Aktualijos

Jau dvi savaites pareigūnai  aktyviai skiepijami vakcinomis nuo COVID-19 infekcijos. Šiuo metu paskiepyta daugiau nei 5900-ai , arba 39,4 proc. pareigūnų. „Šiuo metu turime paskiepytų beveik 40 procentų pareigūnų. Be abejo norime, kad pareigūnams imunitetas susiformuotų kuo greičiau ir jie galėtų jaustis saugesni saugodami mūsų visuomenę.

Lietuvos medicinoje – liūdna žinia. Pranešama, kad mirė žymus Lietuvos chirurgas Kęstutis Vitkus. Vyrui buvo 68-eri metai. Apie jo mirtį portalui naujienų portalui tv3.lt patvirtino profesoriaus dukra Vita Degutienė. Moteris sakė, kad prieš kelias valandas sužinojo, kad jos tėtis, garsus gydytojas netikėtai sukniubo, būdamas Birštone. „Mirtis visiškai netikėta. Tikriausiai jam įvyko infarktas ar koks trombas – jis nukrito ir sukniubo“, – tv3.lt sakė V. Degutienė.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 10 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 89-erių metų, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Penkiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, keturiems – nuo 70 iki 79-erių, vienam – nuo 50 iki 59-erių metų. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3770 žmonių.

Praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 84 žmonės, antrą – vienas, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 563 tūkst. 724 asmenys, abiem – 209 tūkst. 600. Bent viena vakcinos doze yra paskiepyta 46,5 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 59 proc. 70–79-erių metų gyventojų ir 37,6 proc. 60–69 metų gyventojų. Iš viso Lietuva yra gavusi 806 tūkst. 525 vakcinos dozes, 801 tūkst. 725 iš jų pristatytos į skiepijimo centrus.

Pirmadienio koronaviruso duomenys. Aiškėja, kad per parą nustatyti 592 COVID-19 atvejai ir 10 mirčių. Šią informaciją kasdien praneša Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 501,1. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyti 234 tūkst. 232 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 14 tūkst. 292 asmenys. Pasveikusiųjų – 211 tūkst.

Viešojoje erdvėje vis drąsiau kalbama, kad pastarosiomis savaitėmis fiksuojamas koronaviruso atvejų augimas reiškia tik vieną – trečioji COVID-19 banga jau įsibėgėjo. Ekspertai dalijasi palyginimais, kaip skirtingos bangos paveikė Lietuvą. Dar sekmadienį mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo savo mintimis. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad trečioji banga Lietuvą paveikė nevienodai. „Įsibėgėjus trečiai bangai galima pradėti lyginti ją su antrąja.

Balandžio 19d. duomenimis vidaus reikalų ministro įsakymu yra išduoti 805 leidimai Baltarusijos piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką ypatingais humanitariniais tikslais, iš jų  – 376 Baltarusijos piliečiai jau yra Lietuvoje, o prieglobsčio pasiprašė 133 asmenys. Toks vidaus reikalų ministro leidimas išduodamas gavus Užsienio reikalų ministerijos motyvuotą siūlymą dėl užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką dėl ypatingų humanitarinių priežasčių (pvz.

Antradienį, balandžio 20 d., pradedamas elektroninis nuotolinis dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP), kurį organizuoja Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Šiais mokslo metais pasiekimų patikrinime dalyvaus 25689 mokiniai.  „Šių metų dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas vyks nuotoliniu elektroniniu būdu. Prieš mėnesį vykdytas bandomasis testavimas leido įsivertinti galimus trikdžius ir sunkumus.

Paviršių testavimą šią savaitę ketinama pradėti dešimtyje Vilniaus regiono darželių. Kaip BNS sakė sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė toks testavimas pradedamas tose savivaldybėse, kuriose „pandeminė situacija yra sudėtingiausia“. „Maždaug dešimt darželių pakviesime dalyvauti. Kol kas dar negaliu tiksliai įvardinti, bet kalbamės su keliomis savivaldybėmis iš Vilniaus apskrities pirmiausia, nes čia daugiausiai protrūkių“, – sakė S. Bieliūnė.

