Aktualijos

Ukrainiečių integracija į darbo rinką jau prasidėjo, šiuo metu dirba apie 1,3 tūkst. karo pabėgėlių, šimtai darbdavių siūlo laisvas darbo vietas, trečiadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Anot ministerijos, daugiausia įdarbintų ukrainiečių yra trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Yra dirbančių ir mažesniuose – Marijampolėje, Utenoje, Šiauliuose, Trakų rajone, Varėnoje ir kt.

Ukrainos karo pabėgėliams Lietuvoje suteikiama laikinoji apsauga vieneriems metams, prireikus ji galės būti pratęsta dar vieneriems metams. Laikinosios apsaugos suteikimas konkrečiam užsieniečiui yra procesas, kuris vyksta etapais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija supažindina, kokia socialinė parama ar užimtumo priemonės užsieniečiams, bėgantiems nuo karo veiksmų Ukrainoje, priklauso skirtingame šio proceso etape.

Rusijos invazija į Ukrainą privertė visą Vakarų pasaulį iš naujo peržvelgti saugumo ir gynybos strategijas. Rytiniame NATO flange daugėja sąjungininkų karių, didinamos investicijos į gynybą. Šiems ir paramos Ukrainai klausimams aptarti trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda sušaukė Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį. Po VGT susitarimo prezidentas pažymėjo, kad buvo apsispręsta dėl tolimesnės karinės paramos Ukrainai.

Kelios dešimtys Europos Parlamento narių, tarp jų ir Lietuvos atstovai, ragina iš Europos Sąjungos pašalinti Rusijos diplomatus. 40 europarlamentarų kreipėsi į Europos Sąjungos (ES) vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams Josepą Borrellį, ragindami ES pateikti vieningą atsaką po diplomatine priedanga Europoje veikiantiems valstybės agresorės – Rusijos – tarnautojams, įgalinantiems Putino kriminalinį režimą, rašoma pranešime spaudai.

Seimo nario „valstiečio“ Roberto Šarknicko norą vykti savanoriauti į Ukrainą stabdo Seimo valdyba. Ji trečiadienį nusprendė, kad pateisinama priežastimi negali būti pripažinta šio parlamentaro išvyka savanoriauti į Ukrainą neapibrėžtą laiką. „Seimo narys yra valstybės pareigūnas.

Ateityje turėtume vengti tokių priemonių kaip griežti karantinai ir žmonių uždarymas namuose, konstatavo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jis taip pat pranešė apie planus atšaukti ekstremaliąją situaciją dėl koronaviruso. Pristatydamas naujausią informaciją apie pandeminę situaciją Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje ministras pažymėjo, kad ateityje turėtume išvengti tokių uždarymų, kokius teko patirti pastaraisiais metais.

Lietuvoje jau registravosi daugiau nei 28,7 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, 12,4 tūkst. iš jų – nepilnamečiai, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.  Jo duomenimis, daugiausiai, 9 740 asmenų, užregistruoti Vilniaus registracijos centre, 3 026 – Alytaus, 2 393 – Kauno, 2 275 – Klaipėdos, 1 455 – Marijampolės, 1 433 – Šiaulių registracijos centre.

Seime – nauja iniciatyva. Politikai sunerimo dėl Rusijos invazijos ženklų ir siūlo juos drausti, kaip ir nacių bei komunistų simbolius. Jei Seimas įteisintų šias pataisas, už „Z“ ir Georgijaus juostelės rodymą gyventojai turėtų susimokėti šimtus eurų baudos. Seimo nariai Monika Ošmianskienė ir Linas Jonauskas įregistravo Administracinių nusižengimų kodekso bei Susirinkimų įstatymo pataisas, kuriomis siekia dvispalves juodai oranžines Georgijaus (Šv.

NATO peržiūrint gynybos planus tikimasi, kad pajėgų buvimas rytų flange padidės du-tris kartus, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas. Diskusijos dėl Aljanso pajėgumų rytuose vyksta tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą.

