Sveikata

Statistikos departamentui sekmadienį pranešus apie antrą 20-29 metų amžiaus grupės mirtį nuo Covid-19, aiškėja, kad virusas pasiglemžė gretutinių ligų turėjusio jauno paciento gyvybę.  Apie tai LRT Radijui pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Austina Vžesniauskaitė.  Pasak jos, šis pacientas mirė Panevėžio apskrityje.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 2927 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 964 iš jų registruoti Vilniaus, 383 Kauno, 354 Klaipėdos, 337 Panevėžio, 286 Šiaulių, 127 Utenos, 122 Marijampolės, 115 Alytaus, 112 Telšių ir 106 Tauragės apskrityse. 21 atvejai kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo. Kuriems regionams priskirti šiuos atvejus, paaiškės po epidemiologinio tyrimo.

Lietuvoje nuo pandemijos pradžios nuo koronaviruso jau mirė 1019 žmonių, rodo Statistikos departamento skelbiami duomenys.  Statistikoje taip pat nurodoma, kad nuo pandemijos pradžios Covid-19 užsikrėtė per 100 tūkst. žmonių.

Per praėjusią parą patvirtinti 2927 nauji koronaviruso atvejai, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Skelbiama apie 14 mirčių nuo Covid-19. Pagal Statistikos departamento skelbiamą informaciją, per paskutinę parą Covid-19 pasiglemžė antro 20-29 metų amžiaus grupės asmens gyvybę.  Šalyje iš viso mirė penki 20-39 metų amžiaus grupės asmenys.  Per praėjusią parą mirusieji buvo 20-99 metų amžiaus. Dauguma jų – 10 – priklausė 70-99 metų amžiaus grupei.

Nuo seno įvairiose kultūrose medicinos tikslais naudojamos kanapės šiandien atsiduria tiek medikų, tiek politikų ir kitų visuomenės grupių diskusijų centre. Vaistai tai ar narkotikas? Kaip ir ar turėtų būti spendžiamas jų legalizavimo klausimas? Apie tai pasakoja Ženevos universiteto profesorė Barbara Broers.

Profesorius Vytautas Kasiulevičius teigia, kad koronaviruso plitimas sulėtės tik pavasario pabaigoje, o iki tol visų laukia ilgas ir sunkus etapas. „Išvada paprasta – turime suprasti, kad iki balandžio – gegužės mėnesio, kai viruso plitimas reikšmingai sulėtės, mūsų visų laukia ilgas ir sunkus etapas, kuriame teks atverti ekonomiką tik griežtai laikantis saugumo reikalavimų taikant aktyvaus prevencinio testavimo ir rizikingų kontaktų prevencijos sistemas.

Puikiai visi žinome, kad praleisti valandų valandas sėdint nėra gerai, bet kiek reikia mankštintis, kad būtų neutralizuotas neigiamas sėdimos dienos poveikis sveikatai? Naujas tyrimas rodo, kad dienos neveiklumą turėtų kompensuoti apie 30–40 minučių fizinis aktyvumas per dieną.

Per praėjusią parą nuo koronaviruso Lietuvoje mirė 33 žmonės, vienas iš jų priklausė 30-39 metų amžiaus grupei, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Šalyje jau mirė keturi 20-39 metų amžiaus grupės asmenys.  Per praėjusią parą mirusieji buvo 30-99 metų amžiaus. Dauguma jų – 22 – priklausė 70-89 metų amžiaus grupei.

Pirmosios į Lietuvą atkeliausiančios vakcinos nuo koronaviruso užteks vos 5000 žmonių. Jau aišku, kad po Naujųjų Lietuvą pasieks pirmoji siunta su mažiau nei 10 tūkst. dozių. Tiesa, Prezidentūra sako, kad bėda ne vakcinų skaičius, o sklandus skiepijimo užtikrinimas. Tačiau ne visi prioritetą skiepytis turintys žmonės vakcinų laukia – yra abejojančių ir medikų, ir globos namų darbuotojų.

