Aktualijos

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) atkreipia dėmesį, kad artėja brandos egzaminų pasirinkimo termino pabaiga. Abiturientai iki lapkričio 24 d. turi pasirinkti, kuriuos brandos egzaminus jie ketina laikyti 2022 m., rašoma ŠMSM praneųime spaudai. Nuo šių metų abiturientams pasiūlytos naujovės: jie turi galimybę pasirinkti daugiau egzaminų nei laikys; informacinių technologijų egzaminą laikyti viena iš trijų pasirenkamų programavimo kalbų.

Parlamentarai konservatorė Jurgita Sėjonienė ir „valstietis“ Aurelijus Veryga palankiai vertina 100 eurų už skiepą nuo COVID-19 kampaniją ir sako matantys galimybes ją tęsti bei plėsti į kitas amžiaus grupes. „Vertinu absoliučiai teigiamai: man atrodo, tai yra svarbu. Norėtųsi daugiau, bet tikrai efektas yra“, – apie iki šiol akcijos duotą efektą LRT radijui sakė valdančiųjų atstovė J. Sėjonienė. Opozicijos atstovo A. Verygos teigimu, ši priemonė veikė drauge su kitomis ir jos davė efektą.

Pasienyje įvedus nepaprastąją padėtį Seime kilo netikėtų kliūčių – paaiškėjo, kad negalima svarstyti jokių Konstitucijos pataisų. „Kai priėmėme nepaprastosios padėties nutarimą, įstatymas labai aiškiai sako, kad tuo laikotarpiu, kai galioja nepaprastoji padėtis, Konstitucijos pakeitimų svarstyti negalime“, – šią savaitę parlamentarus informavo Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.

Šiuo metu vaistinėse galima ne tik nusipirkti vaistų ar gauti specialisto konsultaciją, bet ir pasiskiepyti nuo įvairių ligų, tarp kurių – ir COVID-19, atsispausdinti galimybių pasą ir kt. Pavasarį turinčios įsigalioti naujovės atneš dar daugiau lauktų pokyčių – atsirandančios nuotolinės vaistinės leis neiškėlus kojos iš namų užsisakyti net ir receptinių vaistų. Be kita ko, bręsta permainos ir dėl receptų išrašymo.

Lapkričio 15 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvavo Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ir gynybos ministrų bendrajame ES Užsienio reikalų tarybos susitikime Briuselyje, kurio metu aptartas tolesnis „ES saugumo ir gynybos strateginio kompaso“ rengimas ir prioritetiniai uždaviniai.

3 suoliukai – 20,5 tūkstančių eurų. Už tiek juos nupirko Vilniaus miesto savivaldybė. Prieš kelias dienas suoliukus – meno kūrinius – išvydo ir Šeškinės gyventojai, tačiau žmonės teigia net nesupratę, kad tai suoleliai ir sako, kad valdininkai puotauja maro metu ir švaisto pinigus. Vilniaus miesto savivaldybė atkerta, kad tai nėra tik suoliukai, o meno kūrinys, tad ir kaina yra atitinkama. Žmonės piktinasi tokiais suoliukais: „Vilniaus miesto mero kvailumas. Kad nepažintų.

Režisierius Rimas Tuminas Rusijos propagandinėje televizijoje klausinėjamas apie Ribentropo–Molotovo paktą, okupaciją, pritarė Rusijos skleidžiamai propagandai, už ką susilaukė masinio pasipiktinimo Lietuvoje. Tumino duktė tvirtina, esą jos tėvu Rusijos propagandistai pasinaudojo. Kultūros ministras laukia Tumino pasiaiškinimo ir Valstybinio mažojo teatro, kuriame Tuminas dirba, meno vadovų, sprendimų.

Per pastarąjį dvidešimtmetį Baltijos jūroje žiemojančių paukščių sumažėjo per pusę. Iš viso Baltijos jūros regiono Klaipėdos universiteto mokslininkai pirmieji ėmėsi tirti šių sparnuočių skrandžius ir rado ten aibę jų gyvybei pražūtingų šiukšlių. Visos jos pagamintos ir išmestos žmonių.  Klaipėdos universiteto mokslininkai rodo, kokių svetimkūnių aptinka Baltijoje besimaitinančių jūrinių paukščių skrandžiuose.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės reanimacija ir kovidinis skyrius: kol vieni skyriuje gulintys ir dūstantys koronavirusu užsikrėtę ligoniai atgailauja, kad laiku nepasiskiepijo, kiti į vakcinas moja ranka ir sako, kad persirgę turės natūralų imunitetą. Tiesa, jau į reanimaciją papuolę COVID-19 pacientai maldauja gydytojų gelbėti jų gyvybes ir skiepyti čia pat – vietoje.

