Sveikata

Vyriausybei pritarus nukeliama eksministro Aurelijau Verygos patvirtinta tvarka dėl sudėtinių vaistų priemokų ir jų įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Buvusiam ministrui A. Verygai kovojant su farmacijos kompanijomis ir raginant sumažinti sudėtinių vaistų kainas nuo Naujųjų pacientai baiminosi liksę be gydymo, mat šie medikamentai galėjo „iškristi“ iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1545 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 70 445 asmenys.

Iki pandemijos pulsoksimetras dažniau buvo naudojamas ligoninėse, rečiau – namuose, sergant kai kuriomis ligomis. Pulsoksimetrą paprasta naudoti, o jis netgi gali padėti išgelbėti gyvybę, todėl šalies gyventojai šį prietaisą vis dažniau įsigyja naudojimui namuose. Pulsoksimetras – pulso matuoklis ant piršto. Nešiojamas pulsoksimetras skirtas matuoti kraujyje esantį deguonies kiekį ir pulso dažnį. Pulsoksimetras gali būti naudojamas tiek namuose, tiek gydymo įstaigoje.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 24 žmonės, jiems buvo nuo 30 iki 99-erių metų, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso praėjusią parą mirė 15 vyrų ir devynios moterys. Daugiausia mirusiųjų – aštuoni – priklausė 60–69 metų grupei. Po šešis mirusius žmones priklausė 70–79 ir 80–89 metų grupėms. Dviem mirusiesiems buvo nuo nuo 90 iki 99-erių, vienam – nuo 50 iki 59-erių, o dar vienam – nuo 30 iki 39-erių metų.

COVID-19 infekcija nusinešė dar vieno jauno, 30–39 metų amžiaus, vyro gyvybę. Nors infekcija jam buvo nustatyta tik prieš porą savaičių, Kauno klinikoje gydytam vyrui išsikapstyti nepavyko. Iš viso nuo COVID-19 šioje amžiaus grupėje mirė 14 žmonių.  Visgi, kaip portalui pasakojo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Justina Petravičienė, kol kas nėra aišku, ar pacientas turėjo gretutinių susirgimų, kurie galėjo pabloginti ligos eigą.

Skiepijimas COVID-19 vakcina pradėtas praeitų metų pabaigoje. Tačiau vis dar kyla klausimų, kas tai per vakcina, kaip ji veikia ir kada galima tikėtis jos poveikio. Interviu apie tai – su gydytoja infektologe Monika Kulieše, kuri atsako į aktualiausius klausimus apie šiuo metu pasaulyje sukurtas vakcinas nuo SARS-CoV-2 viruso.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1278 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 24 žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Be to, į bendrą mirčių statistiką kasdien įtraukiama ir anksčiau mirusių asmenų skaičius. Trečiadienį tokių asmenų – 4, todėl bendras mirčių skaičius – 28. Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 1533 žmonės. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 179 tūkst. 212 žmonių, 123 tūkst.

Vilnius pradeda dar vienos tikslinės grupės testavimą greitaisiais serologiniais testais. Išsitirti mobiliuosiuose punktuose jau šiandien kviečiami švietimo įstaigų darbuotojai.  Testavimu, parodančiu, ar žmogus yra sirgęs COVID-19, ir ar turi antikūnų, rengiamasi vasarį planuojamai pradėti šios grupės vakcinacijai.

Artėjant masinei vakcinacijai vaistinės ruošia skiepų kabinetus ir vaistininkus, kurie galėtų gyventojus skiepyti ne tik nuo gripo, bet ir koronaviruso. Pasak vaistinių, jų negąsdina ir ultra žemos temperatūros reikalaujanti „Pfizer“ vakcina. Sveikatos apsaugos ministerija atšauna – pirmiausia Lietuvai reikia užsitikrinti pakankamą vakcinų tiekimą.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) išleido naujas koronaviruso testavimo gaires, kuriose atkreipiamas dėmesys, kad mažėjant ligos paplitimui, padidėja klaidingai teigiamų PGR rezultatų rizika. Tai reikštų, kad oficialiai skelbiama susirgimų statistika iš tikro gali būti didesnė, nei susirgimo atvejų yra iš tikrųjų. Tokia žinute pasidalijo virusologas, prof. Saulius Čaplinskas.

