Sveikata

Praėjusią parą patvirtinta 3418 naujų koronaviruso atvejų, nuo COVID-19 mirė 44 asmenys, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą pasveiko 1622 žmogės. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 99 tūkst. 869 asmenys, 43 tūkst. 379 žmonės pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 863 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 440 užsikrėtusieji. Ligoninėse gydoma per 2,3 tūkst.

Naktį į trečiadienį įsigaliojus karantino sugriežtinimams, dirbti turintys tėvai ir toliau gali leisti vaikus į darželius, tačiau švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė ragina ieškoti galimybių likti su vaikais namie.

Nežinia, kada atsidursime ant to slenksčio, kai žmogus negaus lovos ar gyvybiškai svarbios įrangos. Tokiai tiesai į akis siūlo žiūrėti Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios pagalbos skyriaus gydytojas Martynas Gedminas. Medikas neslepia, kad žmonių energija senka, akys liūdnėja, o laiku nepriimamos priemonės gali vesti prie visai katastrofiškų padarinių. Medikas konstatuoja, kad darbų karuselė tik sukasi, tačiau viskam yra savo ribos.

Nuo Covid-19 mirštančių ir sergančių asmenų skaičiams mušant naujus rekordus pažvelkime ten, kur prie kiekvieno paciento lovos stoviniuoja mirtis, skaičiuojanti paskutinius savo būsimos aukos atodūsius. Laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti Vilniaus miesto klinikinės ligoninės reanimacijoje. Šioje ligoninėje guli labai sunkūs Covid-19 pacientai. Tik vienam kitam iš čia pavyksta išeiti sveikomis kojomis.

Lietuvoje nuo Covid-19 per parą mirė dar 38-i žmonės. Tai didžiausias koronaviruso aukų skaičius nuo pandemijos pradžios. Mokslininkai su nerimu žvelgia ir artėjančias didžiąsias metų šventes ir pateikia kelis įvykių scenarijus. Jei žmonės paisys naujų ribojimų jau sausį Lietuvoje galės naujus atvejus skaičiuoti ne tūkstančiais, o šimtais. Jei gyventojai ir toliau ignoruos karantino taisykles Lietuvoje naujų infekcijų, mirusiųjų skaičiai ir toliau kops į dar baisesnes aukštumas.

Vaikui vakare pakilo temperatūra ir jis pradėjo neįprastai elgtis? Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vaikų ligoninės gydytoja Inga Ivaškevičienė perspėja, kad tokiu atveju nuo vaiko nereikėtų nuleisti akių. Tai gali būti klastingos ligos – meningokokinės infekcijos pradžia.

Grūstys parduotuvėse ir prie išvažiavimų iš miestų – tokiais vaizdais intensyviai dalinasi gyventojai paskutinę dieną prieš griežtesnius karantino suvaržymus. Nestinga ir besipiktinančių, kad ribojimai pertekliniai. Užtat medikai, teigiantys niekada iki šiol nematę to, kas dabar darosi ligoninėse, turi, ką tokiems žmonės pasakyti. Gydytojas otorinolaringolos dr.

Naujasis sveikatos ministras Arūnas Dulkys, praėjusią savaitę pagaliau konkrečiau prabilęs apie Covid-19 valdymo priemones, įvardijo tris pagrindinius tikslus kovoje su pandemija. Vienas jų – užmojis visus infekcijos atvejus ištirti, atsekti ir izoliuoti per 48 val. Epidemiologai atkerta, kad toks siekis – jokia naujiena, tačiau didžiausias stabdys šiuo metu kyla dėl logistikos.

Nors nemaža dalis tautiečių paskutinę dieną prieš karantino griežtinimus šturmuoja prekybos centrus, medikų bendruomenė šiandien sako laukianti ne Kalėdų, o Covid-19 sergančių pacientų antplūdžio nuslūgimo. Visgi nors, panašu, kad šiuo metu pasiekėme antros bangos piką, ateitis nedžiugina, nes jau sausio pabaigoje – vasarį specialistai prognozuoja naują bangą.

Respublikinei Panevėžio ligoninei skrieja rimti kaltinimai – džiugias kūdikio sutiktuves ligoninė kaltinama pavertusi viena košmariškiausių dienų poros gyvenime. Tėvai įsitikinę, kad dėl apmaudžios gimdymą priėmusios gydytojos klaidos kūdikis gimė su daugybe sutrikimų – nemato, nekalba, apkritai yra vegetacinės būsenos. Egidijui ir Živilei (pavardės redakcijai žinomos – aut. past.) sūnaus gimimas turėjo būti laimingiausia gyvenimo diena. Kūdikis buvo labai lauktas, ilgai planuotas.