Nors atrodytų, kad visuomenės dėmesys COVID-19 pandemijai nublanko, specialistai konstatuoja, jog situacija šalyje gerėja labai iš lėto. Ypač ji trapi atrodo žvelgiant į kitose šalyse stebimą naują omikrono bangos pakilimą. Nors Vyriausybė vis garsiau žada apie dar daugiau ribojimų atlaisvinimą, kiti gi ragina dar kurį laiką į situaciją žvelgti pro padidinamąjį stiklą. Dar visai ką tik skelbta apie Kinijoje dėl COVID-19 protrūkių karantinuojamus milijoninius miestus.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Įnagininkas nevartotinas būdvardžių (ir būdvardiškai vartojamų žodžių) būviui reikšti vietoj galininko.

Pasieniečiai per parą į Lietuvą neįleido 31 į šalį iš Baltarusijos neteisėtai bandžiusį patekti migrantą, trečiadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Ji taip pat skelbia, kad antradienį Lietuvos teritorijoje sulaikyti trys automobiliai su neteisėtais migrantais.  Pirmadienį pasieniečiai užkirto kelią į Lietuvą iš Baltarusijos neteisėtai įeiti 34 asmenims, sekmadienį – 37, šeštadienį – dviem, penktadienį – 14, ketvirtadienį – 15, praėjusį trečiadienį – devyniems.

Reaguojant į Rusijos vykdomą karinę agresiją prieš Ukrainą ir dėl to kylančią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, spartinamas Rūdninkų karinio poligono atkūrimo įgyvendinimo procesas. Pirmadienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) tarpinstituciniam derinimui pateikė įstatymo projektą. Pritarus projektui, pirmieji kariai į poligoną galėtų įžengti jau gegužės mėnesį, o ne po dvejų metų, kaip planuota anksčiau.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis kartu su Lenkijos, Latvijos ir Estijos ministrais bendru laišku kreipėsi į Europos Komisijos (EK) transporto komisarę Adiną Valean ir ES susisiekimo ministrus, ragindami uždrausti krovinių gabenimą kelių transportu į Rusiją ir Baltarusiją bei iš šių šalių, taip pat apriboti Rusijos ir Baltarusijos laivų galimybes įplauti į ES uostus.

Prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje auga sparčiausiai per daugelį metų. Tą jau ne tik junta kiekvienas, apsilankęs parduotuvėje, bet ir rodo oficiali statistika. Valdžia žadėjo, kad pensijos mūsų šalyje augs sparčiau nei kainos, tačiau kaip yra iš tikrųjų? Po pensijų skaičiavimo pakeitimo taip pat aiškėja, kad tų žmonių, kurie per gyvenimą dirbo trumpiau, gaunama pinigų suma išaugo labiau nei tų, kurie triūsė ilgiau.

Savaitgalį visą Lietuvą apvijęs ir vis dar virš šalies kabantis itin aukštas, kone rekordinis atmosferos slėgis, kai kuriuos žmones guldo į ligos patalą. Dažnam skauda galvą, kiti skundžiasi didesniu kraujospūdžiu. O medikai žeria patarimų – infarktų rizika didesnė, tad reikėtų išvengti sunkesnių darbų, neturim pamiršti sveikos mitybos, lengvos mankštos, ir kokybiško poilsio. Ypač tai taikoma vyresniems.

Baltijos šalių ir Lenkijos susisiekimo ministrai antradienį paragino Europos Sąjungą (ES) uždrausti krovinių gabenimą kelių transportu iš ir į Rusiją ir Baltarusiją, pranešė Lietuvos ministras Marius Skuodis. Pasak jo, tame pačiame kreipimesi bendrijos šalys raginamos visoje ES uždrausti įplaukti į uostus Rusijos ir Baltarusijos laivams.

