Ir neaišku, gerai ar blogai, kad mūsų “žinomi” žmonės yra visiški dal*ajobai…

Tai čia žymūs Lietuvos žmonės? Kuo jie žymūs ir kuo jie nusipelnę Lietuvai? Na, ir žiniasklaida mūsų. Žemas lygis.

Pūkuotukai piktinasi, kad D. Trumpas ir V. Putinas susitiko?
Kur buvo tie pūkuotukai, nuomonių formuotojai, influenceriai, įtakuotukai, ir kiti dvaro juokdariai, kad prie JAV ambasados NESIPIKTINO visą savaitę?
Kur tie jų mitingai su plakatais laisvė demokratijai?
Kur tie politologai ir apžvalgininkai, kas nekvietė rinktis prie JAV ambasados?

BEVILTIŠKIEJI TURI PIKTINTIS EUROPA IR JOS LYDERIAIS, NES JIE NIEKUR NEPAKVIESTI!

JAV prezidentas susitikinėja su karo nusikaltėliu ir nesugeba nieko kito kaip tik pasiduoti. Šis gėdingas susitikimas įeis į istoriją kaip viena gėdingiausių JAV istorijoje dienų. Štai kaip būna, kai prezidentu išrenkamas visiškai netinkamas tokioms pareigoms žmogus.

gargaliūnienė blaiva pasireiškė?

kaip žinomas, taip durnas.

Ilgojo savaitgalio sekmadienio rytui siūlau jums puikų Algimanto Kasparavičiaus interviu:
„Deja, bet šiandieninės Lietuvos politinė klasė prastai išmano tarptautinių santykių ir karybos istoriją. Todėl per Lietuvos teritoriją nekliudomi skraido užsienio dronai, generolai spekuliuoja vokiečių brigados būsimais pajėgumais Lietuvoje ir Kaliningrado žaibiško sunaikinimo projekcijomis, o eksministrai–partijų vadukai pliurpia apie „Vytauto Didžiojo gynybos linijos“ statybą vos už 30 km. nuo valstybės sostinės, net nesuvokdami, kad karo atveju tokia linija per 600 000 gyventojų turinčiam Vilniui iš esmės būtų mirties nuosprendis, o viena vokiška brigada Lietuvoje reiškia nedaug.
Pateiksiu pavyzdį: kaip tik šiuo metu rusai supa Ukrainoje Kramatorską, kuris už Vilnių pagal gyventojų skaičių ir plotą yra dešimt kartų mažesnis, o miestą gina ir apginti nepajėgia net šešios ukrainiečių brigados? Paklauskite savęs, kiek panašiu atveju reiktų brigadų Vilniaus gynybai ir koks būtų rezultatas?
Didelė klaida visą valstybės gynybą permesti išimtinai ant militarizmo bėgių, patikėti kariškiams ir atsisakyti diplomatijos kaip valstybės gynimo instrumento. Net tokia super karinė galia kaip JAV savo valstybės gynybos politikos nepatiki vien generolams, bet nuosekliai koreliuoja su diplomatija, kompromisais ir susitarimais. Toks turėtų būti ir Lietuvos saugumo kūrimo kelias. Pagrindinio tarptautinių santykių principo „Do ut des“ niekas neatšaukė.”

Tai tada tegul vyksta karas ir tegul Lt nepamiršta Vilnių grąžinti Lenkijai,,

Užmečiau akį, ką veikia dvaro rašytojai, filosofai, kultūro, meno ir kitokie otyriai. Kokius dvaro žingsnius jie dabar stengiasi pagrįsti, nušviesti, įprasminti?
Nustebau, kad jie dar vis atkakliai svarsto kolaboranto sąvoką. Atrodo, dabar, kai dvarą valdo... Kaip čia švelniau pasakius?... Et, nekalbėkime apie tuos, kurie valdo, dar užsirūstins.
Žodžiu, dabar, kai šalyje istoriškai susiklostė tokia politinė situacija, kolaboravimo kalbos jau nebeturi prasmės. Kolaborantas - tai juk patriotas. Ir atvirkščiai.
Bet jie niekaip negali nustygti. Salomėja Nėris buvo tik kolaborantė, ar dar ir poetė? O Petras Cvirka, o Krėvė Mickevičius?.. Ir štai pagaliau Justinas Marcinkevičius. Juk jis buvo Lietuvos TSR liaudies rašytojas. Jis gi formavo tą pačią liaudį, kurios valdžią atkakliai mėgino pagrįsti partinių mokyklų ideologai... Ot, velniava, aš vėl apie tą partiją, ideologus, jų partinę mokyklą!
Matote, kaip sunku nagrinėti kolaboranto sąvoką ir neįžeisti tų, kurie sėdi dvare ir skirsto filosofiniam kalbėjimui skirtus pinigus.
Bet prityrę dvaro filosofai sugeba. Jie kažkokiu būdu apeina tuos, kuriuos reikia apeiti ir kalba tik apie tuos, kurie jau nenutarkuos užpakalio.
Vis dėlto menas!

O kodėl nėra Maybacho nuomonės ?