Visgi, dainininkas Vilius Tarasovas tikina, net nepajuntantis šiai progai išleidžiamos sumos. Vyras tvirtina, su žmona Violeta lankantis ne tiek jau ir daug – tik pačių artimiausių žmonių amžinojo poilsio vietas.
Pasak Viliaus, svarbiausia jų šeimai vykstant į kapines – pabūti ramybėje ir pasinerti į prisiminimus: „Mes nelabai intensyviai tuo užsiimame, dažniau tėvai mūsų nuvažiuoja. Nuvykstame, nurenkame nuo kapų šakas, lapus. Pabūni kapuose, prisimeni artimuosius, uždegi žvakutę. Prisimeni tuos, kurie jau išėjo.
Pasikalbame ir su Violeta, ji labai gerai pažinojo mano artimuosius, kurie jau išėjo – įskaitant ir Obuolį (V.Tarasovo dėdę, dainininką A. Lukoševičių, mirusį 2008 m.). Paplepame prie kapo“, – kalbėdamas šypsosi žinomas vyras.
V. Tarasovas tvirtina, jog jo šeima besiruošdama Vėlinėms daug neišleidžia – pasak jo, ant artimųjų kapų karaliauja minimalizmas:
„Mes nepastebėjom, kad būtų pakilę kainos ar kažkas panašaus. Mes ir taip su Violeta nesame tokių dalykų gerbėjai. Pas mus nėra ant kapų penkiasdešimties žvakučių, įvairiausių vainikų. Minimalizmas karaliauja, simbolika.
Atvežame po dvi žvakutes ant kiekvieno kapo, kažkokią puokštelę ar apskritai vieną gėlytę. Mums nepatinka „mirgu margu“, – tikina dainininkas ir priduria – aplankyti tenka ne tiek jau ir daug išėjusių artimųjų.
„Galbūt, jeigu turėtume milijoną kapų, kuriuos reiktų aplankyti – tada ir pastebėtume tas kainas, o dabar tai tikrai nėra žymi suma. Mes kasmet lankome tuos pačius tris kapus, po dvi žvakutes – nedaug gaunasi tikrai“, – teigia Vilius.
Dainininkas įsitikinęs – svarbiausia visai ne tai, kiek ant artimo žmogaus kapo bus padėta gėlių ar kokia įmantria forma išdėliosime žvakeles:
„Svarbiausia juk prisiminti tuos žmones. Mums Vėlinės tam ir reikalingos, jos sukuria tokią atmosferą. Užsidegame žvakutes, ateina daug ramumos su tuo. Dažnai prisimenu tiek savo senelius, kurie daug prisidėjo prie mano auginimo, tiek tą patį Obuolį, su kuriuo per muziką bendravome.
Tos žvakės, krentantys lapai – jie sukuria tokią atmosferą, kurioje nori nenori pajunti daug nostalgijos, prisimeni tai, kas buvo. Labai graži emocija iš tiesų“, – tikrąją rudens švenčių prasmę tikina atradęs Vilius Tarasovas.
