Prieš porą metų atsiradus galimybei trumpinti pavardes su priesaga, daug norinčiųjų tai daryti neatsirado, nors šiaip pavardes ar vardus keičiančiųjų yra.
Teisingumo ministerija yra leidusi šalies gyventojams trumpinti pavardes su priesaga, jei tik yra toks poreikis (pavyzdžiui, kai pavardė ilgesnė nei buvo protėvių ar metams bėgant ji iškraipyta; arba norima pavardę sulietuvinti). Tad Gerasimavičius gali tapti Gerasimu, Stakevičius – Stakiu ir pan.
Tai buvo bene trečiasis pavardžių trumpinimo etapas. Pirmasis įsigaliojo dar 1991 metais, kai tautinių mažumų atstovams buvo leista nuo pavardės nuimti galūnes – pavyzdžiui, iš Ivanovo tapti Ivanov. Antrasis trumpinimo variantas buvo moterų pavardė su galūne -ė.
Dauguma lieka –ienėmis
Naujausia pavardės trumpinimo mada, atrodo, labiau tiko mūsų scenos žvaigždėms nei paprastiems mirtingiesiems – didelio panevėžiečių susidomėjimo ji nesulaukė.
Pasak miesto Savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiosios civilinės būklės aktų įrašų valdymo specialistės Faustos Buzūnienės, dažniausiai pavardės trumpinamos tik po santuokos ar ištuokos – tuomet moterys renkasi pavardę su galūne -ė.
„Nepasakyčiau, kad tai labai populiaru. Jei vyras Lapė, Kregždė ar kita panaši pavardė, tada ir moterys renkasi tokią pavardę, o šiaip pageidauja būti -ienėmis“, – panevėžiečių įpročius atskleidžia ji.
Sutrumpintą pavardę renkasi ir vyresnio amžiaus netekėjusios miestietės, nenorinčios, kad atsiskleistų jų šeiminė padėtis. Nors kartais neutralią pavardę moterys renkasi ir po ištuokos – susigrąžina mergautinę pavardę, tačiau jau ne pilną, o sutrumpintą.
Visiems vienoda
F. Buzūnienė pastebi, kad šiais metais buvo ypač populiaru keisti vaikų pavardes.
Toks poreikis buvo ir prieš keletą metų, tačiau nebuvo galimybės – teisės aktai tai draudė. Tik 2009 metų rudenį leista pakeisti ir vaikų pavardes.
Civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji civilinės būklės aktų įrašų valdymo specialistė spėja, kad iš pradžių panevėžiečiams tiesiog trūko informacijos, o jos daugėjant, populiarėja ir procedūra.
Tokie atvejai aktualūs vienam iš tėvų – dažniausiai mamai, keičiant pavardę. Pavyzdžiui, po ištuokos susigrąžinant savąją arba ištekėjus antrą kartą, susilaukus daugiau vaikų. Tokiais atvejais ne viena šeima pageidauja turėti vienodą pavardę, kad nė vienas šeimos narys neišsiskirtų.
„Tai labai populiarėja“, – teigia F. Buzūnienė.
Tiesa, pakeisti vaiko pavardę ne visada lengva, kartais net neįmanoma, nes reikalingas tiek biologinio tėvo, tiek žmogaus, kurio pavardę vaikas nešios, sutikimas. Dažniausiai, anot F. Buzūnienės, pavardės keitimą užprotestuoja biologiniai tėvai – būgštauja, kad tokiu atveju gali nebetekti teisių į vaiką.
Nustebina vyrus
Panevėžio rajono gyventojai taip pat gana konservatyvūs. Tenykštės Savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Palmira Liolienė sako, kad prieš porą metų ministerijai palaiminus pavardžių trumpinimą, nuimant priesagą, rajone norinčiųjų tai padaryti neatsirado. Pavardžių keitimo procesas čia paprastai vyksta natūraliai – santuokos arba ištuokos metu.
Apie 10 procentų visų besituokiančių moterų pageidauja neutralios pavardės su galūne -ė.
„Vyrai jautriai reaguoja, kai rašomi prašymai. Kai kuriems tai būna staigmena“, – būsimųjų jaunikių veido išraiškas, išgirdus, kokios pavardės pageidauja būsimoji žmona, apibūdina P. Liolienė.
Šiemet tokia pavardė suteikta šešioms dailiosios lyties atstovėms. Trys iš jų buvo naujagimės mergaitės.
Dalis moterų pageidauja dvigubos pavardės – savo ir vyro. Tačiau dauguma vis dar nori būti -ienėmis. „Kaime dauguma elgiasi tradiciškai“, – sako vedėja.
Aišku, kartais pageidaujama keisti ne pavardes, o vardus. Tai daryti gali tik pilnametis asmuo, o vaikui iki septynerių metų galima suteikti antrą vardą. Kartais tokių atvejų pasitaiko. Ateina ir tokių žmonių, kuriuos šeimoje visi vadina kitu vardu, tad teiraujasi apie galimybes pasikeisti vardą, tačiau kartais apsigalvoja – tektų keisti dokumentus.
Nauji vėjai
Ateityje gali laukti ir permainos. Pasak P. Liolienės, šiuo metu vyksta diskusija ir pateikti projektai dėl poros svarbių dalykų. Vienas jų – suteikti leidimą keisti pavardes ir Civilinės metrikacijos skyriui. Dabar jis tik sutvarko dokumentus ir išsiunčia į Teisingumo ministeriją, kur priimamas galutinis sprendimas – leisti ar neleisti.
„Labai teisingai. Kartais moterys ištuokos ar santuokos metu nekeičia pavardės, tai sugalvoja padaryti vėliau, o kartais prireikia labai greitai sutvarkyti dokumentus. Kol jie sutvarkomi per ministeriją, užtrunka ir apie porą mėnesių“, – pritaria siūlymui P. Liolienė.
Antras siūlymas ir gyventojams turėtų būti naudingas – būtų galima keisti vaikų vardus. Vedėjos teigimu, dabar vaikui išrinkus netinkamą vardą, iki jam sukaks septyneri, galima duoti antrą vardą. Vėliau jį pasikeisti galima tik tapus pilnamečiu. Šiuo metu užsienyje gimsta daug lietuvaičių vaikų ir kartais jiems duodama po tris ar net keturis vardus, o kartais ir turinčius nekokią reikšmę. Be to, sugriuvus santuokai su užsieniečiu, tie vardai kartais būna be jokio sąryšio, nesuprantami lietuviams, o kartais nelabai gražūs. Tokiais atvejais atsirastų galimybė vardą pakeisti.
Daiva SAVICKIENĖ
