Sveikata

Griežtinamos koronaviruso (COVID-19) plitimo valdymo priemonės keliautojams, atvykstantiems ir grįžtantiems į Lietuvą – į paveiktų šalių sąrašą įtrauktos visos pasaulio valstybės. Naujieji izoliacijos ir testų atlikimo reikalavimai įsigalios pirmadienį, vasario 8-ąją. Iš bet kurios valstybės atvykusiems asmenims bus privaloma turėti tyrimo rezultatą, atliktą 48 val. iki atvykimo, arba atlikti tyrimą atvykus į Lietuvą.

„AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso kūrėjai penktadienį nurodė, kad jų preparatas pasirodė veiksmingas prieš praėjusių metų pabaigoje Britanijoje atrastą viruso atmainą. Šie rezultatai yra panašūs į paskelbtus kitų vakcinų gamintojų, įskaitant „Pfizer“ ir „Moderna“. Vakcinos „AstraZeneca“ kūrime dalyvavęs Oksfordo universiteto mokslininkas Andrew Pollardas nurodė, jog skiepas taip pat veikiausiai sumažina viruso kiekį COVID-19 užsikrėtusių žmonių organizme.

Storosios žarnos vėžys yra trečias pagal dažnumą vėžys, nustatomas Lietuvos gyventojams. Vienas iš jo pranašų gali būti žarnyne atsiradę polipai, tačiau Kauno klinikų gydytojas gastroenterologas Dalius Petrauskas sako, kad jų atsiradimas ne visada reiškia tai, kad susirgote vėžiu. Žarnyno polipai – mažos išaugos žarnyno gleivinėje, kurių dydis gali būti įvairus – nuo nesiekiančių nė centimetro iki didelių, trikdančių žarnyno praeinamumą.

Šią savaitę jau žadėjusi priimti sprendimus dėl karantino laisvinimo Vyriausybė atsitraukė ir juos teigia ruošianti kitai savaitei. Savo ruožtu profesorius Saulius Čaplinskas vieną po kito vardija argumentus, kodėl laisvinimas turėtų būti kuo greitesnis. Kaip socialiniame tinkle aiškino jis, jau visą mėnesį pandemijos pagreitis yra neigiamas – naujų atvejų ir teigiamų testų per 7 d. sumažėjo dešimtadaliu.

Lietuva Rusijos sukurtos „Sputnik V“ vakcinos įsigyti neplanuoja, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. Ji pažymėjo, kad ši vakcina kol kas nėra registruota jokioje Europos Sąjungos šalyje. Neseniai „The Lancet“ žurnale paskelbta, kad Rusijoje sukurtos „Sputnik V“ vakcinos nuo koronaviruso efektyvumas siekia 91,6 proc., o kai kurios Europos šalys jau ruošiasi įsigyti šios vakcinos.

COVID-19 skiepų ar imuniteto pasas, tikėtina, greičiausiai būtų reikalingas tik tarptautinėms kelionėms, pranešė premjerė Ingrida Šimonytė. Jis teigimu, šalies viduje galėtų būti apsieita be tokio dokumento. Ministrė pirmininkė priminė, kad ši idėja nėra nauja, bet kol kas apie ją nėra labai intensyviai nėra svarstoma.

Pamažu Lietuvą pasiekia vis daugiau vakcinų nuo COVID-19. Nors skiepijimas ja įsibėgėja labai pamažu, netyla klausimai, kokioms visuomenės grupėms viena ar kita vakcina nėra tinkama, kokie galimi vakcinos šalutiniai padariniai ir ar tai turėtų būti stabdis skiepijimui.  Anot gydytojo infektologo prof. Arvydo Ambrozaičio, nors ir asmenų, kurie dalyvavo vakcinų klinikiniuose tyrimuose, amžius turi ribas, iš esmės rekomenduojama skiepytis bet kokio amžiaus žmonėms.

