Sveikata

Prioritetinių grupių dėl COVID-19 vakcinos sąrašą planuojama atnaujinti savaitės pabaigoje, BNS informavo sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta. „Atsižvelgus į ekspertų ir Vyriausybės rekomendacijas ministro Arūno Dulkio įsakymas dėl prioritetinių grupių yra keičiamas. Šios savaitės pabaigoje jis taps viešas“, – trečiadienį teigė ministro atstovė.

Praėjusiais metais Lietuvoje gimė 24 tūkst. 521 kūdikis – mažiausiai kūdikių nuo 1990 metų, rodo Lietuvos statistikos departamento išankstiniai duomenys. Tuo tarpu kas šešta pora Lietuvoje kūdikio susilaukti negali. Vaisingumo Centro vadovė gydytoja akušerė ginekologė Gražina Bogdanskienė sako, kad apie 10-20 proc. visų šeimų yra nevaisingos, o po 10-15 metų su vaisingumo problemomis susidurs kas trečia pora.

Koronaviruso situacijai Lietuvoje negerėjant ligoninėse į pakalbą jungiasi vis daugiau savanorių. Sukrėsti vaizdų jie istorijomis dalijasi socialiniuose tinkluose. Sekmadienį savo „Facebook“ paskyroje įspūdžiais ir emocijomis pasidalijo dar viena moteris. Savanoriaudama ligoninėje ji pripažįsta, kad vis mažiau laiko lieka sau, todėl ir įvairūs apmąstymai dažniausiai susiję su kitais dalykais.

Lietuva gavo atnaujintus „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinų pristatymų grafikus, pagal kuriuos šaliai bus tiekiama daugiau skiepų, nei buvo numatyta anksčiau. „Gavome atnaujintus grafikus tik likusiam sausio, vasario mėnesiui. Kovo mėnesio pristatymų grafiko dar nėra, nors buvo žadėta iki kovo pabaigos pateikti.

Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC) laikinai sustabdė sutartį dėl COVID-19 vakcinos išvežimo su bendrove „Sotus derlius“. „Įvertinus aplinkybes, ESSC šiuo metu laikinai sustabdė sutarties vykdymą. Yra sudaryta ekspertų komisija ištirti paskutiniam atvejui, kai buvo nustatyti temperatūrų svyravimai išvežant vakcinas“, – BNS trečiadienį sakė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas spaudai Vytautas Beniušis.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1369 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 79 777 asmenys, rašoma NVSC pranešime.

„Retai kada namo grįžtu prieš septynias vakaro, pamiegu ir vėl į darbą. O ir naktį mąstau apie pacientus, ar viską pastebėjau, ar jiems nepablogėjo“, – pandemijos realybe dalijasi Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) I-ojo COVID-19 skyriaus vedėja Nijolia Tarasevič. Ji pasakoja apie apsisprendimą vadovauti skyriui, su baime sumišusį adrenalino jausmą, patiriamus fizinius ir psichologinius sunkumus bei šviesą tunelio gale.

Jau nuo kovo 1 d. pasiskiepyti nuo tokių ligų kaip gripas ar erkinis encefalitas bus galima ir vaistinėse. Tačiau nors dar buvusi valdžia skubėjo paankstinti šią tvarką numatančių įstatymo pataisų įsigaliojimą dėl artėjančios masinės vakcinacijos nuo Covid-19, kol kas nėra aišku, ar tokia galimybė vaistinėse atsiras. Nuo kovo 1 d. išplėstinės praktikos vaistininkas vaistinėje galės skiepyti gyventojus sezoninėmis gripo, erkinio encefalito ir kitų infekcinių ligų vakcinomis.

Trys pagrindiniai koronaviruso simptomai yra aukšta temperatūra, nuolatinis kosulys ir dusulys. Tačiau virusu užsikrėtusių žmonių simptomai varijuoja, todėl panašu, kad žmonių organizmai gali į infekciją reaguoti skirtingai. Dėl skonio ar kvapo praradimo užsikrėtus virusu atsirado viena teorija, kuri teigia, kad liežuvio skausmas ar spalvos pasikeitimas gali irgi būti koronaviruso simptomas.

Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros duomenimis, gimdos kaklelio vėžys kasmet diagnozuojamas daugiau nei 61 tūkst. Europos moterų. Lietuvoje sergamumas ir mirštamumas nuo gimdos kaklelio vėžio – vieni didžiausių Europoje. Per metus mūsų šalyje diagnozuojama 400-500 naujų šio vėžio atvejų, iš kurių pusė baigiasi mirtimi. Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojos akušerės-ginekologės prof.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 16 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso praėjusią parą mirė devynios moterys ir septyni vyrai. Daugiausia mirusiųjų – šeši – priklausė 70–79 metų grupei, keturiems mirusiesiems buvo nuo 90 iki 99-erių. Trys mirę žmonės priklausė 80–89 metų, du – 60–69 metų, vienas – 50–59 metų grupei.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1232 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 16 žmonių, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 1864 žmonės. Be to, į bendrą mirčių statistiką įtrauktos keturios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 172 tūkst. 60 žmonių, 110 tūkst. 451 asmenys pasveiko, 57 tūkst. 823 – tebeserga. Nuo koronaviruso iš viso mirė 2514 žmonės.

Greitųjų antigenų testų pirkimo procedūras Europos Komisija (EK) turėtų baigti sausio pabaigoje, informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Lietuva per šį pirkimą siekia įsigyti 600 tūkst. šių testavimo priemonių. „Užbaigus viešųjų pirkimų procedūras ir atrinkus tiekėjus, planuojama sausio mėnesio pabaigoje, valstybėms narėms bus siunčiamos pasirašyti individualios sutartys dėl šių testų pirkimo“, – BNS ministerijos poziciją perdavė SAM Spaudos tarnybos patarėja Lina Zimnickienė.

Jungtinėje Karalystėje pirmąkart aptikta koronaviruso atmaina šiuo metu jau užfiksuota mažiausiai 60 valstybių – 10 daugiau nei prieš savaitę, trečiadienį pranešė Pasaulio sveikatos organizacija. Tuo metu Pietų Afrikoje pirmiausia aptikta atmaina, kuri, kaip ir britiškoji, manoma, yra labiau užkrečiama, užfiksuota 23 šalyse ir teritorijose, sakoma PSO pranešime.

Europos Sąjunga siekia iki rugpjūčio pabaigos vakcinuoti 70 proc. suaugusių Bendrijos gyventojų, antradienį pranešė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Margaritis Schinas . Šis siekis, dėl kurio buvo susitarta ES komisarų susitikime, užsibrėžtas daugumai Bendrijos valstybių sunkiai įsibėgėjant vakcinavimo programoms. Skiepijimas nuo COVID-19 ES prasidėjo prieš tris savaites.

Lietuvai kovojant su koronavirusu, prezidentas Gitanas Nausėda kelia tikslą iki vasaros vidurio paskiepyti du milijonus gyventojų, kad susiformuotų „bandos imunitetas“. Tiesa, norint pasiekti tokius ambicingus skaičius, skiepijimo tempą reikia didinti kone šešis kartus. Dalis ekspertų mano, kad tai įmanoma, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija atkerta – su tokiais vakcinų kiekiais, kuriuos dabar gauna Lietuva, paskiepyti daugiau žmonių galimybių nėra.

Reaguodamas į rytoj Vyriausybės planuojamą atidėti sudėtinių vaistų kompensavimo tvarkos įsigaliojimą buvęs ministras Aurelijus Veryga aiškino, kad yra plona riba tarp palengvinimo pacientui ir gydytojui bei būdo pasipinigauti. Socialiniame tinkle eksministras išsamiai dėstė, kad sudėtiniai vaistai kartais turi ir kitą tikslą nei patogumas pacientui. „Kam naudingi tie pakeitimai? Galbūt paklausti reikėtų kiek kitaip.

Antrąją vakcinos nuo COVID-19 dozę jau gavo 1624 Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ir 454 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės medikai. Apie tai antradienį BNS informavo gydymo įstaigos. Santaros klinikų teigimu, iš maždaug 6 tūkst. įstaigoje dirbančių žmonių pirmuoju skiepu paskiepyta apie 5 tūkst. asmenų. Gydymo įstaiga teigia, kad vakcinacijos procesai vyksta sklandžiai. Savo ruožtu Kauno ligoninė pranešė, kad pirmąja doze paskiepyta 1,7 tūkst.

Beveik trečdalis pasveikusių koronaviruso pacientų per penkis mėnesius yra vėl paguldomi į ligoninę, o vienas iš aštuonių miršta nuo viruso sukeltų komplikacijų. Lesterio universiteto ir Didžiosios Britanijos nacionalinės statistikos biuro tyrimas parodė, kad iš 47 780 žmonių, išleistų iš ligoninės per pirmąją koronaviruso bangą, 29, 4 proc. per 140 dienų buvo vėl paguldyti į ligoninę, o 12, 3 proc. mirė.

Kol vieni šventė žiemos šventes, grožėjosi ir linksmai mėgavosi pasakiškai gražia žiema, kiti – kovojo už išgyvenimą. Dar kiti, palikę šeimas prie šventinių stalų, padėjo kovojantiems ligoninėse, kurie iš visų jėgų stengėsi nepalūžti ir tobulai įgyvendinti savo misiją. Tik tada, kai, rodos, perdegimas ir nenusakomas nuovargis ėmė viršų, jie kreipėsi į visuomenę, į mus, paprastus visokių specialybių ir pareigybių žmones, pagalbos.

Britų tyrimas parodė, kad pasveikusiųjų nuo koronaviruso kraujo suleidimas nepadidina tikimybės pasveikti. Mokslininkai, vykdantys REMAP-CAP tyrimą, stabdo infekuotų intensyvios terapijos skyriaus pacientų įtraukimą, po to kai nerado įrodymų, kad pasveikusiųjų plazmos terapija padidina tikimybę pasveikti. Sprendimas buvo priimtas tyrėjams išanalizavus duomenis, surinktus iš beveik 1 000 pacientų, kuriems buvo taikyta ši terapija, naudota ir Ebolai gydyti.

Antradienį, sausio 19-ąją, VUL Santaros klinikose vyksta inkstų transplantacijos procesas. Pirmadienį vakare šiose klinikose užregistruotas potencialus donoras, kurio artimieji sutiko velionio organus paaukoti donorystei. Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM koordinatoriai nuo pirmadienio vakaro koordinuoja transplantacijos procesą po to, kai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos informavo, jog užregistruotas potencialus donoras.

Vienas nemalonių simptomų – uoslės praradimas, gali lydėti ne tik sergant koronavirusu. Gydytojas otorinolaringologas papasakojo, kokios dažniausios to priežastys ir kas padėtų užtikrinti kokybišką kvėpavimą. Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytojo otorinolaringologo Vytauto Junčio teigimu, dažnai nesusimąstoma apie teisingo kvėpavimo svarbą. Teisingas kvėpavimas yra pro nosį, nes toks kvėpavimas laikomas labiau fiziologišku.

Šiandien Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) posėdyje išklausyta ekspertų pozicija dėl epidemiologinės situacijos šalyje ir karantino ribojimų veiksmingumo. Taip pat vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerijai parengti etapinį atlaisvinimų planą.  Apie tai antradienį paskelbė Vidaus reikalų ministerija, išplatindama pranešimą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) tvirtina, jog šiuo metu nuo koronaviruso pirmąja doze jau paskiepyta didžioji dalis šalies globos namų gyventojų ir darbuotojų. Pasak ministerijos, pirmąja COVID-19 vakcinos doze paskiepyti arba imunitetą po ligos yra įgiję beveik 85 proc. socialinės globos įstaigose gyvenančių senolių ir žmonių su negalia, taip pat daugiau nei 75 proc. šių įstaigų darbuotojų. Skiepijant būtinos dvi vakcinos dozės.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1265 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 82 180 asmenų.

Net ir gerėjant epidemiologinei situacijai atsipalaiduoti kol kas negalime, mat didelį nerimą kelia naujos viruso mutacijos. Apie tai įspėjusi VU mokslo prorektorė, profesorė Edita Sužėdielienė ragino kuo skubiau parengti viruso genominių tyrimų programą. Kaip po prezidento susitikimo su Sveikatos ekspertų taryba pasakojo ji, buvo grįžta prie klausimo, kuris keltas jau prieš gerą mėnesį – tai virusologinės stebėsenos klausimas.

Optimistinis scenarijus – 70 proc. populiacijos vakcinaciją pasiekti iki liepos vidurio. Tokius siekius po susitikimo su prezidentu įvardijo Sveikatos ekspertų tarybos narys, LSMU prof. Kęstutis Petrikonis. Kaip pasakojo jis, diskusija buvo skirta aiškios ribos nusistatymui, kada būtų galima pasiekti 70 proc. populiacijos vakcinaciją. „Prezidento manymu, tai galėtų būti liepos 15 ar, simboliškai, 6 d.“, – sakė jis.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 18 žmonių, jiems buvo nuo 40 iki 89 metų, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso praėjusią parą mirė 11 moterų ir septyni vyrai. Daugiausia mirusiųjų – dešimt – priklausė 80–89 metų grupei, penkiems mirusiesiems buvo nuo 70 iki 79-erių. Po vieną žmogų mirė 40–49 metų, 50–59 metų ir 60–69 metų grupėse. Be to, į bendrą mirčių statistiką įtrauktos septynios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys šiemet žada iš esmės keisti vaistų kainyno peržiūros principus ir siekti principo, kad gydytojas galėtų skirti pacientui geriausiai įmanomą vaistą. „Vaistų kainyną ruošiuosi iš esmės peržiūrėti. Tikrai esame sutarę su Seimo Sveikatos reikalų komitetu, kad dar pirmą ketvirtį šių metų sėsime ir iš esmės keisime vaistų kainyno peržiūros principus.

Infekcija COVID-19 persirgę žmonės gali būti atsparūs pakartotiniam užsikrėtimui koronavirusu mažiausiai šešis mėnesius – tai užtikrina ląstelės, galinčios „atsiminti“ virusą, rodo pirmadienį paskelbtos tyrimo išvados.

Karantino ribojimus reikia švelninti jau dabar – taip siūlo Užkrėčiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius Saulius Čaplinskas. Ar tai nebūtų klaida, kokia buvo padaryta tarp dviejų karantinų? Apie tai – pokalbis su ULAC direktoriumi, profesoriu Sauliumi Čaplinsku. Sakote, kad nesutinkate su viešojoje erdvėje pasigirdusiais siūlymais karantiną tęsti net iki balandžio mėnesio.

Nors taip laukiama bent kokių karantino atlaisvinimų, ekspertai įspėja, kad bet koks sušvelninimas turėtų būti itin atsargiai pasvertas, mat kitu atveju trečia banga ir užsidarymas neišvengiami. Vyriausybės ekspertų grupės narys prof. Laimonas Griškevičius pabrėžė, kad kitose šalyse griežtai palaikomi judėjimo ribojimai, nes norima išvengti trečio visiško šalies užsidarymo.

Ir nors Lietuvoje besilaikantys žiemiški orai džiugina daugelį, specialistai ragina saugoti save ir žiema mėgautis atsakingai. Savaitgalį smarkiai paspaudus šaltukui, ligonines užplūdo gydytojų raginimų neklausę ir nušalimus bei įvairias traumas patyrę žmonės, šaltis taip pat pareikalavo ir gyvybių.

Nors bendra pandeminė situacija šalyje gerėja, vertinant pacientų ligoninėse ir mirčių atvejų skaičių pusiaukelė dar nėra pasiekta, tvirtino Vyriausybės duomenų analitikas Aistis Šimaitis. A. Šimaitis teigė, kad nors sunkių koronavirusu sergančių asmenų skaičius mažėja, krentanti ir mirtingumo kreivė, tačiau šie skaičiai vis dar yra per aukšti.  „Jei esame pusiaukelėje pagal atvejus ir teigiamus tyrimus, su ligoninėmis ir mirtimis ten dar nesame.

Dar viena liūdna žinia iš Respublikinės Klaipėdos ligoninės – čia sausio 17 d. užgeso ilgamečio įstaigos gydytojo Romaldo Mackevičiaus gyvybė. Žymus Klaipėdos krašto neurologas, radiologas, šioje ligoninėje išdirbęs daugiau kaip 3 dešimtmečius, jau kurį laiką buvo išėjęs į pensiją, nors dar konsultuodavo pacientus Uosto poliklinikoje. Gydytojas 1977 m. baigė Kauno medicinos institutą. Buvo kompiuterinės tomografijos pradininkas Lietuvoje, gerbiamas ir mėgstamas pacientų.

Galima prognozuoti, kad koronavirusu (COVID-19) šalyje besimptome ar lengva forma yra persirgę apie pusę milijono žmonių, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Galima būtų suprognozuoti, kad gali būti apie pusę milijono persirgusių, dabar (oficialiai) turime apie 168 tūkstančius“, – pirmadienį susitikime su opozicine socialdemokratų frakcija sakė ministras.

Dar prieš paskelbiant visuotinį karantiną Lietuva buvo suskirstyta į kelias sergamumo zonas. Sveikatos apsaugos ministras neatmetė galimybės, kad keičiantis sergamumui skirtingose savivaldybėse galėtų būti taikomos nevienodos priemonės.  Socialdemokratų frakcija pirmadienį išsikvietė ministrą atsakyti aktualiausius klausimus apie pandemiją.

