Sveikata

Plaučių fibrozė yra dažnam gyventojui niekada negirdėta liga. Šeimos gydytojams kyla nemažai iššūkių atpažįstant šią retą ligą, kuri sukelia negrįžtamus pakitimus plaučiuose. Rugsėjis yra idiopatinės plaučių fibrozės mėnuo, kai medikai bei pacientai iš apie šią plaučių fibrozę kalba garsiai ir plačiai, skatindami jos žinomumą. Idiopatinės plaučių fibrozės žinomumo viešinimą inicijuojanti Europos plaučių fibrozės federacija (angl. EU-IPFF) visame žemyne skelbia šūkį #BreathingLife (liet.

Kaip informavo VšĮ Kėdainių ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai, laikinai einanti direktoriaus pareigas Rita Kuodienė Kėdainių ligoninės COVID-19 skyriuje pirmadienį, rugsėjo 20 dieną, iš 20-ies lovų buvo užimtos 17, antradienį, rugsėjo 21 dieną, jau užimta 16 lovų. Vakar deguonis buvo reikalingas 13 pacientų, šiandien – 12. Skyriuje gydomi vidutiniškai ir labai sunkūs ligoniai. Vienas yra itin sunkios būklės ligonis, kurio likimas sprendžiasi. Situacija skyriuje keičiasi kasdien.

Siekiant vakcinuoti daugiau vyresnio amžiaus gyventojų, pas nepasiskiepijusius žmones bus siunčiamos mobiliosios brigados, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Plėsime konkretų važinėjimą, nes mes turime duomenis, kokie žmonės nepasiskiepiję, tai būtų tikslinga, kad mobilios brigados vyktų ir siūlytų tą skiepijimąsi, nepaisant to, kad tas žmogus nesiregistruoja“, – trečiadienį žurnalistams prie Vyriausybės sakė A. Dulkys.

Nuo gripo šį sezoną planuoja skiepytis kiek daugiau nei penktadalis šalies gyventojų. Tai parodė paskutinę rugpjūčio savaitę „Eurovaistinės“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas. 41 proc. apklaustųjų mano, kad nešiojant kaukes ir dezinfekuojant rankas užsikrėtimų gripu tikimybė maža, 35 proc. teigia, jog jeigu imunitetas stiprus, gripu nesusirgs.

Visai šaliai įžengus į „juodąją“ COVID-19 zoną šia spalva nusidažo vis daugiau atskirų savivaldybių. Trečiadienį skelbiamais duomenimis, tarp jų jau patenka ne tik Vilnius, bet ir Kaunas. Taip pat į šią zoną naujai pateko Alytaus ir Šilalės rajonai. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, 14 dienų sergamumas, tenkantis 100 tūkst. gyventojų šalyje šiuo metu yra 522,1. Tuo metu teigiamų diagnostinių tyrimų dalis siekia 6,2 proc.

Praėjusią parą nustatyti 1402 nauji COVID-19 atvejai, mirė devyni žmonės, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Tai didžiausias naujų atvejų skaičius nuo gegužės 7 dienos, kai fiksuoti 1524 susirgimai. Visi mirusieji buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies. 2912 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 7676 žmonės. Ligoninėse nuo COVID-19 šiuo metu gydomi 992 žmonės, 114 iš jų – reanimacijoje.

Naujas tyrimas Teksaso kalėjime pateikė daugiau įrodymų, kad pandeminis koronavirusas gali plisti ir tose grupėse, kur dauguma žmonių yra pasiskiepiję. Per COVID-19 protrūkį viename federaliniame kalėjime liepos ir rugpjūčio mėnesiais dviejuose korpusuose užsikrėtė 172 kaliniai vyrai, sakoma antradienį paskelbtoje Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) ataskaitoje. Maždaug 80 proc. kalinių tuose korpusuose buvo paskiepyti. Koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 90 proc. neskiepytų ir 70 proc.

