Sveikata

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu šalyje jau yra 32 „juodosios“ savivaldybės, per vakar prie jų prisijungė Pasvalio rajonas ir Neringa, Vakarų Lietuvą nudažydama visiškai juodai. Šviesesnėje raudonoje C2 zonoje vis dar laikosi Panevėžio, Kupiškio ir Raseinių rajonai – čia naujų atvejų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, nuo „pirmaujančių“ savivaldybių skiriasi ir dešimčia kartų.

Praėjusią parą nustatyti 1847 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas. Pilnai paskiepytas buvo tik vienas iš praėjusią parą mirusių žmonių. 2722 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 6,9 tūkst. žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1171 – šis skaičius per parą beveik nekito, 129 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta per 16,7 tūkst. molekulinių (PGR) ir 10 tūkst.

Vyriausybė trečiadienį planuoja grąžinti reikalavimą uždarose erdvėse nešioti kaukes. Antradienį žurnalistams komentuodama šį siūlymą premjerė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad tam pakaks ekstremalios situacijos režimo. Anksčiau buvo svarstyta, kad rekomendaciją patalpose dėvėti kaukes pakeičiant į reikalavimą, gali tekti vėl įvesti karantino režimą.

Visi žinome, jog Lietuvos gyventojai turi skirtingą požiūrį į koronavirusą ir vakcinaciją. Tačiau ar egzistuoja tik dvi „stovyklos“ – tie, kurie skiepijasi ir kurie ne? Ištyrus Lietuvos gyventojus paaiškėjo, kad vyrauja keturi gyventojų segmentai, kurie skiriasi pagal elgseną, nuostatas, susijusias su vakcinacija, bei demografines charakteristikas. Tyrimo metu išskirti keturi segmentai pagal požiūrį į koronavirusą bei skiepus nuo jo: „Priešininkai“ (26 proc.), „Abejojantieji“ (28 proc.

Greitosios medicinos pagalbos (GMP) medikai konstatuoja liūdną realybę – pastarosiomis savaitėmis stipriai išaugus pacientų srautams kai kada patekti į ligoninės priimamąjį gali užtrukti ir kelias valandas. Pačios gydymo įstaigos patvirtina, kad situacija šiandien ypač kaista dėl kovidinių pacientų, tačiau dar nėra kritiška, kad tektų rūšiuoti ligonius.

Pandemijos pagreičiui ir toliau neslobstant, palankių tendencijų nestebima ir koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių žemėlapyje. Praėjusią savaitę aktyvių protrūkių registruota 30-čia proc. daugiau, lyginant su laikotarpiu prieš tai, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys.

Prasidėjus rudeniui ir artėjant šaltajam metų sezonui gydytojai primena apie būtinybę nepamiršti ne tik skiepo nuo COVID-19, bet ir gripo ir pneumokokinės infekcijos. Infektologų draugija teikia rekomendacijas, kokiu intervalu jas galima įskiepyti. Anksčiau specialistai akcentavo, kad tarp skirtingų skiepų reikia padaryti bent dviejų savaičių pertrauką.

Kai oro temperatūra sparčiai krenta ir dienos tampa vis žvarbesnės, aplinkoje ima siautėti virusai. Šiuo laikotarpiu padaugėja žmonių, kurie skundžiasi suprastėjusia savijauta, perštinčia gerkle ir karščiavimu. Vaistininkė Greta Šimkė dalijasi patarimais, kaip padėti savo imuninei sistemai kovoti su negalavimus sukeliančiais virusais.

Kasdien į „juodąją“ epidemiologinę COVID-19 zoną patenka vis daugiau šalies savivaldybių, tokių šiandien jau yra lygiai pusė – 30. Geriausia situacija kol kas išlieka tik trijose savivaldybėse – Panevėžio, Kupiškio ir Raseinių rajonų. Praėjusią parą nustatyti 1225 nauji COVID-19 atvejai, mirė 11 žmonių, antradienį skelbia Statistikos departamentas. Devyni mirusieji buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies. Mirė šeši vyresni nei 80-ies metų žmonės – iš jų pasiskiepijęs buvo vienas.