Būrelis basų mamų ir dešimtys jas palaikančiųjų protestuotojų sostinėje prie Vyriausybės reikalavo atsisakyti planų galimybių pasus įvesti ir vaikams nuo 12-os metų. Susirinkusieji piktinosi, kad valdžia neva bando priversti atžalas skiepyti. Sveikatos apsaugos ministras ragina tėvus pasikliauti mokslu ir nebijoti vakcinacijos, o Prezidentas gelia Vyriausybei, kad ši vis dar nesiima tinkamu priemonių įtinant žmones vakcinuotis.

Nuo lapkričio 15 d. į viešąsias uždaras erdves ar viešąjį transportą galima patekti tik dėvint medicinines kaukes ar respiratorius. Tačiau dalis žmonių tokio reikalavimo neišgirdo, tad ne vienam teko susidurti su prekybos centrų, parduotuvių, įstaigų apsaugos darbuotojais ar kontrolieriais viešąjame transporte. Prie įėjimo į prekybos centrą Kaune retkarčiais net eilės nutįsta.

Rytų Europoje situacija kaista ne tik dėl migrantų. Vakarų šalys rimtai perspėja, kad maždaug šimtą tūkstančių karių prie Ukrainos sienos sutelkęs Putinas gali pradėti didelio masto karinę operaciją. Apie tai kalba ir amerikiečiai, ir britai, pastarieji nusprendė 600 karių pasiųsti į Ukrainą. Baltijos šalių ministrai situaciją vadina sudėtingiausia per daugelį metų.

Lietuvai ir kaimyninėms šalims atėjo maksimalių išbandymų metas – Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos įkaitais tapę tūkstančiai nelegalių migrantų braunasi į mūsų valstybes. Dėl to praėjusią savaitę Lietuvoje netgi įvesta nepaprastoji padėtis. Nors Lenkija su Lietuva stengiasi atremti migrantų bangą, Europoje vis garsiau šnekama apie tai, kad migrantus turėtume įsileisti.

Dar viena žaliosios bangos įkvėpėjo, Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, sumautis. Mero pradėtas sodinti ir išgirtas kaip pirmasis pasaulyje Kalėdų miškas šiuo metu skendi brūzgynuose ir alkoholio buteliuose. Iš 140 vilniečių pasodintų kalėdinių eglučių beliko vos 20. Pavasarį susikvietęs pulką žurnalistų Vilniaus meras Remigijus Šimašius sodino savo žaliosios bangos pirmuosius daigus. Mėgindamas užkrėsti entuziazmu meras demonstravo, kaip sutvarkė Verkių Rūmų pašonėje buvusį šabakštyną.

Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos (URT) sprendimas leis sankcionuoti neteisėtų migrantų srauto organizatorius, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Nors daugumos neteisėtai sieną kirtusių migrantų prieglobsčio prašymai yra atmetami, o kai kurie tokių prašymų nė nepateikė, tai nereiškia, kad šie žmonės išvyks. Didžiausia tikimybė, kad prieglobsčio statuso neturintys žmonės vis tiek liks Lietuvoje, nes ne visos šalys priima savo piliečius, kurie patys nenori sugrįžti.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi pora, kuri jau kurį laiką negauna jokių pajamų. Po operacijos Vaidui buvo pašalintas vienas plautis, jo darbingumo lygis šiandien tesiekia 55 proc. Visgi neįgalumą turintis vyras nesulaukia net valstybės teikiamos paramos, o į visus jo prašymus padėti Joniškio miestelio seniūnas tik numoja ranka. Negana to, traumą patyrė ir Vaido sugyventinė, kuri susilaužė koją ir šiuo metu negali dirbti. Pora neslepia, kad kartu per mėnesį jie šiuo metu negauna nė vieno euro.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigia, kad reikia dėti visas įmanomas pastangas, siekiant išvengti karantino. „Turime visomis jėgomis stengtis neįvedinėti tokio karantino jokiomis apimtimis“, – pirmadienį po partijų lyderių susitikimo Prezidentūroje sakė ji. A. Armonaitė teigė, kad bet kokie veiklos ribojimai apsunktų ir ekonomiką, ir visuomenės psichikos sveikatą.

