Sveikata

Penktadienį atnaujinus paveiktų šalių ir regionų sąrašą, į jį įtraukta ne visa Lenkija, o tik keturios jos vaivadijos: Mažoji Lenkija, Liubušas, Opolė ir Pakarpatė. Tai reiškia, kad nuo pirmadienio atvykstantys iš šių regionų arba per juos keliaujantys asmenys privalo izoliuotis 10 dienų arba atlikti koronaviruso (COVID-19) infekcijos nustatymo tyrimą. Daugiau pakeitimų paveiktų šalių sąraše nėra.

Plintant koronavirusui, Lietuva pagal sergamumą atsidūrė antroje vietoje tarp Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) vertinamų Europos valstybių, pagal mirtingumą Lietuva yra devynioliktoje vietoje. Centro duomenimis, dviejų savaičių sergamumas šalyje penktadienį pasiekė 1187,9 atvejų 100 tūkst. gyventojų ir pagal šį rodiklį pralenkė antroje vietoje buvusią Kroatiją.

Iš e.sveikatos informacinės sistemos gauti duomenys apie COVID-19 mirtis yra išankstiniai ir turi būti tikslinami, teigia Statistikos departamentas. Anksčiau penktadienį jis pranešė, kad šie duomenys negali būti vertinami kaip patikimi. Vis dėlto paaiškėjus, kad Statistikos departamentas oficialiai skelbia 153 mirtimis mažiau nei pateikiama e.sveikatoje, departamentas žada jas perskaičiuoti. „E.sveikatos sistemoje kaupiami mirties priežasčių duomenys yra išankstiniai ir turi būti tikslinami.

Lietuvos kariuomenės vienete Radviliškyje kariams nustatyta keliasdešimt COVID-19 ligos atvejų, pradėtos taikyti griežtos ligos valdymo ir koronaviruso plitimo prevencijos priemonės, ketvirtadienį pranešė kariuomenė. Kariams liga patvirtinta anksčiau šią savaitę, jie buvo nedelsiant izoliuoti medicinos punkte, čia stebimi ir gydomi. Vėliau juos rengiamasi transportuoti į nustatytas COVID-19 gydymo vietas.

Seime prisiekus 18-ajai Vyriausybei, dabar jau buvęs ministras Aurelijus Veryga penktadienį susitiko su naujuoju sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu ir perdavė tolimesnius darbus.

Vis labiau kaistant situacijai Covidinėse ligoninėse ne lengvesnė našta šiandien tenka ir pirminės sveikatos priežiūros grandies medikams. Vilniaus Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja Justė Latauskienė neslepia pykčio dėl nesąmoningų ir karantino ribojimų nesilaikančių tautiečių ir atvirai išliejo skaudulius, su kuo tenka kasdien susidurti darbe.  Kokia COVID situacija? Į šį klausimą medikė savo socialinio tinklo paskyroje atsako negailėdama kartėlio ir pykčio.

Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė kol kas negalintis įvertinti naujojo ministro siūlomų priemonių, nes jų paprasčiausiai kol kas neišvydo. A. Veryga pažymėjo, kad kol kas buvo kalbėta tik apie rodiklius. „Kiek paskaičiau tas priemones, tai, man atrodo, tai daugiau ne priemonės, o rodikliai, kuriuos reikia pasiekti ir stebėti. Nes pasiekti 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų – tai yra rodiklis. (...) Tai nežinau, kas tai yra.

Esame arti paties juodžiausio scenarijaus, kuris reikštų ir nepaprastosios padėties paskelbimą, konstatavo paskirtasis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Visgi labiausiai jis šiandien prašo visų susitelkimo ir pabrėžė, kad svarbiausias tikslas – ne kažkokie smulkmeniški reikalavimai, o visuminis požiūris į iškeltus tikslus. Pristatęs savo veiksmų planą A. Dulkys pabrėžė kad su ekspertais ir bus kalbama apie labai detales, konkrečias priemones konkrečiose srityse.

Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 3067 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 835 iš jų registruoti Vilniaus, 679 Kauno, 335 Klaipėdos, 281 Panevėžio, 275 Šiaulių, 186 Alytaus, 169 Utenos, 108 Marijampolės, 106 Telšių ir 75 Tauragės apskrityse. 18 atvejų kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo.

Apie 90 proc. žmonių per savo gyvenimą yra turėję hemorojaus simptomų: kraujavo tuštinimosi metu, jautė diskomfortą ar skausmą. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Bendrosios ir pilvo chirurgijos centro bendrosios ir pilvo chirurgijos gydytojas dr. Saulius Švagždys juokauja, kad jeigu visi susirgę hemorojumi kreiptųsi pagalbos, prie proktologų durų rikiuotųsi milžiniškos eilės. Tiesa, dėl šios ligos žmonės lankytis pas gydytojus kompleksuoja, o simptomai gali slėpti daug rimtesnę ligą.

Per praėjusią parą nuo koronaviruso mirus 29 žmonėms, dauguma iš jų buvo vyresnio amžiaus, penktadienį informavo Statistikos departamentas. 90–99 metų amžiaus grupei priklausė du mirusieji, 80–89 metų – 12, 70–79 metų – trys, 60-69 metų – septyni, 50–59 metų – du, 40–49 metų – taip pat du mirusieji. Vienam mirusiajam buvo nuo 20 iki 29-erių. Apie šią mirtį ketvirtadienį pranešė Kauno klinikos. Jų teigimu, mirė 27-erių metų vyras – jauniausia iki šiol infekcijos auka.

Neslopstant naujiems COVID-19 atvejams ir vis fiksuojant jų rekordus, paskirtasis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad draudimai dar turėjo būti priimti vakar. Visgi pristatęs savo COVID-19 valdymo strategiją konkrečiau jis neatskleidė, kokie tie draudimai galėtų būti. A. Dulkys teigė, kad jau už 4 valandų, patvirtinus Vyriausybę, pradės savo COVID-19 valdymo plano įgyvendinimą.

Pandemijos metu Europos šalyse ir JAV atlikti tyrimai parodė, kad organizmo gynybinei–imuninei funkcijai didelę įtaką turi vitaminas D. Kai vitamino D pakanka, žmogaus imuninė sistema veikia efektyviau ir gali geriau užkirsti kelią koronaviruso patekimui ir dauginimuisi organizme. Tuo tarpu jau anksčiau nustatyta, kad trys iš keturių suaugusiųjų Lietuvoje šaltuoju metų laiku patiria vitamino D trūkumą.

Per praėjusią parą patvirtinti 3067 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė 29 žmonės, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą pasveiko 1117 žmonių. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 86 tūkst. 949 asmenys, 49 tūkst. 628 – tebeserga, 36 tūkst. 168 – pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 764 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 391 užsikrėtusieji. Per praėjusią parą ištirti 12 tūkst.

Plaukų slinkimas – tai dar viena nemaloni problema, kurią gali sukelti COVID-19 ar kitos virusinės infekcijos. „Estetus klinika“ gydytoja dermatovenerologė-trichologė Jaunė Stumbrienė pastebi, kad pastaruoju metu padaugėjo pacientų, besikreipiančių į specialistus dėl plaukų slinkimo. Ji pabrėžia, kad plaukų slinkimas gali būti kontroliuojamas, tiesiog svarbu laiku kreiptis pagalbos.

Infekcijos atvejų per dieną – net 3330. Daugiausia nuo pat pandemijos pradžios. Nuo COVID-19 per vakar mirė dar 31 žmogus. Štai Kaune mirė jauniausia iki šiol Covid-19 auka – 27-erių vyras. Santaros klinikose šiuo metu gydomi 6 koronavirusu sergantys vaikai, o vieno iš jų atvejis – sudėtingas. Lietuvos sergančių daugėja tūkstančiais, pilnėja šalies ligoninės, dalyje reanimacijų pradeda trūkti lovų.