Lietuva vėl pateko į juodosios COVID-19 statistikos sąrašus. Vasaros viduryje galėję džiaugtis viena geriausiai valdomų situacijų Europos Sąjungoje, šiandien mirštamumu nuo koronaviruso lenkiame kitas šalis, o naujų užsikrėtimų infekcija rodiklis kasdien tik auga.

Artėjant spalio 1 d. gyventojams primenama, kad skubiąją pagalbą bus galima išsikviesti tik vienu numeriu – 112. Tiesa, ir surinkus anksčiau galiojusius numerius, bus atsiliepta, tačiau nurodyta, kad skambintų kitu numeriu.

Epidemiologinė situacija šalyje ir toliau išlieka sudėtinga, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys. Per savaitę aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių skaičius Lietuvoje išaugo daugiau pusantro karto – nuo 205 iki 374. Didžiausias jų augimas fiksuotas ugdymo įstaigose.

Jau nuo rugpjūčio mėnesio, ypač, kai orai tapo permainingi, vaistinėse pagausėjo pacientų, jaučiančių peršalimo ar kitų virusinių infekcijų simptomus, o sergančiųjų pastaruoju metu tik gausėja. Kiti Lietuvos gyventojai aktyviai domisi prevencinėmis, imunitetą stiprinančiomis priemonėmis kaip vitaminas D, vitaminas C, žuvų taukai ir kt. „Šiuo metu pastebime didesnius pacientų srautus vaistinėse, taip pat daugiau klientų ir didesniais kiekiais apsiperka internetinėje vaistinėje.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medikai kviečia tiek kolegas (šeimos ir kitų specializacijų gydytojus), tiek pacientus įsiklausyti į skiepijimo rekomendacijas. Gydytojams alergologams tenka konsultuoti pacientus, kurie nerimauja, bijo skiepytis, ir, vadovaudamiesi nepagrįstomis baimėmis, reikalauja pažymų ar įrašų į ligos istoriją, kad jiems skiepytis negalima. Tokios nepagrįstos konsultacijos atima galimybę konsultuoti kitus pacientus, sergančius alerginėmis ligomis.

Statistika rodo, kad Lietuvos vyrai gyvena net dešimt metų trumpiau nei moterys, tačiau apie savo sveikatą jie vis dar dažnai drovisi šnekėtis su farmacijos specialistais, gydytojais ir neretai – net savo artimiausiais žmonėmis. BENU vaistininkas Gintaras Verbus pastebi, kad nors situacija gerėja, vyrai vis dar yra retesni vaistinių lankytojai. Jų sveikatos nusiskundimus dažnai perpasakoja į vaistines užsukusios antros pusės, rašoma pranešime spaudai.

Nors turintieji galimybių pasą ar jam prilyginamus dokumentus daug kur jau gali nusimesti kaukę, SAM atstovai atkreipia dėmesį, kad taip gali būti ne visada. Apie didesnes atsargumo priemones kalba tiek politikai, tiek specialistai. Ne gana to, kai kurie siūlo jau dabar apriboti didesnes šventes ir žmonių susibūrimus.

COVID-19 situacija šalyje negerėja – antradienį jau visa šalis pateko į juodąją epidemiologinę zoną. Tarp „juodųjų“ savivaldybių jau yra ir Vilnius miestas. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, 14 dienų sergamumas, tenkantis 100 tūkst. gyventojų šalyje jau perkopė 500 ir šiuo metu yra 504,5. Tuo metu teigiamų diagnostinių tyrimų dalis siekia 6,1 proc. Pranešama, kad per pastarąją parą šalyje užfiksuoti 1155 nauji COVID-19 atvejai, nuo infekcijos mirė 18 žmonių.

Praėjusią parą nustatyti 1155 nauji COVID-19 atvejai, mirė 18 žmonių, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 15 mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies. Lietuva antradienį įžengė į blogiausią, „juodąją“, pandemijos spalvinę zoną. Iki šiol šalis buvo priskiriama „raudonajai“ zonai. 2746 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 7866 žmonės. Ligoninėse nuo COVID-19 šiuo metu gydomi 997 žmonės, 106 iš jų – reanimacijoje.