Remiantis naujausia vėžio statistika, kurią paskelbė Nacionalinis vėžio institutas, Lietuvoje su vėžio diagnoze gyvena apie 110 tūkstančių žmonių, net trečdalis su šia diagnoze išgyvena 10 metų ir ilgiau. Paminėjus Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA) kviečia pakalbėti apie lėšas, reikalingas gydantis vėžį. Susirgus vėžiu, gaunamos pajamos paprastai sumažėja, nes kol žmogus gydosi ir vėl gali dirbti, praeina nemažai laiko.

Latvija griebėsi dar griežtesnių ribojimų – į šalį bus galima atvykti tik turint itin svarbią priežastį, skelbia portalas skaties.lv. Vasario 10–24 dienomis keliautojai iš Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės (EEE), Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės į Latviją galės atvykti tik dėl neatidėliotinų ir svarbių priežasčių, penktadienį nusprendė šalies vyriausybė. Kelionės iš ES nepriklausančių šalių į Bendriją, įskaitant Latviją, jau anksčiau buvo reikšmingai apribotos.

Laukiant galimų karantino atlaisvinimų atskirose savivaldybėse pasigirdo pasipiktinimas dėl „netikrų“ sergančiųjų COVID-19 asmenų sąrašų. Štai Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė teigė, kad oficiali savivaldybės sergamumo statistika nesutampa su realia.

Ketvirtadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė, kad skiepai pedagogams nėra privalomi, atsisakiusieji skiepytis tokiu pagrindu negali būti atleidžiami iš darbo, tačiau tie, kurie atsisako skiepytis, privalės profilaktiškai testuotis kas 10 dieną, o atsisakę atlikti testus gali būti nušalinami nuo darbo.  Vakcinacija yra labai svarbi COVID-19 ligos valdymo priemonė.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius.  Per praėjusią parą izoliuoti 1667 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 66 919 asmenų.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA), vienijanti didžiuosius prekybos centrų valdytojus ir jų konsultantus, siūlo priemonių paketą, kuris esant gerėjančiai epidemiologinei situacijai leistų saugiai palaipsniui atverti prekybos vietas ir taip sumažinti smulkių prekybininkų bankroto riziką.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 19 žmonių, jiems buvo nuo 60 iki 99-erių, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso praėjusią parą mirė 11 vyrų ir aštuonios moterys. Po šešis mirusiuosius priklausė 70–79 ir 80–89 metų grupėms. Keturiems mirusiems žmonėms buvo nuo 60 iki 69-erių, o trims – nuo 90 iki 99-erių metų.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 654 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 19 žmonių, taip pat įskaitytos 4 mirtys iš anksčiau, penktadienį informavo Statistikos departamentas. Be to, į bendrą mirčių statistiką įtrauktos dar keturios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė. Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 1314 asmenų. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 185 tūkst. 601 žmogus, 135 tūkst. 406 asmenys pasveiko, 44 tūkst.

Lietuvą pasiekiant vis daugiau COVID-19 vakcinų, Vilnius ruošiasi tolesnių prioritetinių grupių vakcinacijai. Artimiausioje eilėje nuo vasario 9-osios – švietimo sektoriaus darbuotojai, vėliau bus skiepijami senjorai, pradedant nuo pačių vyriausiųjų, rašoma pranešime spaudai. Pirmiausia bus skiepijami 80 m. ir vyresni vilniečiai, vėliau – 75–79 m., po jų 70–74 m. ir paskutiniai iš senjorų – 65–69 m. gyventojai.  Vilniuje šiuo metu gyvena 104 600 vyresnių nei 65 m. gyventojų.

Vyriausybei svarstant diferencijuoti karantino taisykles pagal sergamumą savivaldybėse, vieni merai tam pritaria, nes nori greitesnių atlaisvinimų, tačiau kiti perspėja, kad skirtingos taisyklės savivaldybėse pykdytų gyventojus ir būtų sunkiai įgyvendinamos. Statistikos departamento duomenimis, mažiausias sergamumas šiuo metu yra Rietavo savivaldybėje, kur jis siekia 55 atvejus 100 tūkst.

