Aktualijos

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen užtikrina, kad aplinkos ministras Simonas Gentvilas turi visišką Liberalų sąjūdžio ir jos palaikymą.  Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga jau nuo vasario S. Gentvilui nori surengti interpeliaciją. Pirmiausiai ministras dėmesio sulaukė dėl buvusios Aplinkos apsaugos departamento Olgos Vėbrienės atleidimo.  Dabar ministras opozicijos akį patraukė dėl jo šeimai statomo kotedžo Melnragėje, kur, gali būti, darbavosi nelegalūs darbininkai.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1138 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė devyni žmonės, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikta 10 tūkst. 260 molekulinių (PGR) ir 8873 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 517,6 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,2 procento.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia nepritarianti parlamentarų siūlomam lengvatiniam pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifui maisto produktams. Pasak jos, naudos vartotojai beveik nepajustų, tačiau valstybės biudžetas prarastų didelę dalį įplaukų. „Visos pridėtinės vertės mokesčio lengvatos dažniausiai didžiąja dalimi nusėda tarpininkų arba gamintojų kišenėse, bet tikrai ne vartotojų, todėl tikimybė, kad nuo PVM mokesčio lengvatos maistui įvedimo sumažėtų maisto kainos, yra minimali.

Lietuvoje nuo praėjusių metų liepos galiojantį automobilių taršos mokestį, kuris yra mokamas transporto priemonės registravimo metu, reikia peržiūrėti, jį glaudžiau susiejant su realia tarša, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Judėjimo negalią turintį vaiką auginančios šeimos ar suaugę judėjimo negalią turintys žmonės nuo šiol turės mažiau prisidėti patys, pirkdami neįgaliojo vežimėlį, skuterį, pasėstą ar čiužinį praguloms išvengti. Taip pat sudaryta galimybė stovėjimo atramą vaikui įsigyti patiems ir gauti šios priemonės įsigijimo išlaidų kompensaciją. „Nuo šiol valstybė padengs daugiau faktiškai patirtų išlaidų įsigyjant būtiniausias judėjimo negalią turinčių vaikų ar suaugusiųjų techninės pagalbos priemones.

Karantino atlaisvinimai buvo reikalingi, tačiau svarbu ruoštis ir galimam situacijos blogėjimui, sako prezidento patarėjas Simonas Krėpšta. „Turbūt yra labai nedaug valstybių, kuriose pandeminė situacija prastėja ir tuo pačiu metu laisvinami karantino ribojimai. Kita vertus, tai yra suprantama, nes karantinas tęsiasi jau šeštą mėnesį, ir situacija verslo prasme ir socialine prasme yra tikrai labai įtempta“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento patarėjas.

Šešėlinės prekybos naudotais automobiliais iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) mastas per praėjusius metus išaugo kelis kartus, o pogrindiniai prekeiviai pernai valstybei nesumokėjo beveik puspenkto milijono eurų mokesčių. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius Antoni Mikulskis sako, kad šiuo metu atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose skaičiuojama žala valstybei siekia beveik 7,5 mln.

Ženkliai sumažėjo kas trečio Lietuvos gyventojo pajamos, beveik tiek pat sako gyvenantys prasčiau nei per pirmąjį karantiną – rodo nevyriausybinių organizacijų užsakymu atlikta apklausa, rašoma pranešime spaudai. Lyginant su pirmuoju karantinu, 7 proc. gyventojų finansinė padėtis pagerėjo, dviejų trečdalių (65 proc.) išliko panaši, tačiau 28 proc. nurodė, kad jų finansų būklė per antrąjį karantiną, lyginant su praėjusių metų pavasariu, pablogėjo.