Seimui antradienį ketinama teikti naują psichologų veiklą turintį reglamentuoti įstatymo projektą. Tai bus mažiausiai ketvirtas bandymas Seime priimti tokį įstatymą. Anot naujausio projekto, psichologu būtų laikomas asmuo, turintis psichologo kvalifikaciją, registruotas Psichologų registre ir užsiimantis praktine veikla.

Vėl nemalonumai Šiaulių ligoninėje, šį kartą šiaulietė kaltina priimamojo medikus neprižiūrėjus ir negydžius jos vyro, dėl ko šis išbuvęs 12 valandų priimamajame mirė. Maža to, sušlubavus našle tapusios moters sveikatai, jos vyrą lemtingą naktį priėmęs gydytojas jai pačiai atšovė, kad gali jos ir negydyti. Ligoninės direktorė su žiniasklaida bendrauja laiškais, o nepagarbiai bendravęs gydytojas įspėtas.  Šiaulietė Valerija Nikontienė tvarko mažiau nei prieš mėnesį mirusio vyro kapą.

„Pfizer“ ir „BioNTech“ bendrovės pirmadienį pranešė, jog tyrimų rezultatai atskleidė, kad jų sukurta vakcina nuo koronaviruso yra saugi ir sukelia stiprų imuninį atsaką 5–11 metų amžiaus vaikams. Pasak jų, vakcina vaikams būtų suleidžiama mažesne doze nei 12 metų ir vyresniems žmonėms.

Nuo rytojaus, rugsėjo 21 d., visi norintieji pasiskiepyti, tai galės padaryt  skiepijimą vykdančiose vaistinėse (sąrašą rasite čia) bei asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Taipogi tęsiamas skiepijimas „Litexpo“ vakcinacijos centre, kuris veiks mažiausiai iki žiemos.

Paskelbus žinią apie didinamą medikų darbo užmokestį jaunuosius gydytojus vienijančios organizacijos kreipėsi į pagrindines šalies valdžios institucijas ragindamos prisiimti atsakomybę ir atsižvelgti į kiekvieną sistemos dalyvį. Jie skundėsi, kad jaunųjų medikų algos nėra peržiūrimos, nors jie ne kartą atsiliepė į pagalbos šauksmą valdant krizes.

Gydytojai kraupsta nuo neatsakingo elektroniniais paspirtukais važinėjančiųjų elgesio. Įrašu socialiniame tinkle apie tai pasidalinęs odontologas Vytenis Almonaitis teigia, kad prasidėjo tikra paspirtukininkų traumų epidemija. Kaip feisbuke rašė gydytojas, vos spėjus pradėti kontaktinį darbą su studentais, užplūdo jauni pacientai, kuriems pasivažinėjimas paspirtuku baigiasi ir keliais išmuštais priekiniais dantimis bei lūžusia nosimi.

Pirmadienį paskelbta liūdna žinia – nusižudė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytojas urologas. Apie tai pranešusi Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė teigė įtarianti, kad ši mirtis vėlgi greičiausiai bus susijusi su darbo aplinka. Savo ruožtu pati ligoninė tokias kalbas neigia ir tvirtina palaikiusi sergantį gydytoją.

Visa Lietuva sparčiai juda blogiausio scenarijaus link ir, panašu, per artimiausias dienas pateks į juodąją D epidemiologinę zoną. Kol kas šiuo metu fiksuojama 19 „juodųjų“ savivaldybių, tarp jų naujai po savaitgalio pateko ir Šiaulių miestas. Tuo metu „geltonųjų“ zonų šalyje nebeliko. Praėjusią parą nustatyti 745 nauji COVID-19 atvejai, rodo naujausi Statistikos departamento duomenys. Šalyje nebeliko nė vienos geltonosios savivaldybės, visos nusidažo juoda ir raudona spalvomis.