Seime – kone pirmas per visą istoriją sėkmingas balsavimas partnerystės klausimu. Tiesa, ne dėl paties Partnerystės projekto, o tik dėl galimybės jį išvis svarstyti pavasario sesijoje. Agnė Širinskienė buvo užsimojusi jį išbraukti iš darbų programos motyvuodama karu Ukrainoje, esą dabar yra svarbesnių klausimų nei visuomenę skaldanti partnerystė. Visgi jos nepalaikė ir dalis opozicijos, o Laisvės partija Širinskienės elgesį lygino su Rusija.

Karo Ukrainoje akivaizdoje lietuviai linkę taupyti pinigus – dalis pristabdė pramogas, atsisakė stambių pirkinių, planuotų kelionių. Pasak asmeninių finansų ekspertų, šoko būsena atsispindi gyventojų vartojimo įpročiuose. O Lietuvos bankas pateikia tris skirtingus ekonomikos raidos scenarijus ir viename jų – didesnio šoko prognozės: besitraukianti Lietuvos ekonomika ir dviženklė vidutinė metinė infliacija.

Seimūnai kūrė naują planą, kaip priversti nurimti triukšmaujančius kaimynus. Daugiabučių gyventojai policiją užverčia skundais dėl triukšmaujančių ir girtaujančių kaimynų, policija skiria tūkstančius baudų, tačiau padėtis negerėja. Tad seimūnai jau svarstė bausti ne tik triukšmautojus, bet ir būsto savininkus, ir net konfiskuoti garso aparatūrą.

Krašto apsaugos ministerija šią savaitę registravo įstatymo projektą dėl naujo karinio Rūdninkų poligono Šalčininkų rajone steigimo. Įstatymu bus patvirtinta poligono teritorija, nustatytos žemės paėmimo procedūros, infrastruktūros statyba ir jos reikalavimai. Teisės aktu poligono įkūrimas bus pripažintas ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektu.

Vilnietės Danguolės virtuvėje apetitą žadina gardus ukrainietiškų barščių kvapas. Juos gamina į Vilnių iš Kyjivo atvykusi ukrainietė Julia, kurią kartu su 9 metų sūnumi Danguolė į savo namus priėmė dar prieš savaitę. Danguolė sako, kad per tą savaitę ukrainietė lepina jos šeimą skirtingais ukrainietiškais skanėstais. „Kiekvieną dieną aš jaučiuosi kaip į svečius grįždama, nes padaro arbatos, pyragų pridaryta, aš net pati jaučiuosi skolinga“, – sako Danguolė.

Į šulinį prie apleisto pastato Kaune įkritęs vaikas per stebuklą išvengė tragiškų pasekmių. Susižalojęs berniukas vos prieš kelias dienas su mama atvyko iš karo siaubiamos Ukrainos. Apsigyveno pas geradarius. Nelaimė nutiko, kai mama su sūnumi išėjo pasivaikščioti. Greitoji išvežė mažametį berniuką, į ligoninę jį lydėjo mama. Ten ir paaiškės, kokius sužalojimus patyrė vaikas, įkritęs į šulinį prie apleisto namo Gustaičio gatvėje Aleksote. Vaiką ištraukė ugniagesiai.

Darbuotojai iš Rusijos bei Baltarusijos bei jų šeimų nariai nuo šiol galės paprasčiau persikelti gyventi ir dirbti į Lietuvą. Tai numatantis vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės įsakymas įsigalios trečiadienį ir bus taikomas nepaprastosios padėties metu. Pagal jį įmonės, iš Rusijos bei Baltarusijos dėl karo Ukrainoje po vasario 24-osios planuojančios perkelti savo darbuotojus į Lietuvoje įsteigtas tos pačios grupės bendroves, galės pasinaudoti specialia supaprastinta tvarka.

Seimas linkęs nustatyti aiškesnę tvarką, kiek pavojingų nuotekų bus galima išleisti į aplinką.  Seimas po svarstymo antradienį pritarė Vandens įstatymo pataisoms: už balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo trys, o 24 susilaikė. Galutinis balsavimas vyks kitame posėdyje, o pataisos galiotų nuo gegužės.