Įtariama, kad Lazdijų rajono savivaldybei priklausančios viešosios įstaigos „Lazdijų sporto centras“ patalpose vyko treniruočių salės veikla, nors tai iki šiol draudžiama dėl karantino reikalavimų, rašo portalas Delfi.lt. Pasak portalo, prisidengiant švietimo įstaigos veikla, į treniruoklių salę sportuoti galėjo rinktis buvusį Lazdijų sporto klubą „Sakalas“ lankę lazdijiečiai, tarp jų – ir vietos konservatorių partijos lyderis, Lazdijų rajono vicemeras Audrius Klėjus.

Lietuva padarė pažangą ir, kol kas neoficialiais Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nebėra pirma pagal alkoholio suvartojimą pasaulyje, sako Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) vadovas Renaldas Čiužas. „Galiu pasakyti, kad, kalbant apie prasigėrusios valstybės lipduką, jį reikėtų drąsiai nuplėšti: tikrai Lietuvoje šiuo metu taip nėra.

Antradienį pradedamas elektroninis nuotolinis dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP). Šiais mokslo metais pasiekimų patikrinime dalyvaus 25 tūkst. 689 mokiniai, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra. „Šių metų dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas vyks nuotoliniu elektroniniu būdu. Prieš mėnesį vykdytas bandomasis testavimas leido įsivertinti galimus trikdžius ir sunkumus.

Milijoninį bunų projektą pradėjusi Vidaus vandens kelių direkcija sako, kad greit nuo Kauno iki Kuršių marių keleiviniai laivai ir krovininės baržos galės plaukti be trikdžių. O atsigaunant laivybai Kauno valdžia iš archyvų traukia ir užmirštą šliuzo ties hidroelektrine projektą. Vos prasidėjus laivybos navigacijos sezonui – Nemune ties Žalgirio arena sujudimas. Pluša žemsiurbė ir jai padedantys laivai – tvarkoma Nemuno salos akvatorija.

Neapsikęsdami prie vakcinavimo centrų tįstančių eilių bei nesulaukdami jau metus šalies valdžios žadamos išankstinės registracijos skiepytis sistemos, uostamiesčio valdininkai ją pasišovė sukurti patys. Nutįsusios gyvos, skiepo nuo koronaviruso laukiančių klaipėdiečių, eilės uostamiestyje tampa įprastos. Pusantros valandos vakcinos laukė prekybininkai, ne ką trumpiau tenka stovėti ir vyresniems nei 65-erių senjorams.

Vilniuje Žaliųjų ežerų gatvę planuojama sujungti su Nemenčinės plentu – bus tiesiamas naujas kelias, statomas tiltas per Nerį. Tačiau vietiniai gyventojai sunerimę – esą jei projektas išties bus įgyvendintas, naujasis kelias nuguls per sklypus, kur dabar gyvena dešimtys šeimų su mažais vaikais. Taip pat esą nutiesus kelią ir pastačius tiltą, bus stipriai suniokotas praktiškai kurortinis Žaliųjų ežerų rajonas.

Navalno apnuodijimas ir marinimas kalėjime, žvanginimas ginklais prie Ukrainos ir galiausiai išaiškėjusi istorija apie karinio sandėlio sprogdinimą Čekijoje – Putino Rusija elgiasi, kaip teroristinė valstybė, tačiau Europos Sąjunga neapsisprendžia papildomai bausti Kremlių, ir vėl apsiriboja raginimais apsiraminti ir susirūpinimais.

Šylant oras prie jūros plūsta ne tik poilsiautojai. Baltijos bangas bei smėlį pamėgo ir bebrai. Atėję prie vandens šie graužikai lyg niekur nieko nusiprausia ir patraukia savais keliais. Tokius neįprastus vaizdus fiksuojančius klaipėdiečius medžiotojai įspėja – norintys geresnio kadro ar nuotraukos gali likti ir be pirštų. Besiprausiantį bebrą išvydo pajūriu išėjusi pasivaikščioti klaipėdietė Deivyda. Mergina iš pradžių nesuprato koks tai gyvūnas ir ką jis ten daro: „Buvo toks rūkas.