Lietuvą pirmadienį pasiekė penktoji „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos nuo COVID-19 siunta, joje – per 14 tūkst. dozių. Apie tai BNS informavo sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta. „Dalis dozių bus palikta sandėliuose, kol gausime ateinančių siuntų tikslius grafikus, kita dalis bus išgabenta į Panevėžį revakcinacijai“, – sakė ministro atstovė. Jos teigimu, kompanijos pažadėjo artimiausiomis dienomis patikslinti vakcinos pristatymo grafikus ir kiekius.

Pasaulis yra atsidūręs prie „katastrofiško moralinio žlugimo ribos“, jei turtingosios šalys susigriebia vakcinas nuo COVID-19, o neturtingosios nukenčia, pirmadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad praėjusią savaitę sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis sumažėjo beveik visose apskrityse. Sausio 11–17 d. daugiausia sergančiųjų užregistruota Marijampolės apskrityje (24,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų), mažiausia – Tauragės apskrityje (14,5 atvejo 10 tūkst.

Skiepijimo nuo koronaviruso (COVID-19) planas kol kas aiškus iki kovo pabaigos, o didžiuosius vakcinų kiekius gamintojai žada tik trečią–ketvirtą metų ketvirtį, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Šiandien didesnį aiškumą, kad ir pasipykdami su Europos Komisija (EK), turime iki kovo pabaigos. Maždaug per savaitę skelbsime visų metų grafiką, koks jis prognozuojamas.

Nuo penktadienio labiau atšalus orams ir suintensyvėjus kūrenimui, fiksuojamas aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis (KD10) padidėjimas visuose šalies miestuose. Sekmadienį kietųjų dalelių koncentracija Šiauliuose, Panevėžyje, Jonavoje bei Kaune viršijo paros ribinę vertę – 50 mikrogramų kubiniame metre (µg/m3), pranešė Aplinkos apsaugos agentūra.

Situacija gerėja daugelyje savivaldybių, tačiau padėtis visgi išlieka labai rimta, apibendrinęs pandemijos plitimo situaciją Lietuvoje konstatavo Vyriausybei pateikė jos duomenų analitikas Aistis Šimaitis. Jo teigimu, lyginant su situacija spalio pirmoje pusėje, kai nebuvo nevaldomo pandemijos augimo, dabartiniai rodikliai yra apie dešimt kartų blogesni. Specialisto atlikta analizė rodo, kad 14 dienų sergamumas 100 tūkst.

COVID-19 Lietuvoje tebeserga 3794 sveikatos priežiūros specialistai, pirmadienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Kaip BNS sakė NVSC atstovė Justina Petravičienė, absoliuti dauguma atvejų medikams patvirtinta antrosios koronavirusinės infekcijos bangos metu – nuo rugsėjo mėnesio. „Šiuo metu vis dar serga 3794 medikai. Per visą pandemijos laikotarpį COVID-19 patvirtinta per 12 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 935 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 84 789 asmenys.

Respublikinėje Panevėžio ligoninėje – dar viena netektis. Pranešama, kad sausio 16 d. eidama 49-uosius metus mirė Urologijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja Birutė Malinauskaitė. Nors moteris sirgo koronavirusu, pagrindinė priežastis buvo kitos ligos. Kaip portalui tv3.lt sakė ligoninės atstovas Vytautas Riaubiškis, medikė mirė nuo kitų daugybinių ligų. „Ji taip pat sirgo Covid-19, bet tai nebuvo ta liga, nuo kurios mirė. Medikė jau kurį laiką gulėjo ligoninėje“, – sakė jis.

Kovą su Covid-19 pralaimėjo dar vienas šalies gydytojas. Pakruojo ligoninė pranešė, kad 2021 m. sausio 17 d. po klastingos ligos mirė gydytojas Juozas Vyšniauskas. Kaip portalui tv3.lt teigė Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris, gydytojas jau 3 savaites gydytas reanimacijoje Šiauliuose.  „Baigęs Kauno medicinos institutą, Juozas Vyšniauskas 1966 metais atvyko į Pakruojo rajoną. Ir pasiliko.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 476 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 21 žmogus, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 52 žmonės. Be to, į bendrą mirčių statistiką įtrauktos trys mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 167 tūkst. 992 žmonės, 104 tūkst. 297 asmenys pasveiko, 60 tūkst. 14 – tebeserga. Nuo koronaviruso iš viso mirė 2469 žmonės.