Aktualijos

Svarstomi variantai, kad nepaprastoji padėtis būtų įvedama ne visoje šalyje, o pasienyje su Baltarusija, sako vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius. „Vienas variantas – penkių kilometrų pasienio ruože įvesti nepaprastąją padėtį. (...) Taip pat svarstomas variantas įvesti nepaprastąją padėtį pasienio savivaldybėse“, – antradienį lrt radijui teigė jis. Viceministras pabrėžė, kad kol kas jokio sprendimo dėl nepaprastosios padėties nėra ir neaišku, ar bus priimtas.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, jog šią savaitę įsigalios tvarka, kaip dalis žmonių bus skiepijama antrą kartą – trečia skiepo doze. Anot jo, tam jau paruošti teisės aktai. „Šią savaitę įsigalios trečios skiepo dozės skyrimas žmonėms su įvairiomis diagnozėmis, atsiras galimybė kai kurias vakcinas pasikeisti, miksuoti jas“, – Žinių radijui sakė ministras.

Praėjusią parą, pirminiais duomenimis, sulaikyti 185 migrantai, neteisėtai kirtę Baltarusijos ir Lietuvos sieną, antradienį skelbia Statistikos departamentas. Iš viso šiemet į Lietuvą nelegaliai pateko 4026 užsieniečiai. Lietuva dėl išaugusios neteisėtos migracijos yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.

Pasieniečiai antradienio naktį sulaikė ir iškart į atgal į Baltarusiją grąžino keliasdešimt nelegalių migrantų. Kaip rašo portalas 15min.lt, minėti atvejai buvo užfiksuoti Ignalinos, Šalčininkų ir Švenčionių rajonuose, o pasieniečiams tam tikrose situacijose padėjo ir karo policija, taip pat kinologai su šunimis. Praėjusią parą, pirminiais duomenimis, sulaikyti 185 migrantai, neteisėtai kirtę Baltarusijos ir Lietuvos sieną, antradienį skelbia Statistikos departamentas.

Varėnos rajono administracija linkusi iš pasieniečių nuomotis keturis modulinius namukus su infrastruktūra ir tvora – ten būtų vietos 20-čiai koronavirusu sergančių migrantų, neteisėtai patekusių į Lietuvą iš Baltarusijos. Tokį sprendimą pirmadienį priėmė savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centras. „Kad užkrato neišvežt kažkur, bandysime išnuomoti konkteinerinius namukus vienoje iš užkardų. Dar nepriėmėme sprendimo, kurioje.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį su krašto apsaugos ministru ir kariuomenės vadu aptars karių indėlį valdant migrantų krizę. Pasak prezidento atstovo spaudai Rido Jasiulionio, valstybės vadovas su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku bei kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu „aptars kariuomenės įsitraukimą vykdant paramos funkcijas ekstremaliosios situacijos metu“. Dėl didelio neteisėtų migrantų srauto per Baltarusiją Lietuva yra paskelbusi ekstremalią situaciją.

Valdžia svarsto pasekti Latvijos pavyzdžiu suteikti darbdaviams galimybę nuo darbo nušalinti nepasiskiepijusius darbuotojus. Valdančiųjų nuomone, užtenka kliautis tik paskatomis, norint, kad vakcinacijos procesas įgautų reikiamą pagreitį, būtinas ir botagas. Darbuotojų atstovai nuogąstauja, kad valdžia eina radikaliausiu keliu ir lygina sprendimą su vergovės laikais.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas sako, kad iš kariuomenės tikėtųsi daugiau policinių funkcijų padedant dorotis su migrantų krize. Pasak jo, kariai galėtų savarankiškai patruliuoti prie valstybės sienos su Baltarusija ir sulaikyti neteisėtus migrantus. Taip pareigūnas kalbėjo Vyriausybei ruošiantis Seimui pateikti siūlymus, kurie padidins kariuomenės įgaliojimus ekstremaliosios situacijos metu.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį leido pasieniečiams apgręžti į Lietuvą vykstančius neteisėtus migrantus ir nukreipti juos į pasienio punktus ar diplomatines atstovybes.