Kumščiais griaunamą istorinę vilą Kauno žaliakalnyje bandęs apsaugoti architektas, šiandien su apstumdytu statybos darbų vadovu susitiko teisme. Architektą palaikyti prie teismo su burbulais ir balionais surengė neabėjingi mietsiečiai. Teismai vis dar sprendžia ir tąkart pusiau nugriautos tarpukarinės vilos likimą, mat sklypo savininkas visus reikalavimus ją atstatyti skundžia.

Atsidarius parduotuvėms didžiuose prekybos centruose minios žmonių plūsta į parduotuves apsipirkti – kai kur jau nuo ryto prie parduotuvių nusidriekė eilės. Prekybininkai ir toliau turi skaičiuoti pirkėjus ir per daug jų neįsileisti. Stambesni centrai įsirengė net išmanias sistemas, kurios skaičiuos kiekvieną pirkėją. Išsiilgę gyvo bendravimo pardavėjai ir pirkėjai džiaugiasi, kad prekyba pamažu grįžta į ankstesnes vėžes. Tačiau ne visos parduotuvės dar veikia.

Po ilgos žiemos miego Dzūkijoje pradėjo lįsti baliniai vėžliai. Šie reti ir saugomi gyvūnai daugiausia ir gyvena šiame regione. Vos prašilus, iš žemėje paslėptų dėtaviečių, pradeda ropoti jaunikliai. Jie iš kiaušinių išsirito dar rudenį, po storu sniego apklotu peržiemojo ir dabar paleisti į namais tapsiančias Dzūkijos pelkes. Metelių regioninio parko ekologė Inga Čitavičienė balinių vėžlių mažyliams – kaip antra mama. Moteris su kolegomis rūpinasi šių retų ir saugomų gyvūnų populiacija.

Vyriausybės siūlymas vėlinti skiepijimą antrąją „Pfizer-BioNTech“ vakcinos doze galbūt net iki 8 savaičių medikų sutinkamas nevienareikšmiškai. Jei vieni kaip kompromisą siūlytų svarstyti nebent tik atidėjimą 6 savaitėms, kiti apskritai įžvelgia daugiau rizikų nei galimų naudų.

Raseiniuose nuo COVID-19 mirė vos 26-erių metų vyras, užkratas į ligonines giuldo vis jaunesnius ir jų vis daugiau. Gydytojai prašo gyventojų neužsimiršti ir karantino švelninimus sutikti atsakingai, nesibūriuoti net ir atvirose erdvėse. Mat buvimas lauke ir saulės spinduliai nuo koronaviruso neapsaugo. Sergamumo rodikliai Lietuvoje ir toliau prastėja. Atšilę orai Lietuvos gyventojus sukvietė ne tik į pajūrį.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad ir būtina ir toliau tvirtai palaikyti Ukrainos teritorinį vientisumą bei jos sienų neliečiamumą, Rusijai telkiant pajėgas prie šios šalies sienų. Ministras pirmadienį taip kalbėjo susitikime su Estijos gynybos ministru Kalle Laanet. „Pastaruoju metu matome Rusijos provokacinius veiksmus pasienyje su Ukraina ir okupuotame Kryme. Stebime karinių pajėgų kūrimą ir kokybinį karinio potencialo didėjimą perginkluojant ir rengiant pajėgas.

Teisme dėl Saulių Skvernelį įžeidžiančių užrašų ant Upės gatvės asfalto liudijo buvusio vyriausybės vadovo žmona. Silvija Skvernelė sako, kad patyrė stresą ir įtampą, turėjo saugoti vaikus nuo neigiamos informacijos ir nesaugumo jausmo būnant namuose. Užrašus ant asfalto nupiešęs buvęs Dalios Grybauskaitės ir Roko Masiulo patarėjas Gediminas Vaitkevičius pareiškė, kad Skvernelių šeima gali  būti kaip tik rami, nes jo užrašų dėka Lietuva bus apsaugota nuo korupcijos.