Parengiamojoje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragino Europos Sąjungą (ES) plėsti sankcijas Rusijai, ypač – energetikoje. „Rusija finansuoja savo kruvinus veiksmus Ukrainoje iš pinigų, kuriuos jiems sumokame už naftą ir dujas. Tai nebegali tęstis. Negalime savo pačių pinigais finansuoti terorizmo“, – antradienį Prezidentūros išplatintame pranešime cituojamas šalies vadovas.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Vilniuje su Jungtinių Valstijų (JAV) Centrinės žvalgybos agentūros (CŽV) vadovu aptarė naujausią saugumo situaciją regione, Rusijos karą Ukrainoje. Kaip pranešė Prezidentūra, G. Nausėda po susitikimo su Williamu J. Burnsu (Viljamu Barnsu) akcentavo, kad JAV žvalgybos teikiama informacija tiek prieš karo Ukrainoje pradžią, tiek jam prasidėjus, yra labai svarbi.

Seimas antradienį priėmė rezoliuciją dėl energetikos išteklių importo iš Rusijos ir kitų šalių, vykdančių ar remiančių karinę agresiją prieš Ukrainą, embargo.   Už rezoliuciją balsavo 117 Seimo narių, prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo.   Dokumente Vyriausybė kviečiama siūlyti sprendimus siekiant per trumpiausią laikotarpį nutraukti Rusijos naftos ir gamtinių dujų importą ir vartojimą.

Seime – aršios diskusijos dėl Partnerystės įstatymo. Aktyviai prieš vienos lyties partnerystę pasisakanti Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė registravo siūlymą išbraukti projektą iš Seimo pavasario sesijos darbų sąrašo. Jos teigimu, įstatymo svarstymas Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje didintų susipriešinimą Lietuvos visuomenėje. Visgi antradienį parlamentas šį siūlymą atmetė, o projekto iniciatoriai kartojo, kad išsakyti teiginiai – nepagrįsti.

Antradienį Panevėžio apygardos teismas kaltu dėl prekybos poveikiu pripažino Klaipėdos regione dirbantį advokatą Aivarą Surblį bei skyrė jam 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, praneša STT. Ši baudžiamoji byla yra atskirta iš didelės apimties ikiteisminio tyrimo, susijusio su aukšto rango teisėjų, advokatų ir kitų asmenų galimai padarytomis korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis, rašoma pranešime spaudai.

Seimui antradienį pateikta buvusio generalinio prokuroro Evaldo Pašilio bei kitų teisėjų kandidatūros į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus. Taip pat prezidentas Gitanas Nausėda siūlo Kauno apygardos teismo teisėją Albiną Antanaitį skirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėju. Į Lietuvos apeliacinį teismą pretenduojantis E. Pašilis šio metu dirba Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose.

Jau bene antra savaitė orus Europoje lemia aukšto slėgio sritis. Kai kuriems gyventojams dėl aukšto slėgio gali skaudėti galvą ar varginti galvos svaigimai, tačiau daugelis sveikų žmonių jaučiasi gerai. Nepaprastai aukštas, daugiau nei 1040 milibarų siekiantis atmosferos slėgis laikėsi savaitgalį ir tai slopino debesų susidarymą, todėl buvo giedra ir saulėta, o vietomis padidėjo dulkių kiekis ore.

Serbija atmeta Lietuvos raginimą nubausti šalis, atsisakančias prisijungti prie Ukrainą užpuolusiai Rusijai taikomų sankcijų, įskaitant ir narystės Europos Sąjungoje siekiančią Balkanų valstybę. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį paragino pasiųsti „aiškią žinią“ visoms valstybėms, svarstančioms suteikti galimybę Rusijai apeiti Vakarų sankcijas, jog jos pačios gali būti nubaustos.

