Sveikata

Antradienį Lietuvą pasiekė aštuntoji „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos nuo COVID-19 siunta – 22 tūkst. 230 dozių, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Gautas vakcinų kiekis paskirstytas pagrindinėms šalies ligoninėms ir bus skirtas onkologinių ligonių, sergančiųjų ŽIV, taip pat ir švietimo darbuotojų vakcinacijai nuo koronaviruso. Pasak ministerijos, švietimo darbuotojai bus skiepijami tokia vakcina, kokia jų atvykimo metu bus naudojama konkrečioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

Iš šalies nesitraukiant tikrai žiemai, taip pat nemažėjant pandemijos mastams, šalies gyventojai suka galvas, kaip sustiprinti ne tik savo imunitetą, bet ir pasirūpinti savo atžalomis. Kokie tinkamiausi vitaminai vaikams imunitetui stiprinti, ir kaip žinoti, kada ir kokių vitaminų trūksta, o kuomet – jų per daug. „Šaltuoju metų sezonu norėdami prevenciškai apsisaugoti nuo įprastų virusų bei bakterijų, taip pat ir COVID-19 infekcijos, skubame pasirūpinti savo ir šeimynos sveikata.

Ligonių kasos ragina gyventojus ir karantino metu nepamiršti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems būtinos vakcinacijos. Planinių skiepų, padedančių išvengti užkrečiamųjų ligų protrūkio, svarbą sudėtingu pandemijos metu akcentuoja Pasaulio sveikatos organizacija, žinomi Lietuvos medikai bei epidemiologai. Koronaviruso plitimas, gyventojų vengimas lankytis gydymo įstaigose, klaidingas įsitikinimas, kad medicinos pagalba šiuo metu sunkiai prieinama, lėmė ir sumenkusį planinės vakcinacijos mastą.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) misija, mėginusi nustatyti koronaviruso pandemijos ištakas, nesugebėjo nustatyti, iš kokių gyvūnų šis užkratas buvo perduotas žmonėms, antradienį pranešė mokslininkai. Ekspertai mano, kad ligos, jau nusinešusios daugiau kaip 2,3 mln. žmonių gyvybių, pirminiai nešiotojai tikriausiai yra šikšnosparniai, bet žmonės koronavirusu galbūt užsikrėtė per kokius nors kitus žinduolius.

Nepriklausomų ekspertų patariamoji taryba, vasario 9 d. posėdyje aptarusi šalies gyventojų vakcinacijos eigą ir prioritetus, konstatavo, kad vyresnio amžiaus gyventojai turėtų būti vakcinuojami kuo įmanoma greičiau. Pirmąja SARS-CoV-2 vakcinos doze jau paskiepyta apie 80 tūkst., visiškai vakcinuota daugiau kaip 45 tūkst. gyventojų. 77 proc. asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų ir 72 proc.

Belaukiant galimų karantino atlaisvinimų savivaldoje vis daugiau merų beda pirštu į kreivų statistikos veidrodžių karalystę. Jie skelbia randantys gerokai didesnius sergančiųjų skaičius, nors realybėje žmonės COVID-19 sirgo jau prieš mėnesį ar kelis.  Dar penktadienį Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė iškėlė problemą dėl „netikrų“ sergančiųjų COVID-19 asmenų sąrašų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1352 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 63 410 asmenys.

Dantų bėdos nelaukia patogaus laiko ir neretai užklumpa ligoninėje gulinčius pacientus. Tuomet į pagalbą skuba čia dirbantys odontologai. Kodėl svarbu prieš operaciją pasitikrinti dantis ir kaip išlaikyti juos sveikus, Tarptautinės odontologų dienos proga papasakojo ir patarimais pasidalijo LSMU Kauno ligoninės gydytoja odontologė Skirmantė Urbonavičiūtė. Ką ligoninėje veikia odontologai „Dėl vienų ligų dažnai paūmėja ir kitos.

Taip greitai nuo įsiplieskusios pandemijos pradžios sukūrus skiepus dalį visuomenės vis dar lydi nerimas dėl naujoviškos vakcinos saugumo. Visgi net ir su šalutiniais reiškiniais jau susidūrusieji ragina skiepytis, nors to, ką patyrė po skiepo, niekam nelinkėtų. Atsakingos institucijos savo ruožtu ramina, kad pagal fiksuojamas nepageidaujamas reakcijas Lietuva niekuo iš kitų šalių neišsiskiria.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS  centro specialistai atkreipia dėmesį, kad rudens – žiemos periodu galima susirgti infekcine mononukleoze. Ši liga pasireiškia karščiavimu, gerklės skausmu ir  limfmazgių padidėjimu. Dažniau serga  paaugliai ir jauni suaugę žmonės, ypač studentai.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 12 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso praėjusią parą mirė septyni vyrai ir penkios moterys. Keturi mirusieji priklausė 70–79, trys – 80–89, po du – 50–59 ir 60–69 metų grupėms. Vienam mirusiam žmogui buvo nuo 90 iki 99-erių.

Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 1223 COVID-19 pacientai, 125 iš jų – reanimacijoje, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Deguonis papildomai tiekiamas 953 ligoniams, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma 83 žmonėms. Per praėjusią parą dėl COVID-19 į ligonines paguldyti 67 pacientai. Iš viso koronavirusinei infekcijai gydyti skirtos 2364 lovos, 256 iš jų – reanimacijos intensyvios terapijos skyriuose.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 387 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 12 žmonių, pranešė Statistikos departamentas. Be to, į bendrą mirčių statistiką kasdien įtraukiama ir anksčiau mirusių asmenų skaičius. Pirmadienį tokių asmenų – 5, todėl bendras mirčių skaičius – 17. Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 2110 žmonių. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 187 tūkst. 421 žmongus, 140 tūkst.

Vyriausybės ekstremaliųjų situaciją komisija patvirtino planą, pagal kurį žingsnis po žingsnio paliksime karantiną. Teigiama, kad plane numatoma imtis karantino švelninimo ne tik nacionaliniu, bet ir pavienių savivaldybių lygiu. Antradienio rytą premjerė Ingrida Šimonytė patikino, kad jau trečiadienį Vyriausybė turėtų patvirtinti sprendimą, kuriuo nuo ateinančio pirmadienio būtų leista pradėti veikti daliai paslaugą teikiančių įmonių, praneša naujienų portalas LRT.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuva nepirktų rusiškos vakcinos „Sputnik V“, net jei ją patvirtintų Europos vaistų agentūra. Antradienį interviu paklausta apie tokią galimybę, ministrė pirmininkė teigė, kad bendri Europos Sąjungos pirkimai užtikrins pakankamą Vakaruose gaminamų vakcinų tiekimą Lietuvai, todėl „nėra jokio reikalo“ svarstyti apie rusiškos vakcinos pirkimą.

Vilnius nuo šiandien, vasario 9-osios, pradeda prioritetinės pedagogų grupės skiepijimą nuo COVID-19. Norą pasiskiepyti kol kas išreiškė 7700 švietimo įstaigų darbuotojų, juos paskiepyti tikimasi per artimiausias dvi savaites.  Šiame etape skiepijami bus švietimo įstaigų darbuotojai, dirbantys švietimo įstaigose ir kitose mokymo įstaigose bei turintys tiesioginį (nuolatinį ar laikiną) kontaktą su mokiniais, ugdomais pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas.

Įsibėgėjant vakcinavimui nuo Covid-19, vis dažniau pasipila skundai dėl skiepų šalutinio poveikio. Kiek pagrįsti nuogąstavimai bei abejonės, ar verta skiepytis, kalbame su Vaistų kontrolės tarnybos patarėja Rugile Pilviniene. Laba diena, praėjusią savaitę išgirdome skaičius, kiek žmonių kreipėsi į jūsų tarnybą dėl gautų šalutinių poveikių po skiepo. Kokia situacija dabar, galbūt daugėja skundų?  Norėčiau pastebėti, kad tai nėra skundai.

Kaip ir daugelio kitų, taip ir sergančiųjų epilepsija, gyvenimą stipriai pakoregavo karantino laikotarpis. Apie tai, kaip pandemijos metu jaučiasi epilepsija sergantys žmonės ir ar jiems patariama skiepytis COVID-19 vakcina, atsakė Lietuvos epilepsija sergančių sąjungos „EPILĖ“ vadovė Donata Balčikonienė ir Vilniaus universitetinės ligoninės (VUL) Santaros klinikų Epileptologijos centro vadovė, prof., med. dr. Rūta Mameniškienė.

Sveikatos specialistai nuolat primena, kad norint apsisaugoti nuo COVID-19, būtina pasirūpinti tiek tinkama rankų higiena ir veido kaukėmis, tiek stiprinti imunitetą užtikrinant visavertę mitybą. Kiek vidutiniškai vienam žmogui per mėnesį kainuoja COVID-19 viruso prevencija? Tai paskaičiavusi „Camelia“ vaistininkė Evelina Zykienė teigia, kad kaip ir pirmojo karantino metu, populiariausia apsaugos priemone nuo virusų tarp gyventojų išlieka vienkartinės medicininės kaukės.

