Ortoreksija, nors ir neturi aiškaus klinikinio apibrėžimo, yra liguistas noras gyventi kuo sveikiau, dažnai pradedantis kenkti žmogaus organizmui, o ne jam padedantis.
Henya Perez (28), kai perskaitė, jog ji išgydo pienligę, nusprendė laikytis „Raw till 4“ dietos. Iki 16 val. ji galėjo valgyti tik šviežius vaisius ir neapdorotas daržoves, jų nepagardinus jokiu cukrumi ar druska.
„Didžiąją gyvenimo dalį praleidau galvodama vien tik apie maistą, planuodama patiekalus, apsipirkinėdama, sveikų produktų nuotraukomis dalindamasi internete ir, žinoma, juos valgydama“, - sakė Henya. „Valgydavau nesuskaičiuojamus kiekius vaisių, o vakare vieną šiltą patiekalą. Pusryčiams pasigamindavau tirštą kokteilį iš 10 bananų ir kokoso, o pietums suvalgydavau 1-2 kg įvairių vaisių, pavyzdžiui, persimonų.“
Kasdien suvartodama 2500 kalorijų, mergina ne tik viduriavo, bet ir jautė nuovargį bei dažnai vemdavo. Pasak jos, dažniausiai ji valgydavo patiekalus, kuriuos sudarydavo arba kuriuose dominuodavo vienas maisto produktas.
„Vakarienei rinkdavausi ryžius ir daržoves arba keptas bulves, kurios turėdavo maždaug 1000 kalorijų. Per dieną suvartodavau 2500-5500 kalorijų ir maniau, kad tokia mityba yra tobula. Jei neužbaigdavau vakarienės, negalėdavau užmigti, tad ant stalo paliktą lėkštę suvalgydavau nubusdama kelis kartus per naktį“, - sakė ji.
Šalutiniai šios dietos pojūčiai privertė merginą ne tik vengti draugų susibūrimų, bet ir nustoti sportuoti.
„Suvartojus tokį didžiulį kiekį skaidulų turintį maistą, į tualetą eidavau 12 kartų per dieną. Nors ir išgerdavau 4 litrus vandens, jausdavau troškulį, alkį ir būdavau suirzusi. Didžiąją laiko dalį buvau pavargusi, nes visą energiją kūnas sunaudodavo maisto virškinimui. Galiausiai, nepratusi prie druskos, aliejuje kepto maisto, mano organizmas nebemokėjo virškinti būtent taip paruoštų patiekalų“, - tęsė Henya.
Lemiama akimirka tapo diena, kai atostogų Tailande metu ji suvalgė sugedusį vaisių. Po to Henya grįžo prie šiek tiek laisvesnės veganiškos dietos. Norėdama papasakoti, kad reikia saugotis ne tik anoreksijos, bulimijos, bet ir ortoreksijos, Henya savo istorija dalinasi socialiniuose tinkluose.
Nors jau praėjo nemažai laiko, kai dieta nustojo kontroliuoti merginos gyvenimą, ji, gamindama maistą ir jo ruošime naudodama aliejų vis dar jaučiasi nejaukiai.
„Nepaisant to, vis dažniau valgau sveikų riebalų turinčius produktus, pavyzdžiui, avokadus, ir druską. Supratau, kad dietos, net po to, ką teko išgyventi, man daro labai didelę įtaką. Liūdna, kad negaliu atsikratyti šio jausmo“, - sakė Henya.
Ji nori, kad ortoreksija būtų laikoma rimtu valgymo sutrikimu, o veganizmas nebūtų asocijuojamas su itin sveika ir vien tik augaliniu maistu paremta dieta.
„Veganas nėra tas, kuri nevalgo gyvulinės kilmės produktų. Veganizmas – gyvenimo būdas, kuriuo siekiu sumažinti gyvulių kankinimą, eksploatavimą ir žudymą fermose ir ūkiuose. Niekada už tai nepasisakysiu. Manau, kad svarbu išgirsti mano istoriją“, - užbaigė Henya.