Vaistiniai augalai – viena geriausių profilaktinių priemonių. Vaistažolių arbatas galima vartoti ilgą laiką neišbalansuojant organizmo vidinių sistemų. Apie tai – laidoje „Būk sveikas“. „Ką duoda vaistažolių vartojimas profilaktiškai? Jos duoda pasiruošimą organizmo vidinių sveikatos problemų sprendimui, duoda visų organizmo funkcijų sustiprinimą ir net padeda organizmui pasiruošti galimiems blogiems pokyčiams.

Kasdien Covid-19 užsikrečia jau virš 3 tūkst. žmonių. Be to, dabar žiema, lauke atšalo, tad daugiau žmonių ir šiaip sloguoja. Vaistinės sako, kad šiuo metu lietuviai savo sveikata susirūpino – ėmė šluoti vitaminus, peršalimo simptomus lengvinančius preparatus, į vaistines užsuka rečiau. Vaistinės turėtų būti vienas iš indikatorių, pagal kurį galėtume spėti apie gyventojų sveikatą. Koronavirusu kasdien susirgus po 3 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įpareigojo laboratorijas koronaviruso tyrimų atsakymus į e.sveikatos sistemą pateikti per parą. Tokia tvarka numatyta penktadienį pasirašytame operacijų vadovo sprendime. „Visi laboratorinių tyrimų atsakymai dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) diagnostikos pateikiami į ESPBI IS forma E200-a ir pasirašomi per 24 val. nuo ėminių gavimo, pirmenybę teikiant teigiamų rezultatų suvedimui“, – rašoma dokumente.

Per praėjusią parą patvirtinta 3219 naujų koronaviruso atvejų, nuo COVID-19 mirė 33 žmonės, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą pasveiko 3890 sirgusieji. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 109 tūkst. 429 asmenų, 57330 – tebeserga, 50587 – pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 1005 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 507 užsikrėtusieji.

Sparčiai daugėja COVID-19 sergančių medikų. Patikrinus Vilniaus universitetinės ligoninės personalą paaiškėjo, kad kas dešimtas darbuotojas serga, visi atvejai – besimptomiai. Lietuvos ligoninėms jau ėmė trūkti ir COVID-19 pacientams reikalingo deguonies. Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė dėl koronaviruso profilaktiškai ištyrė savo darbuotojus. Ištyrus 1300 iš 1800-us darbuotojų, paaiškėjo, kad kas dešimtas COVID-19 testas – teigiamas.

Sunkius Covid-19 pacientus matantis gydytojas Elegijus Žilėnas neatlaikė pamatęs, kaip tautiečiai laikosi karantino ribojimų. Sąmoningus, bet dūstančius ligonius regintis medikas teigia, kad beviltiškumas dėl neatsakingo žmonių elgesio jau tampa kasdieniu palydovu. Komentuodamas dabartinę situaciją ir savo būseną gydytojas neieškojo žodžio kišenėje. „Šiais laikais be termometro namie, kaip be rankų. Kažkur pradingo ir teko važiuot į Rimi, esančią vaistinę.

Lietuvai ir Europos šalims vakcina nuo koronaviruso bus vežama per Kalėdas, pirmieji skiepijimai Lietuvoje turėtų vykti sekmadienį, gruodžio 27-ąją, arba vėliausiai – pirmadienį, sako sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.

Gruodžio 14–16 dienomis Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo atliktas didelio masto profilaktinis darbuotojų ištyrimas dėl koronaviruso, bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Gamtos mokslų centro laboratorija. Per tris dienas buvo paimti ir į laboratoriją išvežti 1296 ėminiai ir gauti 129 teigiami atsakymai (~9,95 proc.

