Sveikata

Biologijos mokslų daktaras, profesorius Konstantinas Severinovas papasakojo naujienų portalui „Republic“, koks jausmas būti virusu ir kokios strategijos sėkmingiausios, apie virusų kapines mūsų genome, kodėl SARS-CoV-2 evoliucijos mastais tėra „virusėlis“, kaip virusai gali susigyventi su savo šeimininkais ir tapti naudingais, ir kitas mikrobų pasaulyje vykstančias dramas. Pradėkime nuo pat pradžių. Kas yra virusas? Kuo virusai skiriasi nuo kitų biologinių objektų? Visa gyvybė – ląstelinė.

Sielvarto kupina žmona prašo patarimo, kaip išsaugoti savo santuoką po to, kai vyras „surado Dievą“ ir pradėjo drausti jai naudoti kontracepcijos priemones. Vyras, per pastaruosius dvejus metus tapęs „labai religingu“, neseniai buvo pakrikštytas Katalikų bažnyčios, kuri moko, kad kontroliuoti pastojimą yra labai blogai, ir leidžia naudoti tik natūralius šeimos planavimo metodus, pavyzdžiui, mėnesinių ciklo sekimą.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 18 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso praėjusią parą mirė 12 moterų ir 6 vyrai. Daugiausia, t.y. šeši mirusieji, priklausė 80–89 metų grupei.

Siekiant apsaugoti odontologus nuo užsikrėtimo koronavirusu, pacientai netrukus gali būti paprašyti dėvėti atvirus šalmus, kurie sugauna visus lašelius, nešiojančius virusą. Niujorko Kornelio universiteto ekspertų sukurti vienkartiniai, skaidrūs šalmai yra prijungti prie siurblio, kuris sukuria atvirkštinį oro srautą aplink galvą. Tai užtikrina visų potencialiai virusą nešiojančių lašelių įstrigimą oro sraute, patenkančiame pro burnos angą, ir negalėjimą pabėgti iš šalmo.

Praėjusių metų paskutiniais mėnesiais Lietuvoje fiksuojant dešimtmečiais neregėtas perteklinių mirčių aukštumas specialistų akys nukrypo į ne tik Covid-19, bet ir kitų ligų sąlygotą padidėjusį pacientų mirštamumą. Dėmesio centre – lietuvių gyvybes ir taip labiausiai šienaujančios kraujotakos ligos. Gydytojai su nerimu prognozuoja, jog jei bijodami viruso pacientai toliau nesikreips pagalbos, sulauksime dar didesnio mirčių šuolio.

Ne paslaptis, kad susirgus Covid-19 prarandama uoslė ir skonio pojūtis. Beveik 80 proc. visų skonio sutrikimų, iš tiesų, pasireiškia dėl uoslės. Kodėl šie simptomai itin dažni Covid-19 infekcijai, bet reti kitoms žiemos sezono ligoms, aiškinosi TV3 laida „Būk sveikas“.  „Koronavirusas pažeidžia specifines nosies ertmėje esančias epitelines ląsteles, kurios dalyvauja palaikant uoslės nervinių ląstelių gyvybingumą ir kvapo molekulių sugavime bei perdavime uoslės receptoriams“, – TV...

Svarbus naujas tyrimas parodė, kad apsauginių kaukių dėvėjimas yra efektyvus būdas sustabdyti koronaviruso plitimą. Jungtinių Amerikos Valstijų tyrėjai nustatė, kad dešimčia procentų išaugus kaukių dėvinčių žmonių skaičiui, trigubai didėja tikimybė išlaikyti R žemiau 1. R yra žmonių skaičius, kuriuos užkrėtė vienas koronavirusu sergantis asmuo.

„BioNTech“ skiepo nuo koronaviruso ekspertai sukūrė kitą vakciną, kuri, jų teigimu, padeda gydyti išsėtinę sklerozę (IS) pelėms.  Naujoji IS vakcina veikia panašiai kaip koronaviruso vakcina, kuri ir gaminama kartu su JAV farmacijos milžine „Pfizer“. Genetinės medžiagos, vadinamos mRNR, dalis įleidžiama pro žmogaus ranką, ir priverčia paties organizmo ląsteles gaminti baltymą, suteikiantį imunitetą.

Daktarė, vakarų Afrikoje gydžiusi daugybę ebolos pacientų, dabar bijo, kad koronavirusui pažeidus jos nugaros smegenis, jai visam gyvenimui reikės neįgaliojo vežimėlio. Nathalie MacDermott, 38-erių, gimusi Kardife, tačiau dabar gyvenanti pietinėje Londono dalyje, serga užsitęsusia Covid-19 forma, dėl kurios, be jokių pagalbos priemonių, gali nueiti tik apie 200 metrų.