Nuo pirmadienio darbą Lietuvoje gali atnaujinti prekybos centruose įsikūrusios parduotuvės, kino teatrai, teatrai, koncertų salės, leidžiami nedideli renginiai. Pagal praėjusią savaitę Vyriausybės priimtą sprendimą, prekybos centruose veikiančios parduotuvės galės dirbti tik šiokiadieniais, savaitgaliais jų veikla draudžiama.

Lietuvą visai neseniai pasiekė jau 4-ojo gamintojo vakcina, o didėjant vakcinavimo tempui Vyriausybė priėmė sprendimą leisti žmonėms rinktis, kuria vakcina jie nori būti paskiepyti. Pavadinimų gausa ir gamintojų sprendimai juos keisti apsunkina žmonių pasirinkimą. Naujienų portalas tv3.lt primena, kaip per trumpą laiką keitėsi vakcinų pavadinimai. „Comirnaty“ „Comirnaty“ vakcina geriau žinoma „BioNTech ir Pfizer“ arba „Pfizer“ pavadinimu.

Nors pensinis amžius didėja kasmet, tačiau dalis gyventojų jį sukaupia didesnį nei reikalaujama. Tačiau gyventojai skundžiasi, kad to nekanka gauti didesnei pensijai. „Sodra“ aiškino, kad pensijos dydį lemia ne tik darbo stažas, bet ir per visą gyvenimą sumokėtos socialinio draudimo išmokos. Portalo tv3.lt skaitytoja Virginija (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi) pasakojo, kad pernai liepos mėnesį sulaukusi pensinio amžiaus išėjo į pensiją.

Naujienų agentūra BNS pateikia svarbiausių savaitgalio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Koronaviruso situacija:  * Lietuvoje šeštadienį pranešta apie 1193 naujus COVID-19 atvejus bei 12 mirties atvejų. Sekmadienį paskelbta apie 726 naujus atvejus ir dar šešias mirtis. Sekmadienio duomenimis, pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 501,2 atvejo.

Nuo liepos sunkaus šlapimo nelaikymo diagnozę turintys pacientai, drausti privalomuoju sveikatos draudimu, galės gauti ketvirtadaliu daugiau kompensuojamų sauskelnių, šią savaitę pranešė Valstybinė ligonių kasa. Jos teigimu, tam antrąjį pusmetį numatyta 1,2 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) bei dar 400 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto. Lietuvoje kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones pernai naudojo 171 tūkst.

Koronaviruso infekcija pavojinga ne tik suaugusiems ir gretutinių susirgimų turintiems žmonėms, bet ir vaikams. Medikams pavyko išgelbėti reanimacijoje atsidūrusį vaiką, kuris sirgo COVID-19 sukeltu plaučių uždegimu. Ši COVID-19 ligos forma dažniausiai pasitaiko tarp suaugusiųjų. Vaikas buvo gydomas reanimacijoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vadovas doc.

Vieni į pajūrį, kiti – į maldos namus. Nuo šiandienos bažnyčiose vėl gali vykti pamaldos dalyvaujant tIkintiesiems. O šie į mišias patraukė nuo ankstaus ryto, sako išsiilgę bendruomenės ir Dievo žodžio ne per kompiuterio ar telefono ekraną. Saulėtas ankstus rytas, o į sostinės Šv. Juozapo bažnyčią vienas po kito jau traukia žmonės. Šiandien – pirmoji diena, kai tikintiesiems mišių metu bažnyčių durys vėl atsiveria.

Laisvėjantys karantino suvaržymai, 21 laipsnis šilumos ir šviečianti saulė savaitgalį į Palangą sutraukė šimtus žmonių. Nors išsimaudyti Baltijoje dar nė vienas neišdrįso, tačiau braidančių ar besideginančių pliaže netrūko. Darbo turėjo ir polciija porelė poilsiautojų vartojo alkoholį kopose ir užmiršo savo mažamečius vaikus. Teko įsikišti ir Vaiko teisių apsaugos specialistams. Palangoje vasara. Oro temperatūra siekia net 21 laipsnį šilumos, šviečia saulė, pučia šiltas vėjelis.

