Aktualijos

Šią savaitę Lietuva sulaukė vakcinų siuntos iš vieno gamintojo. „BioNTech ir Pfizer“ penktadienį pristatė 138060 „Comirnaty“ vakcinos dozių. Naujos vakcinų siuntos saugomos Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlyje, kol savivaldybėms skirstomos anksčiau gamintojų pristatytos vakcinos. Vakcinos paskirstomos savivaldybėms, atsižvelgiant į jų gyventojų skaičių ir skiepijimo tempą.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako iš Vokietijos kolegos Heiko Maaso išgirdęs patikinimą, kad sankcijos Baltarusijos oro bendrovei „Belavia“ turi išlikti.

Vakarai kalbasi su Vladimiru Putinu ir Aliaksandru Lukašenka bandydami spręsti kilusią migrantų krizę prie išorinės Europos Sąjungos sienos. Lietuvoje šie pokalbiai vertinami nevienareikšmiškai, tačiau nuogąstaujama, kad tokiu būdu Vakarų sostinės legitimizuoja Minsko diktatorių ir atveria kelią galimai šantažui ateityje.

Lietuvos tarnybos ketvirtadienį gavo informaciją iš socialinių tinklų, kad netoli Lietuvos pasienio užfiksuotos dvi naujos mobilių telefonų koncentracijos vietos, kurių ankstesnėmis dienomis nebuvo. Panašu, kad tai galėtų būti ir dvi naujos migrantų grupės, bet kol kas dar neaišku ir nėra tiksliai žinoma, kiek šiose grupėse yra žmonių. Ankstesnėmis dienomis minėtos vietovės su mobilių telefonų koncentracija nebuvo fiksuojamos.

Žemdirbiai nerimauja, kad dabartinis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas netinkamai eina pareigas. Jie išreiškė nepasitikėjimą ministru, šiuo klausimu kreipėsi į valdančiuosius ir Seimą. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovai penktadienį susitiko su prezidentu, kad išsakytų savo lūkesčius ir pastabas dėl žemės ūkio politikos. Po susitikimo jie išsakė priešingą nuomonę, kad palaiko žemės ūkio ministrą ir jo nereikėtų šalinti iš pareigų.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad žinučių iš Prezidentūros apie planuojamus Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbius telefonu su nelegitimiu Baltarusijos prezidentu Aliaksandro Lukašenkos negavo. „Galiu pasakyti tik tiek, kad žinučių prieš skambučius, nei pirmą, nei antrą, nesu gavęs nei iš prezidento, nei man turimais kanalais iš patarėjų komandos“, – spaudos konferencijoje penktadienį teigė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį susitiko su aukšta Jungtinių Amerikos Valstijų pareigūne ir aptarė demokratijos iššūkius šiandieniniame pasaulyje. Viena pagrindinių pokalbio temų – migracijos krizė. JAV atstovė smerkė Minsko režimą ir Aliaksandro Lukašenkos elgesį su demokratijos judėjimais Baltarusijoje. JAV pareigūnė taip pat kreipėsi į Lietuvos LGBT bendruomenę ir ragino ją kovoti už savo teises.

Penktadienį nukeltas dešimtmečius diskusijas kėlęs Petro Cvirkos paminklas. Aikštėje pasirodė ir protestuotojų. Vis dėlto savivaldybė mano besieilgianti ir teisėtai, ir teisingai bei ketina pervadinti P. Cvirkos vardu pavadintą skverą. Nukeliant P. Cvirkos paminklą buvo matyti keletas protestuotojų, nešinų plakatais. „Tas tapdavo mankurtu – vergu be ateities“, – rašoma ant vieno plakato.

