Aktualijos

Valstybinės įstaigos, perkančios elektrą iš Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ netiesiogiai kontroliuojamos tiekėjos „Inter RAO Lietuva“, sutartis turėtų nutraukti, sako premjerė.  Pasak Ingridos Šimonytės, jau daug institucijų tokias sutartis nutraukė ir pasirinko garantinį tiekimą.  „Manau, kad turėtų (nutraukti sutartis – BNS)“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė premjerė. „Nežinau, ar tiekėjas („Inter RAO Lietuva“ – BNS) galės užtikrinti elektros tiekimą.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikina, kad Vakarai turėtų taikyti griežtesnes sankcijas Rusijos energetikos sektoriui, Europa turėtų nustoti rusiškas dujas ir naftą. „Putinas karą pralaimi. Tas jau yra visų ekspertų įtvirtinta, kad Rusija yra įstrigusi kare. Aišku, tai neguodžia žmonių, kurie gyvena Mariupolyje ar kituose apsuptuose miestuose, kurie yra nuolat bombarduojami.

Seimas ketvirtadienį apsisprendė dėl galimybės kariams savanoriams ir šauliams leisti namie laikyti automatinius ginklus. Taip pat priimtas sprendimas ir dėl pataisų, kurios šaulių sąjungos nariams suteiktų teisę tarnybos metu dirbant su policijos, pasienio pareigūnais naudoti prievartą, specialiąsias priemones ir šaunamuosius ginklus.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad jei situacija kardinaliai nepasikeis, bus parengtas planas, kaip išeiti iš pandeminio į endeminį režimą. Tai reiškia, kad iki šiol likę koronaviruso apribojimai bus panaikinti. „Lietuvoje tų ypatingų apribojimų jau ir nebėra, yra reikalavimas dėvėti kaukes, yra bendri operacijų vadovo sprendimai.

Nors omikronas ir mažiau pavojingas jau imunizuotiems žmonėms, deja, ne visi ligos atvejai atvejai baigiasi laimingai. Štai vakar užgeso 30–39 m. vyro gyvybė. Statistikos departamento duomenimis, jis buvo pasiskiepijęs nuo koronaviruso. Kaip rodo atvirieji duomenys, COVID-19 pražudė jauną vyrą iš Klaipėdos.

Premjerė Ingrida Šimonytė, vertindama karo Ukrainoje mėnesį, teigia, kad Rusija nesilaiko jokių karo taisyklių, o kiekvienas padarytas jos nusikaltimas guls į Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo sąjungininkų bylą. „Bukas“, – paklausta, kaip įvardintų jau mėnesį vykstantį karą Ukrainoje, atsakė premjerė I. Šimonytė. „Bet turbūt karas kitoks ir negali būti.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo įstatymo pataisos, dėl kurių vienišo asmens išmokos pradėtos skirti ir mokėti tūkstančiams gyventojų, kurie net nepateikė atskiro prašymo. Kaip portalą tv3.lt informavo „Sodra“, pirmosios išmokos jau pradėtos mokėti ketvirtadienį. Kovą vienišo asmens išmokos turėtų sulaukti iš viso apie 200 tūkstančių gyventojų. Ją gaus visi Lietuvoje gyvenantys vieniši žmonės, sulaukę senatvės pensijos amžiaus ir neįgalieji, negaunantys našlių pensijos.

Mūsų šalyje prisiglaudusiems nuo karo pabėgusiems Ukrainos žmonėms pradėtos dalinti 115 eurų vertės „Maisto banko“ kortelės, su kuriomis galima nusipirkti maisto produktų parduotuvėse, priklausančiose vienam iš Lietuvoje veikiančių prekybos tinklų. Toliau teikiama visa reikiama pagalba nuo karo siaubo pabėgusiems ukrainiečiams. Nevyriausybinės organizacijos įvairios pagalbos jau suteikė daugiau kaip 20 tūkst. žmonių, išdalinta beveik 12 tūkst. humanitarinių paketų, daugiau kaip 25 tūkst.

Partnerystės įstatymas ir toliau kaitina aistras Seime. Ketvirtadienį valstietis Dainius Gaižauskas iškvietė Laisvės partijos narį Artūrą Žukauską atsiprašyti, neva sprendimo dėl Partnerystės įstatymo likimo pavasario sesijos metu jis opoziciją prilygino fašistinei Vokietijai.

Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais sako, kad į Lietuvą ketinant atvykti daug informacinių technologijų (IT) specialistų iš Rusijos Lietuvos nacionaliniam saugumui kyla rizikų, nes Rusijos IT sektorių kontroliuoja saugumo tarnybos.

