Su naujienų portalu tv3.lt Žiedūnė pasidalijo istorija, kurioje pasakoja, kaip per kelias minutes pasikeitė visa kelionės eiga, su kokiais sunkumais teko susidurti netekus telefono ir kokias pamokas bei patarimus ji išsinešė iš šios patirties.
Telefono vagystė
Savaitgalį Kopenhagoje viešėjusi Žiedūnė sako visada manius, kad Danija yra saugi šalis keliauti, ypač turistinėse vietose. Tačiau ši nuostata subliuško viename žinomiausių sostinės rajonų – Nyhavne.
„Savaitgalį buvau pas draugus Kopenhagoje ir, kažkaip kalbant apie šią šalį, visą laiką galvojau, kad ji yra saugi keliauti, kad tau ten nieko negali nutikti. Ir, žodžiu, atsitiko. Iš manęs buvo pavogtas telefonas Nyhavn rajone – ten, kur tie gražūs, spalvoti namukai“, – pasakoja Žiedūnė.
Pasak jos, vagystės momentas nebuvo iš karto aiškus – pirmiausia atėjo šokas ir bandymas paaiškinti situaciją logiškai.
„Tokioje situacijoje, kai tampi kišenvagių auka, tu iš tikrųjų nežinai, ką daryti. Pirmiausia ištinka šokas – klausi savęs: „Kur mano telefonas? Gal aš jį kažkur nukišau?“ Pradedi apsižiūrėti, tikrinti kišenes, daiktus, ir tik po truputį supranti, kad tai vis dėlto įvyko. Nors realiai viskas buvo minučių klausimas“, – sako Žiedūnė.
Ji pabrėžia, kad savo daiktus visada saugojo, todėl tai, kas nutiko, buvo ypač netikėta.
„Aš tikrai saugau savo daiktus. Telefonas buvo ištrauktas tiesiog iš mano palto kišenės. Ne taip, kad jis kažkur gulėjo atvirai ar buvo paliktas ant stalo“, – pasakoja ji.
Eidama per žmonių minią Žiedūnė jautė, kad kažkas eina per arti, tačiau tuo metu tai neatrodė neįprasta.
„Kai eini minioje, kiti dažniausiai tau neužkliūna. Bet kartais tiesiog pajauti – kažkas eina per arti tavęs. Tą akimirką net nepagalvoji, kad tai gali baigtis vagyste“, – prisimena ji.
Vėliau atmintyje iškilo dvi šalia ėjusios moterys, tačiau tuo metu situacija neatrodė įtartina.
„Man užkliuvo dvi azijietės – nežinau, kokios tai buvo moterys, bet atrodė, kad jos eina per arti. Tuo metu tam visiškai nesuteiki reikšmės. O kai supranti, kad telefonas dingo, tada galvoje pradeda suktis mintis, kad galbūt tai buvo jos“, – pasakoja Žiedūnė.
Ji pripažįsta, kad pirmoji emocija buvo impulsyvi, tačiau greitai suprato, jog taip elgtis būtų pavojinga.
„Kai atsiduri tokioje situacijoje, faktas, kad ištinka šokas ir norisi kažką daryti, nors nelabai supranti – ką dar gali padaryti. Man labai pasisekė, kad buvo programėlė, kurioje gali matyti, kur yra tavo telefonas. Tai buvo pirmas dalykas. O kitas – aišku, tiesiog pabandyti paskambinti į tą telefoną“, – pasakoja Žiedūnė.
Viskas įvyko netikėtai
Žiedūnė pasakoja, kad vagystė įvyko per itin trumpą laiką – vos per kelias minutes, kai situacija atrodė visiškai įprasta ir nekelianti jokio pavojaus.
„Mes nusifotografavome prie tų spalvotų namukų, aš įsidėjau telefoną į kišenę. Dar gėrėme kavą, aš nuėjau išmesti puodelį į šiukšlinę ir kai vėl įkišau ranką į kišenę pasiimti telefono – jo ten jau nebuvo. Viskas įvyko taip greitai, kad net nespėjau suvokti. Atrodė, jog praėjo akimirka, bet realiai tai buvo minučių klausimas“, – pasakoja Žiedūnė.
Pasak jos, suvokus, kad telefonas dingo, veiksmai sekė iš karto, tačiau tapo akivaizdu, jog vagys buvo pasiruošę ir veikė labai profesionaliai.
„Iš karto supratus, kad tai vagystė, skambinome. Mano draugė bandė man paskambinti, bet telefonas jau buvo išjungtas. Tai man buvo didžiausias šokas, nes supratau, ant kiek greitai ir profesionaliai dirba vagys. Čia nebuvo jokio atsitiktinumo – viskas buvo padaryta labai tiksliai ir greitai“, – sako Žiedūnė.