Pluoštinių kanapių augintojai ir perdirbėjai skundžiasi nežinantys, ką daryti su derliumi ir dėl to kaltina valdžią. Nors nuo lapkričio Lietuvoje įsigaliojo įstatymo pataisos, kurios leidžia perdirbti visas pluoštinės kanapės dalis, Lietuvoje dar nė viena valdžios institucija nepadarė namų darbų: nesiėmė gaminių kontrolės, nėra patvirtinti gamybai reikalingi teisės aktai, neaišku, net kiek kainuos pluoštinių kanapių kosmetikos, maisto produktų patikros.

Nuo tokių istorijų pabaigos gali praeiti kad ir dešimt metų, bet jos niekad neužsimiršta. Psichologai prie didžiausių gyvenimo iššūkių priskiria artimųjų mirtis, patirtą prievartą, sunkias ligas, negalią ar darbo netekimą, bet retai mini sulaikymą, bandymą sutrypti reputaciją, teisėsaugos institucijų mėsmalę, kurioje žmonės gali suktis daugybę metų. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas, lobistas Andrius Romanovskis iš šios mėsmalės išėjo sutrikdytas, bet sveikas ir gyvas.

Prokuratūra penktadienį paprašė dėl papirkimo ir prekybos poveikiu kaltu pripažinti buvusį koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą Raimondą Kurlianskį ir skirti jam pusseptintų metų laisvės atėmimo bausmę. Buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui prašoma skirti septynerius metus kalėjimo. Vilniaus apygardos teisme abiems kaltinamiesiems prokuroras Justas Laucius taip pat pasiūlė skirti beveik po 38 tūkst. eurų baudas.

Viena jautriausių temų visame pasaulyje – organų donorystė. Sveiki žmonės dažnai net nesusimąsto, kad kažkur šalia gyvena tie, kurie kasdien kenčia ir kaip išganymo laukia transplantacijos. Kai kurių laimingųjų svajonė išsipildo vos po kelių dienų ar savaičių, kiti laukia kelerius mėnesius ar metus, tačiau yra ir tokių, kurie iškeliauja reikiamo organo taip ir nesulaukę. Šiuo metu Lietuvoje yra registruoti 425 recipientai – žmonės, kurie tikisi organo transplantacijos sulaukti kuo greičiau.

Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas, ekspremjeras Saulius Skvernelis sako, kad Prezidentūros ir Vyriausybės viešas aiškinimasis dėl Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučio Aliaksandrui Lukašenkai kenkia valstybės prestižui. „Aš manau, kad tai, kas dabar Lietuvoj vyksta, yra kai kurių galbūt tokių ne visai subrendusių politikų emocijos, kurios kaltina pačią Vokietijos kanclerę, kuri kaip sunkiasvoris ES politikas padarė labai daug, tame tarpe ir Lietuvai.

Per praėjusią parą, nuo ketvirtadienio vidurnakčio iki penktadienio, pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 106 migrantams. Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių įleistų užsieniečių ketvirtadienį nebuvo, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Tarnybinių ginklų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko. Pasak pranešimo, rytą ties Šalčininkų rajonu prie sienos Baltarusijos pusėje iššauta signalinė raketa.

Vilniuje penktadienį bus nukeltas Petro Cvirkos paminklas. Dešimtmečius diskusijų keliantis sovietmečio veikėjo ir rašytojo paminklas sostinėje nukeliamas ekspertams išbraukus jį iš kultūros vertybių registro, tam pritarė ir sostinės taryba. Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas BNS teigė, kad darbus atliks savivaldybės įmonė „Grinda“, teritorija bus aptverta dėl aplinkinių saugumo, taip pat į galimas provokacijas bus pasirengę reaguoti savivaldybės ir policijos pareigūnai.

Karantino režimas Lietuvoje, Vyriausybės sprendimu, galėtų būti įvedamas pasiekus kritinį – 240 – COVID-19 gydymui skirtų lovų reanimacijoje užpildymą. Vis dėlto šalies ligoninių vadovai, nors nesiryžta prognozuoti, ar šio sezono COVID-19 pikas jau praeityje, sako, kad situacija stabili ir karantino gali pavykti išvengti. Vyriausybė yra nustačiusi du etapus dėl COVID-19 pandemijos valdymo priemonių.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Vakarų lyderių pokalbiai su autoritariniu Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka yra neišvengiami sprendžiant humanitarinę migrantų krizę ir palygino situaciją su lėktuvo užgrobimu.