Šią savaitę, rugsėjo 20, 22 ir 22 dienomis, norintieji kviečiami skiepą nuo COVID-19 gauti atvykus prie „Lidl“ parduotuvių Vilniuje ir Kaune. Šiomis dienomis prie „Lidl“ parduotuvės Vilniuje ir dviejų parduotuvių Kaune bus galima pasiskiepyti skiepų autobuse arba mikroautobuse, rašoma pranešime spaudai. Rugsėjo 20 d., pirmadienį, nuo 16 iki 20 val. bus galima pasiskiepyti Vilniuje, Naujininkuose, prie Kapsų g. 1 esančios „Lidl“ parduotuvės.

Praėjusią parą nustatyti 745 nauji COVID-19 atvejai, mirė 15 žmonių, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 11 mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies. 129 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą mažiausiai viena doze paskiepyta 220 žmonių. Ligoninėse nuo COVID-19 šiuo metu gydomi 982 žmonės, 100 iš jų – reanimacijoje. Žmonių ligoninėse, palyginti su ankstesne para, padaugėjo kiek daugiau nei trimis dešimtimis.

Šiuo metu daugiausiai aktyvių koronaviruso židinių fiksuojama mokyklose, bet šį rudenį nebus skubama jų uždaryti, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro laikinoji vadovė Giedrė Aleksienė. „Šiuo metu daugiausiai židinių fiksuojama ugdymo įstaigose, pavyzdžiui, praėjusią savaitę ugdymo įstaigose nustatyti 129 židiniai, kai gamybos sektoriuje – 18, paslaugų – septyni, prekybos– keturi.

Nors nesiliauja diskusijos dėl reikiamybės nuo COVID-19 skiepyti įvairaus amžiaus vaikus, gydytojai patvirtina, kad statistiškai mažieji šia infekcija išties serga rečiau ir lengviau. Tačiau kartu jie įspėja, kad nerimą kelia ne tik vėlesnės viruso pasekmės vaikų sveikatai, bet ir poreikis juos skiepyti dėl kolektyvinio imuniteto. Vaikams grįžus į kolektyvus ypač nuogąstaujama dėl spartesnio koronaviruso plitimo.

Artėjant šaltajam sezonui, kai suaktyvėja ne tik koronavirusas, bet ir kitos įvairios virusinės infekcijos, specialistai prabyla apie apsisaugojimo nuo jų būdus. Viena tokių priemonių – purškalai nosiai, sukuriantys barjerą virusams daugintis. Teiraujamės specialistų, kiek tai išties veiksminga. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Rūta (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas, – aut. past.), kuri domėjosi, kiek veiksmingai padeda nosiai skirti purškalai apsaugai nuo virusų sukurti.

Nors viena didžiausių pastarojo meto aktualijų išlieka COVID-19 pandemija, baiminamasi, kad jau kelis metus „dingęs“ gripas gali grįžti su dviguba jėga. Neatsitiktinai specialistai šiuo metu ragina skubėti pasiskiepyti ne tik nuo koronaviruso, bet ir kitų ne mažiau pavojingų infekcijų – gripo ir pneumokokinės infekcijos.  Šalies poliklinikos ir privačios šeimos medicinos klinikos jau kviečia gyventojus skiepytis nuo gripo.

Per metus Lietuvoje 15–20 pacientų sulaukia kepenų transplantacijos. VUL Santaros klinikose kasmet apie 10 pacientų persodinamos kepenys. Šio organo laukiančiųjų yra žymiai daugiau.

Sparčiai augant užsikrėtimų koronavirusu skaičiams, medikai konstatuoja, kad į intensyvios terapijos skyrius dažniausiai patenka neskiepyti asmenys. Tačiau skirtinguose miestuose situacijos skiriasi – jei Kaune sunkiausi ligoniai vis dar yra garbaus amžiaus sulaukę gyventojai, tai Vilniuje į Santaros klinikas guldomi ir 50 dar nesulaukę asmenys.

Gydymo įstaigoms valstybė už paslaugas mokės daugiau, šios lėšos bus nukreiptos didinti medikų darbo užmokesčiui. Sveikatos apsaugos ministerija padidino balų vertes, kurios taikomos gydymo įstaigoms sumokant už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Ligonių kasų teigimu, dėl to gydymo įstaigoms papildomai numatyta 26,2 mln. eurų – jie bus skirti medikų algoms didinti. Visa tai numatyta penktadienį įsigaliojusiame sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakyme.