Vakcina nuo koronaviruso Lietuvą ir kitas šalis turėtų pasiekti maždaug per Naujuosius metus, taip po Europos Vadovų Tarybos posėdžio praneša Gitanas Nausėda. Tiesa, dar svarbiau – turėti planą, kaip organizuoti skiepijimą. O čia prasideda bėdos. Sveikatos apsaugos ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė vėl laužo ietis. Ministerija koordinuoti tautiečių skiepijimą pavedė savivaldybėms, o Vilnius gautą raštą tiesiai šviesiai vadina kliedesiais.

Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, jog du šaldikliai, skirti vakcinų, kuriomis bus skiepijami žmonės nuo koronaviruso (COVID-19), laikymui jau pasiekė Lietuvą.  Šie du ultra žemos temperatūros (bent -75 laipsnių temperatūros) šaldikliai bus naudojami tik daliai vakcinų, kurioms yra būtina labai žema temperatūra.

VUL Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė-Motiejūnienė teigia, kad padėtis yra labai įtempta – artėja link kritinės ribos. Kasdien paguldoma po 30 ar 40 koronavirusu sergančių pacientų. Pasak jos, matant kiekvieną dieną augančius sergančiųjų skaičius, jaučiama vis didesnė įtampa. Pasak jos, beveik visos lovos, kurios skirtos Covid-19 ligoniams, yra užimtos. Vienas didžiausių iššūkių – tai jau rytoj siekiama sukomplektuoti naują skyrių ir rasti naujų darbuotojų.

Absoliučiai nepažeidžiamų nėra, apie 27 metų amžiaus jauniausią COVID-19 auką sako laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Medikai ne kartą yra sakę, kad absoliučiai nepažeidžiamų žmonių nėra, medikai pristatinėję atvejus ne tik apie paminėtą 20–30 metų amžiaus grupę, bet ir vaikų yra sunkiai sirgusių, 16-kos metų. Tai reti atvejai, kai sudėtingai komplikuojasi ligos eiga, bet jų yra“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė A. Veryga.

Sveikatos apsaugos ministro pareigas netrukus paliksiantis Aurelijus Veryga sako visiškai nesuprantantis lietuvių elgesio. Jo teigimu, iš šono stebint gyventojus, jų švenčių planus ir demonstruojamą požiūrį į pandemiją, atrodo, kad norime susinaikinti. Ketvirtadienį popiet surengtoje spaudos konferencijoje laikinai sveikatos apsaugos ministro pareigas einantis Aurelijus Veryga apžvelgė COVID-19 situaciją šalyje. Ministrą stebina ne tik gyventojų, bet ir politikų elgesys.

Ketvirtadienį pranešta, kad Kauno klinikose nuo koronaviruso mirė iki šiol jauniausias Covid-19 pacientas. 27 metų amžiaus jaunuolis į Kauną buvo atgabentas iš Marijampolės ir čia daugiau kaip mėnesį praleido reanimacijoje.  Sunkiai rinkdamas žodžius Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas prof. Vidas Pilvinis pasakojo, kad jaunuolis koronavirusine infekcija sirgo jau kurį laiką.

LSMU Kauno ligoninė didina lovų skaičių iki 245. Iki šiol čia buvo gydoma per 200-214 COVID-19 pacientų. Taip pat kelios dešimtys koronavirusu užsikrėtusių pacientų nuolat guli padaliniuose, kur jie gydomi dėl kitų susirgimų. „Šiuo metu intensyviai darbuojamės formuojant komandas, dirbsiančios su COVID-19 pacientais, kurių turėsime priimti daugiau nei iki šiol.

Seimas spręs, ar nuo 2021 metų kovo 1-osios išplėsti vaistų ir jų priemokų kompensavimą nepasiturintiems neįgaliesiems ir pensininkams. Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti tokias prezidento Gitano Nausėdos inicijuotas pataisas: už balsavo 120 Seimo narių, o susilaikė du parlamentarai.  Pataisų svarstymas numatytas gruodžio 22-ąją, iki tol laukiama Vyriausynės išvados.