Praėjusią parą nustatyti 1225 nauji COVID-19 atvejai, mirė 11 žmonių, antradienį skelbia Statistikos departamentas. Devyni mirusieji buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies 2856 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 7187 žmonės.  Ligoninėse šiuo metu gydomi 1162 žmonės – 48-iais daugiau nei para anksčiau, 121 iš jų – reanimacijoje. Ligoninės ir mirtys Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 139 žmonės – 60-ia daugiau nei para anksčiau.

Nepasiskiepijusius nuo COVID-19 senjorus įkalbinėti reikėtų individualiai, per asmeninius pokalbius atsakant į kiekvieno jų nerimą ir dvejones, rekomenduoja prie Vyriausybės dirbanti nepriklausomų ekspertų taryba.

Bent vienam moksleiviui sulaukus teigiamo rezultato atliekant greituosius COVID-19 savikontrolės testus, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šiais testais rekomenduoja nedelsiant pasitikrinti visai klasei. Kaip antradienį informavo SAM, savikontrolės testai klasei turėtų būti atliekami nelaukiant minėto moksleivio ligos patvirtinimo PGR testu, taip siekiant  greičiau nustatyti kitus potencialius COVID-19  atvejus kryptingiau valdyti infekcijos išplitimą klasėje.

Minint Pasaulinę aortos dieną, Kauno klinikų specialistai Nacionaliniame Kauno dramos teatre kartu su Endovaskulinių specialistų asociacija surengė akciją, kurios metu kiekvienas norintis galėjo pasitikrinti, ar neturi išsiplėtusios pilvo aortos. Renginio metu buvo patikrinti apie 250 žmonių. Šis tyrimas neskausmingas, atliekamas echoskopu ir trunka vos kelias minutes. Pasak Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovo doc.

Augant įtampai dėl COVID-19 ligoninėse tenka „uždaryti“ vis daugiau kitoms ligoms skirtų lovų. Be kita ko, nerimą kelia ir sunkiau sergantys vaikai. Tokia žinute po pietų pasidalino viena iš pagrindinių kovidinių įstaigų LSMU Kauno ligoninė. Įstaiga socialiniame tinkle konstatavo, kad tenka mažinti terapinių ligų gydymo apimtis. „COVID-19 situacija šalyje, deja, negerėja ir LSMU Kauno ligoninėje, Šilainių padalinyje. Deja, tenka vis labiau mažinti terapinių ligų gydymo apimtis.

Koronavirusas pareikalauja ir, atrodytų, visai jauno amžiaus aukų. Jau skelbta apie mirusį jauną pasiskiepijusį Radviliškio rajono gyventoją. Penktadienį nuo COVID-19 mirė ir vos virš 30-ies metų klaipėdietis.  Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, vyras nebuvo pasiskiepijęs. Tai portalui tv3.lt patvirtino ir Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL), kur pacientas ir buvo gydytas, komunikacijos atstovė.

Laikinai, dviem savaitėms paskirta į Respublikinės Šiaulių ligoninės COVID-19 tyrimų ėmimo punktą, Psichiatrijos klinikos slaugytoja Ramunė Veršinskienė tebedirba jame iki šiol – daugiau nei metus. Moteris sako nei mokydamasi, nei dirbdama Psichiatrijos klinikoje tokio darbo net negalėjo įsivaizduoti – nei taip savęs apsirengusios, nei dirbančios šlapia nugara ir negalinčios nei atsigerti, nei gamtiniais reikalais iš darbo vietos pasitraukti.

Valdantiesiems akcentuojant masinės vakcinacijos svarbą dalis visuomenės aktyviai kelia klausimą apie efektyvių vaistų nuo COVID-19 kūrimą. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) onkoimunologas dr. Marius Strioga tvirtina, kad apie specifinius vaistus mokslininkai ir kalba, ir tiria, tad anksčiau ar vėliau jie atsiras.  Kaip socialiniame tinkle rašė jis, vaistai nuo COVID-19 prisidėtų prie pandemijos suvaldymo, tačiau ragino nepamiršti ir apie jų šalutinius reiškinius.