Lietuvoje kasdien paskiepijama vis daugiau žmonių, tačiau yra ir atsisakančių skiepytis. Vienas žmogus Rokiškio rajone skiepo atsisakė ir netrukus mirė nuo koronaviruso. Rokiškio rajone Skemų socialinės globos namuose dar sausio viduryje nuo koronaviruso paskiepyta daugiau kaip 300 globotinių, tačiau vienas 67 metų gyventojas skiepo kategoriškai atsisakė. O susirgęs koronavirusu žadėjo gydytis pats.

Nesibaigiantį karantiną Lietuvoje galbūt skatina didžiojo verslo interesai. Tokiais įtarimais dalijasi mišriai Seimo narių grupei priklausantis politikas Remigijus Žemaitaitis. Kiek tokios mintys pagrįstos? Apie tai – pokalbis su Seimo nariu. Išsiaiškinkime.

Siekiant stebėti Lietuvoje aptinkamų koronaviruso (COVID-19) atmainų įvairovę, paplitimą bei jų genomų kitimą, nacionaliniu lygiu bus pradėtas vykdyti koronaviruso genomo sekoskaitos procesas. Šie tyrimai pradedami atlikti pasitelkiant nacionalines laboratorijas, turinčias reikalingą tyrimams atlikti įrangą.

Atsižvelgiant į gerėjančią COVID-19 infekcijos epidemiologinę situaciją Kauno regione, mažėjantį atvykstančių pacientų skaičių ir stacionaro lovų užimtumo rodiklį, nuo vasario 8 d. mažinamas covid lovų skaičius. Tai jau trečias lovų skaičiaus mažinimo etapas Kauno regione. Iš viso nuo kito pirmadienio naikinamos 35 lovos, skirtos gydyti COVID-19 pacientus. Kėdainių ligoninėje 20-čia sumažėja lovų su deguonies tiekimu – čia COVID-19 liga sergantiems pacientams lieka 25 covid lovos.

Tai, kad epidemija šalyje slopsta, patvirtina ir statistikos duomenys. Štai skelbiama pirmoji – Rietavo savivaldybė, kur per pastarąją savaitę nebuvo nustatytas nė vienas naujas COVID-19 atvejis. Šia žinia savo socialinio tinklo paskyroje pasidalino Vyriausybės ekspertų grupės narys, „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius. „Sveikinu Rietavo savivaldybę, 0 atvejų per 7 dienas.

Lietuva pagal naujus užsikrėtimus koronavirusu per pastarąsias dvi savaites išliko šeštoje vietoje tarp Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) vertinamų Europos valstybių, pagal mirtingumą nukrito per vieną poziciją – į šeštą vietą.  Praėjusią savaitę Lietuva atitinkamai buvo šešta ir penkta. Centro ketvirtadienį skelbiamais atnaujintais duomenimis, dviejų savaičių sergamumas Lietuvoje siekia kiek daugiau nei 533 atvejus 100 tūkst.

Vienas Lietuvoje COVID-19 vakcina paskiepytas rizikos grupės pacientas po 7 dienų mirė, pranešė Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT). Visgi pabrėžiama, kad tai laikoma tik sutapimu, asmuo turėjo sunkių gretutinių ligų, o iškart po vakcinacijos jokių šalutinių reiškinių nepasireiškė.

Epidemiologai sausį ištyrė 94 proc. ir daugiau visų COVID-19 atvejų, ketvirtadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). NVSC duomenimis, nuo sausio 4 iki sausio 31 dienos iš nustatytų daugiau nei 31 tūkst. koronavirusinės infekcijos atvejų epidemiologinę diagnostiką vykdantys specialistai ir savanoriai ištyrė 94 proc.: apklausė per 30 tūkst. COVID-19 užsikrėtusių žmonių, nustatė ir izoliavo su jais didelės rizikos sąlytį turėjusius asmenis.

Skrandžio rūgštingumo problemos šiandien – itin dažnos, o vadinamąjį „rėmens ėdimo“ jausmą, ko gero, bent kartą gyvenime yra tekę pajusti kiekvienam mūsų.  Susidūrusieji su skrandžio rūgštingumo disbalansu netrunka pastebėti, kad šiuo metu populiariausi rinkoje vaistai skrandžio rūgštingumui nukreipti labiau į simptominį gydymą, arba į greitą ir trumpalaikį blogų pojūčių eliminavimą, arba į negrįžtamą skrandžio rūgšties gamybos slopinimą, o neretai ir pasižymi šalutiniais poveikiais.

Premjerė Ingrida Šimonytė pasidalijo informacija apie pacientų skaičiaus augimą ligoninėse. Tiesa, kiek vėliau ketvirtadienį ji savo įrašą ištrynė. Kaip rašė I. Šimonytė, reikia nedaug laiko, kad epidemiologinė situacija ženkliai pasikeistų, tačiau vėliau patikslino, kad nesutikrino istorinių duomenų, todėl įrašą ištrynė. „Turbūt, jeigu tuo metu būčiau dirbusi Vyriausybėje, skaičius mokėčiau atmintinai. Bet nedirbau ir nemoku, tad paskubėjau.

Vertinant pirmojo mėnesio vakcinavimo rezultatus pranešta apie 311 nepageidaujamų reakcijų į skiepus. Nors 13 jų buvo sunkios, pasitaikė ir neįprastų simptomų – veido, liežuvio tirpimas, specialistai pabrėžia, kad dauguma reakcijų nesunkios, būdingos ir po kitų vakcinų.

Kažkada kaip nuosprendis skambėjusi onkologinė liga šiandien gali būti sėkmingai gydoma ir išgydoma. Štai prieš 20 metų vėžio diagnozę išgirdusiam prof. Rimvydui Jasinavičiui nieko skubiai nesiimant medikai iš pradžių težadėjo 2–3 mėnesius. Šiandien jis pasakoja prisimenantis galėjęs švęsti antrąjį gimtadienį. Vyras pasakojo, kad praktiškai lygiai prieš 20 metų, vasario 2-ąją, išgirsta diagnozė visiškai pakeitė gyvenimą.  „Liga buvo nustatyta visiškai netikėtai.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Nauji protrūkiai fiksuoti ugdymo įstaigose, virusas plinta įmonėse, globos namuose. Per praėjusią parą izoliuoti 1579 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 67 509 asmenys.

Minint pasaulinę kovos su vėžiu dieną ligonių kasos dar kartą primena prevencinių sveikatos programų svarbą. Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) raginami aktyviai dalyvauti šiose programose, iš kurių net keturios skirtos ankstyvajai vėžio diagnostikai. Koronaviruso pandemija gerokai sumažino pernykščių profilaktinių patikrinimų apimtis.

Didžioji Britanija nustatė dešimtis Pietų Afrikos ir Brazilijos koronaviruso atmainos atvejus. Įspėjus, kad virusas keičiasi, kiekvienais metais gali prireikti naujų vakcinų. Jungtinės Karalystės Sveikatos apsaugos sekretorius Mattas Hancockas sakė, kad atvejai buvo „labai atidžiai stebimi“, pabrėždamas, kad jie yra susiję su keliautojais. Kaip tik šiuo metu Britanijos ministrų pirmininkų kabinetas ginčijasi dėl to, kaip reikėtų sugriežtinti pasienio reguliavimo tvarkas.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 12 žmonių, jiems buvo nuo 40 iki 99-erių, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Taip pat 6 mirtys į Covid-19 statistiką įtrauktos iš anksčiau. Iš viso praėjusią parą mirė šeši vyrai ir šešios moterys. Po tris mirusiuosius priklausė 50–59 ir 70–79 metų, po du – 80–89 ir 90–99 metų grupėms. Vienam mirusiajam buvo nuo 40 iki 49-erių, o dar vienam vienam – nuo 60 iki 69-erių.