Nors sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis šiemet yra mažesnis nei pernai, pasigauti visa dar galima ne tik COVID-19, bet ir paprastą peršalimą sukeliančią infekciją. Biomedicinos mokslų daktarė ir BENU vaistininkė Aurima Stankūnienė pastebi, kad dažnas gyventojas, pajutęs pirmuosius peršalimo simptomus, linkęs vaistinėje teirautis visų įmanomų preparatų jiems lengvinti.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 3330 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 836 iš jų registruoti Vilniaus, 819 Kauno, 371 Panevėžio, 299 Šiaulių, 274 Klaipėdos, 206 Alytaus, 176 Marijampolės, 155 Telšių, 99 Utenos ir 79 Tauragės apskrityse. 16 atvejai kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo. Kuriems regionams priskirti šiuos atvejus, paaiškės po epidemiologinio tyrimo.

Nepaliaujamai augant COVID-19 susirgimų skaičiui toliau veriasi dar skaudesnė bėda – dėl ribojamų kitų medicininių paslaugų žmonės laiku negauna pagalbos. Tą liudija ir konkretūs atvejai, kurių baigtis kartais itin tragiška. Štai Seime Darbo frakcijos narys Mindaugas Puidokas pasidalino istorija apie onkologine liga sergantį žmogų, niekaip neprisibeldžiantį prie jam būtinų tyrimų. „Liga progresuoja, bet laiku negaunami tyrimai, siūlomas tik nuotolinis.

Ketvirtadienį vėl užfiksuoti nauji koronaviruso atvejų rekordai. Per parą infekcija nustatyta 3330 asmenų, o nuo viruso mirė 31 žmogus. Tiesa, dar viena Covid-19 auka neįtraukta į šią statistiką – Kaune mirė iki šiol jauniausias asmuo, kuris priklausė 21-30 amžiaus grupei. Ketvirtadienį LSMU Kauno klinikose nuo koronaviruso mirė iki šiol jauniausias Covid-19 pacientas.

Per praėjusią parą patvirtinta 3330 naujų koronaviruso atvejų, nuo COVID-19 mirė 31 žmogus, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Tai didžiausias per parą patvirtintų naujų atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios. Praėjusią parą pasveiko 1220 žmonių. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 83 tūkst. 883 asmenys, 47 tūkst. 810 – tebeserga, 34 tūkst. 975 – pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 735 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 365 užsikrėtusieji.

Mirčių Lietuvoje daugėja. Per lapkritį Lietuvoje mirė 40 procentų daugiau žmonių nei pernai per tą patį laikotarpį. Mokslininkai tvirtina, kad šie skaičiai toli gražu ne riba, mat mirštančiųjų skaičius tik augs. Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga žada aiškintis, kokios yra tikrosios mirties priežastis – dėl koronaviruso bus testuojami namuose mirę žmonės.

Nuo trečiadienio įsigaliojo griežtesnės karantino sąlygos. Kai kam jos atrodo per griežtos, kitiems – per švelnios. Kas kaltas dėl dabartinės padėties ir ko tikėtis artimiausiu metu, klausėmė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektoriaus Kęstučio Petrikonio. Sveiki. Sakote, kad po dviejų savaičių sveikatos apsaugos sistema gali sugriūti. Sakykite, kas dėl to kaltas ir kodėl taip atsitiko? Iš tikrųjų sunku atrasti kaltą vieną.

Gydytojas otorinolaringologas Darius Rauba pavasarį buvo vienas pirmųjų, persirgęs Covid-19 infekcija, tačiau ne taip seniai pasidalino ne tokia raminančia žinia dėl mažo antikūnų kiekio organizme. Visgi trečiadienį jis pranešė daug optimizmo teikiančią naujieną – dar pavasarį koronavirusu sirgęs kolega geroka „išaugino“ imunitetą vien turėdamas kontaktą su sunkiais covidiniais pacientais. Anot gydytojo, tai itin svarbi žinia ir laukiant vakcinos.

Per pastarąsias tris savaites daugiausiai koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejų – 10979 – registruota Vilniaus apskrityje. Tai sudarė ketvirtadalį visų per šį laikotarpį Lietuvoje nustatytų infekcijos atvejų. Didžiausi protrūkiai fiksuoti gydymo, socialinės globos įstaigose.  Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos Ginretos Megelinskienės, situacija regione išlieka itin sudėtinga.

