Sveikata

Gerėjant epidemiologinei situacijai šalyje pamažu slopsta ir įtampa ligoninėse. Vis daugiau įstaigų praneša mažinančios kovidinius skyrius ir atveriančios daugiau kitų paslaugų. Sveikatos apsaugos ministerija parengė išsamų planą, kaip turėtų būti atnaujinamos planinės paslaugos.

Trečiadienį paskelbta apie dar 20 mirčių nuo COVID-19. Nors apie vieną mirusįjį 30–39 metų amžiaus grupėje pranešta šiandien, jo faktinė mirties data ankstesnė. Anot specialistų, šis atvejis kitoks, nes liga žmogui nustatyta po mirties. Kaip portalą tv3.lt informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Justina Petravičienė, miręs asmuo yra Ukrainos pilietis, kuriam koronavirusinė infekcija patvirtinta po mirties.

Vokietijoje atliktas tyrimas parodė, kad Covid-19 gali turėti ilgalaikį poveikį vyrų vaisingumui. Tyrimo metu buvo lyginamos dviejų grupių spermos savybės. Vienoje grupėje buvo koronavirusu persirgę, o kitoje – juo niekada neužsikrėtę vyrai. Tyrėjai atrado, kad persirgus koronavirusu, suprastėja spermos kokybė bei sumažėja apvaisinimo potencialas. Buvo pastebėta, kad virusu sirgusių vyrų spermatozoidai dažniau buvo deformuoti, mažiau judrūs, o jų koncentracija – mažesnė.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 16 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso praėjusią parą mirė devyni vyrai ir septynios moterys. Po šešis mirusiuosius priklausė 70–79 ir 80–89 metų grupėms. Dviem mirusiesiems buvo nuo 90 iki 99-erių, vienam – nuo 60 iki 69-erių, o dar vienam – nuo 50 iki 59-erių metų.

Kad ir kaip vilioja būti pasiruošus visoms gyvenimo situacijoms, vaistininkai pastebi, kad vis daugiau klientų pirmenybę teikia namų vaistinėlei, kurioje būtų tik baziniai ir būtiniausi vaistai ar medicinos priemonės. Vaistininkė Jovita Juodsnukytė dalinasi 6 patarimais, ką naudinga žinoti komplektuojant namų vaistinėlę. 1. Pasirinkite Jums tinkamas priemones žaizdų dezinfekcijai ir jų tvarstymui.

Vakcinavimas nuo koronaviruso tampa geopolitiniu iššūkiu ir šioje situacijoje negalima pamiršti Rytų partnerystės šalių, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 760 naujų COVID-19 ligos atvejų, mirė 16 žmonių, taip pat įskaitytos 4 mirtys iš anksčiau, trečiadienį informavo Statistikos departamentas. Be to, į bendrą mirčių statistiką įtrauktos dar keturios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė. Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 1081 asmuo. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 184 tūkst. 208 žmonės, 132 tūkst. 326 asmenys pasveiko, 46 tūkst. 722 – tebeserga.

Visame pasaulyje nuo pandemijos pradžios jau nustatyta 103 866 068 koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, rodo JAV įsikūrusio Johnso Hopkinso universiteto duomenys. Trečiadienio ryto duomenimis, pandemijos aukų skaičius per praėjusią parą išaugo iki 2 352 923, o pasveiko daugiau kaip 75 mln. užsikrėtusiųjų. Po 5 mln. ir daugiau užsikrėtimo atvejų patvirtinta Jungtinėse Valstijose, Indijoje ir Brazilijoje.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar pritarti Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui įsigyti vakcinų iš jas kuriančių farmacijos kompanijų „Valneva“ ir „Novavax“. Su šiomis kompanijomis Europos Komisija dar nėra sudariusi išankstinio įsigijimo sutarčių, tačiau baigė žvalgomąsias derybas. Pagal numatomą sutartį su „Novavax“, visoms ES valstybėms narėms būtų suteikta galimybė įsigyti 100 mln. dozių ir jos galėtų papildomai pirkti dar iki 100 mln. dozių.

Pirmieji skiepų ir mažėjančio sergamumo vaisiai: Lietuvos ligoninės džiaugiasi, kad jų kolektyvuose formuojasi vis stipresnis imunitetas prieš COVID-19. Mažėjant COVID-19 pacientų skaičiui, vis daugiau ligoninių planuoja operacijas bei kitas paslaugas. Gydytojai jau sudarinėja ir pacientų eiles. Lietuvoje šiuo metu skiepijami ne tik vyriausieji senjorai, bet ir prasideda mokytojų vakcinavimas.  Klaipėdoje įsibėgėja skiepijimas.