Praėjus mėnesiui po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasiuntė vaizdo žinutę didvyriškai puolimą atremiančiai Ukrainai. Savo kreipimesi anglų kalba G. Nausėda sako: „Jūsų kova yra mūsų kova. Jūsų skausmas yra mūsų skausmas. Jūsų laisvė yra mūsų laisvė“. „Brangūs broliai ir seserys, brangus Volodymyrai, drąsūs ukrainiečiai, prieš mėnesį jūsų šalis buvo žiauriai užpulta Rusijos.

Į Lietuvą vis dar tebesiveržia įvairūs atlikėjai ir menininkai, nevengiantys palankiai pasisakyti apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, sako kultūros ministras Simonas Kairys. „Problema, kad pas mus vis dar tebesiveržia įvairūs atlikėjai ar menininkai, kurie nevengia pasisakyt palankiai Putinui“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministras.

  Per praėjusią parą pasieniečiai apgręžė 20 neteisėtų migrantų, bandžiusių į šalį patekti iš Baltarusijos, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvija praėjusią parą neįsileido penkių tokių užsieniečių, į Lenkiją patekti mėgino 32 neteisėti migrantai.  Antradienį VSAT užkirto kelią į Lietuvą iš Baltarusijos neteisėtai įeiti 31 asmeniui, pirmadienį – 34, sekmadienį – 37, šeštadienį – dviem, penktadienį – 14, ketvirtadienį – 15 migrantų.

Kultūros ministras Simonas Kairys sako, jog nematytų prasmės dalyvauti UNESCO Pasaulio paveldo komiteto posėdyje, jeigu nebus pakeistas sprendimas jį surengti Rusijoje, Kazanėje. „Mano nuomone, aš visiškai nematau prasmės dalyvauti būtent Kazanėje, Rusijos pirmininkaujamame Pasaulio paveldo komiteto posėdyje. Nematau logikos“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.

Praėjo lygiai mėnuo nuo to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. JAV prezidentas Joe Bidenas pradeda vizitą Europoje ir susitikimą su aukščiausiais žemyno lyderiais. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius.

NATO dėl karinės paramos Ukrainai turi ieškoti naujų sprendimų „iš kur ir kaip gauti papildomos karinės įrangos“, sako prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Lietuvoje, kaip ir ne vienoje kitoje šalyje, perkeltine prasme išsivalėme sandėlius, peržiūrėję, ką mes galime duoti ir tai išsiuntę Ukrainai, tačiau tų priemonių nebepakanka“, – ketvirtadienį LRT teigė K. Budrys.

  Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) ketvirtadienį pranešė kreipusis į technologijų bendrovę „Google“, prašydama taikyti geografinį blokavimą Lietuvoje uždraustų televizijų programėlėms. Komisija nustatė, kad „Google“ internetinėje parduotuvėje „Google Play Store“ yra mažiausiai 38 Rusijos programėlės, su kurių pagalba galima žiūrėti propagandines televizijos programas.

Kubanėje (Rusija) buvo atleisti iš darbo 12 vidaus kariuomenės („Nacgvardija“) pareigūnų, kurie atsisakė vykti į „spec. operaciją“ Ukrainoje. Negana to, pareigūnai nusprendė į teismą paduoti ir pačią valstybę. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:52 | Kanada plečia sankcijas Rusijai Pasak Kanado premjero biuro atstovų, naujosios sankcijos bus taikomos 160 Rusijos parlamento narių ir tam tikrų prekių bei technologijų eksportui į Rusiją. Kanada taip pat skirs 50 mln.

Prieš Europos Sąjungos ir NATO viršūnių susitikimą Briuselyje Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu trečiadienį prieš vidurnaktį aptarė pagalbos Kyjivui poreikį. „Lietuva ir toliau visomis įmanomomis priemonėmis rems Ukrainą šioje herojiškoje kovoje už savo valstybės suverenitetą ir už visos Europos vertybes. – Prezidentūros pranešime cituojamas šalies vadovas.

Trečiadienio vakarą sutriko „Facebook“ ir „Messenger“ veikla. Sutrikimai fiksuojami įvairiose pasaulio šalyse. Kaip rodo „Downdetector“ duomenys, visame pasaulyje sutriko „Facebook“ ir „Messenger“ veikla. Kaip pastebėjo tv3.lt, vartotojams esant šiose svetainėse buvo metami pranešimai, kad nutrūko interneto ryšys, taip pat galėjo sutrikti susirašinėjimo funkcijos. „Downdetector“ rodo, kad Jungtinėje Karalystėje nuo maždaug 17 val.