Vyriausybei penktadienį paviešinus planą, kaip leisime Briuselio skiriamus du milijardus, prezidentas stoja į priešpriešą su Ingridos Šimonytės ministrų kabinetu. Valdantiesiems priminė, kad pinigai yra ne dešiniųjų Vyriausybės programai, o visai Lietuvai ir išsakė nusivylimą, kad planą paviešinus taip vėlai, besitikintis tik patenkinamos jo kokybės. Opozicija svaidosi įtarimais, kad dešinieji ketina pinigus dalinti saviškiams.

Vienas kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl merų rinkimų iniciatorių, konservatorius Andrius Kupčinskas teigia, kad po teismo išaiškinimo vertėtų svarstyti galimybę prilyginti merų funkcijas dabartiniams administracijų direktoriams.

Valdančiųjų konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako palaikantis tiesioginius merų rinkimus, tačiau dėl Konstitucijos pataisos Seime prireiks plataus politinių partijų sutarimo. „Aš palaikau tiesioginius merų rinkimus – kaip palaiko mano partija, mano kolegos. Tai yra aiškiai pasakę ir premjerė, ir kiti mano frakcijos kolegos“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Landsbergis. „Situacija turi būti sprendžiama Seime ir, pirmiausia, aiškiu partijų sutarimu.

Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio teigimu, įvykiai Čekijoje dar kartą parodė, kad Rusija yra terorizmą remianti valstybė. Ministras džiaugėsi, kad kolegos iš ES supranta, kad už paaštrėjusią padėtį Ukrainoje atsakinga Rusija bei pasiūlė, kad Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas galėtų būti gydomos vienoje iš ES sostinių. G. Landsbergis pirmadienį nuotoliniu būdu dalyvavo Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų taryboje.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo kancleriu siūlo skirti ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorių, tarptautinio verslo ir vadybos ekspertą Modestą Gelbūdą. „Modestas Gelbūda visą savo karjerą paskyrė vadybos praktikai, aktualiems tyrimams ir inovacijoms organizacijų vadyboje. Savo patirtį jis sukaupė įvairiose viešojo, nevyriausybinio ir privataus sektorių organizacijose visame pasaulyje.

Šiandien posėdžiavusi Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (toliau – VESK) aptarė šalies epidemiologinę situaciją ir taikomas karantino režimo priemones. „Nors susirgimų skaičius auga, bet matome, kad Velykų savaitgalio ribojimai vis dėlto buvo naudingi ir jų laikymasis leido išvengti staigaus susirgimų skaičiaus didėjimo šalyje“, – pranešime spaudai cituojama vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, BNS kalbinti politikos ekspertai mano, jog Konstitucija turėtų būti keičiama juos įteisinant, bet tam gali būti sudėtinga sutelkti politinę valią. „Aš manau, kad turbūt turėtų atsirasti konsensusas, kad tiesioginių merų rinkimų reikia, bet kur gali būti iššūkis, tai sutarti dėl teksto, kuris būtų tame 119 straipsnyje, kaip jis turi būti pakeistas.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius teigia, kad prieš septynerius metus, kai buvo priimtas tiesioginius merų rinkimus numatantis įstatymas, jis pats buvo Seimo nariu, bet už šį įstatymą nebalsavo. Pasak R. Šimašiaus, dabar jį glumina kai kurių politikų nuomonės kaita, kai šie prieš 7 metus entuziastingai balsavo už tiesioginius mero rinkimus, o dabar patys kreipiasi į Konstitucinį teismą.

Vilniaus, Kauno merai galimą grįžimą prie senos rinkimų tvarkos vertina kaip žingsnį atgal. Kauno savivaldybės vadovas Visvaldas Matijošaitis tvirtina, jog būtent dėl tiesioginių rinkimų ir apsisprendė kandidatuoti į mero pareigas prieš šešerius metus pirmai kadencijai. „Ateidamas dirbti Kaunui, vien dėl to ir sutikau dalyvauti tiesioginiuose mero rinkimuose, nes žinojau, kad tai bus pačių žmonių, o ne politinių partijų sprendimas.