Dėl prastų oro sąlygų į Lietuvą iš Vokietijos kol kas neatskraidinta aštuntoji „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinų siunta. „Šiuo metu gabentojas ieško dar galimybių ir laukia gero oro, kad galėtų atskraidinti vakciną dar šiandien vėlyvą vakarą, tačiau tikėtina, jog oro sąlygoms nepasikeitus vakcina bus pristatyta rytoj (antradienį – BNS)“, – pirmadienį BNS informavo sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atstovė spaudai Aistė Šuksta.

Atskirose savivaldybėse gali būti atlaisvinami tokie draudimai, kurie neskatintų žmones į jas vykti, pavyzdžiui, bendravimo ribojimai arba būreliai, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Kalbant apie nacionalinį mastą ir savivaldybių mastą, mes negalime nustatyti tokių reikalavimų, kurie labai patrauktų žmonių judėti į konkrečią savivaldybę todėl, kad joje yra koks nors ypatingas traukos punktas.

Kol kas kaukių dėvėjimo visose viešose erdvėse atsisakyti neplanuojama, pareiškė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jo teigimu, kol kas numatoma, kad kaukės lauke galėtų neprireikti pasiekus scenarijų A, kai sergamumas būtų 25 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Anot ministro, su ekspertais šia tema diskutuota ir sutarta, kad tai efektyvi ir pigi priemonė, kuri kol kas turėtų išlikti.

Profilaktiškai ištyrus 6 tūkst. pedagogų net 18 proc. jų gavo teigiamus antikūnų testų rezultatus, pirmadienį pranešė ministras Arūnas Dulkys.  Vertindamas epidemiologinę situaciją ministras konstatavo, kad sumažėjus simptomų turinčių asmenų testavimui, žadama toliau plėsti profilaktinius tyrimus. „Virusui po truputį traukiantis sumažėjo simptominio testavimo ir tai atveria naujas galimybes, dabar plėsime labiau savanorišką testavimą.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje vasario 1–7 d. bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis šiek tiek sumažėjo, lyginant su ankstesne savaite. Praėjusią savaitę daugiausia sergančiųjų užregistruota Šiaulių apskrityje (17,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų), mažiausia – Tauragės apskrityje (9,4 atvejo 10 tūkst.

„Juos myli, jie myli – tad nereikia nurašyti savo gyvenimo”, – sako VUL Santaros klinikų Neurologijos centro gydytoja neurologė prof. Rūta Mameniškienė. Minėdami Europos epilepsijos dieną, medikai atkreipia dėmesį, kad yra galimybių pacientams padėti ir apie 70 procentų sergančiųjų priepuoliai nesikartoja. Šia nervų sistemos liga susirgti gali bet kas bet kokiame amžiuje – ir vaikystėje, ir brandžiame amžiuje.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad daugeliui infekcinių ligų yra būdingas sezoniškumas – sergamumas jomis padidėja šaltuoju metų laiku. Viena tokių ligų – meningokokinė infekcija, kurios galima išvengti pasiskiepijus.

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) siūlo griežtinti atvykstančiųjų sausumos keliais kontrolę pasienyje, sako komisijos pirmininkė Agnė Bilotaitė. „Siūlymas būtų, kad atitraukus šiek tiek nuo sienos, įrengiant tam tikrus postus medicininiais pagrindais, būtų stabdomi automobiliai ir prašoma pateikti informaciją apie turimą testą ir pateikti užpildytą formą“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.

Nuo 2021 metų sausio 1 dienos įsigaliojo kai kurie Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto tvarkos aprašo pakeitimai. Svarbiausia naujiena yra ta, kad nuo šiol dantų silantavimas PSDF lėšomis vaikams gali būti atliekamas nebe nuo 6 metų, kaip buvo anksčiau, bet nuo pirmojo nuolatinio krūminio danties išdygimo.

Jurbarko rajone gyvenanti 34 metų Sigutė prieš 1,5 metų gavo dovaną, kuri, kaip pati sako, visiškai pakeitė tiek jos, tiek jos šeimos gyvenimo kokybę. Beveik metus naujo inksto laukusi moteris prisimena, jog labai troško sugrįžti į įprastą gyvenimą, todėl nė kiek nedvejojo dėl transplantacijos ir vos gavusi žinią apie potencialų donorą sutiko gyvenimą pakeitusiai operacijai. Dabar, net ir persirgusi COVID-19 infekcija, moteris džiaugiasi gyvenimu.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuotas 691 didelės rizikos sąlytį turėjęs asmuo, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 65 945 asmenys.