Vyriausybė mėgsta kartoti, kad Lietuvos gydymo įstaigų tinklas gali neatlaikyti naujos pandemijos bangos. Ministrės Pirmininkės teigimu, pagrindiniu sveikatos sistemos tvarumo rodikliu laikytinas ligoninių lovų užimtumas, kuris neturi būti viršijamas. Tačiau dar vasaros pradžioje Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė planus reikšmingai mažinti ligoninių lovų skaičių, rašoma pranešime spaudai. „Lovų skaičiaus mažinimas ir ligoninių uždarymas reiškia mirčių skaičiaus augimą.

Siekiant didinti pacientų saugą ir išvengti klaidų medikų darbe reikia palankesnio teisinio reguliavimo, sako Kauno klinikų vadovas Renaldas Jurkevičius. „Svarbu ne smerkti, ne bausti tuos medikus – kas, beje, mums labai skaudu, bet pasitaiko, net ir baudžiamųjų bylų turime“, – penktadienį vykstančioje spaudos konferencijoje kalbėjo ligoninės generalinis direktorius.

Skiepijimosi pirmąja vakcinos doze nuo koronaviruso išlieka panašūs trečią savaitę, rodo BNS ir Statistikos departamento penktadienį surinkti duomenys. Nuo praėjusio penktadienio iki šio ketvirtadienio Lietuvoje pirmąjį skiepą gavo 22,7 tūkst. žmonių arba vidutiniškai 3,2 tūkst. žmonių per dieną. Prieš savaitę šie skaičiai siekė 22,8 tūkst. ir 3,3 tūkst. per dieną vidurkį, dar prieš savaitę jie buvo atitinkamai 24,7 tūkst. ir 3,5 tūkst.

Daugėjant užsikrėtimų COVID-19, deja, auga ir mirčių nuo šios infekcijos skaičius. Statistikos departamentas skelbia, kad per praėjusią parą užgeso ir jauno, 30–39 m. amžiaus grupei priklausiusio, vyro gyvybė.  Kaip rodo atviri departamento duomenys, vyras buvo Panevėžio apskries gyventojas, jis nebuvo pilnai pasiskiepijęs. Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovas spaudai Vytautas Riaubiškis patvirtino, kad tokio amžiaus asmuo gydytas šioje įstaigoje.

Šalyje vis dar fiksuojama 18 „juodųjų“ savivaldybių – nors Molėtų rajonas vėl tapo „raudonas“, į šį sąrašą, pentadienio Statistikos departamento duomenimis, pateko Varėnos r. Be to, šalyje teliko viena geltona savivaldybė. Praėjusią parą nustatyti 1197 nauji COVID-19 atvejai, mirė šeši žmonės, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Šiuo metu pandemija, vertinant savaitinę dinamiką, slopsta vos 11-oje iš 60-ies šalies savivaldybių, o visur kitur – veržiasi.

Praėjusią parą nustatyti 1197 nauji COVID-19 atvejai, mirė šeši žmonės, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pusė mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies. 4038 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą mažiausiai viena doze paskiepyta 10 tūkst. 569 žmonės. Ligoninėse nuo COVID-19 šiuo metu gydoma 910 žmonių, 89 iš jų – reanimacijoje. Žmonių ligoninėse, lyginant su ankstesne para, padaugėjo keliomis dešimtimis.

Nuo praėjusio ketvirtadienio trečiąja vakcinos doze Lietuvoje paskiepyta kiek daugiau nei 7,6 tūkst. žmonių, rodo BNS pateikti Statistikos departamento duomenys. Įstaiga atkreipia dėmesį, kad duomenys yra preliminarūs, o artimiausiu metu jie bus pradėti skelbti viešai. Lietuvoje trečiąja vakcinos nuo koronaviruso doze rugpjūtį pradėta skiepyti nedidelė imunosupresuotų pacientų grupė.