Britiškoji koronaviruso atmaina į Lietuvą galėjo atkeliauti dar lapkričio mėnesį. Mokslininkai įspėja – pusantro karto labiau užkrečiamas virusas galėjo ir paplisti tarp lietuvių, tačiau nėra duomenų, kaip plačiai. Iki šiol koronaviruso atmainų tyrimai dėl jų brangumo vyko lėtai ir vangiai. Tiesa, Sveikatos apsaugos ministerija jau žada padėtį keisti.  Gaudant koronaviruso mutacijas per mėnesį ketinama atlikti apie 800 brangių tyrimų.

Jau kurį laiką daugiau nerimo kėlusi sparčiau plintanti ir galbūt mirtingesnė britiškoji COVID-19 atmaina užfiksuota ir Lietuvoje. Ekspertai pasakoja, ką tai reiškia Lietuvai ir kokių priemonių dabar reikėtų imtis. Pirmadienį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė apie oficialiai užfiksuotą pirmą susirgimą naująja, vadinamąja britiškąja, COVID-19 atmaina.

Visame pasaulyje suleista jau mažiausiai 100 mln. įvairių vakcinų nuo COVID-19 dozių, rodo antradienį paskelbti naujienų agentūros AFP kaupiami duomenys iš oficialių šaltinių. Tačiau nė viena iš 29 skurdžiausių pasaulio šalių oficialiai dar nepradėjo masinio skiepijimo, o daugiau nei du trečdalius vakcinų išplatino turtingiausios valstybės. Šiuo metu pirmauja Izraelis, kur bent viena doze buvo paskiepyti jau 37 proc. gyventojų, o mažiausiai penktadaliui piliečių buvo suleista ir antroji dozė.

Motinai, kuriai buvo duota gyventi mažiau nei metus, suteiktas „stebuklingas“ vaistas, galintis pratęsti jos gyvenimą. Natalie Sanders (30) iš Šiaurės Lanarkšyro pernai buvo pasakyta, kad ji įveikė vėžį, tačiau po mėnesio jis grįžo dar agresyvesne ir nepagydoma forma.

Kadangi pandemija kankina mus jau beveik metus, žmonių nerimas dėl sveikatos dar tikrai nerimsta. Tačiau su COVID-19 virusu atkakliai kovojantys gydytojai įspėja, kad garbaus amžiaus ir lėtinėmis ligomis sergantys žmonės nepamirštų saugotis ir kitų infekcijų, o ypač – pneumokokinės. Tačiau LSMU Kauno ligoninės Vidaus ligų sk. vedėjas, pulmonologas doc.

Gydytoja oftalmologė Guoda Laurinavičiūtė sako pastaraisiais mėnesiais sulaukianti vis daugiau Covid-19 virusu užsikrėtusių pacientų užklausų dėl nusilpusio regėjimo, perštinčių, išsausėjusių akių. Gydytoja pastebi, kad šios problemos tikrai gali būti susijusios su liga, tačiau svarbu teisingai į jas reaguoti. „Dažniausiai girdimi nusiskundimai – akių sunkumas, nuovargis, skausmas bei perštėjimas, smėlio akyse pojūtis.

 Latvijoje per praėjusią parą atlikus 12 949 testus nustatyti 775 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė 17 anksčiau užsikrėtusių žmonių, antradienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 411 naujų COVID-19 atvejų ir septynių pacientų mirtį. Naujausiomis koronaviruso pandemijos aukomis tapo 45–95 metų amžiaus asmenys.

Respublikinė Panevėžio ligoninė pamažu grįžta į normalų ritmą ir atnaujina veiklą skyriuose. Dar praėjusių metų pabaigoje, paskelbus karantiną, laikinai buvo sustabdytos planinės paslaugos, tačiau jau nuo šios savaitės nemaža dalis paslaugų atnaujinamos. Ligos niekur nedingo Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Mindaugas Vaitkus naujienų portalui JP teigė, kad buvo stebima pandemijos plitimo situacija.

   

Pandemija Lietuvoje toliau traukiasi, vertindami naujausius duomenis konstatuoja duomenų analitikai. Nors vis daugėja savivaldybių, kur nustatoma iki 5 COVID-19 atvejų per dieną, B scenarijų, kada būtų galimi daug didesni karantino atlaisvinimai, galėtume pasiekti kovo pabaigoje–balandžio pradžioje.

Lietuvoje spartėjant COVID-19 vakcinacijos tempams, atitinkamai koreguojamas bei pildomas prioritetinių grupių sąrašas. Siekiant kaip įmanoma greičiau grįžti prie įprasto vaikų ugdymo proceso, visoje šalyje prioritetine tvarka pradedami skiepyti švietimo darbuotojai. Tarp jų pirmenybė teikiama tiems, kurie ir per karantiną turi tiesioginį kontaktą su auklėtiniais. Nuo vakcinacijos pradžios Kaune paskiepyta beveik 9,8 tūkst. žmonių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius.  Per praėjusią parą izoliuoti 1822 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 68 749 asmenys.

Liūdna statistika byloja: gimdos kaklelio vėžys – antra dažniausia moterų piktybinė liga po krūties vėžio, kasmet Europoje nusinešanti apie 15 tūkst. gyvybių. Tai yra beveik pusė diagnozuojamų šios ligos atvejų per metus. Dar liūdniau, kad ši tyliąja žudike vadinama onkologinė liga – penkta mirties nuo vėžio priežastis tarp visų Lietuvos moterų ir pirmoji tarp jaunų – 15–44 m. moterų. Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys kasmet diagnozuojamas apie 400–500 moterų, iš jų pusė miršta.

Jau kelis mėnesius Lietuvoje gyvenant karantino režimu kaukės privalomos tapo visur – net ir atvirose viešose erdvėse. Visgi jau kurį laiką nesiliauja svarstymai tiek tarp gyventojų, tiek ekspertų, kiek toks reikalavimas yra pagrįstas ir turi įtakos viruso plitimo valdymui. Apie tai išsamiai pasisakęs virusologas, prof.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkreipia dėmesį, kad nesilaikant saugaus atstumo, nedėvint tinkamos apsauginės veido kaukės, užsikrėsti koronavirusu (COVID-19 liga) galima ir būnant lauke, atvirose erdvėse. Šaltuoju metų periodu aktyviai judant lauke pasikeičia ir mūsų kvėpavimas – kvėpuojame kur kas dažniau ir giliau, todėl virusas su iškvepiamais lašeliais gali pasklisti didesniu atstumu.

Testą po sąlyčio su užsikrėtusiuoju COVID-19 sutinka atlikti vidutiniškai kas penktas žmogus, teigia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Pasak centro, sausį tokių žmonių dalis, skaičiuojant nuo visų nustatytų didelės rizikos sąlytį turėjusiųjų asmenų, lyginant su gruodžiu, išliko panaši. „Duomenys rodo, jog nuo gruodžio 1 dienos iki sausio 23 dienos iš visų nustatytų didelės rizikos sąlytį turėjusių asmenų tyrimui NVSC užregistravo vidutiniškai 20 proc.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 17 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 89 metų, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso praėjusią parą mirė dešimt vyrų ir septynios moterys. Daugiausia mirusiųjų – devyni – priklausė 80–89 metų grupei.  Penkiems mirusiesiems buvo nuo 70 iki 79-erių, dviem – nuo 60 iki 69-erių, vienam – nuo 50 iki 59-erių.

Savivaldybėse, kur situacija dėl koronaviruso plitimo yra geresnė, pradinukus grąžinti į mokyklas įmanoma anksčiau nei visoje šalyje, teigia švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Apie „burbulus“ kalbama, reikia dar ekspertų nuomonės, bet manau, kad tai yra įmanomas variantas. Netolygumų gali atsirasti, bet mano pagrindinis tikslas, kad kuo greičiau vaikai grįžtų į mokyklas. „Burbulas“ vienas iš variantų“, – lrt radijui antradienį sakė ministrė.

Remiantis naujais tyrimais, žmogaus žarnyno mikrobioma gali atlikti svarbų vaidmenį kovojant su koronaviruso infekcija ir užkertant kelią sunkiems COVID-19 simptomams. Kiekvieno žmogaus žarnyne yra unikalus bakterijų asortimentas, atliekantis įvairius vaidmenis, įskaitant imuninio atsako moduliavimą.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė antradienį nuotoliniame pokalbyje su Vokietijos kanclere Angela Merkel aptars vakcinavimo iššūkius Europos Sąjungoje, įvykius Rusijoje. Apie tai BNS informavo premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė. Jos teigimu, I. Šimonytė ir ir A. Merkel taip pat kalbėsis apie pandemijos valdymo priemones, dvišalius santykius, bei situaciją Baltarusijoje.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 546 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 17 žmonių, taip pat dar 5 mirtys įskaitytos iš anksčiau, antradienį informavo Statistikos departamentas. Be to, bendrą mirčių statistiką įtrauktos dar penkios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė. Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 1782 asmenys. Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydoma 1460 COVID-19 pacientų, 161 iš jų – reanimacijoje, antradienį pranešė Statistikos departamentas.