Už savo pinigus atlikti PGR testus jau kviečia ne tik privačios klinikos, bet ir poliklinikos. Štai Antakalnio poliklinika skelbia tokią paslaugą teiksianti jau nuo gruodžio 21 d. ir, panašu, už mažesnę kainą. Įstaiga pranešė, kad pacientai, norintys sužinoti ar serga COVID – 19, tai padaryti galės greičiau., mat nuo gruodžio 21 d. mokami COVID-19 testai atliekami ir Antakalnio poliklinikos laboratorijoje.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtintas 3181 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejis. 1053 iš jų registruoti Vilniaus, 432 Kauno, 363 Klaipėdos, 360 Šiaulių, 241 Panevėžio, 206 Alytaus, 182 Utenos apskrityse. Dar 154 infekcijos atvejai patvirtinti Telšių, 87 Marijampolės, ir 81 Tauragės apskrityse. 22 atvejai kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo.

Iš per praėjusią parą nustatytų naujų mirties nuo Covid-19 atvejų vienas vyresnis nei 50-ies metų asmuo nepriklausė rizikos grupei nei pagal amžių, nei lėtines ligas. Specialistai gi įspėja dėl nerimą keliančios tendencijos – gruodį gerokai išaugo mirusių jaunesnių nei 60 m. amžiaus asmenų skaičius. Kaip informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistė Justina Petravičienė, iš 4 jaunesnių nei 60 metų amžiaus asmenų vienas neturėjo ir lėtinių ligų.

Koronavirusas ir toliau jaukia ne tik visuomenės, bet ir valdžios planus. Šį kartą kontaktą su galimai koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu turėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Dėl šio kontakto ministrė priversta izoliuotis. Vidaus reikalų ministerija pranešimu žiniasklaidai informavo, kad penktadienį spaudos konferencijoje dalyvauti turėjusi ministrė – saviizoliacijoje. Ji dirbs nuotoliniu būdu.

Nuo COVID-19 per praėjusią parą mirė 39 žmonės, jiems buvo nuo 40 iki 99 metų, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Daugiausia – 14 – mirusiųjų buvo nuo 80 iki 89 metų. Devyni nuo koronaviruso mirę žmonės priklausė 60–69 metų grupei, tiek pat jų priklausė ir 70–79 metų grupei. Trims mirusiesiems buvo nuo 90 iki 99-erių, taip pat dar trims – nuo 50-ies iki 59-erių. Vienas žmogus mirė, kuriam buvo nuo 40 iki 49 metų.

Praėjusią parą patvirtinti 3181 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė 39 asmenys, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą pasveiko 1368 žmonės. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 106 tūkst. 210 asmenų, 46 tūkst. 560 žmonių pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 972 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 490 užsikrėtusieji.

COVID-19 pasiglemžė vieno iš medikų sąjūdžio įkūrėjų gyvybę, Mažeikių ligoninė prarado 57-metį chirurgą. Miręs medikas, anot ligoninės vadovo, kitomis rimtomis sveikatos problemomis nesiskundė. Tuo metu Seime mokslininkai skelbia, kad koronaviruso pikas nepasiektas. Į tai reaguoja ir Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė: valdžia garsiau pradeda kalbėti apie nepaprastosios padėties įvedimą ir komendanto valandą.

Nepaisant įvestų naujų ribojimų, susirgimų koronavirusu skaičiai iš inercijos toliau auga, o medikai su nerimu laukia švenčių. Vis tik vieno karštųjų Covid-19 taškų – VUL Santaros klinikų – vadovas prof. Feliksas Jankevičius sako, kad ir kokia įtempta situacija būtų, besitikintis geriausio. Jo teigimu, didžiausią viltį teikia tai, kad jau sausį galėtų prasidėti medikų vakcinavimas.

Santaros klinikos šiuo sudėtingu metu kviečia žmones – tiek su medicininiu išsilavinimu, tiek jo neturinčius – tapti savanoriais ligoninėje. Savanorystė – kilniaširdiškas darbas, kuris matuojamas kitokiu matu – kitam skirtu laiku, pagalba ir dėmesiu. Savanorių rankų laukiama didžiausioje Vilniaus regiono COVID-19 sergančiųjų srautus koordinuojančioje ligoninėje VUL Santaros klinikose. Kartu su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi pradedama savanorystės akcija, rašoma pranešime.