Dar nuo pavasario ir pirmojo karantino nesiliaujantys gyventojų skundai dėl apsunkinto patekimo pas gydytojus jau duoda savo „vaisius“. Onkologai apgailestaudami stebi sumažėjusius, bet gerokai sunkesnių būklių pacientų srautus. Neretais atvejais ligai išplitus paciento laikas būna suskaičiuotas ir tegalima pasiūlyti tik palaikomąjį gydymą. „Apmaudu, kai pacientai pirminei diagnozei atvyksta su akivaizdžiai matoma išplitusia liga.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 14 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso praėjusią parą mirė devynios moterys ir penki vyrai. Daugiausia mirusiųjų – šeši – priklausė 80–89 metų grupei. Po tris mirusiuosius priklausė 70–79 ir 90–99 metų grupėms. Vienam mirusiam žmogui buvo nuo 60 iki 69-erių, o dar vienam – nuo 50 iki 59-erių metų.

Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 1289 COVID-19 pacientai, 132 iš jų – reanimacijoje, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Deguonis papildomai tiekiamas 1004 ligoniams, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma 82 žmonėms. Per praėjusią parą dėl COVID-19 į ligonines paguldyti 73 pacientai. Iš viso koronavirusinei infekcijai gydyti skirtos 2476 lovos, 264 iš jų – reanimacijos intensyvios terapijos skyriuose.

2021 m. sausio 28 d. VUL Santaros klinikose pirmą kartą Lietuvoje buvo atlikta procedūra, kurios metu kūdikiui po užgimimo neperspaudus ir neperkirpus virkštelės yra atliekami pirmieji gydymo veiksmai, susiję su kvėpavimo takais. Tokiu būdu naujagimis kurį laiką dar gali gauti deguonies per placentą iš motinos, kol pats pradeda kvėpuoti.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 270 naujų COVID-19 ligos atvejų, mirė 14 žmonių, pranešė Statistikos departamentas. Be to, į bendrą mirčių statistiką kasdien įtraukiama ir anksčiau mirusių asmenų skaičius. Pirmadienį tokių asmenų – 4, todėl bendras mirčių skaičius – 18. Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 57 žmonės. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 187 tūkst. 39 žmonės, 138 tūkst. 207 pasveiko.

Vyriausybė šią savaitę turėtų apsispręsti dėl karantino atlaisvinimo kai kuriose savivaldybėse, kur sergamumo COVID-19 rodikliai yra geresni nei šalyje, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Vyriausybė pirmadienį numato svarstyti karantino švelninimo planą, šalyje mažėjant sergamumui koronavirusu. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pirmiausia ministrai turėtų patvirtinti principinę karantino laisvinimo schemą ir pagal ją priimti konkrečius sprendimus.

Vis daugiau kalbama apie tai, kad net ir persirgęs COVID-19 pacientas negali būti iki galo ramus. Neretai tuo liga neužsibaigia ir įvairūs pokovidiniai simptomai, galintis stipriai pabloginti gyvenimo kokybę, nepraeina net ir po 6 mėnesių. Tokiomis įžvalgomis dalinasi Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas, prof. habil. dr. Julius Kalibatas.

Griežtinamos koronaviruso (COVID-19) plitimo valdymo priemonės keliautojams, atvykstantiems ir grįžtantiems į Lietuvą – į paveiktų šalių sąrašą įtrauktos visos pasaulio valstybės. Naujieji izoliacijos ir testų atlikimo reikalavimai įsigalios pirmadienį, vasario 8-ąją. Iš bet kurios valstybės atvykusiems asmenims bus privaloma turėti tyrimo rezultatą, atliktą 48 val. iki atvykimo, arba atlikti tyrimą atvykus į Lietuvą.

Sekmadienį Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė pranešė, kad vakar Lietuvą pasiekusiomis „AstraZeneca“ vakcinomis bus skiepijami asmenys iki 55 metų.  Ji teigia, kad toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į klinikinius tyrimus. Jų metu ši vakcina buvo skiepijami asmenys nuo 18 iki 55 metų, todėl priimtas saugus sprendimas skiepyti asmenis atsižvelgiant į klinikinius tyrimus.