Rugsėjo pabaigoje kauniečiui turėjo būti atlikta tris mėnesius laukta nosies pertvaros operacija. Tačiau planai apvirto aukštyn kojomis, prieš operaciją Kauno klinikose atliktas COVID-19 testas – teigiamas. Operacija atšaukta, o pakartotinai atliktas testas uždavė dar daugiau klausimų. Valstybinėje ir privačioje laboratorijoje atliktų testų rezultatai nesutampa. „Pakliuvau į keblią situaciją. Rytoj turėjau operuotis. Prieš operaciją turėjau privalomai testuotis.

Valdančiųjų Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos ir konservatorių frakcijų atstovai siūlo atsisakyti amžino pagalbiniam apvaisinimui sukurtų embrionų saugojimo. Seimo nariai registravo pataisas, kad embrionai saugomi ne trumpiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip 10 metų, nebent sutuoktiniai ar partneriai yra pareiškę valią ilgesniam laikymo terminui.

Savaitgalį pranešta apie dar vieno jauno vyro mirtį nuo COVID-19. Nors 20–29 m. amžiaus grupei priklausęs jaunuolis buvo pasiskiepijęs nuo šios ligos, tačiau, kaip nurodo Respublikinė Šiaulių ligoninė, jis turėjo gretutinių ligų. Kaip rodo Statistikos departamento atviri duomenys, vyras buvo Radviliškio rajono gyventojas. Kol kas tai jauniausia pasiskiepijusi COVID-19 auka Lietuvoje. Jaunuolio gyvybė penktadienį užgeso Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, kur jis ir buvo gydytas.

Nuo rugsėjo pradžios švietimo įstaigose fiksuotas 301 COVID-19 protrūkis, izoliuota daugiau nei 7,2 tūkst. asmenų. Kaip BNS pirmadienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), tai yra atvejai, kai ugdymo įstaigoje vienas asmuo užsikrėtė nuo kito. „Iš jų dauguma – mokyklos. Protrūkiai ikimokyklinio ugdymo įstaigose sudaro apie 15 proc. visų ugdymo įstaigose nuo rugsėjo pradžios registruotų protrūkių. Daugiau nei 90 proc.

Vertinant naujų užsikrėtimų COVID-19 skaičius situacija išlieka įtempta – kas savaitė vis daugėja juodajai epidemiologinei zonai priklausančių savivaldybių. Jų šalyje jau yra beveik pusė – 29 iš 60-ies. „Juoduoja“ ir visi didieji miestai, išskyrus Panevėžį. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šalyje pasiekė 622,6 – per parą jis paaugo daugiau nei 19 punktų. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis truputį pakilo ir siekia 6,8 procento.

Penktadienio duomenimis, dvidešimčiai Kėdainių ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus ligonių iš 36 nustatyti besimptomiai COVID-19 užsikrėtimo atvejai. Tai aptarta ir Kėdainių rajono tarybos posėdyje. Dėl šios priežasties visiškai uždrausta lankyti visus slaugos skyriaus pacientus.

Praėjusią parą nustatyti 1043 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas. Dešimt mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies. 121 žmogus paskiepytas pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepytas 241 žmogus.  Ligoninėse šiuo metu gydomi 1114 žmonių, 122 iš jų – reanimacijoje. Palyginti su ankstesne para, ligoninėse yra 42 žmonėmis daugiau.

 Sustiprinančiąja vakcinos nuo COVID-19 doze skiepytųsi 42,4 proc. suaugusių gyventojų – mažiau, nei yra vakcinuoti bent viena doze, rodo BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Lietuvoje bent viena vakcinos doze pasiskiepiję šiuo metu yra per 72 proc. suaugusiųjų. 20,3 proc. respondentų teigė neturintys nuomonės dėl trečio skiepo, 18,7 proc. teigė, kad sustiprinančiąja vakcinos doze nesiskiepytų. 18,5 proc. nurodė, jog apskritai nesiskiepijo.