Šį trečiadienį, gruodžio 16 d., LSMUL Kauno klinikose registruotas organų donoras. Tai išskirtinis donoras savo amžiumi – mažamečio vaiko artimųjų apsisprendimo dėka jo širdis persodinta panašaus amžiaus vaikui. Ketvirtadienio rytą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose užgesus vaiko gyvybei tėvams pakako jėgų priimti ypatingą sprendimą ir paaukoti vaiko organus donorystei.

Europos Sąjunga skiepijimą nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 pradės gruodžio 27 dieną, ketvirtadienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). „Tai – Europos momentas. Gruodžio 27, 28 ir 29 dienomis visoje ES prasidės vakcinavimas“, – per „Twitter“ parašė EK vadovė. Jos atstovas Ericas Mameris žurnalistams sakė, kad vakcinavimas priklauso nuo Europos vaistų agentūros (EVA) leidimo naudoti „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakciną.

Jeigu visuomenė nesusiims ir nepradės laikytis karantino nurodymų, gali ateiti momentas, kai dėl milžiniškų srautų gydymo įstaigose susirgusiaisiais nebebus kam pasirūpinti, įspėja Santaros klinikų gydytojas. „Priėmimo skyriai kemšasi, nes ligonių skaičius turime milžiniškus, gydytojai nėra kažkokie klonai, jų nepripūsi, neprigaminsi per vieną dieną ir tiesiog gali būti ir panašu, kad ateina tas momentas, kada tiesiog reikės pačiam pacientui rūpintis savimi.

Vilniaus savivaldybė dar mėnesiui pratęsė nemokamų prevenciškai dalijamų kalio jodido tablečių dalijimą vaistinėse. Neatsiėmę tablečių vilniečiai, arba naujai deklaravę savo gyvenamąją vietą sostinėje, kalio jodido preparatus galės atsiimti iki sausio 17 d. Šiuo metu atsiimta apie 60 proc. visų vilniečiams skirtų jodo tablečių. Lapkričio mėnesį savo gyvenamąją vietą deklaravusiems vilniečiams taip pat jau yra išrašyti e. receptai, tad jau galima atsiimti tabletes vaistinėse.

Naujų susirgimų Covid-19 skaičiai toliau kopia į viršų, o pikas dar tik laukia, įspėja ekspertai. Savo ruožtu ministras Arūnas Dulkys įspėjo, kad tokių asmenų, kurie patenka į Covid-19 rizikos grupę, Lietuvoje mažiausiai būtų arti milijono. Sveikatos apsaugos ministras kvietė visus susitelkti, nes mirčių skaičiai kasdien tik auga. „Šiandien Covid-19 atvejų skaičius 3159, esame pirmi Europoje, pirmaujame ir pasaulyje. Tai dažnai vadiname atvejais, nors iš tikrųjų tai yra ne atvejai, o žmonės.

Šventėms iš užsienio grįžę gyventojai galės nuvykti į savo gyvenamąją vietą, tačiau šalies viduje keliauti negalės, sako vidaus reikalų ministrė. „Noriu pabrėžti, kad nepaisant to, jog tie asmenys galės grįžti, tos taisyklės, kurios galioja Lietuvoje gyvenantiems asmenims, galios ir jiems. Bet koks judėjimas į kitas savivaldybes yra ribojamas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Agnė Bilotaitė. Jos teigimu, Vyriausybės nutarimas leidžia vykti į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 3159 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 719 iš jų registruoti Vilniaus, 644 Kauno, 357 Klaipėdos, 338 Šiaulių, 277 Panevėžio, 246 Alytaus, 171 Utenos apskrityse. Dar 152 infekcijos atvejai patvirtinti Marijampolės, 148 Telšių ir 81 Tauragės apskrityse. 26 atvejai kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo.