Be testo šeimos gydytojų patvirtinti koronaviruso atvejai į bendrą užsikrėtusiųjų statistiką kol kas neįtraukiami, informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Šiuo metu į mūsų pateikiamą statistiką yra įtraukiami atvejai, kurie patvirtinti atlikus laboratorinį tyrimą. Informacijos apie tuos atvejus, kuriuos pagal naująją tvarką būtų patvirtinęs gydytojas, NVSC šiuo metu negauna“, – BNS pirmadienį sakė centro atstovė Justina Petravičienė.

Vakcinavimui nuo COVID-19 ekspertai siūlo įkurti naują koordinuojančią struktūrą, kuri dirbtų vien tik su skiepijimo kampanija. „Ekspertų taryba siūlo įkurti koordinuojančią struktūrą – arba egzistuojančių institucijų pagrindu, arba struktūrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos“, – žurnalistams pirmadienį sakė Vilniaus universiteto profesorė Edita Sužiedėlienė. „Bet labai dedikuotą centrą, kuris organizuotų būtent skiepijimo kampaniją“, – teigė ji.

Artėjant didžiosioms žiemos šventėms vis dažniau pagalvojame kokią žuvį geriausia naudoti šventiniams patiekalams ruošti. O jie gali būti patys įvairiausi – nuo termiškai neapdorotos sūdytos silkės ar lašišos iki pyragų su žuvimi, ar įdarytų lydekų. Tai, kad vartoti daugiau žuvies yra rekomenduojama, nieko nebestebina, o ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl.

Dalis ligoninių kaip reikiant braška dėl sergančiųjų Covid-19 srauto ir gydytojai labiausiai laukia ne Kalėdų, o susirgimų mažėjimo. Tačiau įrenginėti laikinąsias ligonines dar ne laikas, teigia Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai doc. dr. Kęstutis Stašaitis. Anot jo, visa laimė, kad regionai antrosios bangos piką išgyvena nevienodai, nors tai kelia ir papildomų iššūkių.

Vyriausybei sugriežtinus karantino sąlygas, išaugo kontrolę turinčių užtikrinti pareigūnų poreikis, tačiau policija susiduria su organizaciniais sunkumais, nes sistemoje COVID-19 šiuo metu serga 182 pareigūnai, sako generalinis komisaras Renatas Požėla.  Jo teigimu, dar apie 30 pareigūnų šiuo metu yra saviizoliacijoje.  „Atvirai sakau, kad šis laikmetis ir pavasarinis laikmetis skiriasi tuo, kad mūsų gretos yra apmažėjusios.

Jei situacija nesikeistų, ligoninėse sausio viduryje būtų gydoma net 1 tūkst. daugiau pacientų nei dabar, informavo Sveikatos ekspertų tarybos narys Algis Džiugys. Jis pažymėjo, kad neigiamų pasekmių turės ir mažiausias atsipalaidavimas šventiniu laikotarpiu. Lietuvos energetikos mokslo darbuotojas, duomenų analitikas teigė, kad dabartinė situacija išlieka sudėtinga.

Šaltojo sezono metu nuolat susiduriame su kontrastais – minusine lauko temperatūra ir sausu bei šiltu patalpų oru. Mūsų oda ir plaukai patiria stresą dėl tokių temperatūros svyravimų. Sulėtėja galvos odos kraujotaka, plaukams pradeda trūkti maistinių medžiagų ir vandens. Oda ir ypač plaukai išsausėja – susidaro palankios sąlygos kauptis statiniam krūviui, plaukai elektrinasi. „Plaukai tampa nepaklusnūs, galva atrodo tarsi pienės pūkas – visa tai yra plaukų įsielektrinimo pasekmė.

Per praėjusią parą nuo koronaviruso mirus 38 žmonėms, dauguma iš jų buvo vyresnio amžiaus, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Daugiausia – 17 – mirusiųjų buvo nuo 80 iki 89-erių metų amžiaus. Dar 10 žmonių priklausė 70–79-erių metų amžiaus grupei, trys – 90–99 metų amžiaus grupei. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 60 iki 69-erių metų, taip pat keturiems mirusiems žmonėms buvo nuo 50 iki 59-erių metų.