Laisvėjantys karantino suvaržymai, 21 laipsnis šilumos ir šviečianti saulė savaitgalį į Palangą sutraukė šimtus žmonių. Nors išsimaudyti Baltijos jūroje dar nė vienas neišdrįso, tačiau braidančių ar besideginančių pliaže netrūko. Buvo darbo ir policijai – porelė poilsiautojų prisigėrė kopose ir užmiršo savo mažamečius vaikus. Teko įsikišti ir vaiko teisių apsaugos specialistams.

Mokytojai nuo pat pirmosios karantino dienos atidūrė nepavydėtinoje situacijoje, kai teko greitai keisti savo darbo metodus ir aplinką. Tačiau net ir po metų juos lydinti įtampa ir nežinia niekur nesitraukia. Pedagogas ir mokytojų atstovas Egidijus Milešinas pasakoja, kad mokytojai patiria ne tik didžiulį psichologinį stresą, bet ir fizinių problemų. Nežinia, kada ir ar apskritai kada nors atsisveikinsime su nuotoliniu ugdymu, kuris tapo visų mokytojų kasdienybe.

Rokiškio rajone rastas 4 tūkst. metų senumo bronzinis durklas – strėlės ar ieties antgalis yra unikalus ir sensacingas radinys, nes vienintelis toks Lietuvoje, šią savaitę pranešė Kultūros paveldo departamentas. „Šis durklas – akivaizdus įrodymas, kad mūsų protėviai dar gerokai prieš Kristų palaikė ryšius su Europa. Iki šiol panašių radinių nebuvo rasta. Tai kol kas vienintelis toks radinys Lietuvos teritorijoje“, – rašoma pranešime.

Ingridos Šimonytės Vyriausybė pastaruoju metu sulaukia vis daugiau kritikos dėl koronaviruso pandemijos valdymo Lietuvoje. Tiesa, daug kritikos sulaukė ir buvusi Sauliaus Skvernelio Vyriausybė.

Vienas bankas, keturi hektarai ir devyni milijonai. Štai tokia matematika – naujausiame „Sienos“ tyrime apie verslą, kuris Pinskų šeimai padėjo įsirašyti į politikos milijonierių sąrašus. Istorija sukasi apie sklypą prie Nemenčinės – didelę keturių hektarų teritoriją, kurioje sovietmečio pabaigoje buvo įkurdintas rezervinis ryšių centras. Kaip rašė šią teritoriją tyrinėjęs portalas Pamiršta.lt, karo atveju šis centras turėjo perimti vyriausybinių ryšių perdavimo funkcijas.

Nors koronaviruso atvejų skaičius pastarosiomis dienomis siekia virš tūkstančio, Vyriausybė nusprendė laisvinti karantiną. Ekspertų tarybos narys M. Stankūnas teigia, kad apie atlaisvinimą kalbama jau seniai, tačiau jis nežino, ar pasirinktas geriausias laikas. S. Čaplinskas tikina nesuprantantis Vyriausybės elgesio logikos ir teigia, kad dabartinė premjerė nepasimokė iš Sauliaus Skvernelio Vyriausybės klaidų.

Tradicinį lietuvišką instrumentą – kankles – žinome visi, jos tampa vis populiaresnės, deja, ne mūsų šalyje, o užsienyje. Tradicines etnografines kankles Lietuvoje gamina vos keli liaudies meistrai, o jų skambesį pasaulyje populiarina emigrantai ir net Japonijos ambasadoriaus žmona. „Čia yra mano mamos atminimui tos kanklės padarytos“, – sako liaudies meistras Albertas Martinaitis.

Buvusiam generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui ketinama suteikti Ukmergės rajono garbės piliečio vardą. Tokį siūlymą savivaldybės tarybai teikia Garbės piliečio vardo suteikimo komisija.

Į Lietuvą atgabenta nauja „Modernos“ vakcinų nuo COVID-19 siunta – 19,2 tūkst. dozių, sekmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Jau septintoji šios farmacijos bendrovės vakcinų siunta per dvi dienas turėtų būti paskirstyta savivaldybėms. Iki šiol Lietuva buvo sulaukusi 62,4 tūkst. „Moderna“ vakcinos dozių, o gyventojų skiepijimui sunaudota 60,6 tūkst. dozių.  Ministerijos duomenimis, nuo COVID-19 Lietuvoje jau paskiepyta 563,4 tūkst. gyventojų, arba 20,1 proc. visuomenės.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė septyni žmonės, jiems buvo nuo 50 iki 89 metų, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 70 iki 79-erių, po vieną mirusį asmenį buvo 50-59 ir 80-89 metų grupėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3760 žmonės.

Per praėjusią parą pirmąją COVID-19 skiepo dozę gavo 1 tūkst. 452 žmonės, antrąją – 181, sekmadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyta 563 tūkst. 463 asmenys, abiem – 209 tūkst. 572. Bent viena vakcinos doze yra paskiepyta 46,5 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 59 proc. 70–79-erių metų gyventojų ir 37,6 proc. 60–69 metų gyventojų. Iš viso Lietuva yra gavusi 806 tūkst. 525 vakcinos dozes, 801 tūkst.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 726 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 6 žmonės, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 8  tūkst. 460 molekuliniai (PGR) ir 5 tūkst. 449 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 501,2 atvejo, teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,2 procento.

Kitą savaitę Vilniuje oficialiai atidaromas naujas kultūrinis istorinis maršrutas „Samuelio Bako keliu“. Tai autentiškas pažintinis turas, atskleidžiantis dailininko Samuelio Bako jaunystėje patirtus išgyvenimus nacistinės Vokietijos okupuotame Vilniuje, teigia jo kūrėjai. Kelias eina per keturias vietas, jos bus pažymėtos skulptoriaus Romualdo Inčirausko kurtais mažosios plastikos darbais.

Nuo gegužės vidurio Vilniuje esančio Ribiškių pažintinio tako teritorijos kraštovaizdžiu rūpinsis 15 juodagalvių šiurkščiavilnių avių ir ir penkios ožkos. Vilniaus savivaldybės teigimu gyvūnai maždaug 40 arų ploto aptvare bus apgyvendinti vos sustiprėjus pirmajai žolei. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktorės Jolantos Radžiūnienės teigimu, naująsias Ribiškių kraštovaizdžio draustinio „gyventojas“ pamatys pasirinkusieji tiek ilgąjį, tiek perpus trumpesnįjį pažintinio tako maršrutą.

Šylant orams ir laisvėjant karantino ribojimams, į gamtą traukia ir metalo ieškikliais apsiginklavę tautiečiai. Tokia situacija itin nerimą kelia paveldosaugininkams, mat naują pramogą atradę žmonės kartais netyčia suardo unikalias teritorijas, o kai kurie kaip juodieji archeologai specialiai ieško vertybių ir iš to bando pasipelnyti. Kultūros paveldo specialistė rodė įvairius radinius, kuriuos į Kauno skyrių sunešė gyventojai.

Namie gaminto maisto receptai, nuotraukos su numylėtais augintiniais – nieko naujo, kad šalies politikai rinkėjams bando pasirodyti šeimos žmonėmis. Tačiau, specialistų teigimu, vieni tai sugeba padaryti natūraliai, o kiti jau ne pirmus metus taip ir neranda savo rolės. Ir tuomet visuomenė stebisi, kodėl pirmoji ponia dalinasi velykinio pyrago receptu prezidentūros puslapyje.

Gatvėse burzgiant vis daugiau motociklų, sezoną įkandin pradeda ir plieninius žirgus pasikinkę policijos pareigūnai. Šeštadienį jie surengė reidą, tikrino vairuotojų blaivumą. Pasak pareigūnų, policijos motociklai savo įranga neatsilieka nuo automobilių. Ir netgi gali darbuotis kaip stacionarūs greičio matuokliai. Šį „Yamaha“ motociklą pareigūnai lygina su prasižengėlių siaubu – nežymėta policijos „Audi A6 Quattro“, kurioje sumontuota greičio matavimo ir numerių skenavimo sistema.

Sulaukę net kelių pranešimų apie link Nemuno plūstančias smirdančias nuotekas, Kauno aplinkosaugininkai surengė patikrinimą ir nustatė galimą teršėją. Aiškėja, kad fekalijom smirdantis vanduo nežinia kiek laiko tekėjo iš vieno daugiabučio, kuris turi vietinius valymo įrenginius. Gyventojai sako periodiškai ištuštinantys šulinius, specialistai mano, kad per retai. Smirdantis upelis vingiuoja šlaitu link Nemuno Petrašiūnuose Nemajūnų gatvėje.

Britų karališkoji šeimyna atsisveikina su princu Philipu – karalienės Elžbietos II-osios vyru, kuris ją ir džiaugsme, ir varge lydėjo net 73-ejus metus. Laidotuvių ceremonija buvo kukli – tokia, kokios pageidavo pats velionis. Su juo Vindzoro pilies Šventojo Jurgio koplyčioje atsisveikino vos 30 artimiausių žmonių. Jų gretose ir pirmą kartą po nusišalinimo nuo karališkųjų pareigų ir išsikraustymo namo grįžęs princas Haris.

Abiturientai į klases turėtų grįžti jau netrukus – Vyriausybė dvyliktokams atvėrė mokyklų duris. Tačiau sprendimu grąžinti abiturientus į suolus liko patenkinti ne visi. Maždaug trečdalis abiturientų nori ir toliau mokytis namie, o švietimo bendruomenė skundžiasi, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) nurodymai esą tokie nesuprantami, kad kaip juos įgyvendinti težino tik ponas Dievas.

Darbo saugos priemonių pardavėjai perspėja, 4 iš 5 Lietuvoje parduodamų respiratorių gali būti padirbti. Įtartinų veidą ir nosį dengiančių apsaugos priemonių galima rasti ir dalyje šalies vaistinių. Iš Kinijos į Lietuvą respiratoriai dažnai atkeliauja su padirbtais dokumentais. Kaip atskirti tikrą gyvybę išgelbėti galinčią priemonę nuo klastotės? Sostinėje grožio saloną turintis vilnietis Vytautas Vyriausybei atlaisvinus karantiną dirbti vėl pradėjo vasario viduryje.

Mergaitė nuo aštuonerių susidomėjo tortų, pyragų bei keksiukų kepimu ir ši aistra ją taip užvaldė, kad atėję svečiai galvoja, jog ant stalo sukrauti desertai atkeliavo iš kulinarijos parduotuvių. Didvyčių kaimo gyventojos Justės kepamus tortus ir kitus gardėsius žino ne tik kaimynai, o ir nemažai Plungės gyventojų. Nors mergaitei tik 12 metų, ji turi įgimtą talentą kulinarijai. „Man mama leisdavo prie jos gaminių prisidėti, gaminti, visada maišydavau, sudėdavai ingredientus.

Pirmadienį prasidės bendros Baltijos ir kitų NATO šalių karinės pratybos „Open Spirit 2021“ („Atvira dvasia 2021“), jos šiemet vyks Estijos teritoriniuose vandenyse – Suomių įlankoje, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pasak ministerijos, tarptautinė jūrinių minų paieškos ir išminavimo operacija vyks balandžio 19–29 dienomis, joje šiemet dalyvaus laivai bei narų išminuotojų komandos iš septynių šalių: Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, JAV ir Rumunijos.

Apie 800 nėščiųjų per metus paskutinėmis nėštumo savaitėmis vartoja alkoholį, atskleidė Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas. Apie 40 moterų per metus alkoholį nėštumo metu vartojo itin dideliais kiekiais. Tokį tyrimą Seimo priklausomybių prevencijos komisijoje trečiadienį pristatė Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto dekanas, Vilniaus universiteto Biomedicinos mokslų instituto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros vedėjas, Nacionalinės sveikatos tarybos narys, prof.