Prasidedant gaisrų sezonui, kai šalyje vyrauja sausi ir saulėti orai, o laukuose vis atsiranda pernykštę žolę deginančių žmonių, nuo kovo 23 d. iki balandžio 10 d. miškininkai rengs akciją „Gamta be gaisrų“ ir visoje Lietuvoje vykdys gaisrų prevencijos reidus.

Antradienį Europos Parlamento, nacionalinių parlamentų ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados (Verkhovna Rada) įvairioms partijoms ir valstybėms atstovaujančių narių iniciatyva įsteigtas tarptautinis tinklas – „United for Ukraine (U4U)“ („Vieningi už Ukrainą“), rašoma pranešime žiniasklaidai. Tinklas vienija parlamentarus, aktyviai remiančius Putino puolamos Ukrainos europietišką ateitį. „Šiandien Ukrainai labiau nei bet kada reikia pagalbos ir Europos bei tarptautinės bendruomenės solidarumo.

Iš karo siaubo šaltakraujiškai Kremliaus režimo puolamoje Ukrainoje, Lietuvą atvyko 763 pedagogai. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pabrėžia, kad labai svarbu juos integruoti į švietimo sistemą, todėl planuojama suteikti jiems sąlygas mokyti vaikus ukrainiečių kalbos ir literatūros, o taip pat ir Ukrainos istorijos. „Šiuo metu jau yra pakoreguoti bendrojo ugdymo planai ir mūsų mokyklos tą gali pradėti daryti.

Lietuva gali priimti apie 30 tūkst. ukrainiečių vaikų į bendrojo ugdymo mokyklas, 4 tūkst. – į darželius, pranešė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Šiandien turime beveik 12 tūkst. vaikų iki 18 metų, mokyklose ir darželiuose yra užsiregistravę beveik 3,5 tūkst., jų yra daugiau lankančių mokyklas ir darželius, tiesiog registras vėluoja“, – per Seimo posėdį antradienį sakė J. Šiugždinienė.

Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį. „Bus aptariama karinė parama Ukrainai ir Europos Rytinės sienos stiprinimas“, – BNS sakė prezidento patarėjas Tomas Beržinskas. VGT posėdis vyks prieš ketvirtadienį numatytą NATO viršūnių susitikimą Briuselyje. Į Lietuvos Valstybės gynimo tarybą įeina prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. VGT vadovauja prezidentas.

Nuo karo bėgantys ukrainiečių vaikai Lietuvoje gali gauti ne tik prieglobstį, bet ir visas socialines garantijas, lankyti ugdymo įstaigas. Iš 11 tūkst. į šalį atvykusių nepilnamečių, apie 3,3 tūkst. užregistruoti lankyti valstybines lietuvių ar rusakalbes mokyklas. Tačiau dėl pastarųjų kai kurie politikai ir ekspertai teigia įžvelgiantys rizikų ir mano, kad nuo karo bėgantys vaikai gali jaustis jose nemaloniai, svarsto, kad gali skirtis ir moksleivių požiūris.

Antradienį parlamentarai pradėjo svarstyti Vyriausybės projektą, kad dalį ištuokų tvirtintų nebe teismas, o notarai. Po pateikimo tokiam projektui pritarė 80 Seimo narių, prieš buvo trys, susilaikė 28. Toliau jį svarstys Seimo komitetai. „Atsisakius teismų veiklos, nesusijusios su ginčų sprendimų, bylų skaičius teismuose sumažėtų 10 procentų“, – pateikdama projektą sakė teisingumo viceministrė Jurga Greičienė.

Opozicinė konservatorių frakcija antradienį pakartojo raginimus Kauno vadovams prisiimti politinę atsakomybę dėl korupcijos skandalo ir pasitraukti. Valdantieji reikalavimą atmeta ir teigia, jog sureaguota buvo tinkamai, įtarimų sulaukusį administracijos direktorių Vilių Šiliauską nušalinus, o vėliau – atleidus. „Ponas administracijos direktorius yra politinio pasitikėjimo pareigūnas. Dėl to kyla natūralus klausimas, ar merui ir vicemerams nereikėtų prisiimti atsakomybės.

Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje visame pasaulyje brangsta žaliavos, nafta, degalai, maisto produktai ir taip toliau. Ne išimtis ir Lietuva. Tačiau kokia situacija su nekilnojamojo turto (NT) rinka? Kaip karas Ukrainoje paveiks NT rinką? Ar būsto kainos šoks į viršų?  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su „Hanner“ vadovu Arvydu Avuliu ir NT analitiku Arnoldu Antanavičiumi. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Premjerė nekomentuoja naujausių Lietuvos banko (LB) ekonomikos  prognozių, nes jose pasigenda pagrindinio scenarijaus. Ingrida Šimonytė sako, kad siūlydama antiinfliacines priemones Vyriausybė vadovausis ne LB, o Finansų ministerijos prognozėmis.

Dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų Lietuvoje įšaldytam Rusijos oligarchų turtui valdyti šalies Vyriausybė kuria specialius teisės aktus, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. „Nelygu, koks turtas, įvairūs gali būti sprendimai, akivaizdu, kad reikės tam tikrų teisės aktų pataisų, dabar jie ruošiami, vienas iš sprendimų gali būti laikinasis administravimas, ko Lietuvos teisėje teisėje nėra“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Seime – aistros dėl Partnerystės įstatymo likimo. Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė registravo siūlymą iš pavasario sesijos darbų sąrašo išbraukti šį projektą, esą jis Rusijos invazicijos į Ukrainą akivaizdoje tik didintų susiskaldymą tarp Lietuvos piliečių. Visgi pats projekto iniciatorius Tomas Vytautas Raskevičius mano, kad šitaip pati parlamentarė siekia nukreipti visuomenės dėmesį nuo karo.

Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, siekiama, kad per Baltijos jūrų uostus negalėtų plaukti rusų laivai. Tai, anot jos, reikia sutarti su kaimyninėmis valstybėmis. Vyriausybės vadovė nurodė, kad toks projektas paruoštas. „Kol kas dar vyksta derinimasis su kaimynėmis. Būtų gerai, jei tai būtų regioninis projektas, bet dar kol kas nėra sutarimo su kitomis valstybėmis. Mes tą projektą turime pasiruošę“, – nurodė ji.

Seimas antradienį sprendė dėl „amžinųjų“ ligoninių vadovų kadencijų ribojimo, tačiau pritrūkus balsų įstatymui nebuvo pritarta. Projektu siūloma, kad vadovai galėtų eiti ne daugiau kaip dvi po 5 metus trunkančias kadencijas iš eilės. Tiesa, tai pačiai įstaigai jie galėtų vadovauti praėjus „atšalimo“ laikotarpiui. Įstatymu taip pat siekiama apriboti ir įstaigų padalinių ir filialų vadovų kadencijas.

Lietuvos Seimas antradienį priimta rezoliucija paragino sustabdyti Rusijos ir Baltarusijos dalyvavimą UNESCO veikloje. Už ją balsavo 113 Seimo narių, nė vienas nebuvo prieš ir nesusilaikė. Joje raginama stabdyti Rusijos ir Baltarusijos dalyvavimą UNESCO komitetuose, tarpvyriausybinėse tarybose ir programose kultūros, švietimo, mokslo ir informacijos politikos srityse.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas sako Seimo pavasario sesijoje pasigendantis Vyriausybės žadėtų reformų. Anot jo, dabar „viską bandoma pridengti karu“. „Nors iš tikrųjų, tai unikali galimybė kalbėti ir apie energetinę nepriklausomybę, apie mokestinius ilgalaikius pertvarkymus, nes iš tikrųjų tai, kas dabar vyksta Ukrainoje su karu, bus poveikis ir Lietuvos ekonomikai. Natūralu, kad taip bus, vadinasi, turime dėl mokesčių galvoti“, – nurodo jis.