Naujausi ekspertų duomenys apie pandemijos situaciją šalyje teikia optimizmo – esama savivaldybių kur paros atvejų skaičiaus vidurkis yra vos 10 ar dar mažiau. Visgi nors sausio 18–24 d. teigiamų tyrimų procentas toliau mažėjo, nerimą kelia tai, kad mažėjimo tempas sulėtėjęs. Vyriausybės duomenų analitiko Aisčio Šimaičio prognozė rodo, kad per savaitę 14 dienų sergamumo rodiklis Lietuvoje sumažėjo iki 535 naujų atvejų 100 tūkst.

Nerimaujant dėl po COVID-19 skiepo atsiradusių šalutinių reiškinių, Nacionalinio vėžio instituto gydytojas onkoimunologas Marius Strioga aiškina, kokia organizmo reakcija po vakcinos normali ir kam dažniau ji pasitaiko. Nuogąstavimų ypač atsirado įskiepijus antrąją vakcinos dozę, mat pasitaikė įvairių reakcijų: aukšta temperatūra, dideli galvos, rankos, sąnarių skausmai, padidėję kaklo, pažastų limfmazgiai.  „Kiek teko vakcinuotis, tokių pašalinių poveikių lyg ir nebūdavo.

Vis iš naujo aptarinėjant skiepų paskyrimo prioritetų sąrašą, buvęs Sveikatos apsaugos ministras siūlo mokytojus įtraukti ir skiepyti ankščiau nei vyresnio amžiaus piliečius, o dėl Lietuvos nepasiekiančių vakcinos siuntų kaltina pinigus. Jo nuomone, šiuo metu vakcinų gamintojai elgiasi nesąžiningai.

Po intensyvaus gydymo iš Kauno klinikų į namus sugrįžęs Tautvydas džiaugiasi ne tik sėkmingai įveikęs COVID-19 ligą, bet ir neseniai pasaulį išvydusia dukra. „Taip jau gavosi, kad mane išvežė į Kauno klinikas dėl COVID-19 ligos, o draugę – gimdyti“, – savo istoriją prisimindamas šypsosi vaikinas. COVID-19 liga tuo pačiu metu užklupo beveik visą jauno vaikino šeimą. „Nors draugė nejautė jokių simptomų, prieš gimdymą padarius COVID-19 ligos tyrimą, paaiškėjo, kad serga ir ji.

Vyriausybė ruošiasi tvirtinti konkretų atskirų karantino laisvinimo etapų planą, atsižvelgiant į sergamumo COVID-19 rodiklius šalyje. Neatmetama galimybė, kad karantinas atskirose savivaldybėse galėtų laisvėti skirtingu tempu. Kaip nurodė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, pagrindiniai rodikliai, leisiantys kažkokius karantino švelninimus, tai – 14 d. sergamumas 100 tūkst. gyventojų ir teigiamų COVID-19 testų procento dalis, skaičiuojama nuo visų atliktų testų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis kartu su buvusiu ministru Aurelijumi Veryga pirmadienį pristatė alternatyvų išėjimo iš karantino planą. Plane yra pateiktos 6 dalys, kuriose aprašoma esama situacija ir pateikiami siūlomi sprendimai. Pasak opozicijos, valdantieji neturi konkretaus ir apčiuopiamo priemonių plano, todėl jie pateikė savo parengtus pasiūlymus, kurie padėtų greičiau įveikti Covid-19 pasekmes šalies ekonomikai ir visuomenei.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas antradienį pasidalijo savo požiūriu dėl karantino suvaržymų švelninimo. Konkrečiai – apie tai, ar galima jau mąstyti apie mokyklų atidarimą mokiniams. Socialiniame tinkle „Facebook“ profesorius tikino, kad pirmiausia reikia pasiekti tam tikrą atvejų rodiklį ir tik tada kalbėti apie galimą mokyklų atidarymą. „Lietuvoje epidemiologinė situacija gerėja.

Sveikatos ekspertai siūlo ir toliau tęsti karantino priemones, taip pat ankstinti mokytojų skiepijimą. Apie tai BNS antradienį informavo Vyriausybė. Premjerė Ingrida Šimonytė ir prie Vyriausybės suburta sveikatos ekspertų taryba pirmadienį aptarė koronaviruso situaciją, karantino priemones, taip pat vakcinavimo, testavimo klausimus.