Vyriausybei COVID-19 valdymo klausimais patariančių ekspertų tarybą palieka duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius. Anot mokslininko, šiai veiklai jam trūksta laiko. Kiek anksčiau iš premjerei Ingridai Šimonytei patariančios ekspertų grupės jau pasitraukė profesorius Vytautas Kasiulevičius.

Šiuo metu Vilniuje vakcinai gali registruotis visi gyventojai, kuriems yra daugiau nei 65 metai, mat ateinančią savaitę Vilnius vėl sulauks didelės, 14 tūkst. dozių, „Pfizer-BioNTech“ vakcinų nuo COVID-19 siuntos, o nuo antradienio šia vakcina pasiskiepyti galės visi norintys 65 metų ir vyresni vilniečiai.  Registruotis vakcinacijai galima jau dabar, per visą savaitgalį. Senjorams taip pat yra aktyviai skambinama ir primenama apie galimybę skiepytis.

Apie pusšimtis protestuotojų šeštadienį, prieš vidurdienį, prie Rusijos ambasados Vilniuje reiškė paramą Ukrainai, pasauliui su nerimu stebint šalia šios valstybės telkiamas šimtatūkstantines karines pajėgas.

Profesorius virusologas Saulius Čaplinskas prognozuoja, kad COVID-19 taps sezoniniu virusu. Tačiau jis pažymi, kad kol kas gyventojai privalo laikytis saugumo priemonių, mat egzistuoja rizika užsikrėsti pakartotinai. „Panašu, kad gyvensime pagal ketvirtąjį pandemijos scenarijų, t. y.– virusų sukeliama liga gali tapti sezonine. Jau matėme, kad šiltuoju periodu Lietuvoje virusas taip pat cirkuliavo, tik mažiau pastebimai ir net buvo tvirtinančių, jog pandemija įveikta.

Jau po poros metų Lietuvos sveikatos sistemos laukia griūtis. Tokios niūrios prognozės skrieja iš pačių medikų ir universitetų atstovų lūpų. Daugiau kaip pusė visų Lietuvos gydytojų yra pensininkai, o rezidentų skaičius netgi mažėja, taigi pakeisti vyresnius kolegas nebus kam. Ligoninės ir universitetai ragina valdžią didinti valstybės finansuojamų rezidentūros studijų vietų skaičių. Ministerija atkerta, kad trūksta pinigų, o situacija nėra tokia jau prasta.

Lietuvoje gyvena 65 tūkstančiai judėjimo negalią turinčių žmonių, bet negali gauti tinkamų pavėžėjimo paslaugų, nes privačios taksi firmos Lietuvoje neturi nevaikštantiems žmonėms pritaikytų automobilių. Dėl to neįgalieji dažnai negali nuvykti pas gydytoją, į darbą ar susitvarkyti kitų svarbių reikalų.

Gavusi naujų vakcinų, Kauno savivaldybė žada nuo COVID-19 vėl kviesti skiepytis 65-erių ir vyresnius gyventojus. Kaip šeštadienį informavo Kauno savivaldybė, šią savaitę miestui skirta vakcinų siunta išnaudota per penkias dienas, todėl iki antradienio vakcinavimo centras nedirbs.  Po savaitgalio laukiama atvykstant naujos „Pfizer“ ir „BioNTech“ skiepų nuo COVID-19 partijos. „Jais pirmiausia vėl bus skiepijami 65 metų ir vyresni gyventojai.

Šeštadienį Lietuva pagal sergamumą COVID-19 oficialiai įžengė į „juodąją“ zoną. Tai reiškia, kad dabar sergamumas koronavirusu siekia 502,5 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų arba teigiamų tyrimų procentų dalis yra daugiau nei 10 proc. Vyriausybei patariantys mokslininkai šią žinią priima su nerimu.