Karantino metu į vaistinę užsukę pacientai klausimų apie širdies sveikatą užduoda kur kas dažniau. Neretai vaistininkas būna pirmasis asmuo, išgirdęs pacientų negalavimus ir skuba gelbėti. Vaistininkė Virgilija Bečelytė papasakojo, kaip tinkamai pasirūpinti savo širdies sveikata, kad bėdos neužkluptų, ir ko imtis, jei pasijutote blogai.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatytas 721 naujas COVID-19 ligos atvejis, mirė 12 žmonių, ketvirtadienį informavo Statistikos departamentas. Be to, į bendrą mirčių statistiką įtrauktos dar šešios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė. Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 1442 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 184 tūkst. 948 žmonės, 133 tūkst. 994 asmenys pasveiko, 45 tūkst. 753 – tebeserga.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė trečiadienio vakarą atsiprašė, kad Vyriausybė buvo sukėlusi lūkesčių sušvelninti karantiną, o toks sprendimas nebuvo priimtas. Premjerės teigimu, Vyriausybė „dėl principinės karantino laisvinimo schemos“ turėtų apsispręsti kitą pirmadienį. Įrašą feisbuke I. Šimonytė paskelbė komentuodama Vyriausybės posėdį, kuriame nuspręsta kol kas nesvarstyti karantino reikalavimų švelninimo.

Klastingasis COVID-19 į reanimacijos lovą paguldo ir sveikus, jaunus žmones. Negana to, net ir pasveikus virusas savaitėmis ar mėnesiais gali rodyti savo nagus. Gydytojas prof. Andrius Macas pasakoja, kad nors reanimatologams ir taip visada užteko įtempto darbo, pandemija jį dar apsunkino, mat paliko medikus be galimybės tiesiogiai pamatuoti pulsą ar paklausyti plaučius.

Skiepijimas nuo COVID-19, nors ir lėtai, bet pamažu įsibėgėja – štai netrukus sulauksime ir trečiojo gamintojo – „AstraZeneca“ vakcinų. Vis dėlto dar daug kyla klausimų, ar turimos vakcinos yra tinkamos visoms visuomenės grupėms, kokios šalutinės skiepų reakcijos gali pasireikšti ir ar jos yra pavojingos. Jau sulaukta apie šimtas lietuvių skundų dėl vakcinų šalutinių reiškinių.

Britų ir švedų farmacijos milžinė „AstraZeneca“ skelbia kartu Oksfordo universitetu užsibrėžusi tikslą iki šių metų rudens pradėti naujos COVID-19 vakcinų gamybą, kurios būtų ne mažiau veiksmingos nei konkurenčių, įskaitant ir nuo naujų viruso SARS-CoV-2 padermių. „Mes esame labai pasiryžę stengtis iki rudens paruošti kažką naujo gatavo naudojimui.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) paskelbus vakcinacijos nuo Covid-19 planą, kai kuriems žmonėms ėmė kilti klausimų dėl jame išdėstytų prioritetų. Diabetu sergantis vaikinas neslepia nusivylimo, jog savo vakciną jis gaus vienas paskutiniųjų, nors priklauso rizikos grupei. Pasak SAM, diskriminacijos čia nėra – planas sudarytas pagal ekspertų rekomendacijas. Į tv3.lt redakciją kreipėsi lėtine liga, diabetu, sergantis vaikinas Aurimas (vardas pakeistas – aut. past.

Siekdama paspartinti vakcinų tiekimą ir gyventojų vakcinaciją nuo koronaviruso (COVID-19), Vyriausybė trečiadienį pritarė vakcinų įsigijimui iš dar dviejų farmacijos kompanijų: „Novavax“ ir „Valneva“. Pirmasis gamintojas pradėti tiekimą galėtų jau antrąjį šių metų ketvirtį, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija. Ruošiantis pradėti oficialias derybas su „Novavax“ ir „Valneva“, Europos Komisija apklausia valstybes nares dėl numatomų įsigyti vakcinų kiekio.