Jeigu gyventojų mobilumas ir toliau nemažės, bus siūloma įvesti komendanto valandą, sako ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. „Jeigu bus reikalingi tokie apribojimai, kurie yra komendanto valandos iš esmės apribojimai, tai yra tai, kas taikoma šiaip daugelyje Europos valstybių, turbūt beveik visose Europos valstybėse yra taikomi apribojimai tiesiog išeiti iš namų, tuomet tokių apribojimų jau tektų prašyti Seimo nustatyti“, –  žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Ankstesnės Vyriausybės įgyvendintas COVID-19 valdymo priemones kritikavę, o po to jų patys ėmęsi dabartiniai valdantieji išblaškė visuomenę, sako buvęs premjeras, dabar opozicinės valstiečių frakcijos Seimo narys Saulius Skvernelis. „Tas politikavimas toje srityje, kada iš tikrųjų mes darėme visus žygius, reikalingus ir iki pat galo, tai jis privertė žmones pradėti abejoti, ar to reikia, galbūt iš tikrųjų tai nepavojinga, nereikia.

Nuo COVID-19 per praėjusią parą mirė 30 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 109-erių metų, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Daugiausia – 11 – mirusiųjų buvo nuo 70 iki 79-erių metų amžiaus. Devyniems žmonėms buvo nuo 80 iki 89-erių metų. Po keturis mirusiuosius priklausė 60–69-erių ir 90–99-erių metų amžiaus grupėms. Vienas žmogus mirė, kuriam buvo nuo 50 iki 59-erių metų, ir vienas, kuriam buvo nuo 100 iki 109-erių.

Nors dažnai girdime sakant, kad sloga yra ne liga, tačiau į varvančią ir užsikimšusią nosį nederėtų numoti ranka. Pasak gydytojo otorinolaringologo Audriaus Blauzdžiūno, kai kuriais atvejais ilgai negydoma sloga signalizuoja apie rimtą susirgimą ir gali baigtis net akies ar galvos smegenų pažeidimu. Vargina ir mažus, ir pagyvenusius Sloga – tai ne atskira liga, o nosies gleivinės uždegimas.

Praėjusią parą patvirtinti 3159 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė 30 asmenų, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą pasveiko 1669 žmonės. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 103 tūkst. 28 asmenys, 45 tūkst. 113 žmonės pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 933 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 464 užsikrėtusieji. Ligoninėse gydoma beveik 2,4 tūkst.

Koronavirusas toliau šienauja gyvybes – šįkart užgeso 57-erių žinomo gydytojo G. B. iš Mažeikių gyvybė. Dar vėlų trečiadienio vakarą socialinį tinklą užplūdo užuojautos dėl garsaus chirurgo netekties, kuriam, kaip ir daugeliui kitų medikų, teko stoti į kovos su šia infekcija gretas.

Savanorystė – kilniaširdiškas darbas, kuris matuojamas kitokiu matu – kitam skirtu laiku, pagalba ir dėmesiu. Savanorių rankų laukiama didžiausioje Vilniaus regiono COVID-19 sergančiųjų srautus koordinuojančioje ligoninėje VUL Santaros klinikose. Kartu su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi pradedama savanorystės akcija. Vilniaus regione yra maždaug 960 tūkst. gyventojų.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad testavimas dėl koronaviruso neparodo realios situacijos – sergančiųjų gali būti gerokai daugiau. „Rizika dabar yra tokia didelė ir skaičiai tokie gąsdinantys – mes turime dešimtis tūkstančių sergančių žmonių, apie kuriuos galime numanyti“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė I. Šimonytė. Jos teigimu, tai rodo didelė teigiamų atvejų dalis nuo kasdien atliekamų testų. „Tokios testavimo apimtys, kokias mes dabar turime, ir testavimo rezultatai – iki 20 proc.