Seime – nauji siūlymai padėti nuo infliacijos kenčiantiems senjorams. Štai biudžeto ir finansų komitetas siūlo žmonėms nuo 65 metų bent už kompensuojamuosius vaistus visiškai panaikinti priemokas. Tokios naujienos pensininkus bent kiek paguodžia, tačiau pensijon išėję jaunesni ir taip pat sunkiai galą su galu suduriantys senjorai jau įžvelgia neteisybę, mat lengvata pasinaudoti dar negalės.

Žuvys augina daržoves ir prieskonius. Tokį keistai skambantį ir unikalų mūsų šalyje eksperimentą atlieką Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jie panaudojo akvaponikos sistemą – joje į vandenį suleidusių augalų šaknis tręšia čia plaukiojančios žuvys, o augalai valo žuvims vandenį. Taip derlius užauga dažniau ir greičiau, tad sprendžiamos ir maisto trūkumo problemos. Akvaponikos sistema žuvų ūkyje Klaipėdos rajone.

Beveik 90-ies metų lietuviui, pulkininkui Eugenijui Kisinui vos pavyko ištrūkti iš nuo žemės paviršiaus šluojamo Charkivo ir po ilgos ir sunkios kelionės pasiekti Lietuvą. Tačiau vyro pabėgėlių registracijos centre niekas neužregistravo ir pabėgėlio statuso nesuteikė, mat jo pasas lietuviškas. Namų nei Ukrainoje, nei Lietuvoje neturintis vyras nesupranta, kuo Lietuvos pabėgėliai skiriasi nuo ukrainiečių ir kodėl negali naudotis jiems teikiama parama ar pastoge.

Lietuva privalo sparčiai ruoštis priimti daugiau NATO karių, taip teigia prezidentas Gitanas Nausėda. O jų ties rytinėmis sienomis, taigi, ir mūsų šalyje, gali padaugėti du-tris kartus. Prieš pat NATO viršūnių susitikimą į Valstybės gynimo tarybą susirinkę Lietuvos vadovai tikina siekiantys, kad Aljansas peržiūrėtų Baltijos šalių gynybos strategiją. Su partijų lyderiais susitikęs prezidentas kartoja, kad Lietuva turi pasirengti ir visuotinei totalinei gynybai.

Į registracijos centrus plūstant karo pabėgėliams iš Ukrainos trūksta galinčių su jais sklandžiai susikalbėti savanorių. Noriai padedantis jaunimas nemoka rusiškai, o dauguma atvykėlių retas kalba kitomis kalbomis. Kalbos barjeras trikdo dokumentų tvarkymo procesus. Kaunietė Danutė į pabėgėlių registracijos centrą atskuba vos išgirdusi, kad trūksta žmonių mokančių rusų kalbą.

Karas, kurį matome žinių reportažuose, kurį jaučiame priimdami pabėgėlius ar siųsdami paramą, kartais su savo agresijos pliūpsniais persikelia į darbą. Tai jaučiama, kai darbuotojai turi skirtingas politines pozicijas, o skyrių ir kompanijų vadovai atsiduria savotiškame psichologiniame akligatvyje. Ką daryti, kad vieta, kurioje reikia dirbti, nevirstų mūšio lauku kolegoms ir vadovams – pasakoja Mykolo Romerio universiteto (MRU) doc. dr. Aistė Dromantaitė.

Nuo gegužės pradėjus veikti Lietuvos ir Lenkijos magistraliniam dujotiekiui (GIPL),  kaimyninei valstybei dujas bus galima tiekti iš Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo, sako jo operatorės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius.

Rusijos prezidentui pareiškus, kad mokėjimai už Europos Sąjungai (ES) tiekiamas „Gazprom“ dujas bus priimami tik rubliais, valstybės valdoma Lietuvos dujų tiekėja „Ignitis“ teigia nebepirksianti rusiškų dujų bei neatsiskaitysianti su Kremliaus kontroliuojamu koncernu. „Mes mokėjimų „Gazprom“ neplanuojame, todėl mums neaktualu, bet popkornų užsipirksime“, – BNS teigė „Ignitis grupės“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius.

Lietuva turi visais lygiais – nuo NATO iki kiekvieno piliečio – pasirengti totalinei visuotinei gynybai, po susitikimo su politinių partijų atstovais sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Totalinės gynybos principas turi būti įtvirtintas ne tik Valstybės visuotinės gynybos plane, bet ir taikos meto pasirengime vykdyti mobilizacijos užduotis, organizuoti pilietinį pasipriešinimą.

Rusijos invazija į Ukrainą privertė visą Vakarų pasaulį iš naujo peržvelgti saugumo ir gynybos strategijas. Rytiniame NATO flange daugėja sąjungininkų karių, didinamos investicijos į gynybą. Aptarti Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gaires trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su parlamentinių partijų atstovais.