Šiandien minima pasaulinė prostatos vėžio diena. Ši liga Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, yra dažniausia vyrų onkologinė liga. Pasaulyje 2020 m. buvo nustatyti 1,4 mln. naujų šio vėžio atvejų ir užfiksuota 375 tūkst. mirčių. Susirgimai prostatos vėžiu sudarė 7 proc. visų onkologinių susirgimų pasaulyje imant abi lytis kartu ir 14 proc. visų susirgimų vyrams.

Rugsėjo 13-ąją apribojus daugelį kontaktinių veiklų galimybių paso ar jį atitinkančių dokumentų neturintiems asmenims kilo šaršalas, kaip bus su sveikatos paslaugomis. Gydymo įstaigų atstovai ramina, kad tvarka nesikeičia ir pagalba teikiama visiems pacientams. Tiesa, tam tikrų dokumentų dažnu atveju prireiks norint aplankyti artimąjį ligoninėje.

Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, kasdien augant užsikrėtimų skaičiui vis daugiau šalies savivaldybių „nusidažo“ juodai. Štai šiandien blogiausioje epidemiologinėje zonoje atsidūrė ir Utenos bei Molėtų rajonai.  Pirmos vietos pagal naujų atvejų skaičių, per 14 d. tenkantį 100 tūkst.

Praėjusią parą nustatyta 1300 naujų COVID-19 atvejų, mirė aštuoni žmonės, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Penki iš aštuonių mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies. 3608 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą mažiausiai viena doze paskiepyta 9328 žmonės. Ligoninėse nuo COVID-19 šiuo metu gydomi 869 žmonės, 84 iš jų – reanimacijoje. Žmonių ligoninėse, lyginant su ankstesne para, padaugėjo šešiais.

Per pirmąjį šių metų pusmetį nuo koronaviruso mirė 3320 žmonių, rodo Higienos instituto duomenys. Daugiausiai mirčių šiemet registruota sausį – nuo šios infekcinės ligos mirė 1270 žmonių, mažiausiai – birželį, kai mirė 149 žmonės. Tuo metu Statistikos departamento duomenimis, per šį laikotarpį nuo COVID-19 fiksuotos 2547 mirtys, tačiau įstaiga taip pat nurodo, kad jų duomenys yra preliminarūs.  Tą BNS patvirtino ir Higienos instituto Mirčių registro vadovė Rūta Ustinavičienė.

Daugėjant užsikrėtimų COVID-19 sparčiai pacientais pildosi ir ligoninių lovos. Kaip sako VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė, pastarosiomis dienomis pacientų srautas priėmimo skyriuje išaugo dvigubai. Pristačiusi praėjusios savaitės Infekcinių ligų priėmimo skyriaus darbo apimtis, L. Jančorienė informavo, kad  pastarąsias tris keturias dienas stebimas dvigubai išaugęs apsilankymų skaičius. „Turbūt tas sergamumas pagavo didėjimo pagreitį.

„Pfizer“ vakcina pilnai vakcinuoti asmenys turi 5 kartus mažesnę riziką užsikrėsti koronavirusu, rodo Lietuvoje atliekamo tyrimo, skirto išsiaiškinti šios vakcinos efektyvumui prieš koronaviruso atmainas, rezultatai. Tyrimą pristatęs Statistikos departamento Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemos skyriaus atstovas dr.

Esama tvarka neužtikrina, kad senyvo amžiaus asmenys, turintys slaugos ir socialinių paslaugų poreikių, kuo ilgiau savarankiškai gyventų namuose, teigia Valstybės kontrolė.

Ketvirtoji COVID-19 banga toliau kelia nerimą – itin auga gyventojų mirštamumas, o vis daugiau serga vyresni žmonės. Ypač sudėtinga situacija Klaipėdos ir Šiaulių regionų ligoninėse. Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdžio metu trečiadienį vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė, pristačiusi naujausius pandemijos duomenis, nurodė, kad situacija Lietuvoje vis sudėtingesnė.