Per vakar nuo koronaviruso Lietuvoje fiksuotos 44 mirtys, o atvejų skaičius vėl kone trys su puse tūkstančio. Medikai atvirai rėžia, kad užsikimšus ligoninėms jau dabar tenka rinktis, kurį pacientą gydyti, o kurio ne. Visiems tiesiog neužtenka reikalingos aparatūros. Sveikatos apsaugos ministras įžvelgia grėsmę, kad visa Lietuvos ligoninių sistema gali subyrėti per ateinančias 2 savaites. Skelbiamas Lietuvos savaitės sergamumas COVID-19 pats didžiausias visame pasaulyje.

Lietuvoje epidemiologinei situacijai ir toliau blogėjant, profesorius Saulius Čaplinskas pasidalijo mokslinės publikacijos išvadomis, nurodančiomis, kurios nemedicininės intervencijos efektyviausiai gali sumažinti koronaviruso plitimą. Medicinos mokslų daktaras S. Čaplinskas, analizuodamas mokslinės publikacijos išvadas, įvardija esmines nemedicinines priemones, kurios padėjo užkirsti kelią Covid-19 plitimui.

Jei sergamumo kreivė išliks aukšta ir visuomenė nesusiprotės, sveikatos sistema gali neatlaikyti po kokių 2 savaičių, teigia naujasis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jis ragino susitelkti ir vieni kitus šventiniu laikotarpiu užkrėsti tinkamu pavyzdžiu, o ne virusu. Situacija ligoninėse darosi vis sudėtingesnė, prabylama ir apie pacientų atranką, kuris bus prijungtas prie aparatūros.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys po Vyriausybės posėdžio pripažino, kad buvusi valdžia neskyrė biudžete lėšų vakcinų įsigijimui, tačiau darbą pradėjęs Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas šią klaidą ištaisė. Jis taip pat patikino, kad jam sunku atsakinėti į klausimus, kai jis kiekvieną darbo valandą gauna informacijos apie nuo viruso mirštančius žmones. Trečiadienį A. Dulkys patvirtintas Ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovu.

„Atėjom į tamsos, mokslo neigimo ir stagnacijos laikus“, – taip vertindamas situaciją dėl Farmacijos pataisų valdantiesiems įgėlė kadenciją baigęs ministras Aurelijus Veryga. Jis teigė, kad iš Seimo tribūnos skambanti demagogija paneigia visą aukštojo sveikatos mokslo logiką, nes ištrina bet kokias ribas tarp profesijų ir kompetencijų. „Kalbėję apie kalbėjimosi kultūrą, pasvertus sprendimus ir kitas politines gėrybes, nauji valdantieji tiesiog blefavo.

Priešakinėse kovos su COVID-19 pandemija linijose stovintys Vilniaus Santaros klinikų medikai, patys to nežinodami, naudojosi galimai priverstinio darbo vaisiais. Lietuvos įmonės prestižinę sveikatos apsaugos įstaigą aprūpino Kinijoje pagamintomis kaukėmis, kurių gamybai išnaudojama Kinijos režimo persekiojama uigūrų tautinė mažuma.

COVID-19 vakcina Lietuvą gali pasiekti šiek tiek anksčiau, bet nedidelis dozių skaičius, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius. „Pirmiausia (bus pristatyta) „Pfizer“ vakcina, buvo planuota, kad Europos vaistų agentūra, kuri registruoja vakcinas, pritars vakcinos registracijai tik gruodį, bet vakar gavome informaciją, kad greičiausiai gali būti 21 arba 23 gruodžio, t. y. kitą savaitę.

Realybė šokiruoja – kaip reikiant siautėjant Covid-19 pandemijai pastarosios savaitės muša rekordus ir pagal „perteklinių“ mirčių skaičių. Anot specialistų, jei visas lauktas istorinės mirtis laikytume 100 proc., tai mirčių perviršis siektų net 60 proc.  Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete diskutuota apie išaugusį mirtingumą šalyje, Konstatuota, kad situacija yra tragiška ir ją nedelsiant reikia imtis spręsti atsakingoms institucijoms.