Tikrintojams įkliuvo viena didžiausių mėsos perdirbimo įmonių Kaišiadorių rajone. Šalia jos tvoros specialistai išvydo pilną pievą išpiltų dvokiančių atliekų. Įtariama, kad bandydama slėpti įkalčius įmonė kitą dieną pievą tiesiog suarė. Įmonei gresia tūkstantinės baudos, o jos vadovai visus pažeidimus neigia.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Briuselio vykdomas spaudimas Baltarusijai dėl dirbtinai sukeltos migrantų krizės rodo „pirmuosius rezultatus“. Tai G. Nausėda pareiškė po ketvirtadienio pokalbio su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda, informavo Lietuvos Prezidentūra.  „Europos Komisijos ir Europos Išorinių veiksmų tarnybos veiksmai suvaldant Lukašenkos režimo sukurtą įkaitais tapusių migrantų krizę, kuri yra hibridinės atakos prieš Europos Sąjungą dalis, yra savalaikiai.

Kinija ketvirtadienį dar kartą pasmerkė Lietuvos sprendimą leisti Taivano atstovybei šalyje veikti šios salos vardu ir pareiškė ginsianti savo teritorinį vientisumą, kurį, anot Pekino, Vilnius pažeidė. Tokį pareiškimą išplatino Kinijos Užsienio reikalų ministerija po to, kai Vilniuje duris atvėrė Taivaniečių atstovybė. „Šis žingsnis kenkia Kinijos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui ir juo šiurkščiai kišamasi į Kinijos vidaus reikalus.

Naujienų portalas tv3.lt sulaukė 29 m. Sonatos laiško, kuriame ji dalinasi savo sudėtinga situacija. Laukdama gydytojų verdikto, ar gali skiepytis nuo COVID-19, moteris sako besijaučianti „nei pakarta, nei paleista“, mat kol mina poliklinikų slenksčius, už testavimąsi galimybių pasui turi susimokėti iš savo kišenės. Negana to, nuo gruodžio kas 7–10 dienų ji tą privalės daryti ir norėdama eiti į darbą.

Būriui gerbėjų dizaineris Juozas Statkevičius pristatė naują pavasario – vasaros kolekciją, kurią paskyrė mylimam žmogui. Pirmą kartą per savo karjerą dizaineris pasirinko floristinį motyvą ir sukūrė net 64 elegantiškus, spalvingus ir lengvus modelius. Įspūdingą kolekciją vainikavo ne vieną nustebinusi išskirtinė vestuvinė suknelė. Elegantiški siluetai, gėlių šešėliai, lengvos spalvos ir romantiška estetika.

Seime – dar viena Laisvės partijos idėja. Šįkart ji siūlo apmokestinti lengvus plastikinius maišelius, į kuriuos daugelis neskaičiuodami kraunasi vaisius ar daržoves.  Kiek turėtų kainuoti vienas maišelis, politikai nesiūlo, tačiau Estijos praktika esą rodo, kad penkių centų mokestis vienam prekybos tinklui leidžia sutaupyti kelias tonas plastiko – ir šitaip neužteršti gamtos. Vieni idėją palaiko, kiti piktinasi, kad mokestis tik patuštins kišenes, o aplinkos užterštumo nesumažins.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako informavęs užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį greičiausiai apie antrąjį iš dviejų šią savaitę vykusių pokalbių tarp Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos. Taip jis reagavo į užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pareiškimą, jog apie A. Merkel skambučius A. Lukašenkai jis sužinojo ne iš Prezidentūros, o tik iš užsienio partnerių. „Mes apie pokalbį informavome.