Ieškant išeities, vienu svarbiausių momentų tapo tai, kad jos draugas galėjo prisijungti prie telefono paieškos sistemos iš kito įrenginio.
„Tada aš paskambinau Justui, nes yra „Find My“ programėlė. Jis turi mano namų raktus, todėl galėjo ateiti į mano namus. Ir čia aš tikrai pagalvojau – o Dieve, kaip pasisekė. Tai dabar visiems kartoju: būtinai palikite kažkam savo namų raktus, kai išvažiuojate, nes tu niekada nežinai, kas gali nutikti“, – pabrėžia Žiedūnė.
Prisijungus prie „Find My“, pavyko pamatyti paskutinę telefono buvimo vietą, tačiau tai vilties beveik nesuteikė.
„Justas labai greitai sureagavo, atvažiavo iki mano namų, įsijungė kompiuterį ir mes pamatėme, kad prieš 36 minutes buvo užfiksuota paskutinė telefono lokacija. Ji buvo visai kitoje gatvelėje nuo tos vietos, kur buvo pavogtas mano telefonas. Man tada viskas pasidarė aišku – tas žmogus tiesiog pasiėmė telefoną, ramiai nuėjo už kampo ir jį išjungė“, – pasakoja ji.
Žiedūnė sako, kad skaudžiausia šioje situacijoje buvo ne pats daikto praradimas, o suvokimas, kiek daug kas šiandien telpa telefone.
„Tai labai nemaloni situacija, nes šiais laikais visas tavo gyvenimas yra telefone. Ir čia ne tik apie reelsus ar vaizdo įrašus. Pas mane telefone buvo banko kortelės, visi skrydžių bilietai, visa kelionės informacija. Net bilietų atsispausdinti neleidžia, viskas yra tik telefone. Todėl nuo to momento visas atostogas mes praktiškai sukome galvą, kaip viską sutvarkyti normaliai“, – atvirauja Žiedūnė.
Ji pabrėžia, kad telefonas šiandien reikalingas net elementariems, kasdieniams dalykams.
„Net toks dalykas kaip šlagbaumas Kaune, išvažiuojant iš parkingo, veikia per telefoną – reikia paskambinti. Tai galima daug diskutuoti, ant kiek mes esame priklausomi nuo telefonų, bet realybė tokia, kad be jo tu labai greitai lieki be daugybės galimybių. Todėl man buvo svarbu apie tai papasakoti ir pasidalinti patarimais, ką daryti tokioje situacijoje“, – sako Žiedūnė.
Patarimai
Po patirtos vagystės Žiedūnė sako supratusi, kad daugelis žmonių kelionėse per daug pasitiki aplinka ir galvoja, jog nemalonios situacijos nutinka „kažkam kitam“.
„Pirmas dalykas, kurį noriu pasakyti – jeigu važiuojate į kelionę, negalvokite, kad jums tai tikrai neatsitiks. Aš taip galvojau ir man atsitiko. Ir, beje, labai saugioje šalyje. Tai gali nutikti bet kam, bet kur ir bet kada“, – sako Žiedūnė.
Ji pabrėžia, kad itin svarbu būti pasiruošus techninėms smulkmenoms, kurios krizės atveju tampa esminės.
„Dar vienas labai svarbus dalykas – turėti savo telefono IMEI kodą. Kad ir kaip juokingai tai skambėtų, jis turi būti kažkur užsirašytas. Mes paskambinome policijai, ir tai būtina padaryti tokioje situacijoje, užpildėme bylą, užregistravome vagystę. Tam, kad policija galėtų užblokuoti telefoną ir vagis su juo nieko nebegalėtų padaryti, tas kodas yra būtinas“, – pasakoja Žiedūnė.
Pasak jos, veiksmai turi būti atliekami nedelsiant ir nuosekliai, net jei tuo metu galva „visiškai ne vietoje“.
„Dar vienas dalykas, kurio iš pradžių net nepaminėjau – būtina iš kito įrenginio įjungti ‘Lost Mode’ telefone. Mes tą ir padarėme. Taip pat aš paskambinau savo mobiliojo ryšio operatoriui ir užblokavau telefono numerį. Tuo metu dar galvojau, ką dar galima padaryti, ir iš esmės padariau viską, kas tik buvo įmanoma, kas susiję su telefonu“, – sako ji.
Vis dėlto, net ir atlikus visus rekomenduojamus veiksmus, emocinis saugumas, pasak Žydūnės, negrįžta iš karto.