Po rekordiškai karštos liepos žmonės pagaliau galės atsigaivinti –  vos prasidėjęs rugpjūtis pasitinka su lietumi. Šiandien lyja visoje Lietuvoje ir, pasak sinoptikų, skėčių prireiks dar visą savaitę. Klimatologai prognozuoja, kad rugpjūčio temperatūra bus artima vidurkiui, tačiau kritulių galime sulaukti penktadaliu daugiau. Ši liepa, kai vieni kepinosi saulėje ir pliuškenosi vandenyje, o kiti leipo nuo karščio tvankiuose butuose įsimins ilgam.

Skaudžios pagirios po Jūros šventės. Sveikatos apsaugos specialistai jau fiksuoja koronavirusu šventėje užsikrėtusius žmones. Specialistai neatmeta galimybės, kad dalis sergančiųjų ir patys skleidė virusą Jūros šventėje. Praėjus savaitei po renginio Klaipėda yra viena iš daugiausia naujų užsikrėtimų atvejų turinti savivaldybė Lietuvoje. Užsikrėtusių čia tris su pusė karto daugiau nei šalies vidurkis.

Valdžia svarsto vis naujų idėjų, kaip atvykėlius išprašyti iš mūsų šalies – galvoja jiems apmokėti lėktuvo bilietus į gimtinę ir skirti kišenpinigius kelionei. Visgi akivaizdu, kad neprognozuojamą kaimyną Rytuose turinti Lietuva pateko į akligatvį – kai kitos valstybės jau seniai apsistačiusios sienomis ar tiesiai šviesiai perspėja, kad jokių migrantų nepriims, Lietuva tapo kone patraukliausia vieta migrantams bandyti laimę prasmukti į Europą.

Migrantų antplūdis į Lietuvą įgauna vis didesnį pagreitį. Pasieniečiai vakar sulaikė rekordinį nelegalų kiekį – 287 žmones. Auga ne tik sienos pažeidėjų skaičius, bet ir jų nepasitenkinimas. Šiandien, prapliupus lietuviškam lietui, Rūdninkuose apgyvendinti nelegalai sukėlė maištą, tačiau sulaukė pareigūnų ašarinių dujų. Nepatenkinti, kad Lietuva neleidžia laisvai keliauti į Vakarus, migrantai net grasina, kad būsime pašalinti iš Europos Sąjungos.

Kitą savaitę planuojama šaukti dar vieną Seimo sesiją dėl migrantų krizės. Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, būtina skubiai priimti tam tikrus sprendimus, kurie padėtų efektyviau valdyti padėtį. „(...) yra sprendimų, kuriuos reikia padaryti, kad galėtume dar geriau apsaugoti savo sienas ir suvaldyti migracijos antplūdį arba, kitaip sakant, hibridinę ataką“, – pirmadienį delfi.lt sakė ji.

Paskelbus, kad į Baltarusiją bus pradėti skrydžiai iš dar trijų Irako miestų, politologas, VU doktorantas, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas sako, kad nevadinti to invazija ir agresija prieš Lietuvą yra neadekvatu.  „Gana kvailioti. Nevadinti to invazija ir agresija prieš Lietuvą yra neadekvatu. Nestabdyti kaip agresijos prieš Lietuvą yra neadekvatu. Pasieniečiai jau fiksuoja, kad tarp nelegalų daugėja karinio pasirengimo žmonių.

Rūdninkų poligone, kuriame apgyvendinti 380 neteisėti migrantai, situacija kaista. Kelios dešimtys stovykloje apgyvendintų vyrų protestuoja dėl netinkamų gyvenimo sąlygų. Į įvykio vietą nuvykęs TV3 Žinių reporteris nufilmavo, kas dedasi poligone. Protestuojantys migrantai teigė, kad nėra užtikrinamos žmogaus teisės, teigė nebevalgantys duodamo maisto, vandens, kuris esą yra nešvarus ir nesitrauks nuo tvoros.

