Sena indų legenda sako, kad Dievas nustato kiekvienam gimstančiam žmogui maisto kiekį, kurį šis turi per savo gyvenimą suvalgyti. Tas, kuris suvalgo per greitai, greičiau ir miršta.
Valgymo įpročiai susiformuoja dar vaikystėje. Dažnai mes patys išmokome vaikus persivalgyti prašymais, įkalbinėjimais, grasinimais.
Maisto pertekliaus gamta atsikrato seilėmis, vėmimu, viduriavimu, karščiavimu, išbėrimu.
Nutukęs kūnas ardo sveikatą
Iki šiol buvo kalbama tik apie nutukimo fizinę pusę ir apie tai, kokias sunkias ligas jis gali sukelti. Amerikietis mokslininkas, sveikos gyvensenos propaguotojas ir knygos „Badavimo stebuklas“ autorius Polis Bregas aptaria tą klausimą iš psichologinės pusės. „Nutukęs kūnas ne tik ardo sveikatą, bet ir žmogaus nuomonę apie save. Sukelia nevisavertiškumo kompleksą, žaloja psichiką, o tai irgi kenkia fizinei sveikatai. Jeigu kūnas kietas ir tvirtas, be nereikalingų riebalų, tai nesvarbu, ar jūsų svoris didesnis, ar mažesnis už vidutinį. Svarbu surasti savo normalų svorį kaip taisyklingos kūno priežiūros rezultatą.“
K.Džefris, garsusis australų mokslininkas dietologas, yra pasakęs, kad mes visada turime stengtis suvalgyti kuo mažiau, bet tiek, kad numalšintume alkį ir būtume sveiki, stiprūs ir normalaus svorio. Senovės graikai ir romėnai, anot filosofų, labai saikingai valgydavo. Tačiau tie, kas turėjo valdžią ir turtus, visada buvo goslūs maistui, dievino jį, ypač praeityje, didžiųjų tautų fizinio, protinio ir moralinio smukimo laikotarpiu.
Pakilk nuo stalo pusalkanis
Vienas pagrindinių mitybos dėsnių – pakilk nuo stalo jausdamas, kad dar galėtum ką nors suvalgyti. Kai kurie dietologai dar priduria – tiek, kiek jau suvalgei. Jeigu žmonių gyvenimas būtų artimas natūraliam, jeigu jie nebūtų praradę savo įgimtų valgymo instinktų, kuriuos slopina kenksmingi potraukiai tabakui, alkoholiui, kitiems dirgikliams, aštriems prieskoniams ir kulinarijos „šedevrams“, dabar nereikėtų galvoti, kiek valgyti.
Jogai visada sakydavo, kad skurdus valgymas visada padaro mažiau žalos negu gausus. Jie suskirstė balansuotą dietą į rekomenduojamą visiems žmonėms ir idealią, tai yra griežtai vegetarišką ir su kitokiais apribojimais, privalomą tik aukščiausios pakopos jogams. Iš tiesų jogų filosofijos „mistika“ neturi nieko bendra su jų mitybos metodais. Tačiau jie visai logiškai ragina žmones, gyvenančius karštame klimate (Indijoje), atsisakyti mėsos po 50 metų, motyvuodami tuo, kad tokio amžiaus organizmui reikia apriboti baltymų ir riebalų kiekį. Be to, tropikų klimate visada yra pavojus apsinuodyti pavojingais nuodais, atsirandančiais pūvant mėsai. O gyventojams tų zonų, kuriose klimatas šaltas arba vidutinis, jogai pataria atsisakyti mėsos sulaukus 55 metų. Tačiau abiem atvejais kalbama apie „vidutiniškai sveikus“ žmones, nesergančius jokiomis chroniškomis ligomis.
Dieta pagal Bregą
Polio Brego nuomone, ideali dieta yra tokia:
1/5 baltyminio maisto (augalinės ir gyvulinės kilmės);
1/5 krakmolinio (nelukštenti grūdai, kruopos) ir natūralios sultys, medus, džiovinti vaisiai, nerafi nuoti aliejai;
3/5 turi sudaryti vaisiai ir daržovės. Naudingiausia – žali.
Pateikta procentais, ši dieta atrodytų taip:
60 – vaisiai ir daržovės,
20 – baltyminis maistas,
7 – krakmolinis,
7 – cukrus (natūralus),
6 – aliejai.