„Ir vis tiek, net padarius visus šituos dalykus, lieka neramumas. Tu galvoji – kur dabar tas mano telefonas, ką jis veikia, ar kažkokiu būdu jis nebus nulaužtas, ar nebus pasiekta mano informacija. Specialistai mane šiek tiek nuramino, bet vis tiek nežinau, kiek tuo galima pasitikėti. Visa ši situacija buvo labai sudėtinga“, – atvirai prisipažįsta Žiedūnė.
Pagelbėjo senas telefonas
Žiedūnėsako, kad po vagystės viena didžiausių sėkmių buvo tai, jog netikėtai atsirado galimybė naudotis senu, pakaitiniu telefonu, kuris leido bent minimaliai funkcionuoti kelionės pabaigoje.
„Labai pasisekė, kad mano draugė man davė savo seną telefoną. Jis vos laikė bateriją, bet vis tiek išlaikė ir viskas buvo tvarkoje. Ji man įdėjo laikiną danišką SIM kortelę, mes susirašinėjome per „Telegram“. Ir tada labai aiškiai supratau, kad telefonas iš esmės reikalingas susisiekimui – šita situacija man tai dar kartą labai stipriai įrodė“, – pasakoja Žiedūnė.
Pasak jos, nors dažnai atrodo, kad telefonas reikalingas tik pramogoms ar socialiniams tinklams, realiose situacijose išryškėja visai kiti prioritetai.
„Mes dabar esame išlepę su tais telefonais – mums atrodo, kad be jų nieko negalime. Bet iš tikrųjų svarbiausia yra galėti pranešti, kad esi gyvas, sveikas ir kad viskas gerai. Taip pat labai svarbu turėti elektroninį bilietą, kad galėtum patekti į lėktuvą“, – sako Žiedūnė.
Ji pripažįsta, kad net ir be pakaitinio telefono situacija galbūt būtų išspręsta, tačiau tai būtų pareikalavę gerokai daugiau streso.
„Jeigu nebūčiau turėjusi to seno telefono, kurį man paskolino draugė, galbūt oro uoste vis tiek būtų pavykę susitvarkyti – paaiškinti situaciją, kažkaip išeiti iš padėties. Bet aš gavau tą telefoną ir su juo praėjau visus patikrinimus“, – pasakoja ji.
Kelionės pabaigoje senas telefonas galutinai „pasidavė“, tačiau iki tol atliko savo svarbiausią funkciją.
„Nusileidus parašiau, kad grįžau, ir tada tas telefonas visiškai ‘užšalo’, nes vos laikė baterija. Anksčiau tai buvo labai didelė problema – nuo šalčio telefonai greitai išsikraudavo. Šį kartą namo grįžau be navigacijos, pagal kelio ženklus. Paprastai visur važinėju su navigacija, bet tą kartą buvau ‘independent woman’ ir grįžau stebėdama, kas vyksta kelyje“, – prisimena Žiedūnė.
Turėti telefono draudimą
Žiedūnė sako, kad būtent vienas sprendimas leido šią istoriją pasakoti ramiau, be panikos ir visiško bejėgiškumo jausmo.
„Aš pamiršau paminėti patį svarbiausią dalyką visoje šioje istorijoje. Galbūt todėl ir kalbu apie tai gana ramiai, neverkiu jums į ekraną – aš turėjau telefono draudimą. Ir iš tikrųjų labai ilgai svarščiau, pirkti ar nepirkti, nes tai papildomi pinigai. Galvojau: ai, pirmiems metams apsidrausiu. Tiesa, apsidraudžiau tik nuo dūžių, nes būtų labai gaila, jeigu per pirmus metus naujas telefonas sudužtų. Pasirodo, reikėjo saugotis visai ne nuo to“, – atvirai pasakoja Žiedūnė.
Pasak jos, galimybė pasinaudoti draudimu situaciją pakeitė iš esmės, net jei teko susitaikyti su papildomomis išlaidomis.
„Dabar pasinaudosiu draudimu ir keliausiu į ‘iDeal’ pasiimti naujo telefono. Aišku, reikės susimokėti franšizę – suma nėra maloni, bet vis tiek esi daug mažesniame minuse, negu būtum tiesiog praradusi telefoną. Tai šiuo atveju draudimas mane tikrai išgelbėjo“, – sako Žiedūnė.
Ji neslepia, kad po šios patirties draudimą rekomenduotų kiekvienam, ypač įsigyjant naują įrenginį.
„Todėl mano dar vienas patarimas – jeigu turite naują telefoną, apsidrauskite. Maža ką. Aš galvojau, kad man nieko neatsitiks. Atsitiko“, – pabrėžia ji.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