Šalies ūkininkai šiais metais galės auginti derlių pūdyme, naudojamame ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (EASV) įskaitai, ir neprarasti žalinimo išmokų. Tokį sprendimą priėmė Europos Komisija (EK), atsižvelgusi į maisto krizę, kylančią dėl Putino invazijos į Ukrainą, ir pritaikiusi išimtį. Žemės ūkio ministerija atitinkamai keičia deklaravimo taisyklių punktus.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį lankosi Ukrainoje, kur perdavė Lietuvos karinę paramą. Tęsiantis Rusijos invazijai, jis Kyjive susitiko su šalies gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu. „Mes ką tik atgabenome paramą Ukrainai. Perdavėme Kijeve tiesiai Ukrainos gynybos ministrui O. Reznikov. Viską, ko reikia XXI amžiaus lygio karybai“, – feisbuke rašė ministras, nedetalizavęs konkrečios perduotos paramos.

2021-aisiais tiriant rizikos grupes dėl tuberkuliozės, ši pavojinga užkrečiama liga nustatyta diagnozuota septyniems vaikams, trečiadienį informavo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Pasak centro, iš viso pernai buvo atlikta beveik 23 tūkst. tuberkulino mėginių vaikams, didžioji dalis jų, 17,9 tūkst. – septynmečiams, dar 5,1 tūkst. – rizikos grupės vaikams. Teigiama tuberkulino reakcija iš viso nustatyta 852 vaikams, arba 3,7 proc.

Šiandien Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos pateiktiems siūlymams atsisakyti privalomo notaro dalyvavimo tam tikrose situacijose. Teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos teigimu, notaro vaidmuo užtikrinant sandorių teisėtumą visuomenėje yra labai svarbus, bet visuomenė, jos poreikiai ir lūkesčiai keičiasi, todėl labai svarbu atsisakyti notaro dalyvavimo ten, kur jo galima atsisakyti nesukuriant papildomų rizikų ir tokiu būdu sudaryti gyventojams bei institucijoms galimybes tam tikrus...

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai trečiadienį pranešė, kad netrukus keisis visuotinio kaukių dėvėjimo uždarose patalpose prievolė – kaukių prireiktų tik tam tikrose vietose. Planuojama, kad konkretūs pokyčiai laukia balandžio mėnesį. Gerėjant epidemiologinei situacijai svarstoma atsisakyti privalomų kaukių jas paliekant viešajame transporte ir sveikatos priežiūros įstaigose.

Dėl Rusijos pradėto karo iš Ukrainos pasitraukusiems žmonėms Kauno miesto savivaldybė nuo kitos savaitės teiks finansinę paramą, rašoma pranešime spaudai. Vienkartines pinigines išmokas gaus Migracijos departamente užsiregistravę karo pabėgėliai, neturintys kitų pajamų. Socialinė parama vienam žmogui sieks 126 Eur, o esant didesnei šeimai – už kiekvieną artimąjį išmokama dar po 42 eurus.

Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga, kviesdama solidarizuotis, priėmė sprendimą – visą šiais metais gautą 0,6 proc. GPM paramą skirti Ukrainos žmonėms, kenčiantiems nuo karo, rašoma pranešime spaudai. Praėjusių metų liepos mėnesį įkurta Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga (LKDPS) pradeda savo pirmąją 0,6 proc.

Kol kas dar nėra aiškių rekomendacijų, ar šiemet dar reikės skiepytis nuo koronaviruso papildoma sustiprinamąja doze, pareiškė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jis kartu informavo, kad bus tariamasi, ką daryti su vakcinų pertekliumi. Ministras teigė, kad kol kas nėra rekomendacijų dėl 4 skiepo dozės nuo koronaviruso. „Kol kas nėra sprendimų. Jei bus tokios rekomendacijos iš Europos vaistų agentūros, praktika parodys.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad Lietuvai svarbu turėti kuo didesnį atgrasymo pajėgumą šalyje. Jis taip pat nurodo, kad šiuo metu sąjungininkų karių pajėgos šalyje jau „yra padidėjusios, o tolimesnėje perspektyvoje gali didėti 2-3 kartus“. Trečiadienį popiet prezidentas Gitanas Nausėda susitiks su parlamentinių partijų atstovais dėl Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, jog Rusijos ir Baltarusijos krovinių,  gabenamų Europos Sąjungos (ES) automobilių keliais bei jūromis, embargas turi apimti ne tik Baltijos šalis ir Lenkiją, bet ir visą ES, todėl sprendimas dėl jo turi būti priimtas „europiniu lygiu“. „Jeigu tai padarytų viena ar kelios valstybės – tai sukurtų arbitražo galimybę, galimybę važiuoti per kitur – nebūtų poveikio“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė ministras.