VUL Santaros klinikose atliktos išskirtinės transplantacijos: COVID-19 liga sirgusio donoro, kurio nosiaryklėje mėginyje vis dar buvo aptinkamas SARS-CoV-2 RNR, inkstai buvo persodinti dviem šio organo transplantacijos laukusiems pacientams, anksčiau persirgusiems koronavirusine infekcija ir turintiems apsauginį antikūnų titrą. Donoro tyrimo rezultatas – teigiamas Ši transplantacija yra unikali tuo, kad pandeminio viruso sukelta liga donoras buvo susirgęs prieš dvi savaites.

Nuo Vyriausybės ekspertų siūlymų pakentėti karantine bent iki kovo pradžios iki svarstymų galbūt ribojimus tęsti iki pavasario vidurio arba, priešingai, kuo greičiau juos laisvinti. Tokie svarstymai viešojoje erdvėje iš specialistų lūpų sklando pastaruoju metu.

Onkologinėmis ligomis sergantieji pacientai dar visai neseniai aktyviai kėlė klausimą dėl jų prioriteto eilės skiepams nuo COVID-19. Tačiau visgi kol kas trūksta duomenų, kaip sudedamosios vakcinos dalys gali atsiliepti ligos eigai. Nepaisant to, specialistai pažymi, kad visų pirma vertinama galima didesnė koronavirusinės infekcijos žala, todėl ir skiepytis yra rekomenduojama.  Kauno klinikų gydytojų prof.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1438 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 71 095 asmenys.

Gerėjant epidemiologinei situacijai Panevėžio ir Utenos regione ir mažėjant itin sunkia COVID–19 forma sergančių pacientų skaičiui, Respublikinėje Panevėžio ligoninėje pradėtas laipsniškas šiems pacientams skirtų lovų mažinimas. Praėjusių metų pabaigoje, kuomet buvo stebimas itin didelis gyventojų sergamumo šia infekcine liga bumas, o Panevėžio mieste buvo fiksuotas didžiausias ne tik šalyje, bet ir ES gyventojų susirgimo lygis (apie 2500 susirgimų atvejų 100 tūkst.

Karantino laisvėjimo etapus tiesiogiai susiejus su 14 dienų sergamumo 100 tūkst. gyventojų rodikliu, Jurbarko rajono savivaldybė jau gali pasidžiaugti turinti mažiau nei 200 atvejų sergamumą.  Naujausiais statistikos departamento duomenimis, 14 d. sergamumas šioje savivaldybėje siekia 193,3. Tiesa, kol kas kitas svarbus rodiklis – teigiamų COVID-19 tyrimų dalis per 7 dienas čia yra 9,7 proc. Bendras šalies siekiamas šis rodiklis – mažiau nei 5 proc.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 14 žmonių, jiems buvo nuo 60 iki 99-erių metų, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso praėjusią parą mirė septynios moterys ir tiek pat vyrų. Daugiausia mirusiųjų – šeši – priklausė 80–89 metų grupei. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 60 iki 69-erių, trims – nuo nuo 70 iki 79-erių, vienam – nuo 90 iki 99-erių metų.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 686 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 14 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Be to, į bendrą mirčių statistiką kasdien įtraukiama ir anksčiau mirusių asmenų skaičius. Antradienį tokių asmenų – 10, todėl bendras mirčių skaičius – 24. Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 2462 žmonės. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 177 tūkst. 934 žmonės, 121 tūkst.

Prezidentas mano, kad išėjimas iš karantino turi būti atsargus ir pasvertas, atlaisvinant pirmiausia socialinio bendravimo, švietimo ribojimus ir atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas ambicingu, bet pasiekiamu tikslu vadina šalies vadovo iškeltą siekį iki vasaros vidurio Lietuvoje įgyti kolektyvinį imunitetą nuo koronaviruso, paskiepijant 70 proc. šalies gyventojų. Simono Krėpštos teigimu, vakcinų tiekimas turėtų įsibėgėti antrąjį ketvirtį, todėl būtina ruoštis masiniam skiepijimui, planuoti logistiką ir masinio vakcinavimo centrų įrengimą.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia nerenkanti informacijos apie skiepų atsisakiusius medikus. Anot jos, to nedaro ir pagrindinės šalies ligoninės. „Tokios informacijos Sveikatos apsaugos ministerija ir penkios pagrindinės organizuojančios gydymo įstaigos nerenka. Mums aktualiausia informacija yra apie paskiepytus asmenis“, – BNS teigė SAM Spaudos tarnybos vedėjas Vytautas Beniušis.

