Statistinė moteris Lietuvoje yra ne namų šeimininkė. Tai ilgaamžė, išsilavinusi moteris, nusistačiusi aiškius tikslus savo gyvenime, rodo Statistikos departamento duomenys.
Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 1781 tūkst. moterų ir 1548 tūkst. vyrų, t. y. moterų buvo 233 tūkst. daugiau negu vyrų. Moterys sudarė 54 procentus visų gyventojų. Per pastaruosius dešimt metų moterų sumažėjo 4,1, vyrų – 5,1 procento.
2009 m. pradžioje Europos Sąjungos valstybėse narėse gyveno 255,5 mln. moterų, arba 12 mln. daugiau negu vyrų. Moterys sudarė 52 procentus visų gyventojų, 100 vyrų teko 105 moterys. Iš Europos Sąjungos valstybių narių daugiausia moterų 100 vyrų teko Estijoje ir Latvijoje – po 117, Lietuvoje – 115, Švedijoje gyventojų sudėtis pagal lytį beveik vienoda.
Lietuvoje moterys gyvena 11,3 metų ilgiau nei vyrai, tai didžiausias skirtumas Europos Sąjungoje. 2008 m. moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 77,6, vyrų – 66,3 metų. Europos Sąjungoje moterys vidutiniškai gyvena 82, vyrai – 75,8 metų (2006 m. duomenimis). Mažiausias moterų ir vyrų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumas buvo Švedijoje (4,1 metų), Jungtinėje Karalystėje ir Kipre (po 4,4 metų).
Moterų ir vyrų amžiaus struktūra skiriasi. 2009 m. pradžioje Lietuvoje 100 jaunų (iki 30 metų amžiaus) vyrų teko 96 moterys. Ypač skyrėsi pagyvenusių (60 metų ir vyresnio amžiaus) moterų ir vyrų skaičius, 100 vyrų teko 180 moterų.
Aukštojo mokslo siekia daugiau moterų negu vyrų. 2009–2010 mokslo metų pradžioje universitetuose ir kolegijose moterys sudarė 59 procentus visų studentų. Didžiausią studijuojančiųjų dalį (75%) moterys sudaro Kauno medicinos universitete ir Lietuvos veterinarijos akademijoje. Populiariausios studijų sritys tarp moterų tebėra socialinės paslaugos – 90 procentų jas studijuoti pasirinkusiųjų sudarė moterys, sveikatos priežiūra – 80, žurnalistika – 79, pedagogika ir humanitariniai mokslai – 76, socialiniai mokslai – 72 procentus.
Tačiau moterys renkasi ir vadinamąsias „vyriškas“ specialybes. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje tarp 378 kariūnų – 25 moterys (7% visų studentų), studijuojančios orlaivių pilotavimą, skrydžių valdymą, tarptautinius santykius ir personalo vadybą. Mykolo Romerio universitete studijuoja 88 būsimos policijos pareigūnės (43% studentų).
2009 m. aukštąjį išsilavinimą įgijo 22,0 tūkst. moterų, arba 65 procentai visų absolventų. Moterys sudarė 68 procentus baigusiųjų antrąją studijų pakopą ir įgijusiųjų magistro kvalifikacinius laipsnius. Praėjusiais metais daktaro mokslo laipsnį įgijo 338 asmenys, iš jų 208 moterys (62%).
2008 m. moterų, turinčių mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą, buvo 2,7 tūkst. (44%), vyrų – 3,4 tūkst. (56%). Moterys sudarė 19 procentų turinčiųjų habilituoto daktaro laipsnį, 15 procentų – profesoriaus vardą.
Moterų užimtumas didesnis negu vyrų. Išankstiniais Statistikos departamento gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2009 m. moterų užimtumo lygis (15–64 metų amžiaus užimtų asmenų ir to paties amžiaus visų gyventojų santykis) buvo 60,7, vyrų – 59,5 procento, 2008 m. – atitinkamai 61,8 ir 67,1 procento.
Trečiąjį 2009 m. ketvirtį Europos Sąjungos valstybėse narėse moterų užimtumo lygis siekė 58,7, vyrų – 71 procentą. Didžiausias moterų užimtumo lygis buvo Danijoje (73,7%) ir Nyderlanduose (71,5%), žemiausias – Maltoje (37,9%) ir Italijoje (46,1%).
Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, trečiąjį 2009 m. ketvirtį moterys sudarė 39,2 procento visų teisės aktų leidėjų, vyresniųjų valstybės pareigūnų, įmonių, įstaigų, organizacijų ir kitų vadovų. Tai vienas aukščiausių rodiklių Europos Sąjungoje.
Moterų nedarbo lygis didėja lėčiau nei vyrų. Išankstiniais gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2009 m. darbo neturėjo 85,3 tūkst. moterų ir 139,8 tūkst. vyrų. Vyrų nedarbo lygis 2009 m. buvo 17 procentų ir per metus išaugo 2,8 karto, o moterų – 10,4 procento ir per metus išaugo 1,9 karto.
Daugėja moterų verslininkių. 2009 m. Statistikos departamento smulkaus ir vidutinio verslo tyrimo rezultatai parodė, kad moterys sudarė 28,7 procento visų verslu užsiimančių asmenų, tai 0,7 procentinio punkto daugiau negu 2008 m. Pagrindinėmis moterų verslo sritimis išlieka žmonių sveikatos priežiūra (60,9% visų šia veikla užsiimančių verslininkų) ir socialinio darbo bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos (58,3%). Paskutiniaisiais metais pastebimas moterų verslininkių dalies didėjimas tokiuose, anksčiau „vyriškais“ laikytuose, versluose, kaip statyba ir transportas. Šiose verslo srityse moterų dalis 2009 m atitinkamai padidėjo 2,8 ir 11,8 procentinio punkto ir sudarė 15,1 ir 24,7 procento.
Mažėja atotrūkis tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio. 2008 m. moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse buvo penktadaliu (20,5%) mažesnis negu vyrų (2007 m. – 24,4%). Moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis sudarė 11,46, vyrų – 14,41 lito.
Europos Sąjungoje didesnis negu Lietuvoje moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse buvo Čekijoje (25,4%), Jungtinėje Karalystėje (21,3%).
Moterys eina svarbiausias valstybės valdžios pareigas. 2009 m. Lietuvoje išrinkta pirmoji Lietuvos Respublikos prezidentė. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė – moteris.
Penkioliktoje Lietuvos Respublikos Vyriausybėje yra dvi moterys ministrės. 2009 m. į Europos Parlamentą išrinktos 3 moterys ir 9 vyrai. 2008 m. į Lietuvos Respublikos Seimą išrinktos 26 moterys ir 115 vyrų. Seimo Audito komiteto pirmininkės pareigas eina moteris. Dviejų iš dešimties Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkės yra moterys.
Daugiausia moterų valstybės valdyme dalyvauja Švedijoje – jos sudaro 47 procentus nacionalinio parlamento narių, Suomijoje – 42, Nyderlanduose – 41, Danijoje – 38, Ispanijoje – 36, Lietuvoje – 18 procentų. Mažiausia moterų valstybės valdyme dalyvauja Rumunijoje ir Vengrijoje – po 11 procentų.