Seimo Sveikatos komitetas nesutinka, kad kitais metais būtų skiriama daugiau nei numatyta lėšų naujų inovatyvių vaistų kompensavimui.  Svarstydamas 2022 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektą, komitetas pirmadienį atmetė Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) siūlymą didinti išlaidas naujų vaistų kompensavimui nuo 13,6 mln. iki 20 mln. eurų.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad apie COVID-19 pandemijos valdymą valdžia su žmonėmis turėtų kalbėti pagarbiai ir siekdama jiems padėti, o ne skaldyti. Jis taip sakė pirmadienį susitikime su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, premjere Ingrida Šimonyte, parlamentinių partijų vadovais, sveikatos ekspertais, pranešė Prezidentūra. Prezidentas pabrėžė, kad pandemijos valdymas nebus sėkmingas, jei jis nesutelks žmonių, priešins visuomenę.

Po prezidento, premjerės Ingridos Šimonytės, Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir ekspertų susitikimo kai kurie parlamentinių partijų lyderiai teigia, kad valdant pandemiją buvo padaryta tam tikrų klaidų. Pasak Ramūno Karbauskio, didžiausia klaida – pažadas apie 130 pandemijos valdymui skirtų žingsnių, o Vilija Blinkevičiūtė pastebi stiprų politikų susiskaldymą ir etikečių klijavimą.

Šių metų Laisvės premiją siūloma skirti „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ bendradarbiams Gerardai Šuliauskaitei, Bernadetai Mališkaitei ir Jonui Borutai. Tokį sprendimą pirmadienį priėmė Seimo Laisvės premijų komisija, įvertinusi iš institucijų, visuomeninių organizacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų gautus teikimus, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Rusijoje dirbantis režisierius Rimas Tuminas sako padaręs klaidą Rusijos televizijai duodamas interviu, kuriame sakė nesureikšminantis Lietuvos okupaciją lėmusio Motolovo ir Ribentropo pakto bei nelaikantis rusų okupantais. Vilniaus mažojo teatro feisbuko paskyroje pirmadienį paskelbtame režisieriaus pasisakyme teigiama, kad jis kreipėsi į televizijos kanalą dėl paneigimo, pilno interviu teksto ir vaizdo įrašo, tačiau atsakymo nesulaukė.

Kabėdamas apie vakcinavimo nuo COVID-19 skatinimą, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tam reikia leistis į dialogą ir kiekvienam abejojančiam piliečiui įrodyti, kodėl yra tikslinga skiepytis. To prezidentas tikisi iš Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos. Pirmadienį G. Nausėda su premjere Ingrida Šimonyte, partijų lyderiais bei savo suburtais sveikatos ekspertais aptars kovos su koronaviruso pandemija strategiją.

Jei situacija dėl migrantų krizės komplikuosis, bet kada gali būti prašoma pradėti NATO konsultacijas pagal 4-ąjį straipsnį, po susitikimo su Latvijos ir Estijos kolegomis paskelbė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Lietuvos vadovas per spaudos konferenciją pirmadienį taip pat patvirtino, kad Lietuva yra pasirengusi palaikyti Lenkijos sprendimą aktyvuoti 4-ąjį straipsnį, jei to prireiktų.

Lietuvoje susitikę Baltijos šalių vadovai pasmerkė Baltarusijos veiksmus dėl į Lenkiją ir Lietuvą plūstančių migrantų. Baltijos šalys šiuo klausimu tikisi Europos Sąjungos (ES) ir NATO pagalbos. Latvijos prezidentas Egilas Levitas teigia, kad šiandieninė pabėgėlių krizė nėra analogiška migrantų krizei, kurią matėme 2015-aisiais, todėl jai reikia visiškai kitokio dėmesio ir sprendimų.

Nepaisant dalies visuomenės nepritarimo, sprendimą dėl galimybių paso vaikams nuo 12 m. įvedimo ketinama priimti trečiadienį, patvirtino ministras Arūnas Dulkys. Tiesa, šios tvarkos įsigaliojimo laikas gali keistis, nei skelbta iš pradžių. Paklaustas, kada bus priimtas sprendimas dėl galimybių paso nuo 12 m. įsigaliojimo, ministras priminė, kad praėjusią savaitę šis klausimas buvo Vyriausybės pasitarimo stadijoje.

Panašu, kad neigiamo Vėlinių efekto išvengti pavyko ir greitai galima pasiekti piką, dabartinę situaciją įvertino sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Tiesa, jis dar siūlė palaukti, kokia situacija bus vaikams grįžus į mokyklas.  Paklaustas, ar gali būti prieita ta riba, kai dėl lovų užimtumo tektų skelbti karantiną, ministras tvirtino, kad situacija šiuo metu yra stabili. „Kol kas matau pagal skaičius, [kad] situaciją kol kas pilnai valdome.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vadovė Monika Navickienė gavo laišką, kokio nenorėtų gauti niekas. Nežinomas asmuo reikalavo tuoj pat suteikti jam stogą virš galvos, antraip jis ateitų į ministrės namus ir susidorotų su jos šeima. M. Navickienę šie grasinimai neramino – ji kreipėsi į teisėsaugą. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Tomas Kavaliauskas tv3.lt komentavo, kad minėtą laišką su žiauriais ketinimais M. Navickienė gavo dar vasarą, birželio mėnesį.