Kai už lango žvarbu, kamuoja prasta nuotaika ir organizmą atakuoja įvairūs virusai, daugelis griebiasi kvapnios arbatos puodelio. Tarptautinės arbatos dienos proga vaistininkas Mintautas Kamandulis pataria, kokias arbatžolių rūšis pravartų visuomet turėti po ranka, kad lengviau nuvytume nerimą, įveiktume peršalimą ir virškinimo problemas.

Praėjusią parą patvirtinti 1432 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė 38 asmenys, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą pasveiko 2591 žmogus. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 96 tūkst. 452 asmenys, 41 tūkst. 665 žmonės pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 863 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 423 užsikrėtusieji.

Pirmos grupės, kurios galėtų būti skiepijamos nuo COVID-19, yra su šia liga dirbantys medikai ir slaugos įstaigų gyventojai, sako prezidento patarėjas, remdamasis kitų šalių praktika ir rekomendacijomis.

Šiuo metu priemonių COVID-19 tyrimams Lietuvoje turima penkioms-šešioms savaitėms, baigus pirkimų procedūras jų tikimasi apsirūpinti apie pusmečiui, sako Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovas (NVSPL) Danas Bakša.

Lietuvos ligoninėse COVID-19 ligonių skaičius kopia į naujas aukštumas, palatose už gyvenimčą kovoja daugiau nei 2300 žmonių. Sunkiomis COVID-19 formomis serga ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Negana to, visoje rytų Lietuvoje praktiškai neįmanoma rasti dirbti galinčių medikų. Gydytojai arba serga, leidžia dienas izoliacijoje, arba išeina iš darbo dėl pervargimo. „Naktį nuėjom miegoti, pradėjo vemti ir nežymiai pakilo temperatūra“, – sako mama Vaiva.

Nors pirmadienį fiksuota kiek mažiau – arti 2 tūkst. naujų COVID-19 atvejų, specialistai gerų žinių neturi. Anot jų, praėjusi savaitė buvo rekordinė tiek nustatytų susirgimų, tiek mirčių atvejų skaičiumi. Be to, virusas paplitęs tiek, kad pajutus peršalimo simptomus, realiausia, kad žmogus susirgo būtent koronavirusine infekcija. Specialistų teigimu, nauji susirgimai auga kaip ant mielių, prielaidų situacijai gerėti kol kas nėra. „Šią savaitę turime beveik 18 tūkst.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų reanimacijos-intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas docentas Mindaugas Šerpytis pasakoja, kad medikai, kaip ir ligonio artimieji, jautriai išgyvena, net verkia dėl savo pacientų. Gydytojo manymu, bendravimas su pacientu itin svarbus ir gali parodyti daug daugiau nei bet koks tyrimas. Jam pritaria ir neurochirurgas Ramūnas Raugalas.

Kadenciją baigusiai Vyriausybei nusprendus, kad trūkstamų profesijų sąrašą papildys medicinos gydytojai, vaistininkai bei farmakologai, Seime ir toliau svarstomos Farmacijos įstatymo pataisos, dėl kurių bedarbiais gali tapti per 350 vaistinėse dirbančių farmakotechnikų. Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) ragina valdžią neapsunkinti situacijos ir taisyti įstatymą siekiant išvengti farmacinių paslaugų sistemos griūties.

Net ir koronavirusu persirgusiems asmenims, turintiems visus to įrodymus, bus privalu laikytis numatytų sugriežtintų karantino sąlygų, pirmadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jis pabrėžė, kad bet kokių išimčių ieškojimas sudaro sąlygas bereikalingoms interpretacijoms. „Kiek bendravome su ekspertais, dabar nėra tos dienos, kada turėtume galvoti apie kokias išimtis, nes jos tik kelia sumaištį.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę sergančiųjų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) pagausėjo. Gruodžio 7–13 d. bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 39,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 36,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1919 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. Daugiausiai atvejų – 656 – iš jų registruoti Kauno, o tuo tarpu Panevėžio apskrityje nustatyti 232 atvejai. 18 atvejų kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo. Todėl, kuriems regionams priskirs šiuos atvejus, paaiškės po epidemiologinio tyrimo.

Lietuvoje nemažėjant užsikrėtimų Covid-19 skaičiui, naujoji Vyriausybė pratęsė karantiną ir jį reikšmingai sugriežtino. Visi naujausi apribojimai įsigalioja nuo gruodžio 16 d., trečiadienio, o karantinas pratęstas iki sausio 31 d. Tačiau kada sugriežtintas karantinas duos rezultatų? Apie tai – portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su mokslininku Vaidotu Zemliu-Balevičiumi.