Pastebėjote viliojančią reklamą, skatinančią nusipirkti brangų prietaisą neva panaikinsiantį visus skausmus? Ekspertai ragina neskubėti atverti piniginės tokius prietaisus siūlantiems prekybininkams, kurie esą gali išgydyti viską – nuo slogos iki sąnarių uždegimo.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos traumatologijos centro medikams atėjusi tikra žiema su spengiančiais šalčiais, sniego pusnimis ir ledu, užklojusiu ne tik upes ir ežerus, bet ir gatves bei kiemus, retai asocijuojasi su žiemiškais džiaugsmais. Pastaruosius užtemdo į gydymo įstaigą besikreipiančių traumas patyrusių žmonių antplūdis.

Dėl naujų COVID-19 mutacijų ir jų išplitimo rizikos Europos Sąjungos (ES) šalyse, Lietuvoje įvedamos griežtesnės koronaviruso plitimo valdymo priemonės keliautojams.  Tai reiškia, kad į paveiktų šalių sąrašą įtraukiama ne tik Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė bei Pietų Afrikos Respublika, tačiau ir daugiau šalių, kuriose nustatytas mutacijų plitimas.

Vilniuje, kaip ir visoje Lietuvoje, pastarosiomis savaitėmis sumažėjus užsikrėtimų COVID-19 skaičiui, ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų teikėjai rengia atsargias schemas sugrįžimui prie įprasto darbo organizavimo.

Visuomenei kylant daug klausimų dėl galimo vakcinos nuo COVID-19 šalutinio poveikio, Kauno klinikų specialistai įvardijo dažniausiai galinčius pasitaikyti negalavimus pasiskiepijus „Pfizer-BioNTech“ vakcina. Nurodoma, kad dažniausia reakcija į vakciną – skausmas injekcijos vietoje. Kiti galimi simptomai – karščiavimas, nuovargis, galvos skausmas, šaltkrėtis, raumenų, sąnarių skausmas.

Baltijos šalių premjerai penktadienį paragino Europos Sąjungos institucijas leisti išvežioti po šalis britų sukurtą  „AstraZeneca“ vakciną dar iki jos formalaus patvirtinimo.  Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pranešė, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai prisideda prie anksčiau šią savaitę paskelbto Danijos, Graikijos, Austrijos ir Čekijos kreipimosi.

Antroji „Moderna“ vakcinos nuo COVID-19 siunta Lietuvą turėtų pasiekti mėnesio gale, didžioji jos dalis bus skirta revakcinuoti anksčiau paskiepytus asmenis, BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Modernos“ atveju gauta tik ta pirmoji siunta. Antroji siunta yra numatoma sausio pabaigoje, jos kiekis bus šiek tiek didesnis nei pirmosios“, – BNS sakė ministerijos atstovas Lukas Vosylius.

Gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa vykdoma septynioliktus metus, tačiau pernai Valstybiniame patologijos centre ištirta 40 proc. mažiau profilaktinių gimdos kaklelio PAP testų ir tai verčia sunerimti onkologus. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) specialistai mano, jog ilgainiui gali padidėti užleisto gimdos kaklelio vėžio atvejų skaičius. „Patikslintais Vėžio registro duomenimis, 2015 m. Lietuvoje diagnozuota 380 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų.

Karantinas po sausio 31 d. bus pratęstas, tvirtina sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Tiesa, vasario mėnesį galima sulaukti tam tikrų švelninimų. „Prognozuočiau, kad karantinas būtų pratęstas dar mėnesiui. Bet čia tik mano prognozė, nes šį klausimą spręs Vyriausybė“, – „Verslo žinioms“ sakė ministras. Visgi ir karantino švelninimas būtų galimas tik vasariui įpusėjus.

Nuo sunkumo kvėpuoti iki atminties sutrikimų – dalis persirgusiųjų Covid-19 dar kurį laiką neretai priversti gyventi su įvairiais varginančiais simptomais. Šeimos gydytoja Jurga Dūdienė pateikė išsamią atmintinę, į kokius simptomus vertėtų atkreipti dėmesį ir kas padėtų atgauti sveikatą po šios klastingos infekcijos.

Kauno regione po truputį mažėjant itin sunkia COVID-19 forma sergančių pacientų, mažinamas jiems gydyti skirtų lovų skaičius. Kaip penktadienį pranešė COVID-19 pacientų gydymą regione koordinuojančios Kauno klinikos, tai antras lovų skaičiaus mažinimo etapas regione. Iš viso nuo pirmadienio naikinamos 42 lovos, skirtos gydyti COVID-19 pacientus. LSMU Kauno ligoninėje 30 lovų mažinamas terapinio profilio COVID-19 lovų su deguonies tiekimu skaičius.