Suvaldžius COVID-19 situaciją vis garsiau kalbama apie tai, ką reikės daryti su kritusiomis vakcinavimo kalendoriniais skiepais apimtimis. Vyriausioji šalies epidemiologė patvirtino, kad jau yra išaugusi rizika sulaukti tokių ligų kaip tymai protrūkių. Kaip nurodė vyriausioji šalies epidemiologė dr. Loreta Ašoklienė, tik vienoje pozicijoje iš 14 infekcijų skiepijimo apimtys yra šiek tiek padidėjusios.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui sustiprinti valstybės duomenų saugumą ir diversifikuoti vietas, kur jie yra laikomi. Ministrė Aušrinė Armonaitė pabrėžia, kad šį klausimą aktualizuoja Rusijos vykdoma agresija Ukrainoje. „Yra valstybiniai duomenų centrai, pasaulyje egzistuoja praktika, kai duomenys yra laikomi privačiuose duomenų centruose.

Vyriausybė siūlo plėsti institucijų galias ribojant informaciją, kurioje kurstoma neapykanta, smurtas ar karo propaganda. Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė teikti Seimui Visuomenės informavimo pataisas, kurios suteiktų galimybę Žurnalistų etikos inspektoriui naujus įgaliojimus – duoti privalomus nurodymus interneto tiekėjams pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti minėtą draudžiamą informaciją. Šiuo metu tai gali daryti tik policija.

Nuo Rusijos vykdomo karo į Lietuvą pasitraukusių ukrainiečių švietimo reikmėms Vyriausybė skyrė 3,7 mln. eurų. Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė, kad didesnė dalis šių lėšų, 2,46 mln. eurų, būtų numatyta vaikų priešmokykliniam ugdymui ir ugdymui mokyklose, įskaitant mokytojų, mokytojų padėjėjų darbo užmokesčiui, vaikų pavėžėjimui į įstaigas, maitinimui. Lėšos apskaičiuotos maždaug 1 tūkst. darželinukų ir 2 tūkst. moksleivių.

Kultūros ministras Simonas Kairys trečiadienį pranešė užsikrėtęs koronavirusu. Jis feisbuke paskelbė tyrimo rezultatus apie gautą teigiamą COVID-19 tyrimo rezultatą. „Atėjo ir mano eilė. O taip gaila, tokia veiksmo pilna savaitė! Nenustebkite, šiokia tokia priverstinė pauzė“, – rašė ministras. Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje COVID-19 bent kartą susirgo daugiau nei 1 mln. gyventojų.

Klaipėdos universitete į pirmąsias lietuvių kalbos paskaitas atkeliaujantys ukrainiečiai jau sveikinasi ir prisistato lietuviškai, tačiau karo pabėgėliai neslepia, jog kol kas didžiausias noras ne dirbti ar integruotis, o sugrįžti į gimtinę. Saulėtą antradienio vakarą į Klaipėdos universiteto (KU) Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto auditoriją vienas po kito rinkosi ukrainiečiai. Kas pirmą kartą, kas jau trečiąjį atkeliavo į lietuvių kalbos paskaitas.

Ketvirtadienį vyks NATO viršūnių susitikimas. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikisi, kad jo metu bus peržiūrėta Baltijos šalių gynybos strategija. „Nebūtinai taip svarbu įvardinti tikslius pajėgumus, bet įvertinti visiškai pasikeitusią saugumo padėtį. Nuo to prasideda tikslus pajėgų planavimas regione. Aš tikiuosi, kad tą pavyks pasiekti“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė G. Landsbergis.

Ketvirtadienį sukanka mėnuo nuo agresyvaus Kremliaus režimo invazijos į Ukrainą pradžios. Iki šiol netyla kalbos ir pasvarstymai, ar dėl šaltakraujiškų Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmų kaltas tik jis, ar atsakomybę turi prisiimti ir šalies gyventojai.

Kai kurie Seimo nariai sako pasigendantys konkretesnių Lietuvos banko (LB) skelbiamų šalies ekonomikos raidos prognozių bei priemonių kylančiai infliacijai suvaldyti. Finansų ministerijos atstovai sako, kad ministerija, skirtingai nei centrinis bankas, pateiks ne tris, o vieną raidos scenarijų, tačiau jis greičiausiai atspindės LB paskelbtas tendencijas – mažėjantį BVP augimą ir augančią infliaciją.