Regint tuščius koridorius poliklinikose nesiliauja tautiečių piktinimasis, neva atėjus pandemijai medikai nustojo dirbti ir užsidarę kabinetuose tik geria kavą. Patys šeimos gydytojai sako, kad tenka tik apgailestauti girdint tokius žodžius, mat jie tempia ir taip gerokai didesnį krūvį. Ne gana to, prie ilgesių eilių prisideda ir patys pacientai.

Praėjusią parą nustatytas 1251 naujas COVID-19 atvejis, mirė trylika žmonių, sekmadienį skelbia Statistikos departamentas. Vienuolika mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti iš dalies. Per parą 726 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso paskiepyti 1296 žmonės.  Ligoninėse šiuo metu gydomi 1072 žmonės, 122 iš jų – reanimacijoje. Palyginti su ankstesne para, ligoninėse yra 63 žmonėmis daugiau.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pranešus apie atnaujintą veiksmų planą, kuriuo siekiama užtikrinti emocinę gerovę sveikatos priežiūros sistemoje, medikų atstovai tikisi, kad jis padės išgyvendinti toksiškus santykius. „Aš galvoju, kad jeigu šio projekto nenumarins laikas, jis turėtų pakeisti mūsų sveikatos sistemos darbuotojų įpročius“, – BNS sakė Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) vadovė Auristida Gerliakienė.

Plaučių vėžys – labiausiai Lietuvoje ir pasaulyje paplitusi onkologinė liga. Deja, dažniausiai ji aptinkama pavėluotai. Šiandien politikai ir medikai telkia jėgas, kad plaučių vėžys būtų diagnozuojamas kuo anksčiau ragindami įdiegti ankstyvąją šio vėžio patikros programą. Statistika liūdina – kasmet Lietuvoje klastinga, ankstyvose stadijose jokių simptomų nerodančia liga suserga iki 1500 žmonių, o miršta apie 1200. Iki penkerių metų išgyvena vos 9 proc. susirgusiųjų.

Kauno klinikose medikai kovoja dėl COVID-19 sergančio naujagimio gyvybės. Vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas LNK žinioms penktadienį sakė, kad sunkiai sergantis naujagimis gydomas intensyvios terapijos skyriuje. Anot mediko, trečdalis vaikų, patenkančių į ligoninę dėl COVID-19, guldomi į intensyvios terapijos skyrių. LNK žinių teigimu, Kauno klinikų reanimacijoje gydomi du mažamečiai.

Visame pasaulyje išplitusi COVID-19 pandemija, kuri pastaruoju metu itin suintensyvėjo, pakeitė daugelio žmonių kasdienybę, tačiau ypač stipriai tai palietė gydytojus ir visą sveikatos sektorių. Nuolat susidurdami su koronaviruso kamuojamais pacientais, kalbinti gydytojai tikino nesuprantantys dalies visuomenės nusistatymo prieš skiepus. Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus pasakojo, jog tokios pandemijos nesitikėjo, nelaukė ir turbūt nė vienas net neįsivaizdavo.

Klaipėdoje siūloma steigti trečią šalyje universitetinio lygio centrą. Toks sprendimas priimtas išvažiuojamajame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje. Sveikatos reikalų komiteto posėdis penktadienį surengtas Klaipėdoje, siekiant uostamiestyje steigti universiteto ligoninę, apjungiant Klaipėdos universitetinę ligoninę, priklausančią savivaldybei, ir Jūrininkų ligoninę.