Nuogąstavimai, kad dėl ilgojo Vėlinių savaitgalio itin padaugės užsikrėtusiųjų COVID-19, nepasitvirtino, panašu, kad užsikrėtimų kreivė stabilizuojasi, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Panašu, kad Vėlinių efektas, kurio taip baiminomės, neįvyko“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė jis. Ministras pabrėžė, kad džiaugtis, jog situacija gerėja, dar negalima, tačiau esama požymių, kad ji gali stabilizuotis.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako sulaukęs Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen patikinimo, kad Europos Komisija imsis veiksmų dėl migracijos krizės, tačiau klausimas dėl fizinio barjerų statybų finansavimo lieka atviras. „Šiandien U. von der Leyen man atsiųsta žinutė informuoja apie Europos Sąjungos pasiryžimą imtis veiksmų aktyviau kalbėtis su migracijos kilmės šalimis, su „Frontex“ pagalba stiprinti ES išorinės sienos apsaugą ir išplėsti sankcijas Baltarusijos režimui.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad Lietuvos–Baltarusijos pasienyje yra stebimos kelios naujos tendencijos. Viena jų – fiksuojami didėjantys nelegalių migrantų srautai, be to į Lietuvą jie bando patekti didesnėmis grupėmis ir naujose vietose. Pirmadienį Vidaus reikalų ministerija (VRM) surengė spaudos konferenciją situacijai pasienyje aptarti.

Situacija Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje stabili, tačiau migrantų, bandančių patekti į Lietuvą, daugėja, teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Šiuo metu situacija prie Baltarusijos ir Lietuvos pasienio yra stabili, incidentų neužfiksuota, mūsų pareigūnams neteko panaudoti nei specialiųjų priemonių, nei specialiųjų veiksmų“, – pirmadienį žurnalistams sakė ministrė. Vis dėlto, jos teigimu, migrantų, bandančių neteisėtai patekti į Lietuvą, daugėja.

Į Lietuvą patekusių migrantų vaikams paslaugos galėtų būti užtikrinamos ne tik jų apgyvendinimo teritorijose, bet ir už stovyklų ribų, sako vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė. „Mes pateikėme įstatymui pastabas.

Po ilgų derybų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir devynios medikų profsąjungos pirmadienį naujai pasirašė Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinę sutartį. Komentarus apie tai teikia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė ir profesinių sąjungų atstovė Aldona Baublytė. Nauja LNSS šakos sutartis galios 2022–2024 metais.

Prezidentūrai nepatinka Seimo valdančiųjų inicijuotas projektas įkurti žvalgybos kontrolieriaus pareigybę, sako vyriausiasis prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius. Žvalgybos veiklos atitikimą įstatymams, žmogaus teisėms turinti kontroliuoti tarnyba, pasak Prezidentūros atstovo, kelia riziką Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento veiklos efektyvumui bei saugumui.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) kreipiasi į Prezidentą Gitaną Nausėdą, Premjerę Ingridą Šimonytę ir Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl neatidėliotinų sprendimų valdant pandemiją, rašoma socialdemokratų pranešime. Socialdemokratai aukščiausiems šalies vadovams pateikė dokumentą, kuriame raginama nedelsiant peržiūrėti ir iš esmės keisti pandemijos valdymo strategiją ir taktiką – siūlomi penki vienas kitą papildantys sprendimų paketai.

Nuo gruodžio 1 d. įsigalios įstatymo pataisos, pagal kurias už privalomus COVID-19 testus mokės nebe valstybė, bet patys dirbantieji. Tai kelia ažiotažą visuomenėje ir dalis nesiskiepijusių grasina apskritai išeisiantys iš darbo.

Pirmadienį būrelis tėvų susirinko protestuoti prie Vyriausybės prieš galimybių paso įvedimą vaikams nuo 12-os metų. Akcija organizuojama siekiant atkreipti valdžios dėmesį į tai, jog galimybių paso įvedimas esą diskriminuotų vaikus ir sukeltų psichologinių problemų ypač jautriai paauglių amžiaus grupei.

