Beržo suloje gausu organizmui naudingų medžiagų ir ją gerti sveika, tik nereikia žaloti medžio ją leidžiant, primena aplinkosaugininkai.
Pasak Aplinkos ministerijos miškininkystės skyriaus vedėjo Stanislovo Žebrausko, sulą galima leisti nutirpus sniegui iki išsprogstant pumpurams, bet medis negali būti pjaunamas ar gręžiamas giliau nei tris centimetrus.
Tokiu atveju gyvybinėms medžio funkcijoms iš esmės nekenkiama.
Komercine beržų ar klevų sulos gavyba Lietuvoje nėra užsiimama, savo reikmėms beržų sulą išgauna tik Lietuvos kaimų gyventojai. Nei Aplinkos ministerija, nei Generalinė miškų urėdija neturi informacijos, kad dėl to kiltų grėsmė medžiams.
Kitaip yra kaimyninėje Baltarusijoje, kur sulos gavybos mastai daug didesni ir žalos aplinkai grėsmė yra reali. Siekiant jos išvengti, baltarusių pareigūnai patys nurodo vietas, kur galima leisti medžio syvus.
Lietuvoje sula buvo populiaresnė iki praėjusio amžiaus vidurio. Paprastai ji buvo rauginama su grūdais ir kitais priedais.
Suloje yra obuolių rūgšties, gliukozės ir fruktozės, vitamino C, kalio, kalcio, magnio ir kitų mineralinių medžiagų. Beržų sula tirpdo šlapimtakių akmenis, todėl ja, kartu su kitais preparatais, gydoma akmenligė. Šį gaivų gėrimą patariama gerti nuo mažakraujystės, bronchito, anginos, furunkuliozės, podagros, egzemos. Šviežia sula išsilaiko neilgai, todėl norint mėgautis ja ilgesnį laiką, būtina konservuoti.