Valdantieji niršta dėl Angelos Merkel pokalbių su Lukašenka. Konservatoriai sako, kad tai ne tik legitimizuoja Europoje prezidentu nepripažįstamą Lukašenką, bet ir leidžiama jam laimėti – prasidėjus jo ir A. Merkel deryboms, iš sankcijų sąrašo gali būti braukiamos Baltarusijos oro linijos „Belavia“. Tai įpylė žibalo ir į konservatorių karą su Gitanu Nausėda – konservatoriai ant kilimo į Seimą žada kviestis jo patarėją, kodėl nesitariama su Gabrieliumi Landsbergiu.

Uostamiestyje ir vėl taršos bei korupcijos skandalas. Teisėsaugininkai nustatė, kad viena pavojingas atliekas Klaipėdos uoste tvarkiusi ir jų utilizavimu užsiimanti įmonė klastojo taršos lygio duomenis, teršalus vežė į užsienį, prekiavo poveikiu bei nuolat papirkinėjo aplinkosaugininkus. Prokurorai bei Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai nustatė įmonę, kuri neskaidriai tvarkė pavojingas atliekas Klaipėdos uoste bei jas gabeno į užsienį. Tad į tyrimą įsitraukė ir kitų valstybių teisėsauga.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog reikia panaudoti visas priemones, kad būtų išvengta situacijos pasienyje su Baltarusija eskalacijos. „Baltarusijos režimo orkestruojama hibridinė ataka toliau intensyvėja, tad reikia atidžios situacijos stebėsenos ir pasirengimo. Būtina panaudoti visas įmanomas priemones tam, kad būtų išvengta tolesnės eskalacijos“, – ketvirtadienį susitikime su NATO ambasadoriais sakė prezidentas.

Nuo gruodžio 28 dienos galimybių pasas bus išduodamas ir vaikams nuo 12 metų. Pasas galios 7 mėnesius po pilnos vakcinacijos, tačiau dokumento nebegalės gauti atlikę greitąjį antigenų testą. Nors dalis ekspertų kritikuoja naują tvarką, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad į visas skirtingas nuomones atsižvelgti neįmanoma. Žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su ministru – TV3 žinių „Dienos komentare“. Ministre, pirmiausia apie skiepą ir galimybių pasą vaikams nuo 12 metų.

Medininkų ir Šalčininkų pasienio su Baltarusija punktuose susidarė  šimtų vilkikų eilės – jie patikros turi laukti daugiau nei 60 valandų. Sudėtingiausia situacija, anot vežėjų atstovų, šiuo metu yra Medininkuose. Ten ketvirtadienio pavakare buvo įstrigę 328 vilkikai, laukiantys vidutiniškai 61 valandą. Panaši situacija ir Šalčininkuose, kur laukia 257 vilkikai, o jų laukimo laikas – apie 38 valandos. Mažiausia eilė buvo Raigarde, kur vidutiniškai 22 valandas laukia 86 vilkikai.

Vyriausybė patvirtino, kad nuo gruodžio galimybių pasas bus reikalingas ir vaikams nuo 12-os metų. Basos mamos jau anksčiau išėjo protestuoti prieš šiuos ribojimus. Protesto dalyvė pasisakė esanti už tai, kad nebūtų varžomas vaikų socialinis gyvenimas. Medicinos profesorius sakė tokiai minčiai pritariantis, bet priminė, kad COVID-19 vaikams negailestingas, gali atnešti ilgalaikių pasekmių jų sveikatai ir raidai.

Taivaniečių atstovybė Vilniuje atidaryta, siekiant plėtoti ekonominius ryšius su Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis, tačiau diplomatinio statuso ji neturės, teigia Užsienio reikalų ministerija (URM). „Mes siekiame megzti tampresnius ryšius Azijos regione arba Indijos-Ramiojo vandenyno regione.