Rūdninkų poligone, kuriame apgyvendinti 380 neteisėti migrantai, situacija kaista. Kelios dešimtys stovykloje apgyvendintų vyrų protestuoja dėl netinkamų gyvenimo sąlygų. Pareigūnai ėmėsi malšinti migrantus paleidę į juos ašarines dujas. Migrantai teigė, kad nėra užtikrinamos žmogaus teisės, teigė nebevalgantys duodamo maisto, vandens, kuris esą yra nešvarus ir nesitrauks nuo tvoros.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) siūlo prie sienos su Baltarusija statyti tinklinę keturių metrų aukščio tvorą. Jos įrengimas bendrai kainuotų daugiau kaip 150 mln. eurų. „Planuojame statyti prie pat valstybės sienos, ne žemesnę kaip keturių metrų nuo žemės, čia jau su „Concertina“ būtų“, – pirmadienį BNS sakė VSAT vado pavaduotojas pulkininkas Vidas Mačaitis.

Dėl pirmadienio naktį iškritusio gausaus lietaus sukrito dalis neteisėtiems migrantams skirtų palapinių Rūdninkų poligone – dėl to kilo neramumų, tačiau jie buvo numalšinti, nurodė vidaus reikalų ministrės atstovė. „Po to, kai naktį lijo, migrantai buvo labai nepatenkinti, kad sušlapo jų palapinės, reikėjo jas patvarkyti šiek tiek, nupurtyti vandenį, padžiovinti. Jie buvo tuo nepatenkinti ir kilo nedideli neramumai“, – BNS sakė Lina Laurinaitytė-Grigienė.

Rūdninkų poligone, kuriame praėjusią savaitę apgyvendino pirmuosius neteisėtus migrantus, kilo neramumai. Policija praneša, kad migrantai bandė pabėgti. Pirmadienį 14 val. 16 min. policija sulaukė pranešimo, kad Rūdninkų poligone migrantai pradėjo maištauti. „Buvo pasakyta, kad migrantai pradėjo triukšmauti, kažkas bandė išeiti, pareigūnai sustabdė, neleido.

Naujosios Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus gyvenimo draugės architektės Gilmos Teodoros Gylytės įmonė yra laimėjusi penkis savivaldybės skelbtus konkursus, rašo portalai 15min.lt. ir delfi.lt. Bendrovė „Do architecs“, kurios viena akcininkių yra G. T. Gylytė, 2019-ųjų vasarį laimėjo 12,1 tūkst. eurų vertės išeities duomenų analizės ir schemos Aukštamiesčio vystymo strategijos rengimo konkursą, tų pačių metų rugsėjį įmonė laimėjo 730 tūkst.

Nesutarimai su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininku Ramūnu Karbauskiu parlamentarui Tomui Tomilinui baigėsi drastiškai – penktadienį jį taryba pašalino iš partijos. Seimo nariui buvo iškelta krūva kaltinimų – partijos pamatinių vertybių išdavimas, siekis susidoroti su R. Karbauskiu, kitų bendrapartiečių menkinimas. Politologai neabejoja, kad LVŽS – vieno lyderio partija, todėl visi stoję jam į kovą bus pašalinti nedelsiant.

Nauji būdai ir vietos pasiskiepyti Vilniuje mobilizavo dar nesiskiepijusius – daugiau kaip 8230 žmonių gavo savo pirmąją vakciną per pastarąsias pusantros savaitės – kas skiepobusuose, kas savo automobilyje ar naujuose punktuose, rašoma pranešime spaudai. Pasitikrinkite, kada skiepobusas sustos netoli jūsų namų ar darbo, čia – https://vakcina.vilnius.

Pasieniečių mokykloje Medininkuose pirmadienį pradedami montuoti moduliniai nameliai migrantams, neteisėtai kirtusiems Baltarusijos ir Lietuvos sieną. „Šiandien prasideda montavimo darbai. Pagal pasirašytą sutartį, modulinių namelių miestelis gali pradėti veikti jau kitą savaitę“, – žurnalistams pirmadienį sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas.