Ignalinos rajono ligoninei tapus COVID-19 protrūkio vieta savivaldybė šaukiasi savanorių pagalbos, mat susirgo ne tik didžioji dalis pacientų, bet ir darbuotojai. Negana to, dalis jų apskritai traukiasi iš darbo.  „Ignalinos rajono ligoninei reikalinga skubi pagalba“, – tokia žinutė skelbiama savivaldybės socialinio tinklo paskyroje. Teigiama, kad dėl COVID-19 plitimo ir darbuotojų trūkumo situacija itin sudėtinga.

Lietuvoje nuo trečiadienio įsigalioja griežti ribojimai, apibrėžiantys ne tik judėjimo, bet ir kontaktinio darbo su klientais taisykles. Tiesa, medicinos įstaigoms taikomos išimtys, todėl jos dirbs ir toliau, ne išimtis ir odontologijos klinikos. Dalis gyventojų ryte jau sulaukė informacinių pranešimų, nurodančių, kad karantino sugriežtinimas odontologų darbo neapribos. „Norime jus nuraminti.

Visai neseniai Seimo mandato atsisakęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis pirmadienį pažėrė kritikos naujai Vyriausybei ir jos sekmadienį priimtiems karantino griežtinimams. Politikas valdančiuosius vadina veidmainiais, o įrašą dedikuoja visiems, kurie balsavo už juos. R. Karbauskis savo ilgu įrašu pasidalijo „Facebook“ paskyroje. „TRAGIKOMEDIJA „130 KVAILUMO ATSPALVIŲ ARBA NUO VILKO ANT MEŠKOS“ Jie sugrįžo.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1919 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 656 iš jų registruoti Kauno, 444 Vilniaus, 232 Panevėžio, 155 Alytaus, 106 Klaipėdos, 90 Marijampolės, 89 Šiaulių apskrityse. Dar 74 infekcijos atvejai patvirtinti Telšių, 46 Tauragės ir 9 Utenos apskrityse. 18 atvejų kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo.

Praėjusią parą patvirtinta 1919 naujų koronaviruso atvejų, nuo COVID-19 mirė 10 žmonių, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą pasveiko 42 žmonės. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 95 tūkst. 21 asmuo, 38 tūkst. 957 – pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 825 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 403 užsikrėtusieji.

Pavasarį ligoninėms išdalyti beveik 500 gyvybinių funkcijų stebėjimo monitorių Lietuvą pasiekė be dalies priedų, jų komplektavimas tebevyksta, BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC). „Apie tai, kad gauti priedai ne visiems monitoriams nebuvo žinoma. Kad komplektacija nepilna, informacija buvo gauta iš įrangą priėmusių gydymo įstaigų.

Nors COVID-19 pandemijos sąlygomis gyvename jau ilgus mėnesius, specialistai primena, kad įprastai koronavirusų plitimo sezonas gruodį dar tik prasideda. Medikai įspėja, kad nepaisant to, jog jau ir dabar sveikatos sistema esanti „ant perdegimo ribos“, susirgimų tik daugės. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas tikina, kad tiktai dabar, gruodžio mėnesį, Lietuvoje prasideda koronaviruso plitimo sezonas.

Statistikos departamentas paskelbė naujausius demografinių pokyčių duomenis, kurie lyginami su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Šiuo atveju – lapkričio mėnesiu. Grafa, kuri labiausiai krinta į akis – mirtingumas. Lyginant praėjusių ir šių metų žmonių mirtingumą lapkričio mėnesį – jis išaugo daugiau nei 43 procentais. Mokslininkai situaciją vertina paprastai, tai rodo sveikatos apsaugos sistemos būseną.

Covid-19 pandemija jau netrumpą laiką yra visuomenės dėmesio centre, visgi plaučių ligų gydytojai pasakoja, kad šis virusas savaime nėra pavojingesnis už kitus. Visa bėda – jo plitimo intensyvumas ir mastas, tačiau bet kuriuo atveju su tuo žmogaus organizmui teks išmokti gyventi.

Naujosios Vyriausybės ministrai dėlioja planą, kaip suvaldyti kononaviruso plitimą. Ministras Arūnas Dulkys kalba apie neišvengiamus gyventojų judėjimo apribojimus. Tiesa, ar sulauksime ir komendanto valandos, dar neatskleidžia. Iš Vyriausybės sklinda žinia, kad griežti ribojimai tęsis mažiausiai iki mėnesio pabaigos. O gyventojai, kol dar gali laisvai važinėti, skuba apsipirkti. Štai Kaune žmonės skuba į parduotuves nerimaudami dėl naujosios Vyriausybės planuojamų ribojimų.