Dešimtmečius diskusijų keliantis sovietmečio veikėjo ir rašytojo Petro Cvirkos sostinėje esantis paminklas bus nukeltas penktadienį. Tai BNS ketvirtadienį patvirtino Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas. „Po tarybos sprendimo dėl paminklo nukėlimo įvykdytas pasirengimas. Rytoj nuo ryto „Grinda“ ir jos subrangovai pradės darbus, pirminis planas yra viską rytoj ir pabaigti, sutvarkyti teritoriją ir nukelti patį paminklą“, – sakė vicemeras.

Po dviejų pandeminių metų pertraukos didžiuosiuose prekybos centruose šį savaitgalį startuoja „juodasis penktadienis“ ir išpardavimų dienos, kurių metu lankytojus vilios įvairios akcijos. Tačiau pastaroji žinia džiugina ne visus. Sveikatos apsaugos specialistai ragina nepamiršti, kad COVID-19 niekur nepasitraukė, o  ten, kur susirenka daug žmonių, rizika virusinės ligos plitimui svariai išauga.

Kadenciją baigiančios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbiai telefonu su nepripažintu Baltarusijos diktatoriumi Aleksandru Lukašenka kaip reikiant įsiutino valdančiuosius konservatorius. Buvęs užsienio reikalų ministras, parlamentaras Audronius Ažubalis sako, kad Aleksandrui Lukašenkai paskambinusi Vokietija ir su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu kalbėjusi Prancūzija yra politinio oportunizmo simboliai.

Situacija Baltarusijos su Lenkija bei Baltijos šalių pasienyje ir toliau kaista – tūkstančiai šąlančių migrantų tikisi kirsti Europos išorinę sieną ir taip priartėti prie išsvajotosios Vokietijos. Nors situacija Lietuvos pasienio ruože kol kas toli gražu neprimena to, kas dedasi Lenkijoje, pareigūnai pastarosiomis dienomis fiksuoja išaugusius migrantų srautus Dieveniškių teritorijoje.

Prezidentūra sako poziciją dėl Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučio Aliaksandrui Lukašenkai derinusi su Vyriausybe, o užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį kviečia komunikavimo klausimus spręsti tiesiogiai – ne per žiniasklaidą. „Prezidentas vykdydamas Konstituciją sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe formuoja Lietuvos užsienio politikos pozicijas.

Protestų banga ir toliau vilnija per Lietuvą. Kiek anksčiau šią savaitę protestuojantys tėvai prie Vyriausybės ir prezidentūros pastato išreiškė nepasitikėjimą valdančiųjų sprendimu taikyti galimybių paso naudojimą vaikams nuo 12-os metų. Toks gestas neliko nepastebėtas prezidento Gitano Nausėdos komandos – šie mamas pakvietė aptarti joms rūpimus klausimus. Šeštadienį organizuojama dar viena protesto akcija, kurio metu vėl bus tikimasi šalies vadovo palaikymo.

Už vairavimą išgėrus atleistas tuometinis Aukščiausiojo Teismo teisėjas Arvydas Daugėla teismo prašo grąžinti jį į anksčiau eitas pareigas. „Jis mano, kad jo atšaukimas iš pareigų yra nepagrįstas ir dėl to vyksta ginčas“, – BNS sakė vienas A. Daugėlos advokatų Tomas Bagdanskis. Pasak advokato, šioje byloje keliamas klausimas, ar teisėjui pritaikyta proporcinga atsakomybė.

Vyriausybė ėmėsi griežtesnių koronaviruso pandemijos valdymo priemonių. Pakeista galimybių paso išdavimo tvarka, jį gaus ir vaikai nuo 12 metų amžiaus. Taip pat nustatyta, kuriems nesiskiepijusiems darbuotojams bus privalu apmokėti savo testus. Savų pasiūlymų, kaip kovoti su virusu, turi ir opozicija.