Skiepytis siūlančios vaistinės šiuo metu vakcinų nuo erkinio encefalito ir COVID-19 atsargas papildė ir vakcinomis nuo šaltojo sezono ligos – gripo. Pavasarį norinčiųjų pasiskiepyti nuo erkių platinamos ligos antplūdžio sulaukę vaistininkai panašios situacijos tikisi ir kalbėdami apie gripą bei teigia pastebėję, jog koronaviruso pandemija atsigręžti į skiepus paskatino ir anksčiau to nedariusius.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2015-2019 metais Lietuva gerokai sumažino suvartojamo alkoholio kiekį. Lietuva pateko į penketuką šalių, kurie sumažino alkoholio vartojimą net 17 proc. Seime tuo metu svarstomos įvairios iniciatyvos dėl alkoholio prekybos. Vienos jų siekia atlaisvinimų, kitos – dar didesnio sugriežtinimo.

Vaikų gydytojams kelia nerimą nauja tendencija – vis daugiau COVID-19 sergančių vaikų tampa priklausomi nuo deguonies.  Kaip žurnalistams penktadienį pasakojo VUL Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė, nerimą kelia atsirandantys ypač sunkiai sergantys vaikai. „Atsiranda vaikų, kurie yra priklausomi nuo deguonies. Tokios situacijos realiai dar nebuvo pandemijos laikotarpiu. Tai kelia nerimą, nes atsiranda ypač sunkiai sergančių vaikų.

Situacijai dėl COVID-19 negerėjant ne tik atidaromi nauji kovidiniai skyriai regionuose, bet ir nuo pirmadienio Santaros klinikose bus ribojama dalis sveikatos paslaugų. Apie tai pristatęs naujausią situaciją ligoninėje ir Vilniaus regione pranešė įstaigos generalinis direktorius prof. Feliksas Jankevičius. Kaip pasakojo jis, situacija verčia imtis naujų sprendimų tiek dėl skyrių plėtimo, tiek paslaugų ribojimo.

Kasdien daugėjant naujų užsikrėtimų COVID-19 skaičiui vis daugiau savivaldybių tampa „juodomis“. Penktadienio Statistikos departamento duomenimis, jų jau yra 25, per vakar dieną šis sąrašas „papilnėjo“ Pagėgių ir Ukmergės rajono savivaldybėmis. Bendras 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius šalyje 100 tūkst. gyventojų pasiekė 569,5 – per parą jis paaugo beveik dviem dešimtimis. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų dalis nekito ir siekia 6,3 procento.

Praėjusią parą nustatyti 1464 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių, penktadienį skelbia Statistikos departamentas. Vienuolika mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies. 3540 žmonių paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 9167 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1005 žmonės, 117 iš jų gydomi reanimacijoje. Palyginti su ankstesne para, žmonių ligoninėse yra devyniais mažiau.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys penktadienį pranešė, kad vyksta į Klaipėdos Respublikinę ligoninę, kur situacija dėl COVID-19 susirgimų yra itin rimta. Ministro teigimu, ligoninėje šiuo metu kyla daugybė klausimų dėl medicininių paslaugų suteikimo.  „Vykstu į Klaipėdą. Situacija čia yra labai rimta. Jau šiuo metu Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje ribojamos visos stacionarinio aktyviojo gydymo planinės paslaugos.

Penktadienį politikai ir ekspertai aiškinsis galimybę Klaipėdoje įsteigti universitetinę ligoninę. Seimo Sveikatos reikalų komitetas uostamiestyje rengia išvažiuojamąjį posėdį, kuriame dalyvaus ir Sveikatos apsaugos ministerijos, Klaipėdos savivaldybės, Klaipėdos universiteto vadovybė, ekspertai. „Susipažinsime su ligoninių struktūra ir turėsime didelį posėdį Klaipėdos universitete.