Koronaviruso pandemija supurtė visą pasaulį ne tik sveikatos srityje, bet ir ekonomikos. Nors pandemija dar vis nesibaigia, imama skaičiuoti, kiek ji kainuoja ir kainuos ekonomikai. Tad kas laukia Lietuvos? Ar po koronaviruso krizės valstybei smogs finansinė krizė? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su finansų analitiku Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.

Lietuva svarsto prašyti pagalbos apgyvendinant migrantus, neteisėtai kirtusius Baltarusijos ir Lietuvos sieną, kitose Europos Sąjungos šalyse. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad su tokiu prašymu į Bendrijos valstybes ketinama kreiptis, jeigu situacija dėl migrantų taptų sunkiai valdoma. „Svarstoma, bet kol kas negaliu pasakyti, kada valstybė kreipsis su šiuo prašymu. Bet jeigu situacija taps sunkiai valdoma, žinoma, kad prašysime“, – žurnalistams pirmadienį sakė Vyriausybės vadovė.

Daugėjant skrydžių iš Irako į Minską būtina dar kartą susitikti su Irako vyriausybe, sako sako pasienyje apsilankiusi Europos Komisijos (EK) narė Ylva Johansson. „Mes turime skubiai reaguoti ir kaip įmanoma greičiau susitikti su Irako vyriausybe ir šios šalies pareigūnais, kad aptartume galimybes sumažinti skrydžių apimtis“, – Medininkuose žurnalistams sakė Lietuvoje viešinti eurokomisarė.

Migracijos tempams iš Baltarusijos į Lietuvą nemažėjant, Europos Sąjungos institucijos turi įvesti sankcijas visiems šio proceso dalyviams, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Panašu, kad tiek ES, tiek Lietuvos draugiškos diplomatinės pastangos su Iraku ir Turkija neduoda rezultatų. ES institucijos turi pasiūlyti sankcijų paketus visiems dalyvaujantiems kontrabandos kelyje“, – BNS pirmadienį teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Lietuvos pasieniečiai ir migracijos pareigūnai siūlys pinigų į kilmės šalį norintiems grįžti neteisėtiems migrantams, taip siekiant paspartinti jų readmisiją, pranešė Migracijos departamento vadovė. Anot departamento direktorės Evelinos Gudzinskaitės, tokias galimybes suteikia neseniai priimto įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisos. „Šis įstatymas suteikia įgaliojimus pasieniečiams ir migracijai siūlyti tokius kišenpinigius norintiems grįžti.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tvirtina, kad atremiant hibridinę ataką iš Baltarusijos, būtina statyti fizinį barjerą – sieną. Ministrė tikisi, kad projektą finansuos ir Europos Sąjunga. Kad fizinis barjeras yra būtinas sutiko ir Lietuvoje viešinti eurokomisarė, visgi europinio finansavimo sienos statybai pažadėti negalėjo. Už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson pirmadienį su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite lankėsi pasienyje su Baltarusija.

Lygiai prieš 500 dienų Lietuvoje nuo COVID-19 mirė pirmasis žmogus. Nuo to laiko ši liga pasiglemžė mažiausiai 4416 gyvybių. Per 500 pandemijos dienų bent 25 tūkst. lietuvių išgyveno skaudžiausias savo gyvenimo netektis, kurių buvo galima išvengti, rašoma Statistikos departamento pranešime.

Pirmadienį į Lietuvą atvyko humanitarinė siunta iš Slovakijos, rašoma pranešime spaudai. „Šalių solidarumas šiuo sudėtingu laikotarpiu yra būtinas. Dėkoju Slovakijai už pagalbą, šiuo metu situacija yra įtempta, neteisėtų migrantų srautai auga, todėl vertiname mums suteiktą pagalbą“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.  Iš Slovakijos į Lietuvą atvyko būtiniausi daiktai miegmaišiai, čiužiniai, generatoriai, palapinės ir kiti daiktai.

