Stebėdama pastaruoju metu viešojoje erdvėje verdančius konfliktus, atlikėja neslėpė, kad svetimi išgyvenimai bei netinkamas elgesys vienas su kitu ją giliai paliečia, todėl likti abejingai tiesiog nepavyksta.
Kur dingo žmogiškumas ir noras suprasti kitą?
Savo įrašą atlikėja pradeda atviru prisipažinimu apie pastaruoju metu ją lydintį liūdesį. Ji kelia esminį klausimą dėl dingstančios užuojautos bei nuoširdaus ryšio ir neslepia, kad šiandieninė visuomenės būsena jai kelia baimę:
„Atrodo šiandien supratau apie ką mano liūdesys pastaruoju metu.
Pasaulis kraustosi iš proto ir aš nebesuprantu, kur dingo ŽMOGUS ir širdis? Žmogus apie kitą ir dėl kito, žmogus, kuris moka klausytis, žmogus, kuris apkabina ir ieško sprendimų kartu. Kuris jaučia ir mato ir jam svarbu ne tik jis, bet ir kitas.
Tai kas vyksta pasaulyje ir pas mus.. man yra baisu. Kyla toks jausmas, kad nesinori tokiam pasauly būti ir norisi kažkokio paralelinio, kur vertybės ir sveikas protas dar kažkiek egzistuoja.“
Kasdienybėje matomas skausmas ir savitarpio skaldymas
I. Zasimauskaitė pabrėžia, kad net ir svetimos nelaimės bei neigiami komentarai socialinėje erdvėje palieka gilų pėdsaką. Pasak jos, didžiausias pavojus kyla iš to, kad patys griauname savo bendruomeniškumą:
„Vien tik per šiandien, keli įvykiai, kurie kaip ir nėra apie mane, bet tai mane liečia. Nes kitam skauda, nes apie kitą neteisingai šneka, komentuoja. Man skauda, kai mes patys skaldom save ir niekam net nereikės nieko daryti, nes mes patys save taip išnaikinsim.“
Nuomonės išsakymas: ribos tarp žodžio ir kito pažeminimo
Kitoje atkarpoje dainininkė pateikia konkrečius pavyzdžius, rodančius, kaip lengvai šiandien peržengiamos pagarbos ribos – nuo teisiančių pastabų mamoms iki rasinės neapykantos bei smurto toleravimo. Ji akcentuoja, kad kitokia nuomonė neturi tapti priežastimi žeminti kitą:
„Mes galim ir turim turėti skirtingas nuomones, bet ar tikrai žmogiška yra išsakyti savąją- pažeminant kitą? Nuo kada į dviejų žmonių santykį turi įsikišti 100 žmonių, kurie nemato viso paveikslo? Nuo kada, kai mamai sunku, jai sakoma – tu egoistė, silpna, durnė, nes aš tai su 4 ir ūkiu tvarkiausi..
Nuo kada yra normalu išvadinti mamą debile ir nevisprote, nes ji neskiepija vaikų arba kitos rasės žmogų vadinti babajum ir niekinti jo tikėjimą ir jo pasaulio suvokimą? Nuo kada normalu išprievartavus negauti laisvės atėmimo? Nuo kada normalu yra daužyti kitą žmogų, jo neginti, tai filmuoti ir sakyti, kad toks pasaulis ir visada taip buvo? Tai nėra normalu ir net jei tai jau vyksta ne tik šiandien, tai nėra normalu!!!!!!!“
Tikrasis gebėjimas jausti ir suprasti kitą žmogų
Atlikėja atkreipia dėmesį į tai, kas iš tiesų apibrėžia žmogiškumą. Tai ne tik savo, bet ir svetimo skausmo pajautimas, gebėjimas atsiprašyti bei ieškoti kompromiso net ir atsidūrus karštose diskusijose.
„Būti žmogum yra, kai tu jauti…. jauti ne tik tada, kada tau skauda, bet jauti kai skauda kitam. Apginti. Ginčytis, bet gale apsikabinti arba bent jau pasakyti- kad “sorry” karštai reagavau, bet girdžiu tave ir pasistengsiu suprasti“, – rašė Ieva.
Savo žinutę dainininkė užbaigia emocingu kreipimusi į visuomenę. Ji ragina neužsidaryti savyje, neatstumti vieni kitų ir atsisakyti egoizmo tam, kad išsaugotume tai, kas atvira ir mylinti.
„Prašau mieli žmonės… prašau. Nenužmogėkim, net jei visas pasaulis eina ne į tą pusę.. prašau neužverkim širdies ir savęs tikrų. Tų mylinčių, jaučiančių ir norinčių gero. Prašau. Nesiskaldykim.. nekovokim… Neapsišarvuokim tik RIBOM ir tik AŠ.
Mes čia kartu, šitam pasauly, mes kartu.. Gerbkim vieni kitus, prašau..“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