Dėl gausėjančio COVID-19 pacientų srauto ligoninėse vėl auga įtampa. Pildantis lovoms kai kurie medikai pripažįsta, kad vis dažniau šmėkštelėja kitą kartą ir garsiai užduodamas klausimas: kokiam pacientui, likus vienai laisvai reanimacinei lovai, reikėtų teikti pirmenybę – pasiskiepijusiam 70-mečiui ar neskieptam 30-mečiui?  Be kita ko, apie galimą pacientų rūšiavimą prabilo ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Vilniaus medikai jau septinta para kovoja dėl koronavirusu sergančio 14-mečio gyvybės. Berniukas buvo nepasiskiepijęs, o koronavirusu užsikrėtė šeimoje. Apie tai praneša sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Sergančių vaikų ligoninėse yra ir daugiau. Dėl koronavirusu sergančio 14-mečio jau septintą parą kovoja Vilniaus Santaros vaikų ligoninės gydytojai. Jo būklė – sunki. „Šiuo metu Vilniuje reanimacijoje guli vaikas, dėl jo gyvybės medikai kovoja jau septinta para.

Ketvirtadienį sveikatos apaugos ministrui pasidalijus žinia apie reanimacijoje dėl gyvybės kovojantį 14-metį, ministras pateikė daugiau informacijos apie situaciją.  Pasak ministro, ne tik vaikas, bet ir vaiko artimieji buvo nepasiskiepiję.  „Prarasto laiko beieškant... Jo būklė sudėtinga. Pateko tiesiai į reanimaciją. Gydytojai dėl jo gyvybės kovoja jau septinta para. Jis nepasiskiepijęs. Užsikrėtė nuo savo artimųjų. Savo paties namuose. Artimieji nepasiskiepiję.

Augant kovidinių pacientų skaičiams jau tenka riboti kitas sveikatos paslaugas ne tik kai kuriose didžiosiose šalies ligoninėse, bet ir regionuose. Ypač sudėtinga situacija Vakarų Lietuvoje, kuri su ketvirtosios bangos kilimu susidūrė pirmiausiai. Anot ligoninių vadovų, nors prireikus ne kovidu sergantys pacientai perkeliami į kitas įstaigas, situacijai blogėjant dalis paslaugų gyventojams tiesiog gali būti nebeteikiama.

Krūties vėžys – Lietuvoje ir pasaulyje dažniausia moterims diagnozuojama onkologinė liga, sudaranti penktadalį visų moterų vėžinių susirgimų. Statistiškai kiekviena moteris turi apie 10 proc. riziką susirgti krūties vėžiu ir nors dažniausiai liga užklumpa vyresnes nei 50 metų moteris, amžius kasmet jaunėja. Klaipėdietės Jovitos Samsonienės istorija atskleidžia ne tik prevencinės patikros svarbą, bet ir kiek daug reiškia emocinis artimųjų palaikymas susirgus.

Norint reikšmingai padidinti vakcinavimo apimtis šalyje, vakcinuoti pacientus turėtų būti leista ne tik sveikatos priežiūros specialistams ar vaistininkams, bet ir farmakotechnikams. Tokią mintį kreipimesi į Lietuvos Respublikos Seimą bei Sveikatos ministeriją išsakė Kauno kolegijos atstovai.

Ieškodamas argumentų, kaip dar įtikinti žmones saugotis ir pasiskiepyti, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys apgailestaudamas pranešė, kad šiuo metu medikai Vilniuje kovoja dėl COVID-19 sergančio paauglio gyvybės. Ministras neslėpė, kad jau artėja riba, kai medikams gali tekti rinktis, kurio žmogaus gyvybę gelbėti.

Praėjusią parą nustatyti 1486 nauji COVID-19 atvejai, mirė 15 žmonių, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas. Trylika mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies. 3512 žmonių paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 7964 žmonės. Nuo COVID-19 ligoninėse gydomų pacientų skaičius viršijo tūkstantį ir šiuo metu siekia 1014. Reanimacijoje gydoma 116 pacientų. Lyginant su ankstesne para žmonių ligoninėse padaugėjo dviem dešimtimis.

Daugėjant susirgimų COVID–19, valstybė gali nebekompensuoti savanoriškai apsisprendusių nesiskiepyti darbuotojų testų, už juos turėtų mokėti darbdaviai arba darbuotojai, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.