COVID-19 nusinešė dar vieno vos virš 30-ies metų vyro gyvybę. Net 35 paras dėl jo gyvybės kovojusiems Respublikinės Šiaulių ligoninės medikams teko pripažinti pralaimėjimą šiai klastingai ligai. Kaip pasakojo ligoninės vadovas Remigijus Mažeika, pacientas neturėjo gretutinių susirgimų, o virusas tiesiog negrįžtamai sužalojo vyro plaučius. „Pacientas reanimacijoje intubuotas buvo 35 paras. Į gydymą tiesiog nebuvo atsako ir, matyt, imuninė sistema buvo tokia, kuri neleido įveikti viruso.

Per praėjusią parą izoliuoti 1792 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 76 118 asmenys, praneša NVSC.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 29 žmonės, jiems buvo nuo 30 iki 99-erių metų, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Patikslinta, kad jauniausia šios paros koronaviruso auka, priklausiusi 30-39 metų amžiaus grupei, neturėjo gretutinių ligų, nors iš pradžių Nacionalinis visuomenės sveikatos centras teigė priešingai.  Iš viso praėjusią parą mirė 20 vyrų ir devynios moterys. Daugiausia mirusiųjų – 10 – priklausė 70–79 metų grupei.

Lietuvoje jau kurį laiką prasidėjusi vakcinacija nuo COVID-19 infekcijos. Nėščiosioms kyla klausimas, ar joms galima skiepytis, ar rekomenduojama skiepytis planuojant nėštumą? Ar žindančios moterys gali skiepytis? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė profesorė Rūta Jolanta Nadišauskienė.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1032 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 29 žmonės, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Be to, į bendrą mirčių statistiką įtrauktos aštuonios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė. Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 1453 žmonės. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 174 tūkst. 846 žmonės, 114 tūkst. 925 asmenys pasveiko, 56 tūkst. 006 – tebeserga. Nuo koronaviruso iš viso mirė 2591 žmogus.

Naujosios vakcinos nuo Covid-19 daliai visuomenės vis dar kelia abejonių dėl savo sudėties, sukūrimo greičio ir galimų šalutinių poveikių. Profesorė Aurelija Žvirblienė sako, kad kuriant vakciną buvo susidurta su neeiliniais iššūkiais, tačiau per daug nerimauti nevertėtų.

Trejybės koledžo dubline mokslininkas imunologas ir biochemikas Kingstonas Millsas norėtų nuraminti žmonių entuziazmą dėl COVID-19 vakcinų. Jo nuomone, gali būti, kad net paskiepiję absoliučiai visus pasaulio gyventojus neatsikratytume šio viruso. Ir ne, Millsas nėra nusiteikęs prieš vakcinas. Tiesiog jam nepatinka žmonių entuziazmas ir labai išpūsti pareiškimai apie visus išgelbėsiančias vakcinas.

Linksma, jauna rinkodaros studentė, mirusi pogulio metu, atsisakė leisti epilepsijai kliudyti įgyvendinti savo sportines ir akademines svajones. Praėjusių metų gruodžio penktą dieną Maddie Gill planavo papuošti Kalėdinę eglutę ir pasibūti su savo kambario draugėmis. Tačiau 22-ejų metų mergina jautėsi pavargusi ir išsekusi po ankstyvos pamainos odontologijos klinikoje Brisbene.

Prasidėjus vakcinavimui nuo koronaviruso kyla problemų ne tik dėl bandymo skiepytis be eilės. Skiepų atsisakantys sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai rizikuoja ne tik savo, bet ir kolegų sveikata. Nesiskiepija greitosios medicinos pagalbos vairuotojai Kol vieni kariauja už teisęs ir galimybę skiepytis, kiti skiepus ignoruoja. Nesiliauja žinios apie nustatomus naujus COVID-19 ligos atvejus Biržų ligoninėje ir poliklinikoje.

Europos Sąjunga (ES) turėtų siekti, kad iki vasaros būtų vakcinuota apie 70 proc. žmonių, taip suformuojant kolektyvinį imunitetą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Lietuvos vadovas prieš nuotolinį Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimą taip pat teigė, kad su dabartiniais vakcinų pristatymo kiekiais būtų įmanoma paskiepyti mažiau nei trečdalį visuomenės, bet vilčių teikia tai, kad bus patvirtintos kitų gamintojų vakcinos.