Viešojoje erdvėje pradėjus sklisti informacijai, kad Lietuvoje vyresni žmonės nebus skiepijami vakcina „AstraZeneca“, nes neva trūksta duomenų apie jos saugumą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) atkreipia dėmesį, kad ši žinia yra neatitinkanti tikrovės. Taip pat pabrėžia, kad vakcina yra registruota Europos vaistų agentūros. Tai reiškia, kad ji yra saugi, efektyvi ir atitinka visus Europos Sąjungos kokybės standartus.

Internetinėse mamų grupėse netyla diskusijos apie kūdikių ir vaikų maitinimą. Vienos moterys tikina, kad maitinimas pieno mišiniu yra blogis ir nuo jo vaikas taps agresyvus, sunkiau miegos. O štai kitos moterys nieko blogo tame nemato. Kaip yra iš tiesų? Keturis vaikus auginanti ir tarptautine žindymo ir laktacijos valdymo konsultante dirbanti Rasa Siudikienė tikina, kad smerkti mamų nežindančių savo mažylių – negalima.

Organizmas turi daugybę endokrininių liaukų, o kiekviena jų yra atsakinga už tam tikrą veiklą. Natūralu, kad neigiami šių liaukų pokyčiai duoda signalą ir žmogaus kūnui. Yra keletas endokrininių sutrikimų, kurie akivaizdžiai atsispindi žmogaus veide. Kokie tai sutrikimai, aiškinosi TV3 laida „Būk sveikas“.  „Iš dažnesnių patologijų – jei skydliaukės veikla suaktyvėja, kartais net stebime padidėjusias akis – išverstakumas.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatytas 491 naujas koronaviruso atvejis, mirė 10 žmonių, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Iki šiol Lietuvoje patvirtintos 2 tūkst. 937 mirtys nuo koronaviruso, nustatyti 186 tūkst. 770 atvejų.  Per praėjusią parą ištirti 3803 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso. Per parą pirma skiepo doze vakcinuoti 95 žmonės, antrąja – 649 žmonės. Iš viso iki šiol pirmą skiepo dozę gavo 78 tūkst. 552 žmones, dvi dozes – 45 tūkst. 336 žmonės.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) sugriežtinus koronaviruso (COVID-19) plitimo valdymo priemones keliautojams, atvykstantiems ir grįžtantiems į Lietuvą, nuo pirmadienio oro, jūrų uostuose bus taikomos papildomos medicininės-karantininės kontrolės procedūros. Numatyta, jog keliautojai, kurie nebus atlikę testo COVID-19 ligai nustatyti, iškart bus registruojami tokiam tyrimui, taip pat sugriežtintos anketos, skirtos keliautojams, duomenų tikrinimo procedūros, rašoma SAM pranešime spaudai.

Nauji tyrimai parodė, kad žmonės, patyrę emocinį apleistumą ir sunkumus vaikystėje, savo vaikams gali perduoti neurobiologinius baimės ir nerimo pėdsakus.

Ne viena šiuolaikinė moteris naudojasi hormoniniais kontraceptikais, kurie užkerta kelią nenorimam nėštumui, tačiau šie preparatai gali sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas. Naujienų portalui tv3.lt gydytoja Violeta Jonaitienė papasakojo plačiau apie hormoninius kontraceptikus. Socialiniame tinkle „TikTok“ net sklando įrašai apie tai, kokio ilgio yra kontraceptinių piliulių informacinis lapelis.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informuoja, kad koronavirusinės infekcijos protrūkiai fiksuojami globos namuose, ligoninėse, įmonėse ir darželiuose.   Naujas protrūkis nustatytas Klaipėdos rajono globos namuose „Sveikatos fondas“. Penktadienį COVID-19 liga patvirtinta dviem darbuotojams ir vienam pacientui. Protrūkis registruotas Palangos reabilitacijos ligoninėje – penktadienį patvirtinti trys atvejai, iš kurių du yra darbuotojai ir vienas pacientas.

Viduriavimas – viena iš nemaloniausių ligų, kuriai užklupus griebiamasi įvairiausių priemonių, tačiau kai kurios jų gali pridaryti daugiau žalos nei naudos. Tad kaip elgtis teisingai, ką vartoti ir kokius skysčius gerti domėjosi TV3 laida „Būk sveikas“. Viduriavimas dažniausiai būna infekcinis ir jis pavojingiausias vaikams iki 1 metų, tačiau šios ligos komplikacijos gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms.