Po metų pertraukos į Vilnių sugrįžta pirmoji Baltijos regione tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius“, pirmą kartą sostinėje surengta 2009 metų vasarą.
Šįmet šis meno projektas vyks liepos 13‒17 dienomis „Litexpo“ parodų centre Vilniuje. Mugėje dalyvaus 66 meno galerijos iš Lietuvos ir dar 16 Europos ir tolimesnio pasaulio šalių, tarp jų ‒ iš JAV, Japonijos, Kazachstano. Tradiciškai pristatomos kaimyninės šalys ‒ Lenkija, Baltarusija, Rusija, Estija, o Latvijos sostinei Rygai šįmet atstovaus net 5 galerijos.
Pasak mugės vadovės, Lietuvos meno galerininkų asociacijos prezidentės Dianos Stomienės, prieš dvejus metus vykusi mugė sulaukė didelės sėkmės ‒ ją aplankė apie 20 tūkst. žiūrovų, užmegztais ryšiais liko patenkinti ir mugėje dalyvavusių galerijų atstovai. „Ryžomės dar kartą surengti šią mugę, nors ir po metų pertraukos, nes 2010‒ieji nebuvo lengvi Lietuvai. Iš Vyriausybės šįmet nesulaukėme finansinės pagalbos, tačiau esame dėkingi Vilniaus miesto savivaldybei, kuri mugei skyrė 240 tūkst. Lt. Dar 25 tūkst. Lt gavome iš Kultūros paramos fondo“, ‒ vardijo D. Stomienė.
Pasak „ArtVilnius 2011“ mugės meno vadovės prof. Ramintos Jurėnaitės, pirmą kartą rengiant mugę labai rizikuota, nes vyravusi nuomonė, kad į Vilnių niekas iš užsienio galerijų ir kolekcininkų neatvyks. „Bet Vilnius turi ypatingo miesto aurą, be to, šiame regione ‒ nuo Berlyno iki Maskvos, netgi Lenkijoje, panašaus pobūdžio mugės nėra rengiamos. Lietuvos menininkai puikiai įsiliejo į pasaulio meno rinką, tačiau jiems tarnauja Vakarų galerijos. Taigi laikas keisti šią padėtį, kad susigrąžintume iniciatyvą patys pristatyti pasauliui lietuvių šiuolaikinio meno kūrėjus“, ‒ kalbėjo R. Jurėnaitė.
Pasak mugės meno vadovės, įvairių šalių galerininkai atvyksta gerai apgalvoję savo siekius, mat daugiausia kainuoja kūrinių draudimas, brangus jų atvežimas ‒ tai pagrindinės galerininkų išlaidos. „Jei negalime garantuoti (meno kūrinių) pirkimo, tai tikrai galime užtikrinti naujų ryšių užmezgimą. Anoje mugėje įvyko daug kryžminių pasikeitimų tarp galerijų, o svečius sužavėjo ir atėjusi publika ‒ net 20 tūkst. žiūrovų. Ši atmosfera „uždegė“ galerininkus“, ‒ teigė R. Jurėnaitė.
Mugėje Europos ir Azijos šalys rodys naujojo realizmo, abstraktųjį meną, postkonceptualius kūrinius. Nors vyraus tapyba, labiausiai viliojanti kolekcininkus, mugėje bus rodoma ir skulptūra, grafika, akcentuojama Lietuvos fotografija, naujųjų technologijų kūriniai. „Menas glostys akį, kels nuotaiką, bet bus ir kūrinių, keliančių nerimą, opius politinius, socialinius klausimus. Įdomu, kad Vilniaus meno mugė yra didesnė už analogišką Vienos (Austrija) meno mugę“, ‒ pažymi menotyrininkė.
Mugės rengėjai, be pagrindinės ekspozicijos, užimsiančios apie 8 tūkst. kv. metrų ploto, šįmet parengė ir papildomų renginių: jaunųjų menininkų skulptūrų, objektų ir instaliacijų parodas, videomeno seansus, podiumo diskusijas, edukacinių renginių, meno gidų ekskursijų.
Žiūrovų neturėtų išgąsdinti bilietų į mugę kainos. Suaugusiems bilietas kainuos 10 Lt, studentams, moksleiviams, senjorams ‒ 6 Lt, organizuotoms grupėms ‒ po 2 Lt žmogui. Abonementas visoms mugės dienoms atsieis 25 Lt.
Šįmet mugėje tikimasi sulaukti dar daugiau lankytojų ‒ 30 tūkst. šiuolaikinio meno gerbėjų.