Lietuvai atsisakius įsigyti Europos Komisijos (EK) papildomai siūlomų „Moderna“ vakcinų dozių, kai kurie Lietuvos verslo atstovai sako, kad įmonės buvo ir yra pasiruošusios nupirkti vakcinas nuo koronaviruso ne tik už savo lėšas, tačiau net ir už didesnę kainą, rašo portalas delfi.lt.  Prieš kurį laiką Vyriausybė atsisakė EK siūlymo įsigyti papildomas 310 tūkst. dozių „Modernos“ vakcinų.

Lietuvos mokslininkai kovą su koronavirusu bando paversti lengvesne ir sukūrė būdą, kuris leidžia perpus sutrumpinti ilgai trunkančius COVID-19 tyrimus. Tokia pažanga leistų sumažinti eiles laboratorijose, o atsakymą, ar serga COVID-19, žmogus galėtų gauti greičiau.  Vilniaus universiteto Santaros klinikų laboratorijose Lietuvos mokslininkai ne tik kasdien tiria COVID-19 ėminius, bet ir ieško priemonių, kurios leistų palengvinti kovą su pandemija.

Praėjusį sekmadienį iš Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės (RVPL) pasišalinęs vyras policijos pranešime buvo įvardytas kaip pavojingas. Tiesa, su pižama iš ligoninės pasišalinęs vyras su savimi buvo pasiėmęs ir virtuvinius ligoninės peilius. Ligoninė šį incidentą vertina kaip neteisingai pateiktą ir su policija derina veiksmų planą, kad ateityje pacientai nebūtų prilyginami nusikaltėliams.

Vilniaus rajone gyvenanti moteris piktinasi, kodėl gyvendama prie pat miesto ribos ir ten dirbdama, ji nemokamų kalio jodido tablečių negali pasiimti sostinės vaistinėse. Vilniaus miesto savivaldybė gūžčioja pečiais – taisyklės vienodos visiems, o padėti gali tik rajono savivaldybė. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė Vilniaus rajone gyvenančios moters laiškas.

JAV biotechnologijų firma „Moderna“ pirmadienį paskelbė, jog laboratoriniai tyrimai parodė, kad jos vakcina nuo COVID-19 apsaugo ir nuo koronaviruso atmainų, pirmą kartą identifikuotų Jungtinėje Karalystėje ir Pietų Afrikoje. „Tyrimas neparodė jokio reikšmingo poveikio“ antikūnų prieš JK atmainą B.1.1.7 kiekiui.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad galimai skiepijimo eilę pažeidę asmenys antrą skiepą gaus, bet jiems grės bauda, jeigu jų kaltė bus įrodyta. „Jeigu bus įrodyta, kad tas pasiskiepijimas padarytas pažeidžiant teisės aktus, tai antras skiepas bus, bet jis gali pasirodyti labai brangus“, – žurnalistams pirmadienį sakė A. Dulkys. Jo teigimu, skiepijimo eilę pažeidę fiziniai asmenys gali sulaukti baudos nuo 500 iki 1,5 tūkst. eurų, juridiniai asmenys – nuo 1,5 iki 6 tūkst. eurų.

Nuo pirmadienio atnaujintas prioritetinių grupių dėl COVID-19 vakcinos sąrašas, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Jos teigimu, per pirmąjį šių metų ketvirtį galimybę vakcinuotis nuo COVID-19 turės ne tik visi gydymo įstaigų darbuotojai, bet ir valymo, maisto tiekimo ir kitas paslaugas jose teikiantys kitų juridinių asmenų darbuotojai, turintys sąlytį su pacientais arba būnantys patalpose, kur lankosi pacientai.

Nors epidemiologinė situacija šalyje gerėja, ryškesnių atlaisvinimų tikėtis būtų galima nebent tik vasario pabaigoje ar pavasariui prasidėjus, teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Negana to, karantinas, panašu, nebus atšauktas iki balandžio mėnesio. Kaip pasakojo jis, pagrindinis rodiklis kalbant apie galimus ribojimų švelninimus konkrečiose srityse – 14 d. sergamumo 100 tūkst. gyventojų vertinimas.

Lietuva pagal sergamumą jau netoli C scenarijaus, kai būtų galima laukti tam tikrų karantino atlaisvinimų, pirmadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Ministras priminė, kad jau ir anksčiau buvo diskutuota apie įvairius karantino atlaisvinimo scenarijus, tačiau jie yra tiesiogiai susieti su pagrindiniais sergamumo rodikliais. „Šiuo metu 14 dienų sergamumas 100 tūkst.