Žurnalistams artimiausiu metu bus leista dirbti arčiau sienos su Baltarusija – Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado įsakymu bus panaikintas iki šiol galiojęs vieno kilometro apribojimas. „Hibridiniame kare, su kuriuo susidūrėme, pirmuoju valstybės skydu tapo pasieniečiai, tačiau šiame Baltarusijos režimo surežisuotame kare turime atremti ne tik fizines, bet ir informacines atakas“, – BNS ketvirtadienį atsiųstame komentare teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Laisvės partijoje – apmąstymų dienos. Garsiai apie narkotikų dekriminalizavimą ir partnerystės įteisinimą kalbanti partija atsimušė į sieną, kai nei vienas, nei kitas projektas nesulaukia reikiamų balsų. Laisviečiai palaikymo nesulaukia ne tik iš opozicijos, bet ir iš koalicijos partnerių – liberalų ir konservatorių.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka tarptautinės žiniasklaidos rodomą dėmesį pasienyje įstrigusiems migrantams, išnaudoja propagandai savo naudai. Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas ketvirtadienį Seime I. Šimonytės teiravosi, kokią atsvarą Lietuva gali padaryti Baltarusijos skleidžiamai propagandai tarptautinėje žiniasklaidoje dėl migrantų situacijos.

Sveikatos apsaugos ministerijai rengiant Lietuvos sveikatos sistemos reformą, ministras Arūnas Dulkys teigia, jog investicijoms yra suplanuota 800 mln. eurų, tačiau pabrėžia netvirtinsiantis projektų tik tam, kad pinigai būtų įsisavinti. „Kitiems metams mes turime tikrai gerą PSDF (Privalomojo sveikatos draudimo fondo) biudžetą. (...) Bet kad galėtų egzistuoti toks pats tinklas, galėtų egzistuoti necentralizuota greitosios medicinos pagalba – jo vis tiek neužteks ir niekada neužteks.

Nuo 2024 m. taikyti vienodus reikalavimus tiek stojantiems į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas, taip pat – aukštosioms mokykloms skirti papildomą finansavimą už studijų veiklos pasiekimus. Šios nuostatos įsigalioja Seimui priėmus Mokslo ir studijų bei Švietimo įstatymų pataisas, kurias pasiūlė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Oro temperatūrai naktimis kritus iki minusinės tūkstančiai šalia Lietuvos ir Lenkijos sienų Aliaksandro Lukašenkos atvarytų migrantų ims mirtinai šalti. Tikėtina, kad pasipylus šalčio aukoms Lietuva sulauks kaltinimų iš tarptautinių organizacijų, o politikai ims vieni kitiems berti priekaištus, kad lyg niekur nieko leidžiame mirti geresnio gyvenimo Europoje ieškančioms moterims, vaikams ir net kūdikiams.

Valdžia imasi Lietuvos mokyklų tinklo mažinimo. Visoje šalyje norima atsisakyti jungtinių klasių, dėl to nuo kitų mokslo metų mažiausiia mokinių turinčios mokyklos privalės arba persitvarkyti ir prisijungti prie kitų įstaigų, arba tiesiog užverti duris. Ministrė sako, kad vaikai turi mokytis didesnėse, geresnėse mokyklose, kur netrūksta pedagogų, o pamokų kokybė – aukštesnė.

Nemokamų itin lengvų plastiko maišelių siūloma nebedalinti prekybos vietose. Taip siekiama mažinti šių atliekų patekimą į aplinką. Prekybininkai tokius maišelius turėtų apmokestinti, o už neatlygintiną jų dalijimą grėstų baudos.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako apie Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučius Baltarusijos autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai sužinojęs ne iš Prezidentūros, o iš užsienio partnerių.

Migrantams susitelkus ties Lenkijos siena, baiminamasi, kad panašus scenarijus gali atsikartoti ir pas mus. Jei į Lietuvą masiškai mėgintų patekti pabėgėliai, kuriuos apgręžtume, išaugtų humanitarinės pagalbos poreikis. Nevyriausybinės organizacijos ruošiasi galimam pabėgėlių antplūdžiui: telkia savanorius, pakuoja humanitarinius paketus ir kaupia atsargas.