Vakcinų nuo COVID-19 daugės jau vasario mėnesį, o kovo ir balandžio mėnesiais kas savaitę Lietuvą pasieks po kelis šimtus tūkstančių vakcinų, sako prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.  „Vakcinų daugės vasario mėnesį, tai akivaizdu, 50 tūkst. naujų „AstraZeneca“ vakcinų, kurios pradės atvykti antrąją vasario savaitę ir tai reikš, kad paskutines kelias vasario savaites turėsime du kartus daugiau vakcinų nei gaudavome vidutiniškai kiekviena sausio savaitę“, – Žinių radijui sakė S. Krėpšta.

Britų ir švedų bendrovė „AstraZeneca“ vasarį į Lietuvą pristatys apie 50 tūkst. COVID-19 vakcinos dozių, teigia sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė. „Šiandien, kelių valandų bėgyje, gavome tikslius jų duomenis apie artimiausius du jų tiekimus, numatytus vasario mėnesį (...) Mes čia kalbame apie skaičius, kurie nesieks 50 tūkst. dozių“, – laidoje „LRT forumas“ pirmadienį sakė viceministrė.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad dėl COVID-19 mutacijos, kuri atrasta ir Lietuvoje, žadama svarstyti papildomus apribojimus atvyksiantiesiems. Vyriausybės vadovė apie tai pirmadienį kalbėjo LRT laidoje „Dienos tema“. „Apie papildomus apribojimus, kurie galėtų būti taikomi kelionėms per sieną, taip pat neabejotinai ta diskusija bus, nes turbūt net ir šalys, kurios turi daug lengvesnį karantino režimą arba ilgiau jį taiko, pastaruoju metu nemažai pokyčių siūlo“, – sakė premjerė.

Britiškoji koronaviruso atmaina, kuri plinta greičiau, jau aptikta ir Lietuvoje. Ir aiškėja, kad pas mus ji jau mažiausiai mėnesį. Ši atmaina nustatyta vienai vilnietei, kuri koronavirusu susirgo sausio pradžioje ir jau pasveiko. Sveikatos apsaugos sistemos valdininkai šią informaciją žinojo jau nuo praėjusios savaitės trečiadienio. Nors metų pabaigoje ir buvo nutraukti skrydžiai iš Jungtinės Karalystės, britiškoji koronaviruso atmaina į Lietuvą atkeliavo.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) pirmadienį pradėjo naudoti vakcinacijos nuo COVID-19 stebėsenos priemonę, turinčią suteikti daugiau informacijos apie Europos valstybėse vykdomos skiepų nuo koronaviruso programų pažangą. Pirmieji duomenys, jau paskelbti ECDC svetainėje, turėtų atspindėti padėtį 27 valstybių Bendrijoje, taip pat Jungtinėje Karalystėje, Islandijoje, Lichtenšteine ir Norvegijoje.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje sausio 25–31 d. bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis buvo 17,0 atvejo 10 tūkst., prieš savaitę –18,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Praėjusią savaitę daugiausia sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje (19,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų), mažiausia – Tauragės apskrityje (13,0 atvejo 10 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) artimiausiu metu žada priimti sprendimą dėl vyresnių nei 55 metų žmonių skiepijimo nuo COVID-19 britų ir švedų bendrovės „AstraZeneca“ vakcina. „Sprendimas bus priimtas šios savaitės pradžioje“, – BNS pirmadienį sakė sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta. Europos vaistų agentūra praėjusią savaitę leido naudoti „AstraZeneca“ vakciną skiepijant suaugusius Europos Sąjungos šalių piliečius.

Sumažėjusios testavimo apimtys yra susijusios su mažesniu simptominių COVID-19 pacientų skaičiumi šalyje, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Testavimo apimtys nėra kažkaip dirbtinai mažinamos. (...) Iš esmės sumažėjo simptominio testavimo apimtys, kada patys žmonės kreipiasi. Ir jų skaičius labai stipriai sumažėjo“, – pirmadienį po Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio žurnalistams sakė A. Dulkys.

Lietuvoje patvirtintas užsikrėtimas Jungtinėje Karalystėje (JK) plintančia koronaviruso atmaina, patvirtino Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Sausio pradžioje vilnietei buvo nustatyta COVID-19 liga. Sausio 12 dieną Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija išsiuntė šį atvejį sekoskaitos tyrimams į laboratoriją Roterdame, Olandijoje.

Lietuvą pasiekė septintoji farmacijos kompanijų „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtos vakcinos nuo COVID-19 siunta, joje – 22 tūkst. 230 dozių. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, jos į Lietuvą pirmadienio rytą atgabentos lėktuvu iš Vokietijos. Pasak ministerijos, visas gautų vakcinų kiekis bus skirtas jau paskiepytų pagal prioritetinių grupių skiepijimo nuo koronaviruso (COVID-19) grafiką asmenų revakcinacijai.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius.  Per praėjusią parą izoliuoti 830 asmenų, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 70 031 asmuo.

Nuotolinis ugdymas kenkia vaikų sveikatai, tokią išvadą daro Vilniaus universiteto mokslininkai ir medikai. Vaikai per ilgai vargina akis prie kompiuterių, išmaniųjų telefonų ekranų, per mažai juda. Dėl to didėja antsvoris, pilnėja nutukusių vaikų gretos. Kenčia ir mokinių psichika – mokantis iš namų patiriama ir daugiau streso bei nerimo. Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos Fizinio ugdymo mokytojas Artūras Navickas kasdien sveikinasi su klase.

„BioNTech“ ir „Pfizer“ pirmadienį paskelbė, kad padidins savo vakcinos nuo COVID-19 tiekimą Europos Sąjungai, ir pažadėjo pavasarį Bendrijai atsiųsti iki 75 mln. papildomų vakcinos dozių. „Pfizer“ ir „BioNTech“ toliau dirba siekdamos padidinti tiekimą nuo vasario 15-ąją [prasidėsiančios] savaitės, užtikrinant, kad pirmąjį ketvirtį mes pristatysime visas vakcinos dozes, kurias turime pristatyti pagal kontraktą, o antrąjį ketvirtį – iki 75 mln.

P. Aldona prieš metus išgirdo III stadijos burnaryklės naviko diagnozę. Po sėkmingo chirurginio gydymo, kuomet iškart atlikta ir rekonstrukcinė operacija, garbaus amžiaus moteris šiandien džiaugiasi įprastu gyvenimu. Vilnietė yra viena iš beveik 400 pacientų, kuriems kasmet nustatomas galvos–kaklo srities vėžys – viena labiausiai matomų, tačiau vėlyvų stadijų diagnozuojamų ligų.

Eidamas 70-uosius metus, nuo COVID-19 mirė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, buvęs Seimo narys darbietis Sergejus Ursulas. Šia žinias pasidalijo Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. „Covid-19 pasiglemžė Vilniaus tarybos nario Sergejaus Ursulo gyvybę. Gerbiamą tarybos narį prisiminsiu kaip gerą, ramų ir Vilnių mylinti žmogų. Reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems, kolegoms ir bendražygiams“, – rašė meras. S. Ursulas gimė 1952 metais Ukrainoje.

Vilniuje vakcina nuo COVID-19 jau pradedami skiepyti ir vaistininkai. Pagrindinio šalies vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ sostinės regiono vadovė vaistininkė Laura Gogienė sako, kad jau šiandien bus paskiepyti 6 vaistinių darbuotojai, rašoma pranešime.  „Labai laukėme, kada bus skiepijami ir specialistai Vilniuje. Buvome informuoti, kad Šeškinės poliklinikoje šiandien po pietų skiepys šešių mūsų filialų darbuotojus“, – sako Laura Gogienė.

Dėl darbo su COVID-19 ​liga medikams už gruodį skirta 17,3 mln. eurų, pirmadienį pranešė Valstybinė ligonių kasa (VLK). Jos teigimu, sulaukta 252 sveikatos priežiūros įstaigų prašymų skirti priedus 25,5 tūkst. medicinos darbuotojų. Įstatymai numato, kad darbuotojams, dirbantiems su ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergančiais pacientais, ir sveikatos priežiūros specialistams, vykdantiems prevenciją užkrečiamųjų ligų židiniuose, mokamos nuo 60 iki 100 proc. didesnės algos.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 19 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Be to, dar 3 mirtys nuo Covid-19 įtrauktos iš anksčiau. Iš viso praėjusią parą mirė 12 vyrų ir septynios moterys. Daugiausia mirusiųjų – septyni – priklausė 80–89 metų grupei.  Šešiems mirusiesiems buvo nuo 70 iki 79-erių, keturiems – nuo 60 iki 69-erių metų. Po vieną mirusįjį priklausė 50–59 metų ir 90–99 metų grupėms.