Pirmadienį, 8 val. ryto, į Lietuvą lėktuvu iš Belgijos buvo pristatyta šeštoji dviejų farmacijos kompanijų „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtos vakcinos nuo koronaviruso (COVID-19) siunta su 25740 vakcinos dozių. Dalis šių vakcinų bus paskirstyta jau paskiepytų medicinos darbuotojų revakcinacijai, dalis vakcinos bus skirta socialinių įstaigų darbuotojų skiepijimui ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) darbuotojų, kurie tiesiogiai nedirba su COVID-19 liga sergančiais asmenimis, vakcinacijai.

Nuo pirmadienio, sausio 25 d., įsigalioja algoritmas dėl galimai koronavirusu (COVID-19) persirgusių ir skiepytų asmenų izoliacijos tvarkos, jeigu šie asmenys turėjo didelės rizikos kontaktą.

Koronavirusinė infekcija nusinešė dar vienos gydytojos gyvybę – mirė daug metų Joniškyje dirbusi gydytoja endokrinologė Aistė Valentukevičienė. Apie tai šeštadienį pranešė Joniškio rajono savivaldybė. „Joniškio rajono bendruomenę sukrėtė skaudi žinia. Pralaimėjusi lemtingą kovą su COVID-19 virusu mirė ilgametė rajono gydytoja Aistė Valentukevičienė. Reiškiame gilią, nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems, visiems, kurie pažinojo šią nuostabią gydytoją.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 15 žmonių, jiems buvo nuo 60 iki 99 metų, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso praėjusią parą mirė 11 moterų ir keturi vyrai.  Daugiausia mirusiųjų – penki – priklausė 70–79 metų grupei. Po keturis mirusiuosius priklausė 60–69 ir 80–89 metų grupėms, dar du žmonės mirė, kuriems buvo nuo 90 iki 99-erių.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatytas 541 naujas COVID-19 ligos atvejai, mirė 15 žmonių, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Be to, į bendrą mirčių statistiką kasdien būdavo įtraukiama ir anksčiau mirusių asmenų skaičius. Pirmadienį tokių atvejų neužfiksuota. Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 133 žmonės. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 177 tūkst. 166 žmonės, 119 tūkst. 254 pasveiko.

Karantinas Lietuvoje greičiausiai bus pratęstas, tačiau tikėtina, jog gali būti įvesti kai kurie atlaisvinimai, sako sveikatos apsaugos viceministrė. „Pats savaime žodis „karantinas“ nereiškia, kad mes turėsime tokio lygio suvaržymus, kokius mes turime dabar. Kalbėti apie tai, kad karantinas bus pratęstas, turbūt yra teisinga ir jis bus pratęstas dar žymiam laiko tarpui.

Nuo pirmadienio į Lietuvą atvykus praktiškai iš visų užsienio valstybių privalu turėti neigiamą COVID-19 testą ir izoliuotis.  Pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) žemėlapį, to nereikės tik atvykusiesiems iš Graikijos, Suomijos ir dalies Norvegijos. Jeigu asmuo atkeliaus iš Oslo, Vikeno ar Rugalando testas ir izoliacija  – privalomi. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) penktadienį smarkiai papildė koronaviruso paveiktų šalių sąrašą.

„“

Lietuva jau kurį laiką yra „linčiuojama“ dėl perdėm didelio stacionarinių lovų skaičiaus ir apskritai neefektyvaus ligoninių tinklo. Nors dar valstiečių užmojai jį optimizuoti subliuško po prezidentės veto, naujieji valdantieji sutinka, kad sisteminiai pokyčiai būtini.

Šiuolaikinės vėžio gydymo priemonės yra labai efektyvios, tačiau kartais vėžio ląstelės vis tiek kažkaip išgyvena. Kai kurios, atrodo, pranyksta tik trumpam ir vėl pradeda daugintis vis pasibaigus gydymui. Naujas tyrimas rodo, kad vėžio ląstelės chemoterapiją išgyvena kaip meškos žiemą. Kanados mokslininkai tyrė energijos apykaitos procesus storosios žarnos augliuose.

Ne vienus metus netylant skundams dėl didžiulių eilių sveikatos įstaigose ir sunkumų registruojantis pas gydytojus imtasi kurti išankstinę pacientų registravimosi (IPR) sistemą per e.sveikatos portalą. Nors keli šimtai įstaigų prie jos jau prisijungė ir nuo balandžio įprastos buvusios platformos sergu.lt nebeliks, kol kas ir naujoji jos versija veikia ne be nesklandumų.