Šiandien vis garsiau tiek medikai, tiek patys pacientai kalba apie liekamuosius COVID-19 reiškinius. Persirgusieji šia infekcija skundžiasi nuovargiu, įvairiais skausmais, susilpnėjusia atmintimi ar kitais neurologiniais sutrikimais. Pasirodo, kai kurie negalavimai net gali paguldyti ir į ligoninės palatą.

Vienas iš dažniausių mitų, su kuriais susiduria gydytojai oftalmologai – kad pradėjus nešioti akinius akys pačios nebedirbs, regėjimas dar labiau blogės ir reikės vis stipresnių stiklų. Gamtos nulemta, kad, mažėjant akies lęšiuko elastingumui, sulaukus maždaug 40 metų prasideda vadinamoji senatvinė toliaregystė. Tiek jos pradžios laikas, tiek progresavimo greitis gali būti individualus, tačiau regėjimo blogėjimo dėl amžiaus vargu ar išvengsime.

Meksika trečiadienį tapo pirmąja Šiaurės Amerikos šalimi, įregistravusia rusišką vakciną nuo koronaviruso „Sputnik V“, pranešė Rusijos tiesioginių investicijų fondas (RTIF). „Sveikiname Meksikos reguliavimo institucijų sprendimą registruoti vakciną „Sputnik V“ ir įtraukti ją į nacionalinį preparatų nuo koronaviruso portfelį“, – pranešime spaudai cituojamas RTIF vadovas Kirilas Dmitrijevas. Preparatas buvo registruotas skubos tvarka, neatlikus šalyje jokių papildomų klinikinių tyrimų.

Antradienį užregistruotas septintasis donoras šiais metais, kuris, būdamas pakankamai jaunas ir turėjęs geros būklės organus, išgelbėjo net šešis žmones – vieniems išgelbėta gyvybė, kitiems ženkliai pagerinta sveikata, leisianti vėl sugrįžti į įprastą gyvenimą. Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos vasario 2 d., antradienį, koordinavo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose registruoto donoro transplantacijos procesą.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1444 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 67 998 asmenys.

Britų farmacijos grupė „GlaxoSmithKline“ (GSK) ir vokiečių biotechnologijų firma „CureVac“ trečiadienį paskelbė planus bendrai kurti vakciną nuo COVID-19, kuri galėtų apsaugoti ir nuo naujų koronaviruso atmainų. „Kūrimo programa prasidės nedelsiant; siekiama pristatyti vakciną 2022 metais, priklausomai nuo reguliuotojų patvirtinimo“, – sakoma bendrame pareiškime. GSK šiemet taip pat rems iki 100 mln. „CureVac“ pirmos kartos vakcinos dozių gamybą, sakoma jame.

Pernelyg didelis alkoholio vartojimas galėjo turėti įtakos sparčiam COVID-19 ligos plitimui bei sveikatos priežiūros sistemos perkrovai, skelbia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD). Šią savaitę Švedijoje paskelbtoje garsių tarptautinių ekspertų grupės parengtoje tyrimo ataskaitoje pirmą kartą išsamiai ir visapusiškai išanalizuoti alkoholio ir COVID-19 krizės sąveikos aspektai, turintys įtaką asmeniui, visuomenei ir politikai.

Nors pandemija, rodosi, jau slopsta ir planuojami pirmieji karantino atlaisvinimai, specialistai prognozuoja, kad ramybės dėl COVID-19 galime neturėti dar keletą artimiausių metų.  Jau trečiadienį Vyriausybė ruošiasi priimti sprendimus dėl tam tikrų karantino laisvinimo priemonių ir detalaus plano, kaip galėtų atrodyti gyvenimas C scenarijuje.