Europa skelbia, jog būtina mažinti mirčių nuo onkologinių ligų skaičių, reikia naudoti genetinį ištyrimą, leidžiantį įvertinti, kokio gydymo pacientui reikia ir jį individualizuoti. Šiandien mokslo pažanga leidžia ne tik atrasti, kaip plinta vėžys, bet ir daugeliu atvejų tą plitimą sustabdyti. Lietuvoje vis aktyviau naudojami genomo tyrimai leidžia neatsilikti nuo pažangiausių Europos Sąjungos šalių ir įgyvendinti naujausias gydymo rekomendacijas, ypač svarbias kovoje su onkologinėmis ligomis.

Motinos graudi išpažintis, kad ji dirbdama visą darbo dieną neturi pakankamai pinigų, reikalingų jos sūnaus vaistams, privertė komentatorius išjuokti Amerikos sveikatos apsaugos sistemą. Katie Schieffer dešimtmečiui sūnui neseniai buvo diagnozuotas pirmo tipo cukrinis diabetas, dėl kurio berniukui kas dvi valandas reikia insulino.

Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai sukūrė COVID-19 testavimo metodą, sutrumpinantį tyrimų laiką perpus, ketvirtadienį pranešė universitetas. „Mūsų tikslas buvo sukurti koronaviruso ir kitų virusų nukleorūgščių detekcijos rinkinį, kuris leistų virusus nustatyti tiesiai iš ėminio, be papildomo mėginio apdorojimo.

Agnė – Kauno klinikų pacientė, kuriai sausio pradžioje transplantuotas donoro, persirgusio COVID-19 liga, inkstas. „Aš tikėjau, kad donoras vis tiek kada nors atsiras“, – pasakojimą pradeda moteris. Genetinė liga – inkstų policistozė, Agnei diagnozuota prieš 30 metų, tačiau ilgą laiką ji neprogresavo ir leido moteriai gyventi visavertį gyvenimą. „Iš pradžių viskas buvo gerai, pagimdžiau sūnų, bet prieš kokius 5 metus pradėjo blogėti inkstų funkcija.

Nors laikytis sveikos mitybos rekomendacijų derėtų kiekviename gyvenimo etape, jos dažnai prisimenamos tik susidūrus su sveikatos problemomis. Viena tokių – onkologiniai susirgimai, kuomet kartais kardinaliai keičiami mitybos įpročiai, vienų produktų atsisakoma, o kitų imama vartoti dažnai ir gausiai. Gydytojai atkreipia dėmesį, kad onkologinė liga nėra metas eksperimentuoti, o susirgus valgomas maistas turi kuo labiau stiprinti organizmą ir imunitetą.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1883 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 77 537 asmenys.

Pagal radikalų australų politikės Gladys Berejiklian pasiūlytą planą, tiems, kurie atsisako skiepytis nuo COVID-19, gali būti uždrausta lankytis baruose, restoranuose ar net darbo vietose. Naujojo Pietų Velso (Australijoje) premjeras atskleidė, kad ji svarsto galimybę įgyvendinti reglamentus, kurie draustų nepasiskiepijusiems gyventojams patekti į tam tikras vietas. Ji sakė, kad šios priemonės bus skirtos „skatinti“ skiepijimą, kuris yra gyvybiškai svarbus norint atkurti ekonomiką.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 32 žmonės, jiems buvo nuo 40 iki 99-erių metų, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.  Iš viso praėjusią parą mirė 19 vyrų ir 13 moterų. Daugiausia mirusiųjų – po 13 – priklausė 80–89 ir 70–79 metų grupėms. Po du mirusius žmones priklausė 50–59 ir 90–99 metų grupėms. Vienas žmogus mirė, kuriam buvo nuo nuo 60 iki 69-erių, ir vienas, kuriam buvo nuo 40 iki 49-erių.

Naujųjų metų pradžia yra puiki proga pradėti labiau rūpintis savo sveikata. Tai ypač aktualu jau turintiems tam tikrų sveikatos problemų ar rizikos veiksnių – pavyzdžiui, tiems, kurių cholesterolio lygis kraujyje yra per aukštas. Jiems 2021-aisiais svarbu nepamiršti 5 svarbiausių su sveikata susijusių patarimų.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1274 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 32 žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 2581 žmogus. Be to, į bendrą mirčių statistiką įtrauktos aštuonios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 173 tūkst. 819 žmonių, 113 tūkst. 364 asmenys pasveiko, 56 tūkst. 599 – tebeserga. Nuo koronaviruso iš viso mirė 2554 žmonės.