Adrenalino ištroškę pažeidėjai ne tik išdarko miško keliukus, bet ir suniokoja žaliuosius plotus. Žūsta augalija ir gyvūnija. Pažeidėjai jaučiasi nebaudžiami, šėlsta miškuose ir nestoja nė vIenai tarnybai. Tad Seime jau griežtinami įstatymai. Aplinkosaugininkai, miškininkai ir saugomų teritorijų specialistai pajuda į reidą „Keturračių kontrolė“, vykstantį visoje Lietuvoje, prisijungia ir policija.

Imuniteto pasas Lietuvoje galėtų atsirasti jau balandžio mėnesį ir suteiktų galimybę naudotis dalimi paslaugų, kurios šiuo metu užvertos. Tad kokių privilegijų gautų turintys imuniteto pasą? Apie tai portalo tv3.lt aktualijų laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo nariu Eugenijumi Gentvilu ir ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėju Karoliu Žemaičiu. Portalas tv3.lt primena, kad premjerė Ingrida Šimonytė pažymėjo, jog dar diskutuojama dėl kai kurių jo taikymo detalių.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, 2021 m. 13–14 savaitėmis, palyginti su 12–13 savaitėmis: Teigiama tendencija tęsiasi: naujų užsikrėtimų skaičius mažėja, stabilizuojasi situacija didžiosiose šalyse – Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje, iš dalies vilčių teikia ir padėtis Vokietijoje.

Įteisinant tiesioginius merų rinkimus Seimo opozicijos lyderis, „valstiečių“ atstovas Saulius Skvernelis mato ir referendumo galimybę. Taip jis kalbėjo po to, kai Konstitucinis Teismas pirmadienį paskelbė, kad prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai.

Pirmadienį Lietuvą pasiekė aštuonioliktoji vakcinos nuo koronaviruso „Comirnaty“ (gamintojas „BioNTech ir Pfizer“) siunta, kurią sudaro 74880 vakcinos dozių. Jos bus pristatytos savivaldybėms tą pačią dieną. Iki šios dienos Lietuva gavo 537,2 tūkst. „Comirnaty“ vakcinos dozių, o gyventojų skiepijimui sunaudota 528,6 tūkst. Vakcinomis nuo COVID-19 Lietuvoje jau paskiepyta 563,7 tūkst. gyventojų, arba 20,1 proc. visuomenės.

Konstitucinio Teismo sprendimas, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, politologų nestebina – juk diskusijos apie tai vyko metų metus. Jų teigimu, nors tiesioginiai rinkimai skatino demokratiją, kilo klausimų, kas savivaldoje priima galutinius sprendimus. Tačiau Seimui prabilus, kad po teismo sprendimo teks keisti Konstituciją, politologai netiki, kad parlamentarai ryšis tokiam žingsniui.

Konstituciniam Teismui išaiškinus, kad dabartinė tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijai, premjerė Ingrida Šimonytė sako palaikanti merų rinkimų tvarką ir kviečia ieškoti galimo teisinio sprendimo. „Iš principo pačius tiesioginius merų rinkimus aš palaikau, bet jie neturėjo būti apibrėžti vienu sakiniu vietos savivaldos įstatyme. Kviečiu dėl merų rinkimų rasti tokį sprendimą, kuris atitiktų Konstituciją arba būtų joje įtvirtintas“, – komentare BNS teigė premjerė.

Prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, pirmadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). „Pažymėtina, kad teisės požiūriu tiesioginiai merų rinkimai, kai jį rinktų savivaldybės bendruomenė, yra įmanomi tik pakeitus Konstituciją“, – pareiškė teismas. Šis KT nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, tai yra baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius teigė pasigedęs atvirumo rengiant ekonomikos gaivinimo planą. Politikas tikino, kad ne visi savivaldybių pasiūlymai jame atsirado, o pakoreguoti planą liko vis keletas dienų. „Turime pakankamai mažai laiko planui patobulinti. Savivaldybių asociacija ne kartą sakė, kad pasigedo atvirumo rengiant šį planą.