Šalies epidemiologiniame žemėlapyje liko vos 6 „žaliosios“ savivaldybės. Sergamumo Covid-19 skaičiams kylant aukštyn, atsiranda vis daugiau raudonų zonų. Oficialūs duomenys rodo, kad raudonoje zonoje jau yra visi didieji šalies miestai. Remiantis Statistikos departamento pateiktais duomenimis, Lietuva pagal dviejų savaičių naujų atvejų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, yra įžengusi į (C1) raudonąją zoną.

Premjerė Ingrida Šimonytė džiaugėsi Europos institucijų pagalba sprendžiant nelegalių migrantų antplūdį Lietuvoje. Vyriausybės vadovė pažymėjo, kad tai nėra vien tik Lietuvos, o visos Europos Sąjungos problema. I. Šimonytė taip pat pažymėjo, kad Lietuva yra pasirengusi statyti fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija, nepriklausomai nuo to, ar jį finansiškai rems Europos Sąjunga. Premjerė pirmadienį susitiko su už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos nare Ylva Johansson.

Pirmadienį Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su už vidaus reikalus atsakinga Europos komisare Ylva Johansson, rašoma pranešime. Pagrindinis dėmesys susitikime skirtas situacijai Lietuvos pasienyje su Baltarusija,  Lietuvai reikalingą ES paramą, siekiant suvaldyti nelegalios migracijos krizę.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 212 naujų koronaviruso atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirčių nefiksuota, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 122,9 atvejo, o teigiamų diagnostinių testų dalis – iki 2,7 procento. Šalyje per šeštadienį atlikti 2895 molekuliniai (PGR) ir 2893 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Pasiekta neteisėtų migrantų apgyvendinimo užkardose riba, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas. „Visos užkaros šiuo metu užpildytos, teko ir šeštadienį, sekmadienį spręsti klausimą dėl šių žmonių apgyvendinimo, matome, kad kol kas galimybių perkelti neteisėtus migrantus iš sienos apsaugos tarnybos padalinių nėra, pavyko kol kas susitvarkyti, tačiau esame prie savo galimybių ribos“, – pirmadienį interviu Lietuvos radijui sakė R. Liubajevas.

Nuo vidurnakčio iki pirmadienio ryto sieną iš Baltarusijos kirto dar 109 neteisėti migrantai, o sekmadienį buvo pasiektas rekordas – 289 migrantai, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas. „Šiai minutei prie Baltarusijos sienos buvo sulaikyti 109 migrantai, kaip matome vėl, tie skaičiai pakankamai dideli, ko gero, šiandien turime perspektyvą vėl pasiekti gana įspūdingą skaičių neteisėtų migrantų“, – pirmadienį interviu Lietuvos radijui sakė R. Liubajevas.

Siekiant stabdyti neteisėtos migracijos per Baltarusijos sieną srautus vien techninės priemonės – fizinio barjero statyba, stebėjimo įranga –  gali atsieiti pusę milijardo eurų, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.  Sekmadienio vakarą susitikusi su į Lietuvą atvykusia Europos Komisijos vidaus reikalų komisare Ylva Johansson, ministrė teigė, jog patikslinus migracijos srautų prognozes Lietuvai reikalinga dešimteriopai didesnė parama, nei yra skirta šiuo metu.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dėlioja planus, kaip paskatinti daugiau gyventojų skiepytis nuo koronaviruso, nes pandemija vėl veržiasi. Beveik visi šiuo metu aptariami siūlymai yra susiję su situacijos bloginimu skiepytis nesutinkantiems gyventojams, kurie taip apsisprendžia ne patarti gydytojo, o dėl nenoro ar baimės.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė susitiko Europos Komisijos vidaus reikalų komisare Ylva Johansson, kuri atvyko į Lietuvą, kad iš arti pamatytų situaciją susiklosčiusią dėl neteisėtos migracijos Lietuvoje. „Norėčiau jums padėkoti už bendradarbiavimą. Lietuva susiduria su hibridine agresija, ir ši agresija nukreipta ne tik prieš Lietuvą, bet ir prieš visą Europos Sąjungą bei jos pamatines demokratines vertybes.