Lietuva pagal sergamumą COVID-19 išlieka antroje vietoje tarp Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) vertinamų Europos valstybių, pagal mirtingumą Lietuva yra tryliktoje vietoje. Centro duomenimis, dviejų savaičių sergamumas šalyje šeštadienį siekė 1146,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų ir pagal šį rodiklį yra antroji 31 valstybės sąraše po Kroatijos, kurioje šis rodiklis yra 1194,3. Pagal mirtis nuo koronaviruso, Lietuva yra 13-oje vietoje: ECDC pateikiamais duomenimis, 100 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad ekspertai dėl COVID-19 valdymo siūlo priimti „rimtas nacionalinio lygio priemones“, tačiau neatskleidžia, ar sekmadienį gali būti siūlomi griežčiausi judėjimo apribojimai įvedant komendanto valandą. „Ekspertai, panašu, mums bando parodyti ir pasakyti, kad atėjo metas rimtoms, nacionalinio lygio priemonėms, o ne lokalioms, taškinėms, kadangi mes tiesiog esame paleidę jau iš savo rankų patį valdymą“, – BNS šeštadienį sakė A. Dulkys.

Naujai paskirtas sveikatos apsaugos Arūnas Dulkys šeštadienį po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte tikino, kad šalyje epidemiologinė situacija yra kebli, todėl žadama imtis griežtesnių ribojimų. Kaip rašo portalas lrytas.lt šaltinių teigimu, Lietuvoje planuojama įvesti komendanto valandą. Portalas pažymi, kad gyventojai likti namuose arba kitose patalpose darbo dienomis privalės nuo 21 val. iki 6 val.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 3303 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 886 iš jų registruoti Vilniaus, 700 Kauno, 328 Klaipėdos, 309 Šiaulių, 302 Panevėžio, 190 Marijampolės, 188 Utenos apskrityse. Dar 170 infekcijos atvejų patvirtinta Alytaus, 119 Telšių ir 96 Tauragės apskrityse. 15 atvejų kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo.

Per praėjusią parą nuo koronaviruso mirus 27 žmonėms, dauguma iš jų buvo vyresnio amžiaus, šeštadienį informavo Statistikos departamentas. 90–99 metų amžiaus grupei priklausė trys mirusieji, 80–89 metų – devyni, 70–79 metų – devyni, 60-69 metų – penki, 50–59 metų – vienas mirusysis.  Aštuoni mirties atvejai registruoti Kauno apskrityje, šeši – Vilniaus, po tris – Klaipėdos ir Marijampolės apskrityse, po du – Šiaulių ir Telšių, po vieną – Panevėžio, Alytaus ir Tauragės apskrityse.

Per praėjusią parą patvirtinti 3303 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė 27  žmonės, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą pasveiko 2509 žmonės. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 90 tūkst. 252 asmenys,  50 tūkst. 300  – tebeserga, 38 tūkst. 768 – pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 791 žmogus, dėl kitų priežasčių mirė 394 užsikrėtusieji.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) įspėja, kad peršalus ir nusprendus paieškoti medikamentų namų vaistinėlėje, reikėtų itin atsargiai.  Vienas tokių vaistų – visiems gerai žinomas paracetamolis, slopinantis karščiavimą, mažinantis vidutinį ir sunkų skausmą.  Visgi suvartojus per didelę jo dozę galima apsinuodyti ir dėl to atsirasti rimtų kepenų pažeidimų. Vartojant alkoholį arba sergant kepenų ligomis net ir gydomoji paracetamolio dozė gali sukelti sveikatos sutrikimų.

Penktadienį profesorius Vytautas Kasiulevičius pasidalijo pastebėjimai, kaip atrodo epidemiologinė situacija Lietuvoje ir kitose šalyse. Kaip pastebi V. Kasiulevičius, lygindamas keletą skirtingų valstybių, nors Vokietijoje naujų Covid-19 augimas sudaro vos 6 proc., tačiau šalis ruošiasi griežtiems apribojimams.

Sveikatos ekspertų tarybos narys profesorius Mindaugas Stankūnas penktadienį pasidalijo mokslinėmis žiniomis, kaip būtų galima sumažinti Covid-19 plitimo mastus šalyje. Kaip rašė M. Stankūnas, siekiant išvengti didelio fizinio kontakto tarp asmenų, vertėtų apsvarstyti, o vėliau ir pritarti vieno namų ūkio taisyklei.