Apklausų duomenys rodo, kad net pusė darbingo amžiaus žmonių dirba nemėgstamą darbą. Karjeros konsultantė Ramunė Vaičiulienė, dirbanti pagal fiziognomikos (kai tyrinėjamas veido bruožų ryšys su asmens būdo savybėmis) metodiką, teigia, kad tai atsitinka dėl finansų, prestižo ir neskiriamo laiko savęs pažinimui.
„Mes dabar labai skubame, anksčiau viskas buvo žymiai lėčiau, pasirinkimas konkretesnis. Dabar visko tiek daug – tiek informacijos, tiek specialybių. Jaunas žmogus jaučia galintis labai daug, nes jau daug ką yra išmėginęs“, - laidoje „Pasaulis pagal moteris“ sakė R. Vaičiulienė.
Pasak jos, pagrindinis metodas, galintis nustatyti, kokia veikla žmogų gali padaryti iš tiesų laimingą, yra savęs pažinimas. „Jei kiekvienas tam skirtų laiko, eičiau keisti profesiją“, - juokiasi pašnekovė. Savęs pažinimas, anot karjeros konsultantės, turi prasidėti nuo pat mažumės: mokykloje turėtų būti disciplinos, padedančios jaunuoliui pažinti save.
Pagal išorę – apie vidų
R. Vaičiulienė apie konsultuojamo žmogaus būdo savybes ir tai, kokioje profesijoje jis jaustųsi komfortabiliausiai, sprendžia iš žmogaus mimikos, gestų, balso. Pasak jos, net ir jauno žmogaus veide ir kūne galima įžiūrėti labai daug informatyvių dalykų: „nedidelis žmogutis turi užuominas to, koks jis bus užaugęs.“
R. Vaičiulienės teigimu, kūno kalba, kaip žmogus reiškia mintis, gali daug ką apie jį pasakyti. „Kaip sako, kas viduje, tas ir išorėje.“
Pasak jos, jaunam žmogui nereikia tiesiogine prasme žiūrėti į veidrodį, kad save pažintų. Jis tai daryti gali save tyrinėdamas: „Jis gali pažinti save sekdamas savo elgesį, nagrinėdamas savo poreikius, norus, aiškindamasis, kas jam patinka ir ne, tyrinėdamas save įvairiose situacijose – tiesiog tam skirti laiko. Labai dažnai jaunas žmogus tam apskritai neskiria laiko. (...) Nurimti savyje, pasilikti su savimi yra ta būsena, kurios dauguma vengia.“
„Štampukai“ ant žmonių
Dar prieš žmogui pas ją apsilankant, R. Vaičiulienė išanalizuoja jo nuotrauką. Tada, jau susitikus su žmogumi, užduoda jam keletą klausimų – tuomet prie išvadų prisideda žmogaus balso faktorius, minčių dėstymas ir gestikuliacija.
„Kiekviena patirtis įsirašo į mūsų kūną: tai yra ir akių signalai (akys yra labai informatyvios), ir ta informacija yra matoma žmogui, kuris tuo domisi. (...) Kai dirbi, studijuoji, įgyji patirties, visos kompetencijos (palieka žymę – red.). Kaip ir ant dirbančios žmogaus užsideda štampukas: tiesiog yra matoma, kokį darbą dirba žmogus – ypač, jeigu žmogus tą darbą dirba ilgesnį laiką arba jis yra mėgiamas.“