Nuo šios savaitės kai kurie COVID-19 nepersirgę ar nuo šios ligos nepasiskiepiję darbuotojai privalo periodiškai testuotis. Be to, pasigirdo idėjų skiepus kai kuriems darbuotojams padaryti privalomus. Darbuotojų atstovai sako, kad tarp jų jau dabar yra jaučiamas chaosas, o prievolė skiepytis gali atsiliepti itin neigiamai – nesutinkantys vakcinuotis žmonės gali tiesiog palikti darbo vietas, todėl gali imti trūkti darbuotojų.

Nelegalai Lietuvoje viešina savo gyvenimo užkulisius. Arabiškose grupėse jie ne tik dalijasi informacija apie tai, kaip geriau patekti į Lietuvą, o iš jos į kitas Europos Sąjungos šalis, bet ir rodo savo kasdienybę sulaikymo centruose. Joje ne tik nuobodus buvimas uždarytiems, sunkumai, su kuriais susiduria, bet ir linksmybės ar net protestų akcijos. Beje, Lietuvoje dažniau pradėjo lankytis ir sulaikytųjų draugai.

Lietuvoje pasieniečiai sučiupo rekordinį kiekį nelegalų, per sekmadienį iki penktos valandos vakaro 233-is ir šis skaičius toliau auga. Daugėja ir nusiskundimų gyvenimo sąlygomis. Rūdninkuose apgyvendintų neteisėtų migrantų – jau 600, jie toliau organizuoja protesto akcijas, skundžiasi vandeniu, maistu, prašo telefonų su SIM kortelėmis, aiškina, kad jiems palapinėse miegoti per šalta.

Lietuvoje pasieniečiai sučiupo rekordinį kiekį nelegalų, per sekmadienį iki penktos valandos vakaro 233-is ir šis skaičius toliau auga. Daugėja ir nusiskundimų gyvenimo sąlygomis. Rūdninkuose apgyvendintų neteisėtų migrantų – jau 600, jie toliau organizuoja protesto akcijas, skundžiasi vandeniu, maistu, prašo telefonų su SIM kortelėmis, aiškina, kad jiems palapinėse miegoti per šalta.

Prasčiausius vakcinavimo nuo COVID-19 tempus turintys Šalčininkai ėmė aiškintis, kodėl rajono gyventojai taip vengia skiepytis. Čia suvakcinuota mažiau nei trečdalis rajono gyventojų, kai bendras Lietuvos rodiklis jau beveik siekia pusę. Pasirodo, kad didelė dalis rajono gyventojų bijo skiepytis dėl galimų šalutinių poveikių, kliaujasi pažįstamų ar kaimynų nuomone. Taip pat yra ir tokių, kurie nebijo ligos ar yra pasiruošę skiepytis tik „Sputnik V“ vakcina.

Statistikai skaičiuoja pandemijos pasekmes. Gyventojų Lietuvoje toliau mažėja – per metus praradome 12000 piliečių. Pandemija anksčiau laiko į kapus nusiuntė tūkstančius gyventojų, sumažėjo ir gimstamumas. Statistikai mėgina guosti, kad didėjant pensijoms ir pašalpoms, Lietuvoje mažėja skurstančių. Tačiau žmonės skundžiasi, kad gyvenimas visai netapo sotesnis dėl augančių kainų.

Vyriausybei nusprendus, kada būtų grįžtama prie tam tikrų ribojimų dėl COVID-19 situacijos prastėjimo, sveikatos priežiūros specialistai vardija priemones, kurios būtų efektyvios. Specialistų akimis, šiuo metu pati svarbiausia ir efektyviausia kovos su koronavirusu priemonė yra vakcina. Todėl, pasak kai kurių ekspertų, tų asmenų, kurie piktybiškai nesutinka skiepytis, gyvenimas galėtų būti apribotas.

Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su ES Tarybai pirmininkaujančios Slovėnijos ministru pirmininku Janezu Janša laišku kreipėsi į kitus ES lyderius, siekdami atkreipti jų dėmesį į prie ES/Lietuvos ir Baltarusijos sienos augančią įtampą ir kenkėjiškus Baltarusijos režimo veiksmus.