Nors naujasis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys siaučiant COVID-19 pandemijai į šią sritį žengia kaip į minų kupiną lauką, jis visgi teigė nestokojantis ryžto siekti esminių pokyčių ir įsisenėjusių problemų sprendimo. Be kita ko, paskirtasis ministras į sveikatos apsaugą pirmiausia žada žvelgti plačiau ir didžiausią dėmesį skirti sveiko gyvenimo rodikliams auginti.

Koronaviruso situacija Lietuvoje ir toliau sparčiai blogėja. Trečiadienį užfiksuoti nauji atvejų rekordai. Jų – virš 3 tūkst. per parą, taip pat mirė 31 asmuo. Nuo trečiadienio įsigaliojo ir nauji Vyriausybės priimti ribojimai, kurie net ir tokioje keblioje situacijoje neprimena pavasario karantino. Toks jau nueinančios Vyriausybės sprendimas pykdo specialistus, o socialiniuose tinkluose provokuoja žmonių diskusiją.

Laboratoriniams COVID-19 tyrimams kadenciją baigianti Vyriausybė trečiadienį skyrė dar apie 1,76 mln. eurų. Pinigai perskirstyti iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, kurios anksčiau buvo numatytos dirbtinio plaučių ventiliavimo įrangai. Dar per 370 tūkst. eurų papildomai skirta pareigūnų ir kitų darbuotojų, kurių darbas tiesiogiai susijęs su ekstremaliosios situacijos suvaldymu, priemokoms už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, beveik 30 tūkst.

Vyriausybei nustačius, kad karantino metu valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse bei privačiame sektoriuje darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, jei įmanoma, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai (NVSC) paaiškina, kaip tai prisideda stabdant koronavirusinės infekcijos (COVID-19) plitimą.

Siekiant operatyviai reaguoti į koronaviruso (COVID-19) grėsmes, sveikatos apsaugos ministro įsakymu numatyta, kada šeimos gydytojas gali diagnozuoti žmogui COVID-19 ligą, net jeigu jam neatliktas PGR testas.  Minėtoji diagnozė nustatoma, kai žmogui pasireiškia COVID-19 ligai būdingi simptomai per 14 dienų nuo paskutinės sąlyčio su kartu gyvenančiu šeimos nariu ar kitu žmogumi, sergančiu koronaviruso infekcija ir kuriam diagnozė patvirtinta, atliktus laboratorinį tyrimą PGR metodu, dienos.

Lietuvoje fiksuojat neregėtus COVID-19 rekordus vėl kalbama apie dar griežtesnius karantino ribojimus. Paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė Saulių Skvernelį imtis sprendimų ragina dar šiandien, o būsimasis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys prabilo apie galimus judėjimo ribojimus per didžiąsias metų šventes. A. Dulkio teigimu, dabar visuomenei svarbiausia susitelkti ir laikytis taisyklių, tačiau neatmetė galimybės ir jas dar griežtinti.

Trečiadienį Statistikos departamentui paskelbus praėjusios paros koronaviruso skaičius, į rimtėjančią situaciją reaguoja ir mokslininkų bendruomenė. „Euromonitor“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius socialiniame tinkle „Facebook“ rašo, kad, jei tokie skaičiai išsilaikys ir toliau, visiškas gyvenimo sustabdymas bus neišvengiamas.  „Niekada nereikia situacijos analizuoti tik pagal vieną skaičių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 3118 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 731 iš jų registruoti Vilniaus, 713 Kauno, 419 Šiaulių, 353 Klaipėdos, 242 Alytaus 184 Panevėžio, 126 Utenos apskrityse. Dar 118 infekcijos atvejų patvirtinta Telšių, 112 Tauragės ir 106 Marijampolės apskrityse. 24 atvejai kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo.