Mažėjantys sergančiųjų Covid-19 srautai pas šeimos gydytojus tik patvirtina, kad bent kol kas pandemija šalyje slopsta. Vis dėlto, medikų teigimu, dėl koronaviruso diagnozės žmonės neretai vengia kreiptis į šeimos gydytojus, nors sužinoti, ar yra persirgę, veržiasi su entuziazmu. O tai, jų manymu, nepadeda efektyviai valdyti pandemijos.  Gydytojai pasakoja, kad jau kurį laiką mažiau nustatomų naujų koronaviruso atvejų tiesiogiai atsiliepia ir sergančiųjų asmenų srautui.

Kai kuriose savivaldybėse konkrečios prioritetinės grupės vakcinacija prasideda anksčiau nei likusioje šalies dalyje, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Jos teigimu, taip nutinka dėl to, jog vakcinavimo dieną, atlikus antikūnų testą, paaiškėja, kad atėjusieji skiepytis jau yra persirgę COVID-19, numatytą vakcinavimo dieną asmuo negali atvykti ar atsisako skiepytis.

Rusijos pareigūnai pateikė prašymą registruoti rusišką vakciną nuo koronaviruso „Sputnik V“ Europos Sąjungoje, trečiadienį pranešė vakcinos programą finansuojantis valstybinis turto fondas. Rusijos tiesioginių investicijų fondo (RDIF) atstovas pranešė, kad antradienį Europos vaistų agentūrai (EVA) buvo pateiktas prašymas suteikti leidimą platinti Europos Sąjungoje jų vakciną nuo pandeminio koronaviruso. „Tai svarbus žingsnis“, – pridūrė jis.

Estijoje trims asmenims buvo nustatytas užsikrėtimas naujos atmainos koronavirusu, neseniai atrastu Jungtinėje Karalystėje ir laikomu užkrečiamesniu negu anksčiau plitusios padermės, trečiadienį pranešė medicinos pareigūnai. Tai pirmasis atvejis, kai Estijoje buvo aptikta naujosios atmainos koronaviruso. „Taip pat gavome pranešimą, kad trys iš Anglijos įvežti „britiškosios“ atmainos atvejai buvo teigiami“, – sakė Sveikatos apsaugos departamento vadovo pavaduotoja Marie Anne Harma.

Iš ministro į eilinio Seimo nario kėdę persėdęs Aurelijus Veryga teigė nesuprantantis dabartinio Sveikatos reikalų komiteto darbo pobūdžio. Anot jo, šie panašėja į ministerijos darbą, tad savaime kyla klausimas, ką veikianti ir kur žiūrinti ji pati. A. Verygos nuomone, panašu, kad ministerijos vadovybei nuo to nei šilta, nei šalta.

Remiantis vidaus sveikatos tarnybos duomenimis, vienas iš šešių koronavirusu sergančių pacientų Anglijos Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) ligoninėse užsikrėtė virusu gydydamasis nuo kitų ligų. Iki šiol šį mėnesį 5 684 COVID-19 susirgę pacientai iš 44 315 – maždaug kas aštuntas – buvo užkrėsti virusu, kai pateko į ligoninę dėl kitų negalavimų.

Covid-19 pandemijai į reanimacijos-intensyviosios terapijos skyrius (RITS) paguldžius daug daugiau sunkių pacientų specialistai teikia negailestingas įžvalgas. Kuo daugiau pacientų čia gydoma, tuo sudėtingiau užtikrinti kokybišką jų priežiūrą ir daugiau ligonių neišgyvena. Juo labiau didesnis mirštamumas fiksuotas tarp ventiliuojamų pacientų.

Nors pandemijos pagreitis Lietuvoje ėmė mažėti, situacija sveikatos paslaugų sektoriuje išlieka sudėtinga. Įtampas čia kelia ne tik Covid-19 pacientų gydymas, bet ir ribojamas kitų paslaugų prieinamumas. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys vardija katastrofiškai sumažėjusias jų apimtis, tačiau mato šviesą tunelio gale.

Nors Covid-19 infekcija vaikams tiesiogiai pavojinga labai retai, specialistai įspėja apie ne mažiau pasekmių galinčius turėti šalutinius pandemijos reiškinius. Kalbama ne tik apie sumažėjusias sveikatos profilaktikos apimtis, bet ir smurto artimoje aplinkoje riziką. Kaip pasakojo Kauno klinikų Vaikų klinikos vadovas, prof. Rimantas Kėvalas Covid-19 infekcija vaikams absoliučia dauguma atvejų nėra labai pavojinga ir pasireiškia lengvais simptomais arba praeina visai be jų.