Lietuvos gyventojai sukčiams atiduoda vis daugiau pinigų. Šiemet nusikaltėliai per 9 mėnesius apgaule pasisavino daugiau nei 25 milijonus eurų, tai yra tris kartus daugiau nei pernai. Sukčiai vis rečiau prisistatinėja pareigūnais, rečiau skambina telefonais, tačiau dažniau žmonėms siuntinėja elektroninius laiškus, socialiniuose tinkluose demonstruoja uždirbtus pinigus ir ragina žmones investuoti, meluoja, kad per kelias savaites uždirbs milžiniškus pelnus.

Turime pasiekti, kad Minsko oro uostas taptų nesklaidymo zona ir čia nenusileistų nei vienas lėktuvas su neteisėtais migrantais, atvykęs į Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos posėdį sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Policija nutraukė administracinę teiseną dėl parlamentaro Petro Gražulio – pareigūnai aiškinosi, ar lankydamasis prekybos centre Kaune jis turėjo galimybių pasą. „Informuojame, jog penktadienį, nenustačius pažeidimo, administracinė teisena buvo nutraukta“, – BNS pirmadienį informavo Kauno apskrities policija. Policija teigia tikrinusi spalio 22-ąją viename naujienų portalų paskelbtą informaciją, jog spalio 21 dieną, apie 20.30 val.

Dėl sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio terorizavimo vienam asmeniui pateikti įtarimai. Į policiją dėl grasinimų jai ir jos šeimai kreipėsi ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.   Portalas tv3.lt susisiekė su Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinoniene. Ji patvirtino, kad šiuo metu įtarimai dėl A. Dulkio terorizavimo pareikšti vienam asmeniui, o tyrėjai tęsia ikiteisminį tyrimą.

Po savaitgalio – liūdna naujiena. Tarp COVID-19 aukų vėl pateko jauna, vos per 30 m. amžiaus moteris. Statistikos departamento duomenimis, ji nebuvo pasiskiepijusi pagal pilną vakcinacijos schemą. Atvirieji Statistikos departamento duomenys rodo, kad nuo COVID-19 mirė 30–39 m. amžiaus grupei priklausiusi Kauno miesto gyventoja. Ji pasiskiepijusi nebuvo.

NATO naikintuvai praėjusią savaitę du kartus kilo atpažinti ir lydėti karinių Rusijos orlaivių, skridusių tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros. Trečiadienį buvo atpažintas į Karaliaučių skridęs Tu-134, taip pat du naikintuvai Su-27, pakilę iš Karaliaučiaus, pasitikę Tu-134 ir jį lydėję į Karaliaučių.

Aplinkos ministerija pirmadienį paskelbė naują Aplinkos apsaugos departamento vadovo konkursą. Pirmas balandį skelbtas konkursas neįvyko, vienam iš dviejų kandidatų atsiėmus paraišką. „Departamentui tenka ir gyventojų bei verslo konsultanto vaidmuo, todėl naujasis jo vadovas turi ne tik nepriekaištingai išmanyti aukščiausius kontrolės standartus, bet ir būti ir vadybos procesų profesionalas“, – pranešime sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Irako vyriausybė pranešė ketvirtadienį organizuosianti repatriacijos skrydį savo piliečiams, įstrigusiems Baltarusijoje prie sienos su Lenkija ir pageidaujantiems „savanoriškai“ grįžti į savo šalį. „Irakas [lapkričio] 18-ąją surengs pirmąjį skrydį pageidaujantiems savanoriškai būti grąžintiems“ iš Baltarusijos, naktį iš sekmadienio į pirmadienį irakiečių televizijai sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Ahmedas al Sahafas.

Užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius tvirtina, kad Europos Sąjungai ruošiantis įvesti sankcijas Baltarusijai dėl neteisėtos migracijos į Bendriją organizavimo, ES parengusi ir dar daugiau ribojimų, jei Minsko elgesys nesikeis. „Yra principas, kurio yra laikomasi, kad jei Lukašenkos režimas nekeis savo nusikalstamo elgesio, sankcijos toliau bus plečiamos ir įvedinėjamos laipsniškai.

Per pastarąją parą pasienyje su Baltarusija apgręžti 126 migrantai, siekę neteisėtai patekti į Lietuvą, jų grupės didėja, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas.  „Per praeitą parą 126 neteisėti migrantai bandė neteisėtai atvykti į Lietuvą, nė vienas iš jų nebuvo įleistas, visi buvo apgręžti ir grįžo į Baltarusijos Respublikos teritoriją. Taip pat mes matome tendenciją, kad neteisėtų migrantų grupės didėja.