Nors įprastai vaikai Covid-19 serga besimptome ar itin lengva forma, medikams nerimą kelia su šia infekcija siejama staigi sunki organizmo reakcija jau pasveikus nuo ligos. Tokia tendencija Europos šalyse stebėta dar pirmosios koronaviruso bangos pavasarį metu. Štai Respublikinė Šiaulių ligoninės medikai per pastarąsias kelias savaites susidūrė su pora tokių 8–9 metų amžiaus vaikų, gydytų reanimacijoje. Kaip pasakojo ligoninės Moters ir vaiko klinikų Vaikų ligų profilio koordinatorė dr.

Per praėjusią parą patvirtinti 3128 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė 31 žmogus, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Tai didžiausias per parą patvirtintų naujų atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios. Praėjusią parą pasveiko 1171 žmogus. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 80 tūkst. 556 asmenys, 45 tūkst. 798 – tebeserga, 33 tūkst. 708 – pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 704 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 348 užsikrėtusieji.

Dėl karantino pratęsimo ir griežtinimo Vyriausybė priėmė sprendimus nelaukusi įprasto trečiadienio posėdžio. Visgi neilgai trukus kritikos strėlės dėl per švelnių ribojimų nueinančiai valdžiai skriejo tiek iš prezidentūros, tiek ekspertų pusės. Tačiau dalis jų akcentuoja, kad ne tiek svarbūs patys draudimai, bet adekvatus jų pateikimas visuomenei.

Per parą 36 mirtys nuo koronaviruso ir 1388 infekcijos. Tokia naujausia Covid-19 statistika. Per parą mirė daugiausiai žmonių Lietuvoje nuo pat pandemijos pradžios. Tiesa, Covid-19 grėsmė rūpi ne visiems. Medikams toliau reikia ne tik gydyti, bet ir kovoti su viruso egzistavimą neigiančiais neadekvačiais gyventojais. Vykstant Vyriausybių pasikeitimui, kol kas neaišku, kaip keisis Covid-19 ribojimų politika Lietuvoje.

Vilniuje, Kaune ir Tauragėje įrengti specialūs COVID-19 mėginiams imti skirti laikini nameliai, kuriuose per parą priimama per 350 žmonių. Šaltuoju metų laiku veikti pritaikyti statiniai padeda išvengti viruso platinimo rizikos gydymo įstaigose, todėl jos šį sprendimą vadina pasiteisinusiu ir, esant poreikiui, ateityje planuoja tokių namelių įrengti daugiau.

Vis labiau auga ne tik COVID-19 gydymui skirtų lovų, bet ir šiais pacientais galinčių pasirūpinti medikų poreikis. Štai viena centrinių šią infekciją gydančių įstaigų – LSMU Kauno ligoninė – praneša, kad šiuo metu sergančių darbuotojų artėja prie 200. Viena persirgusių medikių dalinasi savo ligos istorija. Kaip informuoja ligoninė, keletui jų net prireikė stacionarinio gydymo.

Situacija dėl koronaviruso Lietuvoje negerėja. Šalyje fiksuojami tūkstančiai naujų atvejų, mirčių rekordai, o valdžia imasi griežtesnių karantino ribojimų. Jie įsigaliojo dar pirmadienį ir turėtų galioti iki pat gruodžio 31-osios dienos. Antradienio duomenimis per parą šalyje nustatytas rekordinis mirčių kiekis – virusas pasiglemžė net 36 gyvybes. Užfiksuoti 1366 atvejai. Įdomus kitas aspektas – Lietuva pirmą kartą pagal susirgimų skaičių 100 tūkst. gyventojų perkopė 1 tūkst. ribą.

Šią savaitę į Lietuvą atkeliavo trečioji paskutinė šio sezono gripo vakcinos siunta – 37 tūkst. dozių. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis įsigyti skiepai skirti rizikos grupės asmenims. Gautoji siunta jau pradėta dalyti šalies gydymo įstaigoms. Planuojama, kad jau antroje savaitės pusėje pacientai galės kreiptis dėl galimybės pasiskiepyti. Pirmoji gripo skiepų siunta – 108 tūkst. dozių, į Lietuvą atkeliavusi dar rugsėjo pabaigoje, antroji – 100 tūkst.