ryto laikrodžio rodykles persukant valandą į priekį, o žiemos – paskutinį spalio sekmadienį, 4 val. ryto persukant rodykles valanda atgal. Vasaros laikas galios septynis mėnesius – iki spalio pabaigos.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas viešai prabilo apie Rusijos kariuomenės nuostolius kare su Ukraina. Didžiausios rusų netektys fronte – tai kariai ir karo technika. Ministro teigimu, Rusijos puolimas buvo „statiškas“, o kariuomenės narių galvose niekas nesikeitė „nuo pokario laikų“. „Rusijos pajėgos buvo statiškos ir perėjo prie gynybinių operacijų Kijevo ir pietinėse operacijos srityse. Riboti puolimai vyko palei Doneco upės liniją ir Mariupolį.

Rusijai naudojant hipergarsines raketas, toliau naikinant Ukrainos civilinę infrastruktūrą, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina Vakarus nubrėžti „raudonas linijas“ Maskvai. „Manau, kad šis klausimas skirtas pasaulinei bendruomenei, sakykime, sąjungai, kuri palaikė sankcijas, turi bendrą požiūrį dėl Rusijos.

Kremliaus režimo paskelbtas karas prieš Ukrainą visą Vakarų pasaulį privertė iš naujo peržvelgti saugumo ir gynybos strategijas – pradėtas stiprinti rytinis NATO flangas, didinamos išlaidos gynybai. Tačiau iki šiol nėra aiški Ukrainos ateitis Europos Sąjungoje, oro erdvės uždarymo galimybės ir tolesnių sankcijų Rusijai apimtis.

Dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų Baltarusijai ir Rusijai Lietuvoje jau įšaldyta per 13 mln. eurų vertės lėšų bei kito turto, skelbia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Jos duomenimis, dėl sankcijų, taikomų keturiems su Baltarusija susijusiems juridiniams ir vienam fiziniam asmeniui, įšaldyta 46,2 tūkst. eurų.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pirmadienį socialiniame tinke „Facebook“ pasidalijo įžvalgomis apie Rusijos agresiją Ukrainoje.  Ministras pastebėjo, kad be smulkaus, Rusija vykdo ir stambaus masto marodieriavimą. A. Anušauskas pranešė, kad iš vieno iš uostų Rusija išvilko penkis laivus su grūdais.

Pusiaukėlės namams planuotose skirti patalpose Kauno rajone, Girionių kaime, turėtų įsikurti Ukrainos karo pabėgėliai. Kaip pirmadienį informavo Teisingumo ministerija, kartu su Kalėjimų departamento vadovybe bei Kauno rajono savivaldybe, atsižvelgus į situaciją, prioritetą nuspręsta teikti ukrainiečiams, bėgantiems nuo brutalios Rusijos vykdomos karinės agresijos.

Nors koronaviruso atvejų šalyje mažėja, liūdnų pranešimų apie mirtis mažėja ne taip greitai. Jomis buvo pažymėtas ir praėjęs savaitgalis. Šeštadienį pranešta apie 10–19 m. paauglės arba jaunos merginos mirtį nuo koronaviruso. Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, ji paskiepyta nebuvo. Iš viso nuo pandemijos pradžios yra mirę 3 tokio jauno amžiaus asmenys, tik vienas jų buvo paskiepytas. Per savaitgalį COVID-19 taip pat nusinešė 30–39 m. vyro iš Varėnos gyvybę.

Vilniuje kuriamas parlamentinis tinklas „Suvienyti dėl Ukrainos“, Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas teigia, kad ši koalicija labai reikalinga padedant Ukrainai kovoti su okupantais.

Lietuvoje jau registravosi 24 949 karo pabėgėliai iš Ukrainos, daugiau nei 10,8  tūkst. iš jų – nepilnamečiai, pirmadienį paskelbė Statistikos departamentas.  Migracijos departamentas skelbia, kad daugiausiai – 8 725 asmenys, užregistruoti Vilniaus registracijos centre, 2 787 – Alytaus, 1 659 – Klaipėdos, 1 593 – Kauno, 1 279 – Marijampolės, 1 134 – Šiaulių registracijos centre.

Generalinė prokuratūra neskųs nuosprendžio Seimo nariui Petrui Gražuliui ir neprašys dar labiau griežtinti bausmės. Už piktnaudžiavimą nuteistam Seimo nariui, Tautos ir teisingumo sąjungos pirmininkui P. Gražuliui teismas yra skyręs daugiau nei 15 tūkst. eurų baudą, kaip ir siūlė prokuroras. Iš Seimo nario taip pat konfiskuoti 3,3 tūkst. eurų kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

Praėjusią parą pasieniečiai apgręžė į Lietuvą iš Baltarusijos neleistinose vietose ėjusius 37 neteisėtus migrantus ir tai buvo didžiausias neįleistųjų per parą skaičius šiemet, pirmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Šeštadienį pasieniečiai užkirto kelią į Lietuvą iš Baltarusijos įeiti dviem neteisėtiems migrantams, penktadienį – 14, ketvirtadienį – 15, trečiadienį – devyniems, antradienį – 25, pirmadienį – 33. Sekmadienį VSAT Varėnos pasienio rinktinėje dėl neteisėto žmon...

Šią savaitę Vilniaus lietuvių namai pradeda seminarus mokytojams, kurie mokys iš Ukrainos atvykusius vaikus. Šiomis dienomis Lietuvoje skaičiuojama apie 6 tūkst. nuo karo pabėgusių vaikų, apie 1,5 tūkst. jų registravosi mokytis Lietuvos mokyklose lietuvių ar kitomis kalbomis, rašoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pranešime spaudai.

Karo pabėgėlius iš Ukrainos priimantiems žmonėms per mėnesį bus mokama 150 eurų kompensacija už pirmą priimtą ukrainietį, po 50 eurų – už kiekvieną papildomą asmenį, informavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Planuojama, kad kompensacijos būtų mokamos nuo antro mėnesio, kai priimami ukrainiečiai, ir ne ilgiau trijų mėnesių – tikimasi, kad per tiek laiko karo pabėgėliai rastų darbą ir išsinuomotų būstą patys.

Kilus karui Ukrainoje daugelis gyventojų susirūpino, kur slėptųsi oro atakų atveju. Valdžia ramina, kad nors kolektyvinių apsaugos statinių užtektų mažiau nei pusei šalies gyventojų, apsaugą kitokio tipo pastatuose rastų visi lietuviai. O štai viena vilnietė apžiūrėjo arčiausiai jos namų esančias saugojimosi vietas ir nustebo. Vienos jau seniausiai privatizuotos, kitų šeimininkai net nenutuokia, kad nelaimės atveju pas juos sugūžėtų daugybė žmonių.