Šią savaitę sulaukus 14 tūkst. „Pfizer-BioNTech“ vakcinų siuntos, Vilnius šia vakcina kviečia skiepytis 65 metų ir vyresnius senjorus, mokytojus, abiturientus. Galite registruotis patys arba registruoti kitą asmenį adresu vakcina.vilnius.lt ir 19002. Kitas prioriteto grupes, registracijos laikus ir informaciją apie vakcinavimą galite rasti vakcina.vilnius.lt.

Pirmadienį veiklą leidus atnaujinti iki šiol neveikusioms didelių  prekybos centrų parduotuvėms, tik atsidarius prie kai kurių jau driekėsi nedidelės eilės. Prekybininkai džiaugiasi, kad po keturių mėnesių pertraukos vėl gali dirbti, tikisi pritraukti pirkėjų ir žada dirbti saugiai.

Lietuvos ekonomikos gaivinimo plane prezidentūra įžvelgia trūkumų. Pirmiausiai pasigendama dėmesio smulkioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat – sprendimų, kaip mažinti regionų atskirtį Lietuvoje. Galiausiai prezidentūra tikisi, kad iki patvirtinant planą, jis bus aptartas su didesne visuomenės dalimi. Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį su Vyriausybės atstovais ir ekspertais aptarė 2,2 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos paramą, skirtą atsigauti šalies ekonomikai po pandemijos.

Šiandien, balandžio 19 dieną, vyksta nuotolinė Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryba. Prieš prasidedant posėdžiui ministras Gabrielius Landsbergis akcentavo tris pagrindines temas, kurios bus svarstomos posėdžiuose: „Turime aiškiai pasakyti, kas būtų, jeigu Rusija kirstų raudonąsias linijas, kurios, kaip mes suprantame, yra Ukrainos siena. ES užsienio reikalų ministrai turėtų sutarti, kad esame pasirengę svarstyti sankcijas. Kitas klausimas – Aleksėjaus Navalno sveikata.

Po netikėtos žymaus 68-erių Lietuvos chirurgo Kęstučio Vitkaus mirties jo dukra Vita Degutienė papasakojo, kas nutiko jos tėvui. Moteris sako, kad prieš kelias valandas sužinojo, kad jos tėtis netikėtai sukniubo būdamas Birštono sanatorijoje. „Mirtis visiškai netikėta“, – tv3.lt kalbėjo V. Degutienė. Netikėtai sukniubo Birštono sanatorijoje V. Degutienė sako, kad jos tėvui prieš mėnesį buvo atlikta stuburo išvaržos operacija ir jis išvyko į Birštoną reabilitacijai.

Lietuvoje leidus organizuoti nedidelius renginius, veikti teatrams ir kino teatrams, į juos bus privalu ateiti su medicininėmis kaukėmis ar respiratoriais, žiūrovai bus sodinami išlaikant dviejų metrų atstumus. Šios sąlygos numatytos nuo pirmadienio įsigaliojusiame sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendime.

Klastingasis koronavirusas pasiglemžė dar vieno jauno žmogaus gyvybę – praėjusią savaitę mirė 26 m. amžiaus raseiniškis. COVID-19 ligos eigą sunkinančių sutrikimų turėjęs vyras į ligoninę jau pateko sudėtingos būklės.

Bent pirma COVID-19 vakcinos doze paskiepijus arti penktadalio šalies gyventojų, anot specialistų, jau artėjama link pirmojo būtinojo pasiekti vakcinacijos efekto. Nors dar lieka neatsakytų klausimų dėl vakcinų ir persirgtos infekcijos suteikiamo imuniteto ilgalaikiškumo, pažymima, kad kitų šalių pavyzdžiai teikia džiugių žinių. Kaip aiškino doc. dr.